6dc5f107-d1f8-4e50-8d4e-a83769fa3c82 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-38-642/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27986-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U TA R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Å imanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei M.

B. dėl ginčo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, trečiasis asmuo aviakompanija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: pripažinti, kad atsakovės M. B. reikalavimas ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl 585 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieÅ¡kovės biure 2019 m. gegužės 10 d. apsilankė atsakovė kartu su Č. T. (Č. T.). Jie įsigijo skrydžio bilietus su oro vežėju „(duomenys neskelbtini)“ marÅ¡rutu Vilnius–Puketas–Vilnius nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. sausio 26 d. Klientams žodžiu buvo paaiÅ¡kinta, kad bilietai yra negrÄ Å¾inami, tačiau bilietai gali bÅ«ti keičiami už keitimo mokestį. Vieno bilieto kaina – 585 Eur, įskaitant ieÅ¡kovės aptarnavimo mokestį.

IeÅ¡kovei už dviejų bilietų įsigijimÄ buvo atliktas 1 170 Eur apmokėjimas kreditine kortele. Po to, kai atsakovė įsigijo skrydžius, ji telefonu kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl vieÅ¡bučio pasiÅ«lymo. IeÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu atsakovei iÅ¡siuntė vieÅ¡bučių pasiÅ«lymus. Atsakovė 2019 m. gegužės 13 d. pasirinko vieÅ¡butį ir sumokėjo avansÄ pavedimu – 298 Eur. Atsakovė 2019 m. liepos mėnesį kreipėsi į ieÅ¡kovę ir pranešė, kad jos bendrakeleivis Č.

T. mirė. IeÅ¡kovė grÄ Å¾ino atsakovei 298 Eur avansÄ , kurį atsakovė buvo sumokėjusi už vieÅ¡butį. Atsakovė reikalauja grÄ Å¾inti 585 Eur už jos sumokėtÄ lėktuvo bilietÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino atsakovei, jog tai neįmanoma, nes oro vežėjas tokį atsakovės praÅ¡ymÄ atmetė, remdamasis Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IATA) taisyklėmis. Pinigai už bilietÄ galėtų bÅ«ti grÄ Å¾inami tik sutuoktiniui, artimam Å¡eimos nariui. Nagrinėjamu atveju atsakovės Å¡eimos ryÅ¡iai ieÅ¡kovei buvo klaidingai apibrėžti.

Atsakovė savo raÅ¡te pati įvardija Č. T. pakeleiviu. Tokiu atveju oro vežėjas grÄ Å¾ina tik nedidelę dalį kainos, kuriÄ sudaro kai kurie oro mokesčiai, iÅ¡ viso 49,44 Eur. IeÅ¡kovė pasiÅ«lė atsakovei grÄ Å¾inti 21,56 Eur aptarnavimo mokestį. Bendra suma, kuriÄ ieÅ¡kovė pasiÅ«lė grÄ Å¾inti atsakovei, – 71 Eur. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – VVTATK) 2020 m. rugsėjo mėnesį priėmė sprendimÄ grÄ Å¾inti atsakovei pinigus už vartotojos vardu iÅ¡duotus lėktuvo bilietus (585 Eur), vartotojai nepasinaudojus minėtais bilietais.

Gavus atsakovės praÅ¡ymÄ dėl sumokėtų pinigų už lėktuvo bilietus į TailandÄ grÄ Å¾inimo, VVTAT 2020 m. vasario 5 d. raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę apie pradėtÄ vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedÅ«rÄ ir įpareigojo pateikti paaiÅ¡kinimus dėl visų aplinkybių, susijusių su atsakovės įgytais bilietais. VVTAT gavo ieÅ¡kovės atsakymÄ dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo, kuriame ieÅ¡kovė iÅ¡samiai iÅ¡dėstė visas faktines aplinkybes. VVTAT pateikė atsakovei susipažinti ieÅ¡kovės atsakymÄ ir prašė pateikti paaiÅ¡kinimus.

Atsakovė pateikė paaiÅ¡kinimus, todėl VVTAT 2020 m. balandžio 23 d. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę, praÅ¡ydama pateikti atsakovei savo siÅ«lymus dėl ginčo sprendimo taikiu bÅ«du ir gautÄ atsakovės atsakymÄ siųsti Komisijai, tačiau ieÅ¡kovė atsakymo neteikė. IeÅ¡kovė atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo atveju kelionė, į kuriÄ atsakovė ketino vykti, įvyko, t. y. nebuvo nei atÅ¡aukta, nei pakeista jos data. Atsakovė atsisakė skrydžio dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendrakeleivio Č.

T. mirties. Pažymi, kad prieÅ¡ įsigydami bilietus atsakovė ir jos bendrakeleivis žodžiu buvo supažindinti su pinigų grÄ Å¾inimo sÄ lygomis. IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė, kad, patvirtinus užsakymÄ , pinigai, sumokėti už bilietÄ , negrÄ Å¾inami. Tačiau yra galimas bilieto keitimas už keitimo mokestį. Pažymėjo, kad atsakovė teikdama VVTAT praÅ¡ymÄ dėl pinigų už bilietÄ grÄ Å¾inimo, kartu su juo pateikė skrydžio bilieto kopijÄ . Tačiau atsakovė turėjo pateikti ne du, o penkis lapus, t. y. dviejų bilietų skrydžių iÅ¡klotines ir standartines bilieto keitimo ir grÄ Å¾inimo taisykles.

BÅ«tent su Å¡iomis taisyklėmis atsakovė ir su ja turėjęs vykti asmuo buvo iÅ¡samiai supažindinti žodžiu. Atsakovė, siekdama pinigų susigrÄ Å¾inimo, VVTAT pateikė nepilnus bilietus, todėl Komisija ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė su bilietų įsigijimo taisyklėmis nebuvo supažindinta. Kartu su bilietų skrydžių iÅ¡klotinėmis bÅ«na pateiktos ir standartinės bilieto keitimo ir grÄ Å¾inimo taisyklės, taigi atsakovė neabejotinai žinojo, kad bilietai yra negrÄ Å¾inami.

3. Atsakovė M. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės skiriasi ir prieÅ¡tarauja pačios ieÅ¡kovės pozicijai, kuri buvo pateikta VVTAT tarnyboje. Ä® bylÄ pateikti įrodymai, kurie galbÅ«t buvo sukurti teikiant šį ieÅ¡kinį teismui ir kurie nebuvo teikiami ginÄÄ nagrinėjant VVTAT tarnyboje. IeÅ¡kinio faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, o ieÅ¡kinio reikalavimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo 2020 m. vasario 18 d. atsakyme VVTAT tarnybai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, jog lėktuvo bilietų sÄ lygos su M. B. ir Č. T. buvo aptartos žodžiu. Å iuos teiginius atsakovė VVTAT tarnybai nuosekliai neigė. Atsakovės teigimu, kad ieÅ¡kovė elgiasi labai nesÄ Å¾iningai ir galbÅ«t teismui pateikė naujÄ atspausdintÄ nepasiraÅ¡ytÄ ir be įteikimo patvirtinimo suraÅ¡ytÄ skrydžio sÄ lygų lapÄ , apie kurį VVTAT tarnyboje nebuvo net kalbos.

Atsakovė VVTAT nepateikė jokio lapo su bilietų įsigijimo sÄ lygomis, kadangi tokio lapo iÅ¡ ieÅ¡kovės niekada nebuvo gavusi. Atsakovei visiÅ¡kai nesuprantama, kas pačiai ieÅ¡kovei trukdė pateikti tiek lėktuvų bilietus, tiek penktÄ jį lapÄ su bilieto įsigijimo sÄ lygomis su pačios ruoÅ¡tu 2020 m. vasario 18 d. atsakymu VVTAT tarnybai. Å iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovė tokiÄ pareigÄ nepagrįstai perkelia atsakovei, nors ne atsakovė įrodinėja, kad jai bilieto įsigijimo sÄ lygos buvo paaiÅ¡kintos raÅ¡tu.

Dokumentų, įrodančių, jog bilietų sÄ lygos buvo aptartos raÅ¡tu, ieÅ¡kovė nepateikė. Atsakovės nuomone, toks dokumentas „Bilietų įsigijimo sÄ lygos“ tiesiog buvo sukurtas, suraÅ¡ytas, atspausdintas ir prisegtas prie skydžių bilietų, perskaičius skundžiamÄ VVTAT tarnybos nutarimÄ . VVTAT tarnybai nagrinėjant ginÄÄ , nebuvo net kalbos apie kažkokias atspausdintas bilietų įsigijimo sÄ lygas, tokios kalbos nebuvo, kadangi pati ieÅ¡kovė tvirtino, kad bilietų įsigijimo sÄ lygos M.

B. ir Č. T. buvo paaiÅ¡kintos tik žodžiu. BylÄ nagrinėjant teisme, ieÅ¡kovė jau tvirtina, kad tokios sÄ lygos buvo įtvirtintos raÅ¡tu ir įteiktos klientams. IeÅ¡kovė, pateikdama teismui skrydžio bilietus ir atspausdintas bilietų įsigijimo sÄ lygas, nepateikia nei įrodymų, jog jos buvo įteiktos, nei kad buvo siųstos elektroniniu ar registruotu paÅ¡tu. VisiÅ¡kai nepateikta įrodymų, kad tokį dokumentÄ M. B. iÅ¡ ieÅ¡kovės gavo. Keleiviui prieÅ¡ įsigyjant bilietÄ turi bÅ«ti raÅ¡tu ar elektroninėje laikmenoje pateikiamos pagrindinės vežimo sÄ lygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė buvo raÅ¡tu ar kitoje patvariojoje laikmenoje supažindinta apie oro vežimo sÄ lygomis. Remiantis įstatymų numatytu reglamentavimu, atsakovės informavimas žodžiu apie negalimÄ pinigų grÄ Å¾inimÄ už nupirktÄ bilietÄ nelaikytinas tinkamu informavimu apie pagrindines vežimo sÄ lygas, kaip tai numato 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-147 patvirtintų Keleivių, bagažo, paÅ¡to ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 punktas.

6. Aplinkybei apie Bilietų įsigijimo sÄ lygų atsakovei pateikimÄ pagrįsti ieÅ¡kovė remiasi liudytojų parodymais, kurios teismo posėdžio metu paliudijo, kad atsakovei žodžiu buvo paaiÅ¡kinta, jog, patvirtinus užsakymÄ , pinigai, sumokėti už bilietÄ , negrÄ Å¾inami ir kartu su bilietų iÅ¡klotinėmis buvo pateiktos ir Bilietų įsigijo sÄ lygos. Tačiau pastarųjų liudytojų paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi liudytoja R. K., kaip pati nurodė, pokalbyje su klientais nedalyvavo ir negalėjo matyti, ar kartu su bilietų iÅ¡klotinėmis atsakovei buvo pateiktos Bilietų įsigijimo sÄ lygos, tuo tarpu liudytojos S. V. parodymus teismas laikė nepatikimais tuo aspektu, jog liudytoja yra ieÅ¡kovės darbuotoja, ji gali bÅ«ti suinteresuota palankių ieÅ¡kovei parodymų davimu.

Be to, net ir darant prielaidÄ , kad atsakovei galėjo bÅ«ti žodžiu paaiÅ¡kintos bilietų įsigijimo sÄ lygos, vis vien nepaneigia aplinkybės, kad atsakovei raÅ¡tu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje buvo pateiktos lėktuvo bilietų tarifų sÄ lygos, kaip tai numato Taisyklių 9 punktas.

7. Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovės atstovas teigė, kad įgyti bilietai ir jų įsigijimo sÄ lygos buvo įdėtos į tam skirtÄ dėklÄ , tačiau Å¡iai aplinkybei pagrįsti ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, todėl vien tik ieÅ¡kovės deklaratyvÅ«s teiginiai apie tai, kad ieÅ¡kovė atsakovei pateikė bilietų iÅ¡klotines ir prie jų pridėjo Bilietų įsigijimo sÄ lygų lapÄ , nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie nurodytų sÄ lygų pateikimÄ atsakovei. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, apie pastarųjų sÄ lygų lapo atsakovei pateikimÄ ieÅ¡kovė nurodė tik gavusi nutarimÄ , o teikdama duomenis VVTAT jo neteikė.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovė teigė, jog atsakovė susipažinti su sÄ lygomis galėjo nurodyta bilietų iÅ¡klotinėje nuoroda, tačiau bilietų iÅ¡klotinėse esanti angliÅ¡ka nuoroda, kad kelionę galima pasitikrinti internete, taip pat nepatvirtina, jog faktiÅ¡kai atsakovė buvo supažindinta su lėktuvo bilietų tarifų sÄ lygomis. Pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu nurodyta nuoroda neaktyvi, o tai taip pat leidžia abejoti apie sÄ lygų pateikimÄ atsakovei.

9. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nevykdė CK ir Taisyklėse jai nustatytų pareigų raÅ¡tu ar kitoje patvariojoje laikmenoje supažindinti atsakovę su bilietų grÄ Å¾inimo sÄ lygomis, todėl bÅ«tent jai Å¡iuo atveju kyla atsakomybė.

10. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo aplinkybė, jog ekonominės klasės bilietai nėra grÄ Å¾inami, neatitinka visuotinai žinomai aplinkybei keliamų reikalavimų, nes kai kurios oro kompanijos vieÅ¡ai internete skelbia apie kai kurias sÄ lygas, kai, perkant ekonominės klasės, low fare (pigiausiÄ ) bilietÄ , bilietÄ su papildomu mokesčiu ir yra galimas bilieto grÄ Å¾inimas (Wizzair, Norwegian ir kt.), todėl paties bilieto kaip ekonominės klasės rÅ«Å¡is negali bÅ«ti vertinama kaip visuotinai žinoma Å¡io bilieto negrÄ Å¾inimo aplinkybė.

11. Teismas konstatavo, jog keleivio vežimo sutartis yra sudaroma su oro vežėju, o ne su bilietų pardavėju. Su bilietų pardavėju yra sudaroma atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Aplinkybė, kad nėra ieÅ¡kovės nurodomos raÅ¡ytinės sutarties, nepaneigia jos pareigos Bilietų pirkimo sÄ lygas klientui pateikti raÅ¡tu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje.

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju konstatavus, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad raÅ¡tu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje supažindino atsakovę su pagrindinėmis bilieto tarifo sÄ lygomis (bilietas grÄ Å¾inamas ar ne; keičiamas ar ne; bÅ«tinos grÄ Å¾inimo ir keitimo sÄ lygos), t. y. nesant įrodymų, atleidžiančių ieÅ¡kovę nuo atsakomybės atsakovei, ieÅ¡kovė laikytina atsakinga už atsakovės patirtos turtinės žalos atlyginimÄ , tai pagrįstai konstatavo ir VVTAT savo Nutarime.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir apeliantė) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2- 1924-1080/2021 ir priimti naujÄ sprendimÄ , t. y. pripažinti, kad atsakovės M. B. reikalavimas ieÅ¡kovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 585 Eur patirtos turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai: 13.1.

Atsakovė apie bilietų įsigijimo sÄ lygas buvo informuota žodžiu, kartu su bilietų iÅ¡klotinėmis atsakovei pateikiant ir atskirÄ lapÄ â€žBilietų įsigijimo sÄ lygos“, kuriame nurodyta, jog patvirtinus užsakymÄ , pinigai, sumokėti už bilietÄ , negrÄ Å¾inami. 13.2. Apeliantės manymu, VVTAT komisijos 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimas patenkinti M. B. skundÄ grindžiamas klaidinga prielaida, kad keleivei bilietų įsigijimo sÄ lygos nebuvo pateiktos raÅ¡tu. Pabrėžtina, kad iki minimo nutarimo VVTAT niekada ieÅ¡kovės nesiteiravo apie minėtų aviabilietų pardavimo sÄ lygų pateikimo klientei formÄ ir aplinkybes, todėl ieÅ¡kovė neturėjo galimybės jų paaiÅ¡kinti.

Å iÄ apeliantės pozicijÄ patvirtina byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai, t. y. atsakovės laiÅ¡kai, atsakovės skundas VVTAT, ieÅ¡kovės atsakymai į VVTAT klausimus. 13.3. IeÅ¡kovė pažymi, kad VVTAT neatskyrė paslaugų, nes dėl bilieto pirkimo sutartis nėra pasiraÅ¡oma. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.7161 (1) straipsnis – Sutarties forma ir turinys – įsigalioja tik nuo 2021 m. liepos 1 d. Atsakovės skundas buvo grindžiamas tik ta aplinkybe, kad nebuvo duota pasiraÅ¡yti organizuotos turistinės kelionės sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė, kaip paslaugų teikėja, teikė paslaugas per savo elektronines platformas ar programas, tokiu bÅ«du tarpininkaudama atsakovei.

Atsakovės skundo pagrindas yra nepagrįstas, kadangi tokio reikalavimo bilietų pardavimo metu nebuvo ir minėtas reikalavimas įsigaliojo tik nuo 2021 m. liepos 1 d. 13.4. Teismas, analizuodamas tarp Å¡alių susiklosčiusį ginÄÄ , nukrypo nuo ieÅ¡kinio dalyko. IeÅ¡kovė VVTAT buvo apklausta tik dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo, kaip galimo vartotojų teisių pažeidimo objekto, ir ji nebuvo įpareigota paaiÅ¡kinti galimų konflikto aplinkybių, susijusių su aviabilietų įsigijimo sÄ lygomis.

Tuo tarpu tiek VVTAT nutarimas, įpareigojantis grÄ Å¾inti pinigus už aviabilietÄ , tiek visas pirmosios instancijos teismo sprendimas argumentuojamas tik aviabilietų įsigijimo taisyklių pažeidimu. 13.5. Apeliantė pažymi, kad ji daug kartų komunikavo su ieÅ¡kovės darbuotoja S. V. tarpininkavimo su aviakompanija klausimais dėl jos sumokėtų pinigų už aviabilietÄ grÄ Å¾inimo, tačiau niekur nenurodė, kad ji buvo netinkamai informuota apie bilietų grÄ Å¾inimo sÄ lygas. Tai, kad iÅ¡ atsakovės pusės nebuvo jokių priekaiÅ¡tų dėl informacijos trÅ«kumo ieÅ¡kovės darbuotojai S. V., įrodo faktas, kad jos netgi tapo draugėmis „Facebook?o“ platformoje ir komunikavo per „Messenger?io“ programėlę. 13.6.

Atsakovės bendrakeleivis nebuvo sutuoktinis ar artimas Å¡eimos santykiais susijęs asmuo, dėl tos priežasties oro vežėjas grÄ Å¾ina tik nedidelę dalį kainos, kuriÄ sudaro kai kurie oro mokesčiai, iÅ¡ viso 49,44 Eur. IeÅ¡kovė pasiÅ«lė atsakovei grÄ Å¾inti ir savo aptarnavimo mokestį, kuris sudaro 21,56 Eur. Bendra suma, kuriÄ ieÅ¡kovė pasiÅ«lė grÄ Å¾inti atsakovei, yra 71 Eur. 13.7. Pabrėžiama, jog visa informacija atsakovei M. B. buvo atskleista tinkamai. IeÅ¡kovės darbuotoja atsakovę supažindino su pagrindinėmis vežimo sÄ lygomis (liudytoja S. V.), prie bilieto buvo raÅ¡tu pateiktos pagrindinės vežimo sÄ lygos.

PrieÅ¡ įsigydami bilietus atsakovė ir jos bendrakeleivis dar papildomai ir žodžiu buvo supažindinti su pinigų grÄ Å¾inimo sÄ lygomis. IeÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė, kad, patvirtinus užsakymÄ , pinigai, sumokėti už bilietÄ , negrÄ Å¾inami, tačiau paaiÅ¡kino, jog galimas bilieto keitimas už keitimo mokestį. 13.8. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė, teikdama VVTAT praÅ¡ymÄ dėl pinigų už bilietÄ grÄ Å¾inimo, kartu su juo pateikė skrydžio bilieto kopijÄ . Tačiau atsakovė turėjo pateikti ne du, o penkis lapus, t. y. dviejų bilietų skrydžių iÅ¡klotines ir standartines bilieto keitimo ir grÄ Å¾inimo taisykles, kurios visuomet pateikiamos kartu su bilietais.

BÅ«tent su Å¡iomis taisyklėmis atsakovė ir su ja turėjęs vykti asmuo buvo iÅ¡samiai supažindinti žodžiu. Atsakovė, siekdama pinigų susigrÄ Å¾inimo, VVTAT pateikė nepilnus bilietus, todėl Komisija ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė su bilietų įsigijimo taisyklėmis nebuvo supažindinta. 13.9. Apeliantė pažymi, kad ieÅ¡kovė yra ilgametę patirtį turinti bendrovė, ji visada, apsidrausdama nuo galimų nesusipratimų ateityje, bilietų pirkėjÄ supažindina su bilietų įsigijimo, keitimo sÄ lygomis, prieÅ¡ įsigyjant bilietus.

Po bilietų įsigijimo pirkėjai dar kartÄ su sÄ lygomis yra supažindinami, kadangi kartu su bilietų skrydžių iÅ¡klotinėmis bÅ«na ir standartinės bilieto keitimo ir grÄ Å¾inimo taisyklės. Patys pigiausi bilietai niekada negrÄ Å¾inami arba grÄ Å¾inami su labai retomis iÅ¡imtimis. 13.10. Apeliantės nuomone, atsižvelgiant į Kasacinio teismo praktikÄ , pirmosios instancijos teismas privalėjo liudytojų parodymus vertinti visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pažymima, kad trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovės biliete nurodyta ekonominė klasė, pačiame bilieto gale buvo nurodyta „check my trip“, todėl detali informacija atsakovei buvo pateikta nuorodoje.

Ä® kelionę atsakovė su pakeleiviu turėjo skristi nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. sausio 26 d., todėl ir nuoroda bylos nagrinėjimo metu jau nebebuvo aktyvi, kadangi kelionė jau seniai įvykusi, praėjo daugiau nei vieneri metai. 13.11. Pažymima, kad ieÅ¡kovė, įrodinėdama savo pozicijÄ , į bylÄ pateikė objektyvius įrodymus (dokumentus), teisme liudininkai, duodami parodymus, patvirtino, kad atsakovė M. B. buvo supažindinta su teikiamos paslaugos sÄ lygomis, ir neabejotinai žinojo, kad, neiÅ¡vykus į kelionę dėl asmeninių priežasčių, o ne dėl priežasčių, susijusių tik su vežėjo kalte, pinigai už įsigytus bilietus yra negrÄ Å¾inami.

