Legislator Case Law & Legislation
6dc9fa7a-acb8-4ad7-a131-fa7b4d4d2a03 AI generated

6dc9fa7a-acb8-4ad7-a131-fa7b4d4d2a03 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 6dc9fa7a-acb8-4ad7-a131-fa7b4d4d2a03
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kurį tikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2520,06 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad bankiniais pavedimais: 2014 m. gruodžio 18 d. suma 1477,06 Eur (5100,00 Lt) ir 2015 m. sausio 15 d. suma 1043,00 Eur, ieÅ¡kovas atsakovui paskolino nurodytas sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra paskola.

Legislator headnote

AI generated

6dc9fa7a-acb8-4ad7-a131-fa7b4d4d2a03 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: paaiÅ¡kino, kad 2015 metais jis buvo pasamdytas atlikti tam tikrus koncertinius darbus, t.y. prieÅ¡ renginį V. J. paprašė atspausdinti 40 bilietų (pigesnių), kurių paprašė A. Atspausdinti bilietai buvo perduoti A. D.. Nepamena tikslios sumos ir taikytos nuolaidos bei kada ieÅ¡kovas atsiskaitė už bilietus. Atsakovas niekada nesiskolino pinigų. Teismo posėdžio metu liudytoja I. D. paaiÅ¡kino, kad atsakovo nepažįsta. Buvęs sutuoktinis (ieÅ¡kovas) grÄ Å¾ino jai pinigus, kuriuos buvo pasiskolinęs. IÅ¡ ieÅ¡kovo žino, kad jam vyriÅ¡kis negrÄ Å¾ino pinigų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-6549-808/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01568-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.4; 2.6.1.5.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 21d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. D. ir jo atstovui advokatui Mindaugui PaukÅ¡tei, atsakovui V. J. ir jo atstovui advokatui Petrui Ragauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

D. ieÅ¡kinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kurį tikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2520,06 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad bankiniais pavedimais: 2014 m. gruodžio 18 d. suma 1477,06 Eur (5100,00 Lt) ir 2015 m. sausio 15 d. suma 1043,00 Eur, ieÅ¡kovas atsakovui paskolino nurodytas sumas, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra paskola.

Atsakovas, priėmęs pinigus, jų iki Å¡iol negrÄ Å¾ino, nors ne kartÄ buvo raginamas tai padaryti. Atsakovui 2018 m. lapkričio 14 d. buvo siųsta Pretenzija į kuriÄ atsakovas nereagavo ir pinigų negrÄ Å¾ino. Atsakovas atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė atmesti jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, jog suteikė paskolÄ . IeÅ¡kovas, susiklosčiusius teisinius santykius, anot jo laikomus paskola, atsakovas iÅ¡ esmės grindžia tik aplinkybe, jog banko nurodymuose įneÅ¡ti (pervesti įmokėtus) grynieji pinigai mokėjimo paskirtyje apibÅ«dinti žodžiais „paskola”.

Kitų įrodymų ieÅ¡kovas teismui nepateikė. Teigia, kad aptariamu laikotarpiu tarp Å¡alių buvo susiklostę prievoliniai santykiai ir bÅ«tent ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui ieÅ¡kinyje minimas sumas. Kadangi 2015 m. vasario 27 d. vyko rusiÅ¡kos muzikos gerbėjų tarpe ypatingai populiaraus kompozitoriaus Igorio Krutoj ir kitų Rusijos žvaigždžių koncertas, jį organizavęs atsakovas, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu sutiko parduoti už mažesnę kainÄ kelias deÅ¡imtis dokumentų, patvirtinančių teisę dalyvauti koncerte.

Kad dėl minėto koncerto tarp šalių tikrai buvo susiklostę nurodyti santykiai, patvirtina aplinkybė, kad po minėtų sumų pervedimo, ieškovui elektroniniu paštu buvo išsiųsta keliolika teisę dalyvauti koncerte patvirtinančių dokumentų. Taigi, įvykių eiga ir susiklosčiusios realios aplinkybės rodo, kad ieškovas mokėjimo paskirtį nurodęs kaip „paskola”, nebuvo preciziškai tikslus, nes realiai teisę dalyvauti koncerte patvirtinančių dokumentų perdavimu atlikęs savo sandorio dalį ir laukdamas ieškovo atsiskaitymo už juos, atsakovas buvo kreditoriumi, o ieškovas skolininku, kuriam minėti dokumentai buvo duoti „skolon”.

Todėl ieÅ¡kovas nesÄ Å¾iningai ir klaidinančiai interpretuoja įvykius bei nepateikia, nes negali jų pateikti, objektyvių, atsakovui neva suteiktÄ paskolÄ patvirtinančių įrodymų. Vienintelis ieÅ¡kovo pateikiamas įrodymas yra jo paties vienaÅ¡aliÅ¡kai įvardintos įneÅ¡tų grynųjų pinigų mokėjimo paskirties interpretavimas. Tačiau tokį interpretavimÄ paneigia kiti įrodymai ir faktas, kad nebuvo jokio raÅ¡ytinio susitarimo. Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi pasirengimas bylÄ nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du.

IeÅ¡kovas pateiktame dublike papildomai nurodė, kad atsakovo teiginiai, jog neva nesant raÅ¡ytinės formos raÅ¡telio, jis nėra skolingas ieÅ¡kovui yra nepagrįsti, nes papraÅ¡ytÄ paskolÄ atsakovas gavo bankiniu pavedimu. Tuo metu Å¡alių santykiai buvo geri, todėl nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė paskola. Kadangi paskolos faktas nebuvo įformintas raÅ¡ytiniu bÅ«du, ieÅ¡kovas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ (CK 6.873 straipsnis 2 dalis) ir pareikalavo paskolÄ grÄ Å¾inti per 30 dienų. Atsakovas pateiktame triplike papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodė paskolos sutarties teisinių santykių egzistavimo fakto.

