Legislator Case Law & Legislation
2015-12-08 Nr. AB-23784-3-62-3-01249-2014-7 AI generated

2015-12-08 Nr. AB-23784-3-62-3-01249-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2015-12-08 Nr. AB-23784-3-62-3-01249-2014-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Sprendimas

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro skundą atsakovei G. Z., trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2015-12-08 Nr. AB-23784-3-62-3-01249-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas, BĮ Palangos miesto rinkliavų centras) su skundu (b. l. 5–6), kurį patikslino (b. l. 49), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės G. Z. (toliau – ir atsakovė) 19 Eur (66 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už 2010 metus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1990-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01249-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro skundą atsakovei G. Z., trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Z. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas biudžetinė įstaiga Palangos miesto rinkliavų centras (toliau – ir pareiškėjas, BĮ Palangos miesto rinkliavų centras) su skundu (b. l. 5–6), kurį patikslino (b. l. 49), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės G. Z. (toliau – ir atsakovė) 19 Eur (66 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už 2010 metus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (pakeisti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70; toliau – ir Nuostatai), kuriais pareiškėjui pavedė rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

Vietinė rinkliava – tai Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje (Nuostatų 5 p.).

Pagal valstybės įmonės Registrų centro duomenis atsakovė Palangos miesto savivaldybėje nuosavybės teise valdo, naudoja, disponuoja ½ dalį nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis nustatyta tvarka, atsakovei buvo suformuotas vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimas, kuriame nurodyta apie laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. susidariusią vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą. Kadangi atsakovė po priminimo vietinės rinkliavos įmokos nesumokėjo, todėl buvo pradėta įsiskolinimo išieškojimo procedūra.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra suformavęs praktiką, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą, ji nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Atsakovei (jos sutuoktiniui) pateikus būtinus dokumentus buvo taikoma 100 procentų vietinės rinkliavos lengvata už 2011, 2012, 2013 metus. Prašymas taikyti lengvatą už 2010 metus ir būtini dokumentai nebuvo gauti, todėl lengvata netaikyta.

Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. Z. su skundu nesutiko. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog jiems nuosavybės teise priklausantis butas nėra naudojamas, nebuvo naudojamas ir 2010 m. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Palangos vandenys“ išduota pažyma, kurioje nurodoma, kad geriamasis vanduo bute nebuvo naudojamas. Butas yra šildomas elektra, šildymas įsijungia automatiškai atšalus orams, todėl elektros energija naudojama, tačiau minimaliai. Teigė, kad pažymos už 2010 metus buvo pareiškėjui priduotos, tačiau paaiškėjo, jog pareiškėjas jų neranda. Su pareiškėjo darbuotojais jie ne kartą bendravo telefonu, tačiau, kad yra įsiskolinimas už 2010 metus nebuvo informuoti. Pareiškėjo pranešimų apie įsiskolinimą taip pat negavo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu (b. l. 73–76) atmetė pareiškėjo skundą dėl 19 Eur (66 Lt) vietinės rinkliavos iš atsakovės už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1-2 punktais, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. T2-263 patvirtintų Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (nauja redakcija patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70) 4, 5, 9, 18, 38, 39, 41 punktais, LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014.

Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė yra ½ buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininkė (valstybės įmonės Registrų centro 2014 m. rugsėjo 4 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Kita ½ buto dalis nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Z. Įvertinus skunde nurodytas aplinkybes dėl atsakovei atitinkamais laikotarpiais taikytos 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatos bei į bylą pateiktus prašymus dėl lengvatos suteikimo, teismui kilo abejonių dėl atsakovės pripažinimo „atliekų turėtoja“ Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme (galiojančios įstatymo redakcijos 2 str. 8 ir 17 d.).

Todėl teismas įpareigojo pareiškėją pateikti teismui atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymų suteikti 100 procentų lengvatą išsprendimą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas, vykdydamas teismo įpareigojimą, sumažino reikalavimą (vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumą) ir nurodė, kad prašymas dėl 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatos taikymo už 2013 metus, pateikus visus Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70 patvirtinto Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkte nurodytus dokumentus, buvo tenkintas.