Atsakovei kartu su įsigyjamais bilietais buvo įteiktos bilietų įsigijimo sÄ lygos, kurios yra neatskiriama keleivio įsigyjamo bilieto dalis.

14. Atsakovė M. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai: 14.1. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog teismas padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė buvo raÅ¡tu ar kitoje patvariojoje laikmenoje supažindinta su oro vežimo sÄ lygomis. 14.2. Bilietų pirkimo metu galiojo Taisyklės ir apeliantė turėjo pareigÄ laikytis jame iÅ¡dėstytų reikalavimų.

Å ių reikalavimų apeliantė neįvykdė – bilietų pirkimo metu atsakovė nebuvo raÅ¡tu supažindinta su bilieto keitimo ir grÄ Å¾inimo taisyklėmis. 14.3. IeÅ¡kovė pabrėžė, kad, ginÄÄ nagrinėjant VVTAT tarnyboje, pati ieÅ¡kovė nurodė, jog „lėktuvo bilietų sÄ lygos buvo aptartos žodžiu ir klientams buvo paaiÅ¡kinta, kad bilietai yra negrÄ Å¾inami, tačiau keičiami už keitimo mokestį“. Vadinasi, tokio dokumento, kaip bilieto keitimo ir grÄ Å¾inimo taisyklės, atsakovei pateikta nebuvo.

Atsakovės nuomone, apeliantė tokio dokumento VVTAT tarnybai neteikė ir netvirtino, kad atsakovei sÄ lygos buvo paaiÅ¡kintos raÅ¡tu, nes tokio dokumento nebuvo. 14.4. IeÅ¡kovė teigia, kad ji jautėsi apgauta, nes jai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jeigu ji neskris, jai nebus grÄ Å¾inti pinigai, todėl, nežinodama tokios informacijos, ji kreipėsi į apeliantę dėl pinigų grÄ Å¾inimo. 14.5. IeÅ¡kovės nuomone, apeliantė bando gudrauti ir nurodo, kad neva prie bilieto buvo raÅ¡tu pateiktos pagrindinės vežimo sÄ lygos.

Tačiau to padaryta nebuvo ir tÄ konstatavo pirmosios instancijos teismas. Pagrindinių vežimo sÄ lygų dokumentas atsirado tik gavus VVTAT 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimÄ ir teikiant ieÅ¡kinį teismui. Iki tol pati apeliantė nurodė, kad sÄ lygas iÅ¡aiÅ¡kino žodžiu, o tik ginčui persikėlus į teismÄ , apeliantė pozicijÄ pakeitė ir bando įtikinti teismÄ , kad visa reikalinga informacija buvo pateikta raÅ¡tu. 14.6. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, Å¡ioje byloje liudytojų parodymai neįrodo ieÅ¡kovės teiginių pagrįstumo.

Nė viena apklausta liudytoja negalėjo patvirtinti, kad atsakovei buvo įteiktas lapas su bilieto keitimo ir grÄ Å¾inimo taisyklėmis. Pirmosios instancijos teismas parodymus įvertino, tačiau ne ieÅ¡kovės naudai, nes konstatavo, kad jie nepatikimi. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad teismas parodymų nevertino visos bylos kontekste. Atsakovės nuomone, teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus ir motyvuotai apie tai pasisakė skundžiamame sprendime. 14.7. Pažymima, kad apeliantė laikosi pozicijos, jog atsakovės atvykimas į biurÄ patvirtina tai, kad ji turėjo galimybę gauti iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis.

Atsakovė patvirtina, kad ji tokiÄ galimybę turėjo, bet savo pareigos tinkamai neįgyvendino bÅ«tent apeliantė. Bilietų pardavėjas turi pareigÄ (pagal Taisyklių 9 punktÄ ) raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kinti svarbiausiÄ informacijÄ ir tokia galimybe apeliantė galėjo pasinaudoti, t. y. galėjo įteikti bilietų įsigijimo sÄ lygas atsakovei, bet to nepadarė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai 15.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis. Dėl Å¡alių santykių kvalifikavimo 17. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismÄ pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo Å¡alis, ir iÅ¡ jo kylanti ieÅ¡kovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

18. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė teikė paslaugas, susijusias su lėktuvų bilietų pardavimu, t. y. organizavo, kontroliavo Å¡ių bilietų pardavimÄ , teikė informacijÄ apie skrydžius, atliko kitus veiksmus. Atsakovė ieÅ¡kovės biure 2019 m. gegužės 10 d. apsilankė kartu su Č. T. ir įsigijo skrydžio bilietus marÅ¡rutu Vilnius–Puketas–Vilnius nuo 2020 m. sausio 12 d. iki 2020 m. sausio 26 d. Pirmosios instancijos teismas Å¡alių santykius tinkamai kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius.

19. Paslaugų sutartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl analogiÅ¡kų santykių kvalifikavimo, jau yra nurodęs, jog oro vežėjų teikiamų paslaugų jų pageidaujantiems klientams pardavimas, atsiskaitymo už jas kontrolė ir organizavimas, bilietų iÅ¡davimas, keitimas, informacijos teikimas apie skrydžius ir kt. yra atlygintinų paslaugų teikimas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015).

Pažymėtina, kad nors bilietų pardavimo paslaugų teikimas yra susijęs su vežimo sutartimi, tačiau ieÅ¡kovė nėra vežėja CK 6.809 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. į jos teikiamų paslaugų ratÄ nepatenka įsipareigojimas nuvežti keleivį į paskirties punktÄ .

20. Vadovaujantis CK 6.716 straipsnio 4 dalimi, atlygintinų paslaugų teikimo sutartis taip pat gali bÅ«ti priskiriama vartojimo sutarčių kategorijai (CK 6.2281 straipsnis). CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Nurodyto straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali bÅ«ti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formÄ .

21. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė yra fizinis asmuo, pirkusi lėktuvo bilietus asmeniniam naudojimui (kelionei į TailandÄ sau kartu su Č. T.), nesusijusiam su verslu, prekyba, amatu ar profesija, t. y. vartojimo tikslui. Atsakovė pirko bilietus per ieÅ¡kovę, vykdančiÄ verslo veiklÄ , susijusiÄ su keleivių vežimo bilietų platinimu ir kt. tarpininkavimo paslaugų teikimu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė – vartotoja, o ieÅ¡kovė – verslininkė, todėl Å¡alis siejusi atlygintinų paslaugų sutartis pripažintina ir vartojimo sutartimi (CK 6.2281 straipsnis).

Dėl vartotojų informavimo pareigos vykdymo 22. CK 6.719 straipsnio 1, 2 dalių nuostatose įtvirtinta, kad, prieÅ¡ sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį; jeigu teikiamos paslaugos yra vieÅ¡os arba jų teikimas yra paslaugų teikėjo verslas, su Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos vieÅ¡ai susipažinti paslaugų teikėjo buveinėje ar kitoje kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje.

CK 6.718 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, jog teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų; paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sÄ lygas ir kliento nurodymus. CK 6.716 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atskirų rÅ«Å¡ių atlygintinoms paslaugoms kiti įstatymai gali nustatyti papildomus reikalavimus, nenumatytus Å¡iame skyriuje.

23. Nagrinėjamu atveju be CK nuostatų ginčo santykiams taikytinas specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 patvirtintos Keleivių, bagažo, paÅ¡to ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklės (toliau – Taisyklės), nustatančios, be kita ko, bilietų pardavėjų teises, pareigas ir atsakomybę. IeÅ¡kovė nagrinėjamu atveju atitinka bilietų pardavėjo apibrėžtį, pateiktÄ Taisyklių 3 punkte: bilietų pardavėjas – oro transporto bilietų pardavėjas, kuris nėra oro vežėjas ar kelionių organizatorius ir kuris tarpininkauja, kad bÅ«tų sudaryta keleivio vežimo sutartis dėl atskiro ar į organizuotÄ turistinę kelionę įeinančio skrydžio.

Pagal Taisyklių 9 punktÄ , bilieto rezervavimo metu oro vežėjas ar bilietų pardavėjas privalo užtikrinti, kad keleivis turės galimybę susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis. Keleiviui turi bÅ«ti raÅ¡tu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje praneÅ¡amos pagrindinės vežimo sÄ lygos, kurios turi bÅ«ti įteikiamos keleiviui prieÅ¡ įsigyjant bilietÄ . Jeigu keleivio vežimo sutartis sudaroma elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, oro vežėjas ar bilietų pardavėjas turi užtikrinti, kad keleivis, prieÅ¡ įsigydamas bilietÄ , galėtų susipažinti su pagrindinėmis vežimo sÄ lygomis.

Prievolė pateikti informacijÄ apie pagrindines vežimo sÄ lygas galioja visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems oro vežėjams ir bilietų pardavėjams (Taisyklių 9 punktas). Pagrindinės vežimo sÄ lygos, be kitų, apima pagrindines bilieto tarifo sÄ lygas (bilietas grÄ Å¾inamas ar ne; keičiamas ar ne; bÅ«tinos grÄ Å¾inimo ir keitimo sÄ lygos; Taisyklių 3 punktas). Tos pačios nuostatos dėl informacijos turinio ir teikimo tvarkos pakartotos ir aptariant keleivio teises (Taisyklių 13.1 punktas), kur nurodyta, kad keleivis turi teisę gauti teisingÄ , tiksliÄ ir aiÅ¡kiÄ informacijÄ apie vežimo sÄ lygas ir tvarkÄ , nustatytÄ oro vežėjo taisyklėse, visose bilietų pardavimo vietose (Å¡i nuostata galioja ir bilietų platinimui elektroninėmis priemonėmis).

Be to, pagal Taisyklių 13.3. punktÄ , keleivis turi teisę bilietų pardavimo vietoje gauti raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodytos pagrindinės vežimo sÄ lygos.

24. Pripažinus, kad Å¡iuo atveju Å¡alis siejusi atlygintinų paslaugų sutartis kvalifikuotina ir vartojimo sutartimi, sprendžiant ginÄÄ taikytini taip pat vartotojų teisės į informacijÄ reikalavimai. CK 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta verslininko pareiga ne tik suteikti vartotojui bÅ«tinÄ , teisingÄ , iÅ¡samiÄ ir neklaidinančiÄ informacijÄ , bet ir nustatyta, kad informacija privalo bÅ«ti suteikta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Tiek Europos SÄ jungos, tiek nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarčių Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės.

25. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, pažymi, kad pagal minėtas CK ir Taisyklių nuostatas, ieÅ¡kovė, kaip bilietų pardavėja, kartu – atlygintinų paslaugų teikėja, turėjo pareigÄ atsakovę – bilietų pirkėjÄ , ieÅ¡kovei tarpininkaujant sudariusiÄ vežimo sutartį atsakovės ir trečiojo asmens (mirusiojo keleivio) naudai su oro vežėju, raÅ¡tu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje supažindinti su pagrindinėmis vežimo sÄ lygomis, kurios apima ir bilietų grÄ Å¾inimo / negrÄ Å¾inimo sÄ lygas.

26. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog byloje buvo bÅ«tina iÅ¡analizuoti organizuotos kelionės sutarties sudarymo klausimÄ , kadangi tai buvo pagrindinis atsakovės argumentas, t. y. kodėl vartotojai (atsakovei) nebuvo duota organizuotos kelionės sutartis ir neiÅ¡aiÅ¡kinta apie tokios sutarties sÄ lygas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės teiginiais. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės 2019 m. gegužės 14 d. skundo VVTAT, atsakovė nekėlė klausimo, kodėl jai nebuvo duota pasiraÅ¡yti sutartis.

Ji tiesiog nurodė, kad sutarties ji neturi (ieÅ¡kovė jai jos nedavė). Savo skunde VVTAT atsakovė nurodė: „AÅ¡ viena į ta tolyma kelione skrysti ne drisau ir kreipiausi į agentÅ«ra dėl mano pinigu gražinimo. Bet man niekas ne gražino. PraÅ¡au gražinti mano pinigus už bileta. Sutarties paslaugu tiekėjas nedavė“. Taigi iÅ¡ atsakovės skundo matyti, kad pagrindinis argumentas yra tai, jog pinigai nebuvo grÄ Å¾inti, t. y. atsakovei svarbiausia buvo atgauti pinigus už skrydį, o ne iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, kodėl jai nebuvo duota pasiraÅ¡yti sutartis.

Atsakovei sutartis nebuvo svarbi, svarbiausia buvo atgauti pinigus už skrydį, kadangi ji nežinojo (nebuvo tinkamai informuota), jog, atsisakius skristi, ji pinigų neatgaus. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės teiginius, kad nagrinėjamu atveju bilieto pirkimo sutartis nebuvo pasiraÅ¡oma, pagrįstai akcentavo, jog vien tai, kad nėra bilieto pirkimo raÅ¡ytinės sutarties, nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos bilietų pirkimo sÄ lygas klientui pateikti raÅ¡tu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje.

27. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad VVTAT nutarimas paremtas tuo, jog ieÅ¡kovė neinformavo atsakovės apie bilieto grÄ Å¾inimo sÄ lygas, nors Å¡iuo klausimu ieÅ¡kovė net nebuvo apklausta, o dėl prastovos ieÅ¡kovė neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos dėl bilietų grÄ Å¾inimo. Apeliantė nurodo, kad iki minimo nutarimo VVTAT niekada ieÅ¡kovės nesiteiravo apie minėtų aviabilietų pardavimo sÄ lygų pateikimo klientei formÄ ir aplinkybes, todėl ieÅ¡kovė neturėjo galimybės jų paaiÅ¡kinti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateikti duomenys pavirtina prieÅ¡ingas aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ VVTAT 2020 m. vasario 5 d. praneÅ¡imo, jame buvo suformuluoti klausimai ieÅ¡kovei: paaiÅ¡kinti, kodėl vartotojai (atsakovei) nebuvo sugrÄ Å¾inti pinigai už skrydį; kodėl vartotojai nebuvo duota organizuotos kelionės sutartis ir neiÅ¡aiÅ¡kinta apie tokios sutarties sÄ lygas; pateikti paaiÅ¡kinimus, su kokia informacija vartotoja buvo supažindinta, įsigydama kelionę į TailandÄ , ir pateikti kitus dokumentus, susijusius su vartotojos praÅ¡yme iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis.

Ir nors apeliantė nurodo, kad tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ visus užduotus klausimus atsakė, tačiau iÅ¡ pateikto atsakymo matyti, kad pati apeliantė VVTAT nurodė ne visas aplinkybes ir atsakė ne į visus užduotus klausimus, o bÅ«tent apeliantė nepaaiÅ¡kino, kodėl atsakovei nebuvo sugrÄ Å¾inti pinigai už skrydį, nenurodė, kokiu bÅ«du ir kaip iÅ¡aiÅ¡kino apie sutarties sÄ lygas, nenurodė, su kokia informacija atsakovė, įsigydama kelionę, buvo supažindinta.

28. Esant Å¡ioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai nei bando įrodyti apeliantė, pastaroji turėjo visas sÄ lygas ir galimybes Å¡alių ginÄÄ nagrinėjusiai VVTAT pateikti reikiamÄ informacijÄ , įrodymus, patvirtinančius apie tinkamÄ ieÅ¡kovės, kaip bilietų pardavėjos, informacijos pateikimÄ (raÅ¡tu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje) atsakovei apie pagrindinės vežimo sÄ lygas, įskaitant informacijÄ apie bilietų grÄ Å¾inimÄ .

Tačiau tokios informacijos ieÅ¡kovė VVTAT nepateikė, t. y. nepateikė dokumentų, įrodančių, jog bilietų pirkimo / grÄ Å¾inimo sÄ lygos buvo aptartos raÅ¡tu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovė, gavusi VVTAT tarnybos 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimÄ Nr. 10E-1905, kuriame nurodyta, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡aiÅ¡kino klientams lėktuvo bilietų pirkimo sÄ lygas, civilinėje byloje Nr. 2-33827-1080/2020 pateikė dokumentÄ su oro vežimo sÄ lygomis, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė prieÅ¡ bilietų pirkimÄ buvo raÅ¡tu ar kitoje patvariojoje laikmenoje supažindinta su oro vežimo sÄ lygomis.

Pažymėtina, kad pateiktas dokumentas su bilietų įsigijimo sÄ lygomis yra nepasiraÅ¡ytas, nėra duomenų, patvirtinančių Å¡io dokumento įteikimo faktÄ atsakovei.

29. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad neva prie bilieto buvo raÅ¡tu pateiktos pagrindinės vežimo sÄ lygos, o atsakovė, teikdama VVTAT praÅ¡ymÄ dėl pinigų už bilietÄ grÄ Å¾inimo, kartu su juo pateikė skrydžio bilieto kopijÄ , nors turėjo pateikti dviejų bilietų skrydžių iÅ¡klotines ir standartines bilieto keitimo ir grÄ Å¾inimo taisykles, kurios visuomet pateikiamos kartu su bilietais. Teisėjų kolegija, pritardama atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytiems argumentams, pažymi, kad atsakovė, kreipdamasi su skundu dėl pinigų grÄ Å¾inimo ir teigdama, jog nebuvo supažindinta su bilietų pirkimo / grÄ Å¾inimo sÄ lygomis, objektyviai negalėjo pateikti tai, ko neturėjo.