Be to ieškovas pripažįsta, kad tokios sutarties nėra ir niekada nebuvo. Teismo posėdžio metu ieškovas A. D. ir jo atstovas advokatas Mindaugas Paukštė iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovas V. J. ir jo atstovas avokatas Petras Ragauskas iš esmės palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti. Teismo posėžio metu liudytojas R.

M. paaiÅ¡kino, kad 2015 metais jis buvo pasamdytas atlikti tam tikrus koncertinius darbus, t.y. prieÅ¡ renginį V. J. paprašė atspausdinti 40 bilietų (pigesnių), kurių paprašė A. Atspausdinti bilietai buvo perduoti A. D.. Nepamena tikslios sumos ir taikytos nuolaidos bei kada ieÅ¡kovas atsiskaitė už bilietus. Atsakovas niekada nesiskolino pinigų. Teismo posėdžio metu liudytoja I. D. paaiÅ¡kino, kad atsakovo nepažįsta. Buvęs sutuoktinis (ieÅ¡kovas) grÄ Å¾ino jai pinigus, kuriuos buvo pasiskolinęs. IÅ¡ ieÅ¡kovo žino, kad jam vyriÅ¡kis negrÄ Å¾ino pinigų.

Skolinant pinigus buvo raÅ¡oma „paskola“, o juos grÄ Å¾inus – „paskolos grÄ Å¾inimas“. IeÅ¡kovui papraÅ¡ius, buvo pervesta papraÅ¡yta suma, kurios ieÅ¡kovas ilgÄ laikÄ negrÄ Å¾ino. Nepamena ar tuo metu dirbo ar buvo bedarbė. Patvirtino, kad pinigus pervedė buvusio sutuoktinio praÅ¡ymu. IeÅ¡kinys netenkinamas. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2014 m. gruodžio 18 d. bankiniu pavedimu atsakovui buvo pervesta 5100,00 Lt. suma (ekvivalentas 1477,06 Eur), o 2015 m. sausio 15 d.

– 1043,00 Eur, kurių mokėjimo paskirtyse nurodyta „paskola“. IeÅ¡kovas iÅ¡siuntė atsakovui 2018 m. gruodžio 14 d. PretenzijÄ dėl paskolos grÄ Å¾inimo. Atsakovas į jÄ neatsakė. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo pareigÄ nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be iÅ¡imčių yra taikoma nurodytame straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kuriÄ Ä¯rodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis).

IeÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindÄ teismui atmesti jo ieÅ¡kinį (263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigÄ Ä¯rodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieÅ¡kovas įrodė ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančiÄ aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo yra iÅ¡sami ir iÅ¡plėtota.

Vertinant Å¡alių pateiktus įrodymus, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, civilinėje byloje Nr.3K-3-396/2011ir kt.), t.y yra laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis) bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis), įvertinus kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų faktų egzistavimÄ arba neegzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti tokiÄ pat pinigų sumÄ ar kiekį daiktų. Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad atsirado Å¡alių paskolos teisiniai santykiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt..).

Ä®rodyti pinigų perdavimÄ ir gavusio asmens įsipareigojimÄ juos grÄ Å¾inti turi paskolinių santykių egzistavimÄ nurodantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Sandorio sudarymo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., raÅ¡ytiniais ar daiktiniais. Sprendžiant Å¡alių ginÄÄ dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimÄ , atliktų įrašų aiÅ¡kinimu.

BÅ«tina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ ir iÅ¡ Å¡ios daryti iÅ¡vadÄ , kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl Å¡alių atliktų veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011 ir lt.).

Nagrinėjamoje byloje, ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ atsakovui dėl paskolos suteikimo iÅ¡ esmės grindžia vieninteliu, anot ieÅ¡kovo paskolos teisinių santykių galimÄ egzistavimÄ Ä¯rodantis įrodymas, argumentu - mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtis yra „paskola“. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju byloje nėra, kitų paskolinių santykių galimÄ buvimÄ patvirtinančių duomenų. Tuo tarpu byloje esantys duomenys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad iÅ¡ tiesų atsakovas ieÅ¡kovui parÅ«pino kvietimus/bilietus į kultÅ«rinius renginius už kuriuos ieÅ¡kovas turėjo atsiskaityti.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ sustiprina ir nenuoseklÅ«s liudytojos I. D. (buvusios ieÅ¡kovo sutuoktinės) parodyma, kuriais ji negalėjo aiÅ¡kiai įvardinti nei pačios situacijos, nei detalizuoti jos aplinkybių, nei santykių pobÅ«džio. Konkrečioje situacijoje, vertinant byloje esančius duomenis, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad lėšos buvo pervestos ne kaip paskola, bet kaip atsiskaitymas už suteiktus kvietimus/bilietus į renginius. Juolab, kad sumos nurodytos su Å¡imtosiomis dalimis, kas iÅ¡ esmės nebÅ«dinga tipiniams paskoliniams santykiams.

Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytÄ suformuotÄ teismų praktikÄ , teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju vien pavedimo paskirties nurodymas „paskola“ nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Apibendrindamas iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovui neįrodžius paskolos suteikimo fakto, t.y. Å¡alių paskolinių santykių buvimo, ieÅ¡kinys laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas. Teismas, dėl Å¡alių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ , kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v.

Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas byloje patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neperžengia CPK 98 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžio nustatytų ribų.

Atmetus ieškinį, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 800,00 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėja Gražina Žukauskienė