6dbdaf71-b98f-4b5b-8bc7-8a317e879ce9 · Å akių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-147-876/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07747-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 26.2; 2.1.10.1; 2.3.6(S)                           ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 6 d.Šakiai Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Eglei Kukienei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam T. A., jo gynėjui advokatui K. D., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L.

Å .,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, nesimoko, teistas Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį - paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį. Teismas n u s t a t ė : T. A. 2017 m. vasario 13 d. apie 21.00 val. ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje, Vytauto gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Šakiuose, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, tyčia spyrė L.

Å ., gimusiam 1985 m. į veidÄ , tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės kaklo srities lūžimÄ , tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė L. Å . sveikatÄ ir visuomenės rimtį.Å iais savo veiksmais T. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje. Kaltinamasis T. A. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad tÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs alkoholio. Jie ėjo su draugais Vytauto gatve ir prie namo iÅ¡girdo, kad kažkas pykstasi, todėl nuėjo pažiÅ«rėti.

Ten buvo L. Å . su moterimi. Kadangi jie pykosi ir L. Å . Å¡aukė ant moters, jis jam spyrė. Negali pasakyti, ar kai smÅ«giavo L. Å ., jis buvo atsisukęs. PrieÅ¡ smÅ«gį buvo visi kartu, Å¡nekėjo. Nematė, kad L. Å . bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ moterį. Tuo metu, kai smÅ«giavo, buvo dar du jo draugai, L. Å . ir moteris. Negali tiksliai pasakyti, į kuriÄ vietÄ pataikė, tačiau mano, kad į veidÄ arba į kaklÄ . Patvirtino, kad smÅ«giavo iÅ¡ kojos. Po įvykio vietos, nukentėjusysis pabėgo, o moteris liko toliau sėdėti ant laiptų.

Po to jie visi iÅ¡siskirstė. Nurodė, kad jeigu bÅ«tų buvęs blaivus, nebÅ«tų taip pasielgęs. Patvirtino, kad jau daugiau nei pusę metų apskritais nevartoja alkoholio. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu yra pradėtos dar dvi baudžiamosios bylos, už veiksmus, kurie padaryti Å¡ių metų vasario mėn., o kitas balandžio mėn. Nurodė, kad civiliniai ieÅ¡kiniai dar nėra atlyginti, kadangi neturėjo galimybės juos atlyginti, nes buvo suimtas. Tačiau civilinius ieÅ¡kinius pripažįsta, nori kuo greičiau įsidarbinti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Nurodė, kad jį priimtų dirbti ten, kur dirbo anksčiau. Ten uždirbdavo 600 eurų, todėl per mėnesį laiko galėtų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Patvirtino, kad nori užbaigti visas bylas pradėtas jo atžvilgiu, planuoja daugiau nenusikalsti, nori iÅ¡važiuoti į užsienį ir ten įsidarbinti. Pažymėjo, kad po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju policijoje. Ten atsiprašė nukentėjusiojo ir jie susitarė, kad atlygins žalÄ , kuriÄ padarė. Patikslino, kad kai davė pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tada buvo neseniai viskas įvykę, todėl įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Patvirtino, kad visus kaltinimus, kurie yra nurodyti kaltinamajame akte, pripažįsta visiÅ¡kai. Teismo posėdžio metu pagarsinti T. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 21 val. jis susitiko su savo draugais D. B., I. V., A. D. ir T. V. prie bendrabučio, esančio Vytauto gatvėje, Å akiuose, ten kur yra D. Z. ambulatorija. Tuo metu jis buvo neblaivus, nes dienÄ buvo gėręs alkoholio. Jie Å¡nekučiavosi prie įėjimo į bendrabutį, t. y. toje pusėje kur yra kirpykla.

Netrukus iÅ¡girdo, jog kitoje bendrabučio pusėje kažkas Å¡Å«kauja ir nuėjo pažiÅ«rėti, kas ten vyksta. Ant ambulatorijos laiptų sėdėjo moteris, o Å¡alia jos stovėjo vyras. Nei vieno iÅ¡ besikivirčijančių asmenų jis nepažinojo. Ta vieta buvo neapÅ¡viesta. Matėsi, jog ir vyriÅ¡kis ir moteris yra neblaivÅ«s. Vyras Å¡aukė ant moters ir liepė jai eiti su juo į namus, o moteris nesutiko tai daryti. KÄ tiksliai sakė moteris jis nežino, tiksliai negirdėjo. Atsimena, kad D.

B. paklausė to vyro, ko jis Å¡aukia ant moters. Tas vyras atsakė, jog jie yra vyras ir žmona. Jiems bekalbant jis be jokios priežasties spyrė stovėjusiam vyrui į galvÄ . Daugiau smÅ«gių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. Nuo smÅ«gio vyras ant žemės neparvirto, tik susvirduliavo. Tuomet I. V. puolė jį raminti ir sakė, jog neieÅ¡kotų problemų. Kas vyko toliau, tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus. Atsimena, kad tas vyras po jo suduoto smÅ«gio pabėgo, o moteris liko sėdėti ant laiptų.

VyriÅ¡kio iÅ¡ jų niekas nesivijo. Daugiau prieÅ¡ minėtÄ vyriÅ¡kį niekas iÅ¡ jaunuolių fizinio smurto nenaudojo. Po Å¡io įvykio, jie netrukus visi iÅ¡siskirstė į namus. Dėl ko tiksliai jis be jokios priežasties spyrė tam vyrui koja į galvÄ , paaiÅ¡kinti tiksliai negali, norėjo pasirodyti prieÅ¡ kartu buvusius nepilnamečius. Dėl tokio savo elgesio jis nuoÅ¡irdžiai gailisi. Nukentėjusiojo pasižada atsipraÅ¡yti ir atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ (1 t., b. l. 75).Kaltinamasis T.

A. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Teismo posėdžio metu pagrasinta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio 2017 m. kovo 2 d. specialisto išvada, Nr. G84/2017(10), kurioje nurodyta, kad L. Š. diagnozuotas apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklo srities lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja, kokiu tai aplinkos, daiktu ir pan., galimai įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku, vienu smūgiu. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 22).

Kadangi kaltinamasis T. A. kaltę dėl padarytų nusikaltimų prisipažino visiÅ¡kai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byloje buvo sutrumpintas.Kaltinamojo T. A. kaltė padarius nusikalstamas veikas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį, įrodyta jo paties visiÅ¡ku prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å akių rajono komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Marijampolės APVK Å akių RPK RS) tyrėjos tarnybiniu praneÅ¡imu apie tai, kad 2017 m. vasario 14 d. 14 val. 02 min. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ VÅ¡Ä® „Šakių ligoninė“ medikės Bacevičienės, jog kreipėsi L.

Å ., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuriam įtariamas deÅ¡inės pusės žandikaulio lūžis (1 t., b. l. 6);nukentėjusiojo L. Å . 2017 m. vasario 14 d. duotais parodymais, apie tai, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 21 val. 30 min., kartu su žmona L. Å . ėjo iÅ¡ namų, esančių (duomenys neskelbtini). Eidami jie visÄ laikÄ ginčijosi dėl finansinių Å¡eimos dalykų. Ginčas kartais pereidavo į pokalbį, kartais jis susinervinęs kalbėjo pakeltu balsu. Einant Vytauto gatve sutuoktinė ant jo supyko ir pasuko kita gatvele iki D.

Z. poliklinikos. Sutuoktinė priėjusi prie poliklinikos pastato atsisėdo ant laiptų. Jie toliau kalbėjo, bet jis ant jos neÅ¡aukė, jos nemušė, jokio fizinio smurto nenaudojo. Jiems besikalbant nuo paÅ¡to pastato pusės atėjo penki ar Å¡eÅ¡i jaunuoliai, kurių jis nepažįsta, jie buvo apie 15-20 metų amžiaus. Tada kažkuris iÅ¡ jų paklausė, kas čia vyksta, ko Å¡aukia ant moters. Jis pasakė, jog tai jo žmona ir, kad jie viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins patys. Tuo metu jis žiÅ«rėjo į žmonÄ ir buvo pasisukęs į jÄ , tada pajuto smÅ«gį į galvÄ , po to dar vienÄ .