Ir nors apeliantė nurodo, kad taisyklės yra visada pateikiamos su skrydžio bilietais, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju jos nebuvo pateiktos, nes nagrinėjant ginÄÄ VVTAT pati apeliantė nurodė, kad vežimo sÄ lygos buvo iÅ¡aiÅ¡kintos žodžiu, o ne raÅ¡tu ir jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad su minėtomis sÄ lygomis atsakovė buvo supažindinta raÅ¡tu, nepateikė.

30. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad vartotojas, kaip sutarties Å¡alis, dėl objektyvių priežasčių – disponavimo informacija galimybių, patirties, laiko stokos ir kitų panaÅ¡ių aplinkybių – yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties Å¡alimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties Å¡alies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

Teisėjų kolegija bylos kontekste pažymi, kad pranaÅ¡esnė vartojimo santykių Å¡alis – ieÅ¡kovė – tinkamai nevykdė savo pareigos vartotojai (atsakovei). Pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad prieÅ¡ sudarant sutartį vartotojai buvo tinkamai suteikta reikalinga informacija, tenka verslininkui (CK 6.2286 straipsnio 4 dalis). Taigi pagal teisinį reglamentavimÄ užtikrinti, kad bÅ«tų aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikta visa informacija apie vežimo sÄ lygas, yra ieÅ¡kovės pareiga.

31. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, jog trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atsakovės biliete nurodyta ekonominė klasė, pačiame bilieto gale buvo nurodyta nuoroda, pagal kuriÄ atsakovė susipažinti su sÄ lygomis galėjo internete. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bilietų iÅ¡klotinėse esanti angliÅ¡ka nuoroda, kad kelionę galima pasitikrinti internete, nepatvirtina, jog faktiÅ¡kai atsakovė prieÅ¡ įsigyjant bilietÄ buvo supažindinta su lėktuvo bilietų pirkimo sÄ lygomis (raÅ¡tu ar prieinamoje elektroninėje laikmenoje), kaip tai numatyta minėtame Taisyklių 9 punkte.

32. IeÅ¡kovė aplinkybę, kad atsakovei buvo pateikta visa reikiama informacija, siekė įrodyti ir liudytojų – ieÅ¡kovės darbuotojų R. K. ir S. V. – parodymais, kurios teismo posėdžio metu paliudijo, kad atsakovei žodžiu buvo paaiÅ¡kinta, jog, patvirtinus užsakymÄ , pinigai, sumokėti už bilietÄ , negrÄ Å¾inami, ir kartu su bilietų iÅ¡klotinėmis buvo pateiktos ir bilietų įsigijo sÄ lygos. Pirmosios instancijos teismas minėtų liudytojų parodymus laikė nepatikimais tuo aspektu, jog liudytojos yra ieÅ¡kovės darbuotojos ir jų paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti vertinami esant pakankamai objektyviais, kadangi jos gali bÅ«ti suinteresuotos palankių ieÅ¡kovei parodymų davimu.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodė, kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , pirmosios instancijos teismas privalėjo liudytojų parodymus vertinti visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Teisėjų kolegija nurodo, kad, kalbant apie liudytojų parodymų vertinimÄ , jų patikimumÄ , pažymėtina, jog aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryÅ¡iais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, teismo turi bÅ«ti įvertintos ir į jas atsižvelgta sprendžiant dėl tokio asmens duotų parodymų įrodomosios galios; liudytojų parodymai turi bÅ«ti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie iÅ¡samÅ«s ir tikslÅ«s, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvÅ«s ir patikimi.

IÅ¡vada dėl liudytojų parodymų patikimumo darytina pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014). IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nustatydamas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir darydamas atitinkamas iÅ¡vadas, tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, tiek liudytojų parodymus vertino visų reikÅ¡mingų bylai įrodymų kontekste.

Priimdamas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ , teismas motyvavo ir pagrindė, kodėl liudytojų R. K. ir S. V. parodymus vertino kritiÅ¡kai. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių – teismas savo iÅ¡vadas darė, jas grindė ne pavieniais įrodymais, o vertindamas į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis).

33. Teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka.

Ä®rodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas.

Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

34. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pati ieÅ¡kovė save įvardija kaip ilgametę patirtį rinkoje turinčiÄ bendrovę, todėl, ji, kaip bilietų pardavėja, kartu – atlygintinų paslaugų teikėja, veikdama pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ , turėjo užtikrinti tinkamÄ , iÅ¡samų atsakovės informavimÄ apie pagrindines vežimo sÄ lygas, o Å¡ios pareigos neįvykdžius (ar netinkamai jÄ Ä¯vykdžius), prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių rizikÄ .

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė nevykdė CK ir Taisyklėse jai nustatytų pareigų raÅ¡tu ar kitoje patvariojoje laikmenoje supažindinti atsakovę su bilietų grÄ Å¾inimo sÄ lygomis, todėl bÅ«tent jai Å¡iuo atveju kyla atsakomybė, t. y. ieÅ¡kovė laikytina atsakinga už atsakovės patirtos turtinės žalos atlyginimÄ (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl procesinės bylos baigties 35.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

38. IeÅ¡kovės (apeliantės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė M. B. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 250 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundÄ rengimo iÅ¡laidos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas), nusprendžia, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei M. B. 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Erinija Kazlauskienė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė