6dbea15d-9ed0-4ab3-85ff-8bbedb1a5bfe · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-450-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)                                                                  KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 6 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo V.

I. (toliau – V. I.) skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 8 d. nutarimÄ Nr. 95-54 taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : V. I. 2011 m. sausio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir nuteistas 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2010 m. rugpjūčio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 24 d..2016 m. vasario 8 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-54 nutarta taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau 2016 m. kovo 1 d. nutartimi KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas patvirtinti Komisijos nutarimÄ atsisakė.Nesutikdamas su tokiu KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis V. I. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį, dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2016 m. vasario 8 d.

Komisijos nutarimÄ Nr. 95-54, taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, jis ankščiau teistas nebuvo, atvykęs į pataisos namus adaptacijos sunkumų neturėjo, atlikdamas bausmę, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo. Pažymi, jog už gerÄ elgesį buvo skatintas du kartus, yra įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , atlikdamas bausmę, įgijo odinių gaminių taisytojo specialybę, dirbo VÄ® „MÅ«sų amatai“ darbininko vienetininko pareigose, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos ir darbo vietų trÅ«kumo iÅ¡ darbo buvo atleistas.

Aktyviai dalyvauja ir socialinės reabilitacijos programose, paskaitose - alkoholis ir jo pasekmės, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, dengia jam priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį. Tokiu bÅ«du, nuteistojo įsitikinimu, įvertinus socialinio tyrimo bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos iÅ¡vadas, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu jo mÄ styme ir elgesyje įvyko kardinalÅ«s pokyčiai, dėl ko, jo lygtinis paleidimas yra galimas.

V. I. teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, visiÅ¡kai nepagrįstai rėmėsi jam likusia laisvės atėmimo bausmės dalimi. Å i aplinkybė, nuteistojo įsitikinimu, neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomos socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu, todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , likusi bausmės dalis neturėtų bÅ«ti laikoma pagrindu atsisakyti asmeniui taikyti lygtinį paleidimÄ .Nuteistojo V.

I. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V.

I. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 38 balai. Tačiau, net ir esant Å¡ioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi bÅ«ti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Å ių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Bylos duomenimis, V.

I. stengiasi vykdyti jo atžvilgiu sudarytÄ individualaus darbo planÄ , tokiu bÅ«du koreguodamas savo problemines sritis. Pataisos namuose jis įgijo odinių gaminių taisytojo specialybę, nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. liepos 15 d. dirbo VÄ® „MÅ«sų amatai“ darbininko vienetininko pareigose (dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«klės ir darbo vietų trÅ«kumo iÅ¡ užimamų pareigų jis buvo atleistas). Nuteistasis dalyvavo anoniminių alkoholikų užsiėmimuose, Norvegų projekte „Motyvacija dirbti, socialinių įgÅ«džių stiprinimas“, seminaruose UAB „Sėkmės teorija“, „Gyvenimo harmonijos ratas“ bei kituose pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose.

Drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, o už gerÄ elgesį bei darbÄ skatintas du kartus, suteikiant padėkÄ . Å ios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, prieÅ¡ingai nei savo skundu apygardos teismui tai traktuoja pats V. I., Å¡ios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , juolab, kad per bausmės atlikimo laikÄ jis buvo skatintas tik du kartus.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, V. I. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pažymėtina, jog, sutinkamai su 2016 m. vasario 2 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriami du V. I. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo sÄ lygos bei mÄ stymas ir elgesys, kas aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai gali paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje.

Remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, visÄ laikÄ gyveno Vilniuje savo gyvenamÄ plotÄ nuomodamasis iÅ¡ svetimų asmenų, lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi (duomenys neskelbtini) „Nakvynės namuose“. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis dirbti neketina, teigdamas, jog Å¡iuo metu jis yra pensinio amžiaus ir turi 50 proc. nedarbingumo laipsnį, tačiau, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, V. I. iki nuteisimo ilgÄ laikÄ taip pat nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, per visÄ savo darbingumo laikotarpį turėjo dažnų nedarbingumo laikotarpių su trumpomis pertraukomis.

Toks nuteistojo požiÅ«ris į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei darbÄ aukÅ¡tesniajam teismui kelia pagrįstų abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir leidžia pagrįstai manyti, jog V. I. nagrinėjamu atveju nededa pakankamai pastangų į savo gyvenimo kokybės gerinimÄ , visÄ atsakomybę dėl savo gyvenamosios vietos bei pragyvenimo Å¡altinio perkeldamas atitinkamoms valstybės institucijoms. Å ių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad, sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos namuose yra gauta vykdomųjų raÅ¡tų 5178,70 eurų sumai, tačiau vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ padengta tik nedidelė Å¡ios sumos dalis.

Esant tokiems duomenims pagrįstai manytina, jog Å¡iuo metu V. I. turi pakankamai pinigų tik kasdienėms iÅ¡laidoms apmokėti, tačiau per mažai santaupų bet kokioms didesnėms iÅ¡laidoms padengti. Tuo tarpu įvertinus nuteistojo požiÅ«rį į darbÄ , jog jis lygtinio paleidimo atveju neketina dirbti, ketina gyventi iÅ¡ savo pensijos ir gaunamos neįgalumo iÅ¡mokos, pagrįstai manytina, jog finansinės problemos nuteistÄ jį gali veikti neigiamai, paskatinti jo pakartotinį nusikalstamumÄ jam bÅ«nant laisvėje.

Abejonių pakankama V. I. elgesio korekcija bei jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia ir jo problemos dėl alkoholio bei menkos pastangos atsisakant Å¡io jo elgesį neigiamai veikiančio įpročio. Kaip matyti iÅ¡ 2016 m. vasario 2 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados, Å¡iuo metu laisvės atėmimo bausmę V. I. atlieka už nusikaltimÄ , kurį įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Nuosprendyje konstatuota, kad nuteistajam yra nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį.

Ir nors pataisos namuose už alkoholio vartojimÄ nuteistasis baustas nebuvo, tačiau jis suvokia tik kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas, siekdamas atsisakyti potraukio alkoholiui, pataisos namuose V. I. dalyvavo vos viename atvirame anoniminių alkoholikų susitikime, kas leidžia pagrįstai konstatuoti itin atsainų nuteistojo požiÅ«rį į vienÄ esminių jo pakartotinį nusikalstamumÄ galinčių paskatinti veiksnių bei ypač menkas nuteistojo pastangas koreguojant savo gyvenimo bÅ«dÄ teigiama linkme, juo labiau įvertinus ir tai, kad iÅ¡ esmės nuteistasis neigia savo priklausomybę nuo alkoholio ir nesuvokia, kad alkoholio vartojimas, susijęs su jo padarytu nusikaltimu ir gali turėti lemiamos įtakos jo elgesiui ateityje.

Vertinant V. I. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakÄ tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mÄ stymo ypatumus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, jis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais lygiais ir turi draugų tiek laisvėje, tiek pataisos namuose. Jo tarpasmeniniai įgÅ«džiai adekvatÅ«s, atitinka jo amžių ir iÅ¡silavinimÄ . Tačiau, nuteistasis nesugeba paaiÅ¡kinti savo veiksmų, į problemas įsivelia bÅ«tent dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių.

Apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, kas, įvertinus jam inkriminuoto nusikaltimo sunkumÄ , pavojingumÄ bei įvykdymo aplinkybes, vis tik neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir leidžia pagrįstai manyti, jog toks jo mÄ stymas ateityje gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir V. I. socialiniai ryÅ¡iai. Savo Å¡eiminius santykius pats nuteistasis apibÅ«dina kaip probleminius, sÅ«nus juo visiÅ¡kai nesidomi ir jo nelanko, dėl ko V.

I. jaučiasi vieniÅ¡as ir nėra tuo patenkintas. Tokia nuteistojo emocinė bÅ«sena, įvertinus aukščiau aptartus jo mÄ stymo ypatumus, neabejotinai gali lemti ir pakartotinį jo nusikalstamumÄ jam bÅ«nant laisvėje. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo teiginiais, kad nei nusikalstamų veikų sunkumas, nei likusios bausmės dalis kaip lygtinio paleidimo netaikymo sÄ lygos nėra įtvirtintos BVK 158 str. nuostatose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Å¡ias aplinkybes sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimÄ .

Atsakant į tokius nuteistojo argumentus, pažymėtina, kad BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, o toks elgesio vertinimas neatsiejamas su bausmės atlikimo trukme, kadangi pataisos procesas negali bÅ«ti siejamas vien su minimalia atliktos bausmės dalimi, kuriai esant galima svarstyti lygtinio paleidimo klausimÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog nors Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar iÅ¡lieka artima vidutinei (38 balai). Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad V. I. gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ . PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, susiję su ankstesnių jo teistumų nebuvimu.

Tokiu bÅ«du, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Esant Å¡ioms aplinkybėms, konstatuojama, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ aukÅ¡tesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a : nuteistojo V.

I. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                      Albinas Antanaitis Teisėjai :                                                                                                Rimas Å virinas                                                                                                                                                                                                          Svetlana Jurgaitienė