Pirmas smÅ«gis buvo suduotas jam į galvÄ ranka, o kitas koja. Ar Å¡iuos smÅ«gius sudavė vienas žmogus ar keli pasakyti negali, nes buvo tamsu, be to žiÅ«rėjo į savo žmonÄ ir kalbėjo su ja. Jis nuo suduotų smÅ«gių neparkrito, sÄ monės neprarado. Tuomet vienas iÅ¡ tų jaunuolių pradėjo kitus raminti, o jam liepė bėgti iÅ¡ konflikto vietos, kad nenukentėtų daugiau. Å iam jaunuoliui apie 17 metų, jis buvo apie 175 cm. Å«gio, kresno sudėjimo, jo aprangos detalių neprisimena.

Tada jis pabėgo iÅ¡ įvykio vietos ir grįžo į savo namus. Sutuoktinė po maždaug 10 minučių taip pat sugrįžo į namus. Ji konflikto metu nenukentėjo, jos niekas neužkabinėjo ir nemušė. SekančiÄ dienÄ kreipėsi į Å akių medikus, kurie jį apžiÅ«rėjo, padarė rentgeno nuotraukas, tačiau lūžių veide neužfiksavo, bei įtarus žandikaulio lūžimÄ davė siuntimÄ Ä¯ Kauno Klinikas (1 t., b. l. 25); liudytojos L. Å . 2017 m. vasario 22 d. duotais parodymais, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 21.30 val., ji kartu su savo vyru L.

Å . iÅ¡ namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), ėjo į parduotuvę „Maxima“. TÄ vakarÄ jos vyras buvo neblaivus, tačiau visiÅ¡kai girtas nebuvo. Eidami susiginčijo, ji jam pradėjo priekaiÅ¡tauti dėl to, kad jis neiÅ¡laiko Å¡eimos, ir jai reikia rÅ«pintis vienai. Eidami garsiai Å¡nekėjosi ir ginčijosi. Konfliktas buvo tik žodinis. Tuo metu jų link ėjo 6-7 vaikinai. Kaip jie atrodė neįsidėmėjo. Mano, kad jie galėjo bÅ«ti apie 15-20 metų amžiaus. Jiems priėjus prie jų, jie tuo metu vis dar stovėjo vietoje, kažkurie iÅ¡ tų vaikinų paklausė jos vyro ko jis Å¡aukia ant moters.

Jie abu atsakė, kad tai yra jų reikalas. Tada vienas jaunuolis vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jos vyrui į galvÄ . Po Å¡io smÅ«gio jos vyras bėgo į vienÄ pusę, o ji iÅ¡sigandusi pabėgo į kitÄ pusę. Ji grįžo į namus. L. Å . tuo metu jau buvo namuose. Jis skundėsi, kad jam skauda skruostÄ . Kadangi skaudėti nesiliovė, jis kitÄ dienÄ kreipėsi pas medikus, kurie jam diagnozavo žandikaulio skilimÄ . Nurodyti, ar apibÅ«dinti tų jaunuolių negali, kadangi vieta, kurioje buvo sumuÅ¡tas jos vyras yra neapÅ¡viesta (1 t., b. l. 33);liudytojo T.

V. 2017 m. balandžio 6 d. duotais parodymais, kad 2017 m. vasario 13 d. apie 21 val., jis kartu su savo draugais D. B., I. V., A. D., atėjo iki bendrabučio esančio Vytauto gatvėje, Šakiuose, ten kur yra D. Z. ambulatorija. Prie bendrabučio buvo ir pažįstamas T. A.. Tuo metu jau jis buvo išgėręs alkoholio, o jie buvo blaivūs. Iš pradžių buvo prie įėjimo į bendrabutį, t. y. toje pusėje kur yra kirpykla. Ten kalbėjosi, tačiau netrukus išgirdo, jog kitoje bendrabučio pusėje kažkas šūkauja ir nuėjo pažiūrėti.

Ant D. Z. ambulatorijos laiptų sėdėjo moteris šalia jos stovėjo vyras. Ta vieta buvo neapšviesta. Nei vieno iš buvusių besikivirčijančių asmenų jis nepažinojo. Akivaizdžiai matėsi, jog tiek vyriškis, tiek moteris yra neblaivūs. Kadangi vyras sakė moteriai jog einam į namus, o moteris sakė, jog niekur neis, D. B. jų paklausė, ko jis ant moters šaukia ir vyras atsakė, jog jie yra susituokę, turi vaikų. Tada D. B. vyrui pasakė, jog parodytų vestuvinius žiedus, jis atsakė, jog žiedų nenešioja.

Bekalbant T. A. staiga spyrė koja stovėjusiam vyrui į galvÄ . Daugiau smÅ«gių nei rankomis, nei kojomis suduota nebuvo. Nuo smÅ«gio vyras neparvirto, tuomet I. V. puolė raminti T. A. ir sakė, jog neieÅ¡kotų problemų. D. B. sakė tam vyrui, jog jis eitų iÅ¡ čia, kad daugiau jo nemuÅ¡tų. Moteris taipogi sakė, jog nemuÅ¡tų jos vyro. Tuomet vyriÅ¡kis išėjo. Po spyrio koja ant vyriÅ¡kio veido jis nematė sužalojimų, buvo tamsu, o moteris liko sėdėti ant laiptų. To vyriÅ¡kio iÅ¡ draugų tikrai niekas nesivijo.

Daugiau prieÅ¡ minėtÄ vyriÅ¡kį niekas iÅ¡ su juo buvusių draugų fizinio smurto nenaudojo. T. A. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Po Å¡io įvykio jie netrukus visi iÅ¡siskirstė į namus (1 t., b. l. 41);liudytojų I. V., D. B. ir A. D. duotais parodymais, kurie yra analogiÅ¡ki T. V. duotiems parodymams (1 t., b. l. 41-50). Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis ir pan.

Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje, kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ dalį. Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269-697/2016 ir kt.).Pažymėtina, kad pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ atsako tas, kas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad chuliganiÅ¡kos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimÄ , siekis prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikÅ¡mė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016).

ChuliganiÅ¡kos paskatos reiÅ¡kiasi neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir smÅ«gių sudavimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. Å ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Be to, į kaltininko elgesio paskatas atsižvelgtina ir sprendžiant klausimÄ , ar vieÅ¡oje vietoje atlikti įžūlÅ«s veiksmai ir jų padariniai atitinka vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymius.IÅ¡klausius teisme kaltinamojo parodymus, įvertinus byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ bei kitÄ surinktÄ ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtÄ medžiagÄ , teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, bÅ«tent kaltinamasis T.

A. tyčia spyrė L. Å . į veidÄ , tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės kaklo srities lūžimÄ ir tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdė L. Å . sveikatÄ ir visuomenės rimtį. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus T. A. atliko tamsiu paros metu, neapÅ¡viestoje vietoje, prie daugiabučio gyvenamojo namo, kurioje buvo ir daugiau žmonių. Vieta prie namo buvo atvira, nebuvo aptverta tvoromis ir patekimas į jÄ nebuvo apribotas ar apsunkintas. Ten laisvai galėjo patekti ir praeiti kiti asmenys, todėl buvimas Å¡ioje vietoje asmenims sukelia pareigÄ elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas.

Nekyla abejonių, jog Å¡ie veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, nes iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad įvykio vietoje be kaltinamojo buvo dar Å¡eÅ¡i žmonės, kurie matė kaltinamojo veiksmus. Kaltinamasis savo elgesiu demonstravo aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, tyčia spyrė L.

Å . į veidÄ ir sutrikdė jam sveikatÄ . Byloje nustatyta, kad kaltinamasis panaudojo smurtÄ Â prieÅ¡ nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2010). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir bylos duomenimis pagrįsti visi bÅ«tinieji vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad T. A. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir jo veiksmuose neabejotinai yra nurodyto nusikaltimo požymiai.Atsižvelgiant į bylos medžiagÄ ir nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad T. A. motyvas buvo chuliganiÅ¡kos paskatos, o ne asmeniniai nesutarimai su nukentėjusiuoju, kadangi nenustatyta, jog nukentėjusysis L. Å . ir kaltinamasis T. A. iki įvykio bÅ«tų buvę pažįstami, jokių asmeninių tarpusavio santykių ir pykčių anksčiau tarp minėtų asmenų nebuvo.

Ä®vertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad T. A. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje. Pats kaltinamasis padarytÄ nusikaltimÄ visiÅ¡kai pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, T. A. ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu savo kaltę pripažino, parodymų nekeitė, teigė, jog gailisi dėl padarytų veiksmų. T. A. nusikaltimÄ Ä¯vykdė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Pats kaltinamasis nurodė, jog nusikaltimus įvykdė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tad Å¡i aplinkybė pripažintina atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės dydžio BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmių rÅ«Å¡ys yra: vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta: laisvės atėmimas iki penkerių metų.Skiriant bausmę bÅ«tina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Å io straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę bÅ«tina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei į nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Skiriant bausmę kaltinamajam T. A. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, – padaryti du nusikaltimai, vienas nusikaltimas - nesunkus, kitas nusikaltimas - apysunkis; į kaltės formÄ ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumÄ , numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai, kas parodo kaltinamojo požiÅ«rį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimÄ , į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padaryti dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, į nusikalstamos veikos stadijÄ , – nusikaltimai baigti;

į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandÄ , mentalitetÄ , – teisiamasis yra suaugęs, darbingo amžiaus, administracine tvarka baustas 14 (keturiolika) kartų, per paskutinius vienerius metus baustas 2017 m. kovo 16 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį už tai, kad pasirodė neblaivus vieÅ¡oje vietoje, 2017 m. balandžio 11 d. pagal ANK 76 straipsnio 1 dalį, už tai, kad vartojo alkoholį kartu su nepilnamečiu (1 t., b. l. 96 - 106), oficialiai nedirbantis, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįraÅ¡ytas (1 t., b. l. 107), teistas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, padaryta veika sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kitam asmeniui, į tai, kad pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai neatlygintini.

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ Ä¯statymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina kaltinamojo asmenį, Å¡eiminę ir turtinę padėtį bei bausmės siekiamus tikslus atitiksianti BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta – laisvės atėmimo bausmė ir BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, pirmiau įvertintÄ jo veikų pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, padaryti du nusikaltimai, kurie sudaro idealiÄ nusikaltimų sutaptį, jie priskiriami prie nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 4 dalis), kaltinamajam skirtinos teismo parinktos rÅ«Å¡ies bausmės, savo dydžiu mažesnės nei įstatymo apibrėžtas jų dydžio vidurkis, tai yra už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta veikÄ â€“ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 284 straipsnyje numatyta veikÄ â€“ 30 (trisdeÅ¡imt) parų areÅ¡to.

Å ios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis subendrintinos apėmimo bÅ«du. Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad T. A. yra nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant 1 metams. Å iuo nuosprendžiu paskirta bausmė 2017 m. liepos 3 d.

Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrinta su Å akių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi paskirta 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirti 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams. Kadangi Å¡uo nuosprendžiu yra skiriama bausmė už nusikalstamÄ veikÄ , kuri buvo įvykdyta iki nurodytų sprendimų priėmimo ir įsiteisėjimo, tad paskirta bausmė bendrintina pagal BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimus iÅ¡ dalie sudedant.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.

Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste.Ankstesniu 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu T. A. paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, taip pat 2017 m. liepos 3 d. nutartimi subendrinus bausmės, galutinės bausmės vykdymas buvo taip pat atidėtas. BK 75 straipsnyje nurodoma, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

T. A. padaryti neteisėti veiksmai buvo atlikti iki nuosprendžio, kuriuo jam paskirtas laisvės atėmimas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad T. A. po 2017 m. balandžio 25 d. nepadarė naujų administracinių nusižengimų, nusikaltimų. Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam T. A. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ . Kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, nuoÅ¡irdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas, pasižada ateityje daugiau nenusikalsti, yra jauno amžiaus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė prieÅ¡ beveik 10 (deÅ¡imt) mėnesių ir per šį laikotarpį jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nėra duomenų, kad bÅ«tų vartojęs alkoholinius gėrimus, buvo įsidarbinęs Kauno mieste, planuoja artimiausiu metu atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , turi susiradęs kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ios aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis suprato savo neatsakingo elgesio pasekmes ir ateityje nusikaltimų nedarys.

Ä®statyme yra aiÅ¡kinama, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Taigi teismas, derindamas humaniÅ¡kumo ir teisingumo principus, mano, kad tikslinga T. A. atidėti bausmės vykdymÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas kaltinamajam T. A. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Taigi, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnio įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ ir paskyrus teismo įpareigojimus: pradėti dirbti arba mokytis, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Teismo nuomone, tokia bausmė, atitinka nagrinėjamu atveju teisingumo principÄ ir yra pakankama kaltinamÄ jį T. A. ne tik nubausti, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Tokiu bÅ«du civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje gali pareikÅ¡ti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos.Å ioje byloje nukentėjusysis L. Å . kaltinamajam pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (1 t., b. l. 29). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2013). Byloje nustatyta, kad T. A. nusikalstamais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. Å . sveikata, taigi tarp Å¡ių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Å iuo atveju nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Dėl patirtų veido sužalojimų nukentėjusiajam lūžo deÅ¡inės pusės kaklo srities apatinis žandikaulis.

Dėl Å¡ių sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 (deÅ¡imt) dienų laikotarpiui. Teismas pripažįsta, kad L. Å . dėl padaryto nusikaltimo patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , nepatogumų – baimę ir nerimÄ dėl savo sveikatos. BÅ«tina įvertinti ir tokias aplinkybes, jog L. Å . buvo suduota netikėtai tamsiu paros metu, stebint daugeliui asmenų, taip pat jo sutuoktinės akivaizdoje. Konfliktas įvyko dėl kaltinamojo T.

A. nesusivaldymo ir emocijų proveržio, tai yra dėl menkavertės priežasties. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, artimiausiu metu planuoja įsidarbinti, iÅ¡laikytinų asmenų neturi, nevedęs, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ bei įvertinant kaltinamojo amžių, Å¡eiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma – 200 Eur (du Å¡imtai eurų), tenkintinas visiÅ¡kai.

Civilinė ieÅ¡kovė Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad už L. Å . gydymÄ dėl 2017 m. vasario 14 d. sužalojimų iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo gydymo įstaigoms 125,45 Eur (vieno Å¡imto dvideÅ¡imt penkių eurų keturiasdeÅ¡imt penkių centų) sumÄ . Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiÅ«ros įstaigų dėl to turėtas iÅ¡laidas.

Civilinės ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pripažintinas pagrįstu ir įrodytu pateiktais dokumentais – medicininių dokumentų apskaitos iÅ¡raÅ¡ais (1 t., b. l. 54, 55), todėl tenkintinas visiÅ¡kai ir žala priteistina iÅ¡ žalÄ padariusio asmens T. A.. Kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta T. A., panaikintina nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, 297-298 straipsniais, 303-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje ir paskirti 30 (trisdeÅ¡imt) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtÄ ir 2017 m. liepos 3 d. nutartimi subendrintÄ 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis, uždrausti vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas.KardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , paskirtÄ T. A., panaikinti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos ir T.

A. paleisti posėdžių salėje. T. A. paskirtos bausmės realaus atlikimo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaityti jo suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. gruodžio 6 d., vienÄ suėmimo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1), bei pagal 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. vasario 7 d. nuosprendžius atliktos bausmės laikÄ . Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ T. A. priteisti 125,45 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt penkis eurus keturiasdeÅ¡imt penkis centus) iÅ¡laidų nukentėjusiojo L.

Å . sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, buveinės adresas: Vilniaus m., Europos aikÅ¡tė 1, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank”, AB, banko kodas 73000.Nukentėjusiojo L. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir iÅ¡ T. A. priteisti nukentėjusiajam 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinės žalos.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                     Judita Sungailaitė