6dbea45d-b9f4-4dc0-a048-0635c4f5e92d · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                         Civilinė byla Nr. 2-1535/2013                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 110.1  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 28 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Elgama-elektronika“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Instra“ atskiruoju skundu ir panaikino atsakovo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-3862-115/2013 pagal bendraieÅ¡kių uždarosios akcinės bendrovės „Elgama-elektronika“, Ž.

M. ir V. K. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Instra“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Atskiruoju skundu keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sutiko su atsakovo atskiruoju skundu ir panaikino taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas. BendraieÅ¡kiai UAB „Elgama-elektronika“, Ž.

M. ir V. K. kreipėsi į teismÄ ir prašė pripažinti negaliojančiais tarp ieÅ¡kovo UAB „Elgama-elektronika“ ir atsakovo UAB „Instra“ sudarytus žodinius prekių (elektros energijos apskaitos prietaisų) pirkimo-pardavimo sandorius, įformintus atitinkamomis PVM sÄ skaitomis-faktÅ«romis; taikyti restitucijÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui UAB „Elgama-elektronika“ iÅ¡ atsakovo 6 060 379,20 Lt ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – nutarė areÅ¡tuoti atsakovui UAB „Instra“ priklausantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ ir turtines teises, nevirÅ¡ijant 6 060 379,20 Lt sumos; nesant ar nepakankant minėto atsakovo turto, trÅ«kstamai sumai areÅ¡tuoti atsakovui priklausančias lėšas, esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis; tuo atveju, jeigu bÅ«tų areÅ¡tuotos atsakovui priklausančios lėšos, leisti iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atlikti įstatymų nustatytus privalomuosius mokėjimus, atsiskaityti su darbuotojais ir ieÅ¡kovu.

Atsakovas UAB „Instra“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartį ir atmesti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Instra“ atžvilgiu. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi sutiko su atsakovo atskiruoju skundu ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo UAB „Instra“ turto areÅ¡tas 6 060 379,20 Lt sumai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo finansinė padėtis yra gera, atsakovas nuo 2009 m. iki 2012 m. dirba pelningai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla Nr. 2-3823-590/2013 pagal ieškovo UAB „Elgama-elektronika“ ieškinį atsakovui UAB „Instra“ dėl skolos priteisimo buvo nutraukta atsakovui atsiskaičius su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas taip pat akcentavo, jog turto arešto aktų registro duomenimis atsakovo turto atžvilgiu nėra pritaikyta jokių areštų, išskyrus pritaikytus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3862-115/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3823-590/2013.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors reikalaujama priteisti suma ir yra didelė, tačiau pagal bylos faktines aplinkybes didelės ieÅ¡kinio sumos prezumpcija, kaip pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, negalėjo bÅ«ti taikoma. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas tyčia blogintų savo turtinę padėtį, nepagrįstai perleidinėtų tretiesiems asmenims turimÄ turtÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Elgama-elektronika“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-3862-115/2013 ir palikti galioti atsakovo UAB „Instra“ atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovo pateikti jo finansinę bÅ«klę pagrindžiantys dokumentai nėra pagrindas naikinti 2013 m. kovo 26 d. nutartį. Pagal atsakovo pateiktÄ balansÄ , atsakovo turimo turto vertė yra 9 564 113 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 2 700 491 Lt. Todėl faktiÅ¡kai atsakovo turto vertė yra 6 863 622 Lt.

2. Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kokia yra atsakovo turto sandara. Atsakovas turi vienintelį nekilnojamojo turto objektÄ â€“ 102,98 kv. m. dydžio administracinę patalpÄ Vilniaus mieste. Didelę dalį atsakovo į balansÄ Ä¯traukto turto vertės sudaro prekių atsargų vertė, todėl Å¡io turto kiekis nuolat kinta, o jo realizavimas vykdymo procese bÅ«tų itin sudėtingas dėl specifinės tokių gaminių rinkos. Atsakovas neturi pakankamai nekilnojamojo turto ar kito likvidaus turto, kurio vertė per kelis metus iÅ¡ esmės nepasikeistų ar pasikeistų nežymiai.

3. Atsakovo veiklos pelningumas yra nepastovus ir pastaraisiais metais mažėja: 2009 m. – 324 336 Lt, 2010 m. – 627 495 Lt, 2011 m. – 327 194 Lt, 2012 m. – 267 057 Lt. Jeigu atsakovo veiklos pelningumas ir toliau mažės, kils didelė rizika, kad teismui patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ , teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar sprendimas bus neįvykdomas. Atsakovas UAB „Instra“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ palaiko savo 2013 m. balandžio 4 d. atskirajame skunde suformuluotus argumentus, jų ir Å¡iame atsiliepime pateikiamų argumentų pagrindu praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo UAB „Elgama-elektronika“ atskirÄ jį skundÄ ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Atsakovo finansinė padėtis yra gera, todėl nėra pagrindo dėl didelės ieÅ¡kinio sumos taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovo turimo turto visiÅ¡kai pakaktų ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. UAB „Instra“ turimų prekių atsargų balansinė vertė yra 14 235 Lt. Atsakovo turimo nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, nei nurodo ieÅ¡kovas. DidžiÄ jÄ dalį UAB „Instra“ balanse nurodyto turto vertės sudaro finansinis turtas: UAB „Elgamos grupė“ akcijos (15% akcijų paketas), UAB „Elgama-elektronika“ akcijos (15% akcijų paketas) bei OOO „Elgama Ukraina“ (100% akcijų paketas) akcijos, kurių bendra balansinė vertė siekia 5 599 821 Lt.

Pagal 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis per vienerius metus UAB „Instra“ gautinos sumos yra 1 883 639 Lt, o turimi pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro 1 870 768 Lt sumÄ . 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys patvirtina, jog UAB „Instra“ nepaskirstytasis pelnas yra 6 046 565 Lt, todėl vien Å¡i pinigų suma bÅ«tų pakankama bÅ«simo teismo sprendimo vykdymui.

2. UAB „Elgama-elektronika“ be didelės ieškinio sumos nenurodo jokių kitų aplinkybių, kurios keltų grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui. Atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo bei jos nagrinėjimo metu patvirtina, kad, net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas nebus apsunkintas.

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų proporcingumo ir ekonomiÅ¡kumo principus. AreÅ¡tavus UAB „Instra“ priklausantį turtÄ bei lėšas ir atsakovui neturint galimybės atsiskaityti su kreditoriais (tiekėjais), pastarieji gali stabdyti savo įsipareigojimų pagal su atsakovu sudarytas sutartis vykdymÄ . Tokiu atveju, atsakovas negalės įvykdyti įsipareigojimų savo klientams. Susidarius tokiai situacijai, pablogės ar bus nutraukti atsakovo santykiai tiek su tiekėjais, tiek su klientais ir UAB „Instra“ nebegalės normaliai funkcionuoti.

Dėl Å¡ios priežasties UAB „Instra“ vykdoma Å«kinė-komercinė veikla bus sutrikdyta, dėl ko bendrovė taptų nemokia bei objektyviai negalinčia įvykdyti ieÅ¡kovams galimai palankaus teismo sprendimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sutiko su atsakovo atskiruoju skundu ir panaikino atsakovo atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tiek nepareiÅ¡kus ieÅ¡kinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.) Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.

Tuo tarpu, jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012).

Prezumpcija, jog ieÅ¡kinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) Å¡i ieÅ¡kinio suma, lyginant jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009).

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ä®rodinėjimo pareigÄ civiliniame procese turi proceso Å¡alys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jo gerÄ turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1385/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakovo atskirojo skundo argumentais, skundžiama 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikino 2013 m. kovo 26 d. nutartį, kuria atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas atskirajame skunde įrodinėja, kad atsakovo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tuo tarpu atsakovas pateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus, patvirtinančius jo realias galimybes atsiskaityti su ieškovu, jeigu būtų priimtas atsakovui nepalankus teismo sprendimas šioje byloje.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir teismų praktikÄ bei faktinę Å¡ios bylos situacijÄ , sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimÄ , apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje byloje taiko prima facie (preliminaraus ieÅ¡kinio pagrįstumo) doktrinÄ ir didelės ieÅ¡kinio sumos taisyklę. Byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 6 060 379, 20 Lt. IeÅ¡kinio suma grindžiama ieÅ¡kovo gaminamos produkcijos rinkos kainų ir kainų, nurodytų atsakovui iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose faktÅ«rose, skirtumu.

IeÅ¡kinyje nurodomos rinkos kainos nustatytos remiantis paties ieÅ¡kovo UAB „Elgama-elektronika“ suraÅ¡yta 2013 m. kovo 20 d. pažyma apie pirkėjų palyginimÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas vienodas prekes skirtingiems pirkėjams pardavė už ženkliai skirtingas kainas (pvz., prekę EPQM3 pirkėjui „Disico S. A.“ pardavė po 629, 10 Lt už vienetÄ , o pirkėjui AB „Lietuvos geležinkeliai“ – už 2 074, 25 Lt už vienetÄ , prekę G1E15 pirkėjui AB „VST“ pardavė už 68, 72 Lt už vienetÄ , o AB „Lietuvos geležinkeliai – už 144, 00 Lt už vienetÄ ).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kinyje nurodytos tam tikrų prekių rinkos kainos kelia pagrįstų abejonių ir negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu ieÅ¡kinio sumai pagrįsti, kadangi kainÄ lemia ir kitos sutarčių sÄ lygos bei sudarymo aplinkybės, kurių analizė, kaip ir pačių rinkos kainų pagrįstumas, yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas. Vertinant ieÅ¡kinio preliminarų pagrįstumÄ , atsižvelgtina ne tik į tai, ar pagrindinis ieÅ¡kinio reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais yra tikėtinai pagrįstas, bet ir į tai, ar praÅ¡ant taikyti restitucijÄ reikalaujama priteisti pinigų suma yra tikėtinai pagrįsta.

Ieškovas, vienašališkai nustatęs gaminamų prekių rinkos kainas ir nepateikdamas objektyvių tokius skaičiavimus pagrindžiančių duomenų, šioje civilinio proceso stadijoje preliminariai nepagrindė tokio masto ieškinio reikalavimų. Pažymėtina, jog pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad neprieštarautų ekonominės ekspertizės šioje byloje skyrimui, jei atsakovas nesutiktų su ginčijamais sandoriais perleistų prekių rinkos kainos įvertinimu. Todėl teismas pagal byloje turimus duomenis šioje civilinio proceso stadijoje neturi pagrindo spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.

Tais atvejais, kai pagal preliminarų ieÅ¡kinio pagrindimÄ tam tikros sumos galimas priteisimas nekelia abejonių, bet kelia abejonių visos ieÅ¡kinio sumos priteisimas, sprendžiant apie grėsmę galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo (tenkinti dalį ieÅ¡kinio) įvykdymui, negali bÅ«ti remiamasi visa praÅ¡oma priteisti ieÅ¡kinio suma ir ji negali bÅ«ti lyginama su atsakovo turimo turto verte. Kita vertus, sprendžiant, ar visa ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti 6 060 379, 20 Lt suma atsakovui UAB „Instra“ yra didelė, svarbu įvertinti atsakovo turtinę padėtį.

Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2009-2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovas eilę metų dirba pelningai: 2009 m. įmonė turėjo 324 336 Lt grynojo pelno, 2010 m. – 627 495 Lt, 2011 m. 327 194 Lt, 2012 m. 267 057 Lt. Nors įmonės turimas turtas sumažėjo nuo 9 372 4884 Lt (2009 m.) iki 7 664 921 Lt (2010 m.), tačiau 2011-2012 m. vėl padidėjo iki 7 996 317 Lt (2011 m.) ir 9 564 113 Lt (2012 m.). Be to, įmonė nuo 2009 m. nuosekliai didina savo nuosavÄ kapitalÄ . 2012 m. balanso duomenimis, įmonė turi turto iÅ¡ viso už 9 564 113 Lt, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – už 2 700 491 Lt.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovo finansinė bÅ«klė neužtikrina ieÅ¡kiniu reikalaujamos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atveju, kadangi atsakovas turi tik vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , kurio vidutinė rinkos vertė VÄ® „Registrų centro“ duomenimis, yra 162 456 Lt, laikomi nepagrįstais. IÅ¡ VÄ® „Registrų centro“ nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å¡io objekto vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2000 m. balandžio 18 d., todėl bet kuriuo atveju ji neatitinka faktinės Å¡io nekilnojamojo turto vertės. Aukščiau minėtų finansinės atskaitomybės duomenų yra pakankamai, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie stabiliÄ ir pelningÄ atsakovo Å«kinę veiklÄ ir turimÄ turtÄ , kurio pakaktų ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Juo labiau, kaip minėta, kad ieÅ¡kovas preliminariai nepagrindė praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovo sumos ir nepaÅ¡alino pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kinys tokiu mastu galėtų bÅ«ti patenkintas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, atsižvelgiant į tarp bylos Å¡alių esančius konfliktiÅ¡kus santykius, tyčia blogintų savo turtinę padėtį, nepagrįstai perleidinėtų tretiesiems asmenims turimÄ turtÄ tokiu bÅ«du sunkindamas kitiems asmenims, tarp jų ir ieÅ¡kovui, galimybę patenkinti iÅ¡ atsakovo turto galimai atsirasiančius finansinius reikalavimus.

Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas Å¡ioje byloje bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingas ir suteiktų ieÅ¡kovui nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ atsakovo atžvilgiu. Kartu pabrėžtina, kad tai neatitiktų ir paties ieÅ¡kovo, kaip tikėtino atsakovo kreditoriaus, interesų.   Remiantis Å¡iais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi pagrįstai tenkino atsakovo atskirÄ jį skundÄ ir panaikino 2013 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo UAB „Elgama-elektronika“ atskirÄ jį skundÄ ir panaikinti teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentais neturi esminės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å iÄ nutartį iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai. Teisėjas                                                                                                                    ArtÅ«ras Driukas                                 Â