2023-02-01 Nr. AB-2685-4-53-3-00295-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-112-815/2023

Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00295-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. N. atstovės advokatės Inesos Arbočienės prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (skyrimo).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjo F. N. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) atstovė advokatė Inesa Arbočienė (toliau – ir Užsieniečio atstovė) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams pateikė prašymą pareiškėjui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre be judėjimo laisvės apribojimo.

II. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi Užsieniečio atstovės prašymą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-995-1021/2022 buvo patenkintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Kybartų URC) teikimas ir sulaikytas (duomenys neskelbtini) pilietis F. N., kuris yra prieglobsčio prašytojas (sprendimas pagal jo prašymą dėl tarptautinės apsaugos suteikimo dar nepriimtas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymo) 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu iki 2023 m. sausio 26 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4170-520/2022 išnagrinėjo Užsieniečio apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir šį sprendimą pakeitė – paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 26 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. 2022 m. gruodžio 12 d., praėjus vos 5 dienoms po žodinio proceso Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas Užsieniečio atstovės prašymas taikyti (skirti) Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tapatus prašymas buvo formuluojamas ir užsieniečio apeliaciniame skunde dėl 2022 m. lapkričio 16 d. teismo nutarties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4170-520/2022 7 punktą).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu faktiniu pagrindu.

Teismas vertino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A-4170-520/2022 apeliaciniame skunde bei naujai Užsieniečio atstovės pateiktame prašyme sutampa ginčo dalykas, faktinis pagrindas bei ginčo šalys. Užsieniečio atstovės prašymas nėra grindžiamas jokiomis papildomomis, naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo tiriamos ir vertinamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje.

Teismas konstatavo, kad nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti naujai pateiktą Užsieniečio atstovės prašymą kaip procesinį dokumentą, kuriuo siekiama inicijuoti kartotinį teismo procesą, o tai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu įstatymų leidėjas draudžia. Be to, to paties proceso dalyvio siekis po 5 dienų kartotinio proceso gali būti įvertintas ir kaip piktnaudžiavimas procesine teise, užsieniečiui siekiant pakartotinai įgyti galimybę neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir paslėpti bei taip išvengti ateityje galimos jo deportacijos iš šalies.

Teismas išaiškino, kad atsisakymas priimti Užsieniečio atstovės prašymą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu prašymu, jeigu išnyks aplinkybės, kliudančios jį priimti šiuo metu (ABTĮ 33 str. 3 d.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimti pareiškėjo skundą, laikyti jį paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną ir nagrinėti bylą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės jam taikymo be jokių išlygų. Teismo teiginiai, kad ginčas tarp šalių jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir todėl nebegalima iš naujo spręsti šio klausimo, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio suformuotos praktikos. Jo prašymas nėra skundas dėl konkretaus institucijos priimto sprendimo ar jau įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo, tačiau yra savarankiškas procesinis kreipimosi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo būdas – prašymas dėl apgyvendinimo teisėtumo peržiūrėjimo. Įstatymo 14018 1 dalis numato, kad VSAT periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Taigi, vien tai, kad teismo sprendimu jau yra numatytas maksimalus Įstatyme įtvirtintas 3 mėn. terminas užsieniečio faktiniam sulaikymui, vertinant tiek sistemiškai, tiek lingvistiškai įstatymo normą, neriboja teismo iš naujo peržiūrėti aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui. Įstatyme įtvirtinta pareiga ne rečiau kaip kartą kas 3 mėnesius teismine tvarka atlikti sulaikymo pagrįstumo vertinimą, taigi, įstatymas nedraudžia tai daryti nesuėjus 3 mėn. terminui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atstovės prašymą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl pateikto prašymo Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre be judėjimo laisvės apribojimo, jau yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o naujai teismui pateiktame prašyme nenurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo vertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. A-4170-520/2022. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašymą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimti pareiškėjo skundą, laikyti jį paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną ir nagrinėti bylą iš esmės.

Pažymėtina, kad atsisakymo priimti skundą pagrindai yra išdėstyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje, tarp jų – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį (4 p.). Šiuo aspektu pabrėžtina, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai: šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-54/2008).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4170-520/2022 pakeitė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir VSAT Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino iš dalies – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 26 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė prašymą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre be judėjimo laisvės apribojimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjo pateikto prašymo dalykas ir pagrindas yra tapatūs apeliacinio skundo, išnagrinėto administracinėje byloje A-4170-520/2022, dalykui ir pagrindui. Pastebėtina, kad minėto apeliacinio skundo dalykas buvo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nepaisant to, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde buvo suformulavęs papildomą prašymą, t. y. prašymą skirti alternatyvią sulaikymui priemonę neribojant jo judėjimo laisvės. Nagrinėjamoje byloje pateiktu prašymu pareiškėjas iš esmės siekia sprendimo jį sulaikyti pakartotinio svarstymo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 14021 straipsnio 1 dalyje. Bylos pagal institucijos teikimą taikyti užsieniečiui sulaikymą ir pagal užsieniečio kreipimąsi dėl jo gyvenimo sąlygų pakeitimo nėra identiškos.

Akcentuotina ir tai, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, t. y. vertinamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad Užsieniečio atstovės prašymas nėra grindžiamas jokiomis papildomomis, naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo tiriamos ir vertinamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartyje. Tačiau tokia išvada galėtų būti padaryta tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Pareiškėjo (užsieniečio, kuriam taikomas sulaikymas) teisė prašyti pakartotinai svarstyti sprendimą jį sulaikyti yra įtvirtinta įstatyme, o tai, ar pareiškėjo įsitikinimas, kad išnyko jo sulaikymo pagrindas, yra pagrįstas, vertintina pareiškėjo prašymą nagrinėjant iš esmės ir toks vertinimas negali būti atliekamas skundo priėmimo stadijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-662/2022).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde suformulavo prašymą apeliacinės instancijos teismui priimti skundą, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, nes pagal ABTĮ 33 straipsnį skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Ernestas Spruogis