Bylos duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute ((duomenys neskelbtini)) vanduo nebuvo naudojamas (UAB „Palangos vandenys“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. pažyma Nr. (11.6.) IS-1452). AB LESTO 2014 m. gruodžio 10 d. pažyma patvirtina, kad adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo suvartota dieninėje skalėje 133 kWh, naktinėje skalėje 141 kWh elektros energijos. Šių duomenų pareiškėjui pakako 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatos Aprašo 4 punkto prasme taikymui.

Teismas pažymėjo, kad Aprašo 4 punkte nurodoma, jog vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus praėjusius metus sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausančio nekilnojamojo turto ir pageidauja, kad jam būtų suteikta 100 procentų lengvata, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. Palangos miesto rinkliavų centrui pateikia: prašymą dėl 100 procentų lengvatos suteikimo; AB LESTO pažymą (turtiniam vienetui) apie suvartotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai;

UAB „Palangos vandenys“ pažymą (turtiniam vienetui) apie suvartotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. imtinai. Kaip minėta, UAB „Palangos vandenys“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. pažyma apie geriamojo vandens suvartojimą Nr. (11.6.) IS-1452 patvirtina, kad adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. vanduo nebuvo naudojamas. AB LESTO 2014 m. gruodžio 10 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad 2010 metais minėtame nekilnojamojo turto objekte buvo suvartota dieninėje skalėje 716 kWh, naktinėje skalėje 742 kWh elektros energijos (iš viso: 1 458 kwh elektros energijos).

Palyginimui pastebėta, kad duomenys apie vandens nevartojimą ir 1 958 kWh elektros energijos suvartojimą už 2012 metus buvo pakankamas pagrindas taikyti 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatą tam pačiam nekilnojamojo turto objektui už 2012 metus. Įvertinus atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytą aplinkybę, kad elektros energija naudojama minimaliai būtinam buto šildymui bei atsižvelgiant į UAB „Palangos vandenys“ pateiktą informaciją, jog bute, esant įvestam komunaliniam vandentiekiui, vanduo 2010 metais nebuvo naudojamas, teismas priėjo išvadą, kad atsakovė negali būti pripažinta „atliekų turėtoja“ Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 17 dalių sisteminio aiškinimo ir LVAT formuojamos praktikos prasme.

Todėl, byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, nesant neginčijamų įrodymų, jog pareiškėjo nurodyta atsakovė G. Z. 2010 metų laikotarpiu faktiškai naudojo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), negalima daryti išvados, jog ji gali būti laikoma atliekų minėtame nekilnojamojo turto objekte turėtoja bei „teršėja“ ir vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų 5 punkto prasme. Vertindamas išdėstytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visetą, teismas nurodė, kad negali tenkinti pareiškėjo skundo dėl ginčo rinkliavos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. iš atsakovės priteisimo.

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas dėl 19 Eur (66 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 80) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, prieštaraujantis teisės aktams reglamentuojantiems vietinę rinkliavą Palangos mieste ir LVAT analogiškose bylose formuojamai teismų praktikai. LVAT nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, padarė išvadą, jog vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti pareigą mokėti vietinę rinkliavą Tarybos sprendimo nustatyta tvarka, ar ne, ir nuo šios pareigos vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovė nuosavybės teise valdo ½ dalį nekilnojamojo turto objekto (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Nuostatų 6 punktu atsakovė – vietinės rinkliavos mokėtoja. Ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos lengvatų skyrimas ir teikimas vietinės rinkliavos mokėtojams buvo reglamentuotas Tarybos 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-318, vėliau pakeistu Tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu (toliau – ir Lengvatų skyrimo tvarka). Lengvatų skyrimo tvarkos 4 punkte nurodyta, jog asmuo siekiantis gauti 100 procentų vietinės rinkliavos lengvatą privalo pateikti:

1. Prašymą;

2. AB „VST“ pažymą apie suvartotą elektros energijos kiekį per paskutinius dvylika mėnesių iki prašymo pateikimo dienos;

3. UAB „Palangos vandenys“ pažymą apie suvartotą vandens kiekį per paskutinius dvylika mėnesių iki prašymo pateikimo dienos;

4. Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad estetiška statinio ir jo aplinkos išvaizda išlaikyta ir atitinka galiojančių Palangos miesto savivaldybės statinių naudojimo ir tinkamos priežiūros taisyklių reikalavimus, ir 5. Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus išduotą dokumentą, kad nekilnojamojo turto objekto teritorija yra sutvarkyta ir atitinka Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus. Atsakovė nei BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui, nei teisminio nagrinėjimo metu, nepateikė visų reikalaujamų dokumentų, vadovaujantis Lengvatų skyrimo tvarkos 5 punktu.

Nepateikus visų reikalaujamų dokumentų, vietinės rinkliavos lengvatos netaikomos. Atkreipia dėmesį, jog LVAT administracinėje byloje Nr. A442-1190/2014, kuri iš esmės analogiška šiai bylai, priėmė nutartį tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, nors ir šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, remdamasis atsakovo pateiktomis AB „Lesto“ ir UAB „Palangos vandenys“ pažymomis netenkinti BĮ Palangos miesto rinkliavų centro prašymo. Vadovaujantis LR teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismai, priimdami sprendimui atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių suformuluotų analogiškuose ar iš esmės panašiose bylose.

Atsakovė G. Z. ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91–92) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išaiškinus ir pritaikius liek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Kaip ir nurodyta sprendime, pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovė 2010 metų laikotarpiu naudojosi nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės prievolę sumokėti pareiškėjo nurodyto dydžio rinkliavas, pareiškėjas nenurodo ir apeliaciniame skunde, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. LVAT formuojamoje vieningoje teismų praktikoje pažymėta, jog „atliekų turėtojo“ sąvoka siejama ne su komunalinių atliekų surinkimu ir (ar) jų tvarkymu, bet su (komunalinių) atliekų turėjimu ir (ar) jų darymu (gaminimu) (LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovė bei trečiasis suinteresuotas asmuo butu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), nesinaudojo, teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė negali būti laikoma kaip „teršėja“ ir vietinės rinkliavos mokėtoja minėtų Nuostatų kontekste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo (apelianto) reikalavimas buvo atmestas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog atsakovė negali būti laikoma „atliekų turėtoja“ ginčo teisinio reguliavimo ir formuojamos praktikos prasme.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, administracinėje byloje visų pirma, kyla teisės aiškinimo klausimas, t. y., koks asmuo turi būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Ginčo santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas ir Atliekų tvarkymo įstatymas, taip pat su šių įstatymų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktas numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka formuojamą praktiką ir kitose LVAT nutartyse (pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3542/2011).

Be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, jau suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. T2-263, kuriuo patvirtino Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 5 punktas vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apibrėžė kaip Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka.

Nuostatų 6 punkte pateikta vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoka – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus juridinius asmenis ir jų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje.

Tikrinamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl atsakovei priklausančio ½ dalies nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, jog atsakovė yra vietinės rinkliavos mokėtoja, t. y. turėjo pareigą mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodytos ir nebekartotinos faktinės aplinkybės, suponavusios palankų sprendimą atsakovei, buvo nepakankamos nepripažinti atsakovės „atliekų turėtoja“ (objektyvūs duomenys turi neabejotinai patvirtinti, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidarė; Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.). Kauno apygardos administracinio teismo įvardytos aplinkybės galėjo pasitarnauti sprendžiant lengvatos taikymo klausimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams nustato atitinkamos savivaldybės taryba savo sprendimu. Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-231 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvatų skyrimo ir teikimo nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), pagal kurio nustatytą tvarką ir sąlygas asmuo galėjo įgyti teisę mokėti mažesnio dydžio rinkliavą ar visai jos nemokėti.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-231 buvo taikomas skaičiuojant lengvatas nuo 2010 m. sausio 1 d. (sprendimo 8 punktas). Minėtas sprendimas pripažintas netekusiu galios Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-70.

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-231 patvirtinto aprašo 6 punktas nustatė, jog 100 proc. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lengvata įsigalioja nuo kito mėnesio 1 dienos ir galioja iki gruodžio 31 d., tačiau tik tuomet, kai BĮ Palangos miesto rinkliavų centrui yra pateikiami visi šio aprašo 4.1 – 4.5 punktuose nurodyti dokumentai. Tikrinamoje administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pateikusi Palangos miesto rinkliavų centrui visus reikalingus dokumentus dėl lengvatos taikymo už 2010 m.

Taigi dėl išdėstytų priežasčių teigtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė neprivalo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Biudžetinės įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Priteisti biudžetinei įstaigai Palangos miesto rinkliavų centrui iš G. Z. 19 (devyniolika) Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius