Legislator Case Law & Legislation
6dbd91d5-094a-48ce-9d55-10f3f7bb0cdf AI generated

6dbd91d5-094a-48ce-9d55-10f3f7bb0cdf · Kauno apygardos teismas

Case Number 6dbd91d5-094a-48ce-9d55-10f3f7bb0cdf
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-504-348/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00219-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio KiÅ¡kio ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,nuteistajam R. D., jo gynėjui advokatui TadeuÅ¡ui Gudzinskiui (TadeuÅ¡ Gudzinski),nuteistojo E. T. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

Legislator headnote

AI generated

6dbd91d5-094a-48ce-9d55-10f3f7bb0cdf · Kauno apygardos teismas: nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-04-16 bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslÄ apgaule iÅ¡vengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės bei iÅ¡ anksto žinodamas, kad nesumokės už pervežimo paslaugas, 2012-03-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė žodinį susitarimÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 3(duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), dėl 30,74 m3 rÄ stų pervežimo iÅ¡ E. sav.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-504-348/2016Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00219-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio KiÅ¡kio ir Valdo Vitunsko,sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,nuteistajam R. D., jo gynėjui advokatui TadeuÅ¡ui Gudzinskiui (TadeuÅ¡ Gudzinski),nuteistojo E. T. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

D. ir nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo: R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, (Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu), laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo principÄ , ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams,pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams,pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams,pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams,pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu) – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos, dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymÄ prižiÅ«rinčios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tęsti darbÄ (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). E. T. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams,pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu) – laisvės atėmimu vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams,pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu) – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (padarytos Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu) subendrintos, taikant bausmių apėmimo principÄ , ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams,pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo R.

S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiojo N. S. atžvilgiu) – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams,pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios L. D. (S.) atžvilgiu) – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams,pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusiosios A. T. atžvilgiu,) – laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos, taikant dalinio bausmių sudėjimo principÄ , ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi. bausmės, paskirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymÄ prižiÅ«rinčios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tęsti darbÄ (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).IÅ¡ R.

D. ir E. T. solidariai priteista Lenkijos GPPĮ Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R., 8660,70 Eur. Taip pat iš E. T. priteista: nukentėjusiajam R. S. 1390.20 Eur, nukentėjusiajam A. S. 26006,16 Eur, nukentėjusiajai R. S. 26006,16 Eur. (dvidešimt šešis tūkstančius šešis eurus 16 ct). Iš R. D. priteista: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8480.20 Eur , UAB „(duomenys neskelbtini)“ 727.16 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 264.06 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)” 1949.87 Eur.Nukentėjusiųjų L.

D. (S.), N. S., A. T. civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 252 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dianos Č. D. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, - nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis E. T. kaltinamajame akte nėra kaltinamas jos atžvilgiu padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. D. ir E. T. nuteisti už tai, kad padarė sukčiavimÄ ir suklastojo dokumentÄ : laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-04-16 R.

D., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str. „Bendrovės vadovas“ 8 d. ir 12 d. 1 p. bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ ir turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, veikdamas bendrininkų grupėje su E. T. ir kitais nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslÄ apgaule savo, E. T. ir nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2012-04-06 kartu su E. T. nuvyko į Lenkijos (duomenys neskelbtini)., esančiÄ (duomenys neskelbtini), ir Å¡ios bendrijos direktoriui M.

R. melagingai žadėdami už 1 kilogramÄ kiaulių skerdienos sumokėti po 1,85 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė susitarimÄ su Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrija M. R., D. R. dėl 10 tonų kiaulių skerdienos pirkimo, turėdami tikslÄ Ä¯gyti pasitikėjimÄ , 2012-04-10 tarptautiniu mokėjimo nurodymu Nr. 248774 iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pervedė 1000 eurų avansÄ Ä¯ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), po to siekdami įgyti svetimÄ turtÄ , nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis suklastojo ir 2012-04-11 degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. S. W.

R. D. pateikus suklastotÄ 2012-04-10 tarptautinį mokėjimo nurodymÄ Nr. 248774 17500 eurų sumai, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 17500 eurų sumÄ , po ko melagingų duomenų poveikyje, 5222 kilogramai kiaulių skerdienos, iš (duomenys neskelbtini). automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡krautos A. M. skerdykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo sukrauta į nenustatytos markės ir modelio automobilį Å¡aldytuvÄ ir iÅ¡veža nenustatyta kryptimi, tokiu bÅ«du, suklastojo ir panaudojo suklastotÄ 2012-04-10 tarptautinį mokėjimo nurodymÄ Nr.248774 17500 eurų sumai ir apgaule savo, E. T. ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo svetimÄ Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijos M.

R., D. R. 8660,70 € vertės turtÄ -5222 kg kiaulių skerdienos, tai yra jie, kiekvienas iÅ¡ jų, padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio1 dalyje (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).R. D. nuteistas ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-04-16 bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , iÅ¡ anksto žinodamas, kad nevykdys sutartyje numatytų įsipareigojimų ir už medienÄ nesumokės, 2012-03-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė medienos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20140319-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kurioje numatyta, kad pirkėjas už rÄ stus sumoka per 14 dienų nuo sÄ skaitos – faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo dienos, 2012-03-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarpinio medienos sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija MU Nr. 00323 įgijo 34,22 m3 eglės ir puÅ¡ies rÄ stų, kurių bendra vertė1949.90 € (atitikmuo litais – 6732 litų 50 ct) ir už juos neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ 34,22 m3 eglės ir puÅ¡ies rÄ stų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 1949.87 € turtinę žalÄ , tai yra jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje.Taip pat R.

D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-04-16 bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslÄ apgaule iÅ¡vengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės bei iÅ¡ anksto žinodamas, kad nesumokės už pervežimo paslaugas, 2012-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė žodinį susitarimÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)., dėl 34 m3 eglės rÄ stų pervežimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į K. ir 35 m3 puÅ¡ies rÄ stų pervežimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervežus krovinius ir iÅ¡raÅ¡ius PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ARB 2794 2510,75 litų sumai, jos neapmokėjo, taip apgaule savo naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 727.16 € (atitikmuo litais – 2510 litų 75 ct) turtinę žalÄ , tai yra jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ 182 straipsnio 1 dalyje.Taip pat R.

D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-04-16 bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslÄ apgaule iÅ¡vengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės prievolės bei iÅ¡ anksto žinodamas, kad nesumokės už pervežimo paslaugas, 2012-03-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė žodinį susitarimÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 3(duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), dėl 30,74 m3 rÄ stų pervežimo iÅ¡ E. sav.

į K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervežus krovinį ir iÅ¡raÅ¡ius 2012-03-30 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VNT 00362 911,74 Lt sumai, jos neapmokėjo, taip apgaule savo naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 264.06 € (atitikmuo litais – 911 litai 74 ct) turtinę žalÄ , tai yra jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje.Taip pat R. D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-03-12 iki 2012-04-16 bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 str.

„Bendrovės vadovas“ 8 d. ir 12 d. 1 p. bÅ«damas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimÄ , turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , žadėdamas už lentas pinigus sumokėti per 3 dienas, tačiau iÅ¡ anksto žinodamas, kad jų nesumokės, 2012-04-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija LAI Nr. 0001237 įgijo 23,268 m3 dviejų pjovimų maumedžio lentų, kurių bendra kaina 29280,45 Lt. ir už jas neatsiskaitė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ - 23,268 m3 dviejų pjovimų maumedžio lentų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 8480.20 € (atitikmuo litais – 29280 litų 45 ct) turtinę žalÄ , tai yra jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyjeE.

T. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų A. S. ir R. S. pasitikėjimu, melagingai A. S. pristatydamas verslo planÄ K. T. ir Z. T. priklausančiame žemės sklype pastatyti motelį su restoranu ir saugojimo aikÅ¡tele krovininiams automobiliams bei žadėdamas per 1-2 metus grÄ Å¾inti A. S. iÅ¡ banko paimtÄ kreditÄ , o nepavykus įgyvendinti verslo plano, parduoti K. T. ir Z. T. priklausantį žemės sklypÄ ir grÄ Å¾inti A.

S. savo vardu paimtÄ 189680,83 litų dydžio kreditÄ , iÅ¡ anksto žinodamas, kad minėto kredito negrÄ Å¾ins, 2008 metų pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs į A. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), įkalbėjo A. S. savo vardu paimti kreditÄ ir gautus pinigus perduoti jam, po ko 2008-04-17 A. S. nuvežė į (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame A. S. ir jo žmona R. S. pasirašė kredito sutartį Nr. FX281482 dėl 189680,83 litų kredito gavimo, 2008-04-30 DnB NORD bankui pervedus 189680,83 litų į A.

S. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytÄ DnB NORD banke, 2008-04-30 A. S. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į E. T. banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytÄ AB „(duomenys neskelbtini)“, taip apgaule savo naudai įgijo 189588,13 litų vertės svetimÄ turtÄ ir A. S. bei jo sutuoktinei R. S. padarė 179588,13 litų (dabar – 52012,32 eurų) turtinę žalÄ , tai yra jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyjeTaip pat E. T. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , melagingai R.

S. žadėdamas skolÄ â€“ 4800 litų grÄ Å¾inti per mėnesį laiko, tačiau iÅ¡ anksto žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrÄ Å¾ins, 2008 metų vasarÄ , tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, AB SEB banko skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), R. S. iÅ¡ savo banko sÄ skaitos iÅ¡gryninus 4800 litų, iÅ¡keitus juos į eurus ir perdavus juos jam, apgaule savo naudai įgijo 4800 litų vertės svetimÄ turtÄ ir R. S. padarė 4800 litų (dabar – 1390,18 eurų) turtinę žalÄ , tai yra jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje.Taip pat E. T. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , piktnaudžiaudamas L.

S. pasitikėjimu ir melagingai jai žadėdamas per mėnesį laiko grÄ Å¾inti jos savo vardu paimtÄ kreditÄ , tačiau iÅ¡ anksto žinodamas, kad minėto kredito negrÄ Å¾ins, 2011 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs į L. S. gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), įkalbėjo L. S. savo vardu paimti kreditÄ ir gautus pinigus paskolinti jam, po ko 2011-09-01 L. S. nuvežė į UAB „G. F.“ aptarnavimo skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame ji pasirašė sutartį dėl 14600 litų kredito gavimo, UAB „G.

F.“ pervedus 14600 litų į L. S. banko sÄ skaitÄ , esančiÄ AB (duomenys neskelbtini), 2011-09-02 nuvežė L. S. į AB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyrių Kėdainiuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, kur ji iÅ¡ savo banko sÄ skaitos iÅ¡grynino 14600 litų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje perdavė juos jam, taip apgaule savo naudai įgijo 14600 litų (dabar – 4228,46 eurų) vertės svetimÄ L. S. turtÄ , tai yra jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK182 straipsnio 1 dalyje.Taip pat E. T. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , melagingai N. S. žadėdamas už pinigų paskolinimÄ mokėti po 150 litų kiekvienÄ savaitę, iÅ¡ anksto žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrÄ Å¾ins, 2011 metų rugpjūčio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), namo kieme N. S. perdavus 5000 litų per I.

T. apgaule savo naudai įgijo 5000 litų (dabar – 1448,10 eurų) vertės svetimÄ nukentėjusiojo N. S. turtÄ , tai yra jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalį Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o 2016 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , jį iÅ¡teisinantį dėl visų inkriminuotų nusikaltimų nuosprendį, kadangi nepadarytos veikos, turinčius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Skunde nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir dėl to neteisėtas, todėl naikintinas.

Nei ikiteisminio tyrimo metu nei teismo posėdžių metu nebuvo surinkta duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad egzistuoja visi jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Apeliantas pažymi, kad baudžiamojoje teisėje turi bÅ«ti nustatyta objektyvioji tiesa, t. y. turi bÅ«ti nustatytos ir įrodytos kaltinamÄ asmenį kaltinančios aplinkybės, sudarančios nusikalstamos veikos sudėtį, negali likti jokių abejonių dėl tokių aplinkybių egzistavimo. BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpcijÄ .

Tai reiÅ¡kia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o visos abejonės naudojamos kaltinamojo naudai.Skunde apeliantas teigia, kad iÅ¡ iÅ¡tirtų byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, apklaustų liudytojų parodymų, matyti, kad baudžiamojoje byloje esantys dokumentai nepatvirtina, o teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai nepaaiÅ¡kino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų jo tyčios buvimÄ , t. y., apgaule, iÅ¡ anksto žinant, kad neatsiskaitys, įgijo medienÄ ir pervežimo paslaugas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandori įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir/ar paties sandorio fakto įrodinėjimu, nesudaro apgaulės sukčiavimo sudėtyje požymio. Teismų praktikoje nustatyta, kad kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡io asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui Tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog dėl jo veiksmų kreditorių (civilinių ieÅ¡kovų) galimybės atkurti pažeistas teises civilinės teisės priemonėmis iÅ¡ esmės bÅ«tų pasunkintos.

Taip pat skunde nurodoma, kad iÅ¡vengti turtinės prievolės naudojant apgaule reiÅ¡kia sudaryti tokia padėtį, kad kreditorius prarastų realiÄ galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba Å¡i galimybė bÅ«tų iÅ¡ esmės suvaržyta, o kaltininkas iÅ¡vengtų realaus pavojaus bÅ«ti teisiÅ¡kai priverstas vykdyti savo pareigÄ teisės turėtojui. Å iais gi atvejais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitais kreditoriais egzistuoja - prievolė nėra iÅ¡vengta, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kiti kreditoriai gali pateikti ieÅ¡kinius UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir ginti teises civiline tvarka.

Å iuo aspektu teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo iÅ¡vengta turtinė prievolė - atsiskaityti už suteiktas paslaugas.Skunde pažymima, kad civiliniams ieÅ¡kovams, skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys bei jo asmenybė yra žinomos. Dėl jų civiliniai ieÅ¡kovai nebuvo suklaidinti. Byloje nėra jokių duomenų, kuriuose bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡tas nukentėjusiųjų suklaidinimas, apsunkinantis nukentėjusiųjų interesus gynimÄ civilinio proceso tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra egzistuojantis juridinis asmuo, nėra likviduota.

Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad civiliniai ieÅ¡kovai net nebandė ginti savo galimai pažeistų teisių civiline tvarka. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimas yra specifinis. Vadovas, kuriuo tam tikrame laiko tarpe buvo jis, civilinės atsakomybės atsiradimo aspektu, gali atsakyti tik prieÅ¡ akcininkus, kai nustatoma, jog toks vadovas pažeidė savo pareigas, numatytas CK 2.87 str., taip pat prieÅ¡ kreditorius, kai nustatoma, jog vadovas laiku nesikreipė į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, t. y.

LR Ä®monių bankroto įstatymo 8 str. numatytais atvejais. Juridinio asmens vadovas neatsako pagal juridinio asmens savarankiÅ¡kai sudarytus sandorius, ir tokį pagrindÄ nenustato joks teisės aktas. Nustatytos aplinkybės neįrodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinės pareigos neįvykdymas sukėlė tokias neigiamas ir pavojingas pasekmes, kad dėl tokių veiksmų bÅ«tų sprendžiamas juridinių asmenų vadovo baudžiamosios atsakomybės klausimas. Skunde nurodoma ir tai, kad teismo nepagrįstai nustatytas faktas, kad jis įgijo turtÄ savo naudai, nes nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisiamajame posėdyje bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, pakankamų faktui, jog jis „..savo ar kitų naudai...“ įgijo medienÄ , „..iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino“ nustatyti.

Todėl teismo nebuvo įrodyti BK 182 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties bÅ«tinieji požymiai. Skundo autoriaus nuomone, pagal byloje nustatytas aplinkybes nebuvo pagrindo konstatuoti, jog kaltinamojo veika padaryta tyčia, kad veika sukėlė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus padarinius baudžiamosios teisės prasme ir savo pavojingumu peraugo civilinės atsakomybės lygį. Teismas, konstatuodamas, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarytus sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)", UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl medienos pirkimo, su UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl paslaugų suteikimo, sudarė tik dėl to, kad galėtų apgaulės bÅ«du savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , įskaitant epizodÄ dėl sukčiavimo Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisinės bendrovės atžvilgiu, nesirėmė jokiais objektyviais duomenimis.

Dėl to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir civilinių ieÅ¡kovų ginčas turėjo bÅ«ti sprendžiamas prioritetÄ suteikiant civilinės teisės normoms.Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo sprendimu dėl (duomenys neskelbtini) (mėsos) atžvilgiu veikos padarymo. Nors teismas abiejų kaltinamųjų atžvilgiu veikÄ kvalifikavo pagal BK 182 str. ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sudėtis, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, tačiau tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja tiek faktinėms byloms aplinkybėms tiek teismų praktikai ir baudžiamosios teisės doktrinai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , veika kvalifikuotina kaip sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo sutaptis jeigu kaltininkas pats pagamino netikrÄ dokumentÄ ar suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimÄ turtÄ ar įgijo teisę į turtÄ . Tačiau dokumentų suklastojimas dažniausiai padaromas kitu laiku ir kitoje vietoje negu sukčiavimas, t. y. skirtingais veiksmais. TokiÄ nusikaltimų sutaptį, kai skirtingu laiku ir skirtingais savarankiÅ¡kais veiksmais, padaromi keli nusikaltimai, numatyti skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, teorijoje ir praktikoje priimta laikyti realiÄ ja. (2010-11-02 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412/2009; 2012 m. gegužės 2 d.

Teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis) apžvalga (Teismų praktika 36).Apeliantas pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateiktas tariamai suklastotas dokumentas (mokėjimo nurodymas). Buvo tiriama tik kopija, kuri nėra aiÅ¡ku kur ir kaip padaryta, ir kas jÄ padarė. Be to, neatlikta esančios kopijos dokumentų ekspertizė. Teismas, konstatuodamas, kad dokumentas yra suklastotas, rėmėsi tik liudytojų, kurie nėra ekspertai, iÅ¡reikÅ¡ta nuomone.

Tačiau faktui, ar pateiktas į Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ daiktas (kopija), atitinka BPK 95-96 straipsniuose nustatytus požymius ir gali bÅ«ti laikoma dokumentu, nustatyti, panaudoti netinkami (neleistini) įrodymai. Dėl to, neįrodžius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio - dalyko ir nuteistųjų dalyvavimo, darant jiems inkriminuotÄ nusikaltimÄ , teismas neturėjo pagrindo nuteisti jį ir E. T. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio l, 2 dalis, esant idealiai sutapčiai.Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad byloje taip pat nebuvo jokia forma nustatinėjama ar nustatyta, jog jis ir E. T. patys suklastojo dokumentÄ ar jį suklastojant dalyvavo kaip bendrininkai (kaip organizatorius, kurstytojas, padėjėjas), ar iÅ¡ anksto žinodami apie dokumento suklastojimÄ , sÄ moningai panaudojo suklastotÄ dokumentÄ , t.y. neįrodytas objektyviosios pusės požymis - veiksmai, bei subjektyviosios pusės požymis - kaltė.

Teismas nepaneigė aplinkybės, jog jis nežinojo apie dokumento suklastojimÄ . Byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog kiaulių skerdiena buvo atvežta ir iÅ¡krauta sandėlyje, t. y. nuosavybės teisės perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieÅ¡ Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. vairuotojui voko su dokumentais, kuriuose galimai galėjo bÅ«ti melagingi duomenys, perdavimo. Å i aplinkybė yra reikÅ¡minga ta prasme, kad mėsos iÅ¡krovimas ir teisių perdavimas vyko be jokių melagingų duomenų panaudojimo, t. y. apgaulės. Dėl to, santykiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijos M.

R., D. R., yra grynai civiliniai teisiniai santykiai ir ginčai, kylantys iÅ¡ tokių santykių, turėtų bÅ«ti sprendžiami civiline tvarka.Apeliantas taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, nes Å¡ias iÅ¡vadas teismas padarė remdamasis tik buvusios J. K. sugyventinės bei jos dukters parodymais, ir visiÅ¡kai ignoruodamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus - akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kasos, dokumentų perdavimo aktus, iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ VÄ® Registrų centras, kt.

Å ių liudytojų parodymai vertintini itin kritiÅ¡kai, nes parodymai paremti prielaidomis, o ne faktais. Teismas visus Å¡iuos įrodymus įvertino neobjektyviai, remdamasis tik prielaidomis. Taip pat skunde teigiama, kad teismas, visuose inkriminuotose veikose konstatavo, kad jis sandorius sudarė iÅ¡ anksto žinodamas, kad nevykdys sutartyje numatytų įsipareigojimų ir už prekes ir paslaugas nesumokės, t. y. padarė iÅ¡vadÄ , jog jo tyčia susiformavo iÅ¡ anksto prieÅ¡ sudarant sandorius. Tačiau apelianto nuomone tokių teismo iÅ¡vadų pagrįsti byloje nėra nei vieno įrodymo.

PrieÅ¡ingai, jis davė parodymus, kad tyčios nesumokėti neturėjo, ir tai vieninteliai byloje esantys duomenys apie tyčios susiformavimo momentÄ . Apelianto nuomone, nėra pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, jog jis nusikalstamÄ veikÄ Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. atžvilgiu padarė veikdamas bendrininkų grupe su E. T. bei nenustatytais asmenimis. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teismo posėdžiuose nenustatyta jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis - bendrininkus, todėl, neiÅ¡aiÅ¡kinus Å¡ių asmenų, nėra realių galimybių iÅ¡siaiÅ¡kinti jų - subjektų požymius, kaltės turinio, kt.

Ir tuo negalima remtis inkriminuojant bendrininkavimo formÄ . Be to, teismas visiÅ¡kai nenustatinėjo bendrininkavimo subjektyviųjų požymių - tyčios, susitarimo, jų nuosprendyje nenagrinėjo ir neanalizavo, iÅ¡ teismo nuosprendžio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas darė tik prielaidÄ , kad jis ir E. T. veikė bendrai, kad tyčia buvo veikti bendrai, kad jie susitarė daryti nusikalstamÄ veikÄ . Vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, manytina, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, todėl civiliniai ieÅ¡kiniai negalėjo bÅ«ti tenkinami.

Tačiau jeigu teismas spręstų, kad jis padarė nusikalstamas veikas, apelianto nuomone, civiliniai ieÅ¡kiniai negalėjo bÅ«ti tenkinti. Kadangi civiliniai ieÅ¡kiniai pareikÅ¡ti UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)” procese nebuvo pareikÅ¡ti įtarimai, UAB „(duomenys neskelbtini)”, laikantis BPK 111 straipsnio nuostatų, nebuvo įtraukta civilinių atsakovu. Jis nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kadangi civiliniai ieÅ¡kiniai pareikÅ¡ti ne jam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 45 straipsniu, turėjo pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamu arba įtraukti į bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)".

To nepadarius, civiliniai ieÅ¡kiniai turėjo bÅ«ti palikti nenagrinėti.Taip pat skunde nurodoma, kad tarp visų civilinių ieÅ¡kovų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos sutartys dėl prekių ir paslaugų pirkimo, iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros. Tačiau piniginių reikalavimų iÅ¡ jo patenkinimas, nepaneigia civilinių ieÅ¡kovų teisių pareikÅ¡ti civilinius ieÅ¡kinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiline tvarka ir tai nebus laikoma tapačiais ieÅ¡kiniais, kadangi tokiu atveju ginčas bus laikomas kilęs ne tarp tų pačių Å¡alių (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Todėl teismas, neįtraukdamas į bylÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir iÅ¡nagrinėjęs pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, sudarė sÄ lygas civiliniams ieÅ¡kovams nepagrįstai praturtėti, kÄ draudžia civilinės bei baudžiamosios teisės normos (CK 6.237-6.242 str.. BK 1891 str.). Kita vertus. patenkinus Å¡iuos pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku kaip turi bÅ«ti toliau tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita, kokio dydžio turėtų bÅ«ti apskaitomas pelnas/nuostoliai, atsargos ir pan.Nuteistojo E. T. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2016 m. gegužės 17 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas E. T. ir priimti naujÄ - E. T. iÅ¡teisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padaryme, o atmetus apeliacinį skundÄ dėl iÅ¡teisinimo, panaikinti A. S. ir R. S. naudai priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, perduodant jį nagrinėti civilinio proceso tvarka.Skunde nurodoma, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pripažinęs nuteistÄ jį E. T. bendrininkų grupėje, kiekvieno bendrininko, tame tarpe ir E. T., veiksmų nekonkretizavo, nenurodė kaip pasireiÅ¡kė bendrininkavimas ir kokia buvo susitarimo veikti nusikalstamai apimtis.

Be to, teismas neanalizavo įrodymų, apsiribodamas Å¡ių įrodymų iÅ¡dėstymu, t. y. kaltinamųjų ir liudytojų parodymu citavimu, nemotyvavo kokie įrodymai kokias aplinkybes patvirtina ir atvirkščiai: dalies į bylÄ pateiktų įrodymų - detalaus plano, projektų, ne tik, kad nevertino, tačiau jų nenurodė nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje. Dėl to teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ .Apeliantės nuomone, nors apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad E. T. veikė bendrininkų grupėje Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijos M.

R., D. R. atžvilgiu, tačiau neatliko nei objektyviųjų bendrininkavimo požymių analizės, nei nenurodė ir neįvertino subjektyviųjų bendrininkavimo požymių - tai yra kada ir kaip pasireiÅ¡kė nuteistųjų R. D. ir E. T. susitarimas padaryti nusikaltimÄ , kuo pasireiÅ¡kė vieninga tyčia. Gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas E. T. nepagrįstai pripažino kaltu dėl sukčiavimo Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijos M. R., D. R. atžvilgiu. Kadangi nei vienas E. T. atliktas veiksmas savo esme nėra nusikalstamas — nėra draudžiama pasidalinti verslo ryÅ¡iais, padėti vienu ar kitu klausimu.

Teismo iÅ¡vardinti E. T. atlikti veiksmai gali bÅ«ti pripažinti nusikalstamas tik vienu atveju - jeigu bÅ«tų įrodytas bendras R. D. ir E. T. veikimas siekiant užvaldyti svetimÄ turtÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad R. D. su E. T. susitarė dėl bendro nusikalstamo veikimo Lenkijos įmonės atžvilgiu, prieÅ¡ingai, byloje esantys duomenys patvirtina E. T. nurodytÄ aplinkybę, kad jis tik suvedė R. D. su Lenkijos įmonės atstovais ir pats jų susitarimuose nedalyvavo, kÄ patvirtino ir R. D. nurodęs, kad jis tarėsi, kaip įmonės “(duomenys neskelbtini)“ atstovas dėl mėsos pirkimo, kiekio, kainos; byloje nėra jokių duomenų, kad E. T. bÅ«tų susijęs su pirmos įmokos sumokėjimu - Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėjo R.

D. vadovaujama įmonė “(duomenys neskelbtini)“; byloje nėra jokių duomenų, kad E. T. bÅ«tų kaip nors susijęs su tarptautinio mokėjimo dokumento suklastojimu ar panaudojimu, prieÅ¡ingai byloje nustatyta, kad šį dokumentÄ turėjo R. D., jis patvirtino, kad šį dokumentÄ gavo ne iÅ¡ E. T., bei pripažino, kad šį dokumentÄ pateikė Lenkijos vairuotojui; byloje nėra jokių duomenų, kad E. T. bÅ«tų užvaldęs kiaulienos skerdienÄ , prieÅ¡ingai byloje neginčijamai nustatyta, kad E. T. nedalyvavo nei iÅ¡kraunant, nei po to iÅ¡vežant skerdienÄ , Å¡iuos veiksmus atliko R.

D., kuris pripažino, kad jis mėsÄ priėmė, patvirtino ir liudytojas P. K. bei vairuotojas S. S. W.. Taip pat skunde gynėja nesutinka ir su teismo sprendimu E. T. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė niekuo neparemtomis prielaidomis, nuosprendžio dalies dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡ viso nemotyvavo, todėl Å¡i nuosprendžio dalis, kaip nepagrįsta ir neteisėta turi bÅ«ti panaikinta. mano ginamÄ jį dėl nusikalstamos veikos , numatytos LR BK 300 str. 1 d. padarymo iÅ¡teisinant.Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A.

S. ir R. S. atžvilgiu) skunde teigiama, kad nors teismas E. T. nurodytomis aplinkybėmis netikėjo, tačiau Å¡ios iÅ¡vados nepagrindė įrodymų analize, nemotyvavo dėl kokių priežasčių jo nurodytos aplinkybės ir jo pateikti įrodymai yra atmetami. E. T. nurodė, kad pinigus A. ir R. S. neskolino, o investavo į bendrÄ verslÄ . Skirtingai nei nurodo teismas, Å¡i E. T. nurodyta aplinkybė yra pagrįsta byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Atmesdamas E. T. nurodytas aplinkybes, teismas remiasi nukentėjusiojo A.

S. parodymais. Pastarasis neigia dalyvavęs bendrame versle, teigdamas, kad neva tai E. T. įgijo jo pasitikėjimÄ , todėl jis jam pinigus paskolino. R. S. nurodė, kad dar gyvenant santuokoje su vyru R. S. buvo pasiÅ«lymas daryti bendrÄ verslÄ . Tam paėmė kreditÄ , kurį brolis (E. T.) turėjo dengti, dengė, bet paskui kažkas nutiko. IÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad A. S. tik akistatos metu pripažino, kad iÅ¡ gauto kredito yra paėmęs 10.000 Lt savo reikmėms, nors prieÅ¡ tai buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį visai kredito sumai - 189.588,13 Lt.

Gynėja pažymi, kad teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡vardinęs įrodymus, neatliko jokios įrodymų analizės, todėl neaiÅ¡ku, kokie iÅ¡vardinti duomenys leidžia kalbėti apie E. T. apgaulę. PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, tiek E. T. nurodytos aplinkybės, tiek K. T., I. T. ir R. S. nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. T. ir A. S. susitarė dėl bendro verslo ir kiekvienas iÅ¡ jų į šį verslÄ investavo lėšas: A. S. paimdami paskolÄ ir įkeisdami savo Å¡eimos turtÄ , o E. T.

įkeisdamas I. T. tėvų turtÄ . Tai, kad ketinimai buvo rimti ir buvo pradėti realizuoti patvirtino liudytojas G. B..Apeliantė pažymi tai, kad A. S. nurodytos aplinkybės dėl E. T. suteiktos trumpalaikės paskolos, neatitinka tikrovės, įrodo ne tik liudytojai, tačiau ir kitos faktinės aplinkybės, t .y. A. S. teigė, kad jis skolino E. T. pinigus, tačiau nesudarė raÅ¡ytinės sutarties ir net pavedimo paskirtyje nurodė, kad tai “sÄ skaitos papildymas“, o ne “paskola“, A. S. teigė, kad neva tai pinigus skolino 1-2 metams, tačiau su banku kredito sutartį sudarė 35 metams.

Gynėjos nuomone aplinkybių visuma leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad jokia apgaulė sudarant susitarimÄ dėl bendro verslo nebuvo panaudota, todėl dėl Å¡io kaltinimo jos ginamasis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, kaip nepadaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. O jei teismas manytų, kad tai buvo ne A. ir R. S. investicija į bendrÄ verslÄ , o paskola E. T., priteistas civilinis ieÅ¡kinys negali bÅ«ti paliktas tokioje apimtyje, kurioje yra priteistas, nes teismas priteisdamas visÄ paskolos sumÄ neatsižvelgė į tai, kad dalis įmokų buvo E. T.

įmokėta, kÄ pripažino ir A. S., ir Å¡ių įmokų suma nemažino civilinio ieÅ¡kinio. R. S. nurodė, kad iki kredito gavimo, jie turėjo paskolÄ , kuriÄ savo lėšomis padengė E. T., Å¡i aplinkybė taip pat nebuvo vertinta ir E. T. sumokėta kredito suma nebuvo minusuota iÅ¡ bendros ieÅ¡kinio sumos. Todėl nuosprendžio dalis dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio turi bÅ«ti panaikinta, paliekant A. ir R. S. teisę civilinio ieÅ¡kinio pateikimÄ civilinio proceso tvarka.Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuosprendžio dalimi dėl kaltinimo pagal BK182 straipsnio 1 dalį R.

S., L. D. (S.), N. S. ir A. T. atžvilgiu, nes Å¡ie nukentėjusieji, iÅ¡skyrus R. S., nebuvo apklausti teismo posėdyje, ikiteisminiame tyrime nebuvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , o teismas Å¡iems asmenims atsisakius atvykti į teismo posėdį, netaikė prievartos priemonių, todėl nebuvo užtikrinta jos ginamojo teisė į gynybÄ , nebuvo imtasi priemonių prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, o prieÅ¡taravimai nebuvo traktuoti jos ginamojo naudai. Skunde nurodoma ir tai, kad jokių duomenų, kad E. T. skolinosi pinigus iÅ¡ R.

S. byloje nėra, pats R. S. net negalėjo nurodyti kada ir prie kokių aplinkybių paskolino pinigus. Nors R. S. nurodo, kad jis pinigus nuėmė nuo savo banko sÄ skaitos, tačiau jis nenurodo kada tai buvo ir nepateikia tai patvirtinančių duomenų. Todėl nesant jokių duomenų apie pinigų E. T. suteikimÄ , negalima kalbėti nusikalstamus veiksmus užvaldant apgaule svetimÄ , t. y. R. S., turtÄ . Skunde nurodoma ir tai, kad E. T. neginčija gavęs iÅ¡ N. S., L. S., A. T. pinigų, tačiau nurodo kitokias nei nukentėjusieji aplinkybes.

Esančių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nebuvo galimybės, nes nukentėjusieji neatvyko į teismo posėdį. Jokios paskolos sutartys tarp nukentėjusiųjų ir E. T. pinigų gavimo dienÄ suraÅ¡ytos nebuvo. E. T. nukentėjusiesiems reikalaujant, pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriuos nukentėjusieji turėjo galimybę realizuoti civilinio proceso tvarka, ir tokiu bÅ«du iÅ¡siieÅ¡koti skolÄ . N. S. per advokatÄ pateikė reikalavimÄ apmokėti skolÄ , tačiau toliau Å¡ios savo teisės nerealizavo.

Tai, kad asmuo nesiėmė veiksmų savo pažeistai teisei ginti civilinio proceso tvarka, nedaro E. T. veiksmų nusikalstamais, kadangi tam, kad bÅ«tų E. T. veiksmai pripažinti nusikalstamais buvo bÅ«tina apgaulė, kurios buvimas nėra įrodytas.Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jos ginamajam paskyrė bausmę, neįvardindamas už kÄ ji paskirta. Skirdamas bausmę, teismas kiekvienu konkrečiu atveju nurodė kokio konkretaus asmens atžvilgiu padaryta veika ir kokia bausmė skiriama, tačiau pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už kokiÄ veikÄ paskirta Å¡i bausmės yra neaiÅ¡ku, todėl netgi jeigu teismas manytų, kad apkaltinamasis nuosprendis paliktinas galioti, jis taisytinas Å¡ioje dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. D. ir jo gynėjas advokatas TadeuÅ¡as Gudzinskis prašė nuteistojo R. D. apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistojo E. T. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo R. D. ir nuteistojo E. T. gynėjos advokatė N. Grubliauskienės apeliacinius skundus atmeti. Nuteistojo R. D. ir nuteistojo E. T. gynėjos advokatė Neringos Grubliauskienės apeliaciniai skundai atmetami. Nuteistasis R.

D. ir E. T. gynėja apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl jų kaltės, teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir praÅ¡o juos iÅ¡teisinti, nes nusikaltimų, už kuriuos jie nuteisti, nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu gautų duomenų vertinimas, jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Ä®rodymus teismas privalo vertinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, tai yra juos vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis iÅ¡vadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 182 straipsnio dispozicijÄ sukčiavimas yra nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams.

Sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. SukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme apibÅ«dinanti pavojinga veika gali pasireikÅ¡ti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų bei civilinės teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtÄ .

Apgaulė naudojama prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant įgyti (užvaldyti) svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymÄ ar jis įgyja turtinę teisę arba iÅ¡vengia ar panaikina teisėtÄ turtinę prievolę. Pažymima, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės iÅ¡vengimo arba jos panaikinimo bÅ«das.

Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtÄ , taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų, ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokiÄ teisę. Dėl sukčiavimo Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijos atžvilgiu Nuteistasis R.

D. apeliaciniame skunde teigia, jog tarp jo ir Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijos buvo susiklostę civiliniai santykiais, todėl nepagrįstai jo veika kriminalizuota, o nuteistojo E. T. gynėja teigia, kad jos ginamasis jokių nusikalstamų veiksmų neatlikimo, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta, nes jie yra nepagrįsti ir paneigti byloje esančių duomenų visuma. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia nuteistųjų R. D. ir E. T. pozicija vertinama kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kÄ pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.Nuosekliais liudytojų M.

R., A. B., S. .S. W., P. K., N. U., A. M. T. S., S. S., A. R., L. J., V. P. parodymais nustatyta, kad kaltinamieji R. D. ir E. T. 2012-04-06 buvo nuvykę į Lenkijos GPPÄ® Civilinės teisės bendrijÄ , ko neneigia ir patys kaltinamieji. Su mintos įmonės atstovu M. R. sutarė dėl skerdienos pirkimo kainos ir kiekio. Pateikė avansinį tarptautinį pavedimÄ , tokiu bÅ«du įgavo minėtos įmonės pasitikėjimÄ . Po to nuteistieji ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys siekdami įgyti svetimÄ turtÄ , nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis suklastojo 2012-04-10 tarptautinį mokėjimo nurodymÄ Nr. 248774 17500 eurų sumai, kuriame buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 17500 eurų sumÄ ir jį 2012-04-11 pateikė Lenkijos įmonės vairuotojui.

Å ių melagingų duomenų poveikyje, 5222 kilogramai kiaulių skerdienos, iÅ¡ Lenkijos įmonės automobilio buvo iÅ¡krautos A. M. skerdykloje. Kad minėtas tarptautinis pavedimas yra suklastotas paaiÅ¡kėjo vėliau, kai Lenkijos įmonės vadovas M. R. ėmė domėtis dėl kokių priežasčių sÄ skaitoje nėra pinigų už parduotÄ skerdienÄ . Minėto liudytojo parodymais nustatyta, kad už skerdienÄ Lietuvoje buvo sutarta atsiskaityti grynais pinigais, tik nuvykus įmonės vairuotojui į LietuvÄ paaiÅ¡kėjo, kad atsiskaitymas bus vykdomas tarptautiniu pavedimo.

Skerdiena buvo pradėta iÅ¡krauti tik tuomet, kai buvo įsitikintas dėl pinigų pervedimo. Taip pat liudytojo parodymais nustatyta, kad jis bandė susisiekti su R. D. ir E. T., tačiau telefonai buvo iÅ¡jungti, po ko kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Nors nuteistasis E. T. neigia savo nusikalstamus veiksmus, tačiau jo versijÄ apie tik suteiktÄ pagalbÄ Â R. D. paneigia liudytojų A. R., L. J., V. P. parodymai. Minėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad E. T. ne tik buvo nuvykęs į LenkijÄ kartu su R.

D. tartis dėl skerdienos, tačiau ir aktyviai ieÅ¡kojo vietos, kur bÅ«tų galima iÅ¡krauti atvežtÄ skerdienÄ . Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad bÅ«tent E. T. veiksmų pasekoje Lenkijos įmonės atvežta skerdiena ir buvo iÅ¡krauta A. M. skerdykloje, iÅ¡ kurios vėliau buvo iÅ¡vežta. Liudytojos L. J. parodymai patvirtina, kad ji E. T. nurodė A. M. skerdyklÄ iÅ¡ Lenkijos įmonės atvežtos skerdienos iÅ¡sikrovimui. PrieÅ¡ingai nei nurodo nuteistieji, byloje neabejotinai nustatyta kad abu nuteistieji veikė kaip bendravykdytojai.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esant paprastai bendrininkavimo formai, kiekvienas bendravykdytojas gali visiÅ¡kai realizuoti nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, tačiau nusikaltimo vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris padaro bent vienÄ veiksmÄ , atitinkantį sukčiavimo veikos požymį. Taigi aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad ir E. T. realizavo dalį sukčiavimo nusikaltimo sudėties, todėl pagrįstai pripažintas sukčiavimo nusikaltimo bendrininku (vykdytoju).Kolegijos nuomone, nepagrįstai apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su teismo iÅ¡vadomis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, nors ir nebuvo nustatyta kokiomis aplinkybėmis buvo suklastotas 2012-04-10 tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 248774, tačiau tai neÅ¡alina E. T. ir R. D. baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su teismo iÅ¡vada, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog E. T. ir R. D. padarytos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje sudaro idealiÄ jÄ nusikaltimų sudėtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padaromos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant vieningÄ sumanymÄ .

Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslÄ apgaule įgyti svetimÄ turtÄ (BK 182 straipsnis), tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 straipsnis). BÅ«tent Å¡is tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) – svetimo turto įgijimo. Kaip jau buvo minėta, Å¡iuo atveju kaip apgaulės priemonė buvo panaudotas suklastotas 2012-04-10 tarptautinio mokėjimo nurodymas Nr. 248774, todėl veika pagrįstai kvalifikuota, kaip sutaptis pagal BK 182 straipsnį ir 300 straipsnį.Teisėjų kolegija pažymi, kad sukčiavimÄ nuo civilinių deliktų skiria tai, jog civiliniai–teisiniai sandoriai yra teisėti, jie atitinka abiejų Å¡alių tikrÄ jÄ valiÄ ir jais siekiama sukurti civilines teises ir pareigas, tuo tarpu sukčiavimo atveju (panaudojant apgaulę) turtas ar turtinė teisė įgyjama neteisėtai.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymÄ ar turtinės teisės įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Kaip jau buvo minėta BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – esmė yra tai, kad kaltininkas svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę įgyja (arba iÅ¡vengia turtinės prievolės ar jÄ panaikina) neteisėtai, apgaule. Apgaulė panaudojama tam, kad turto savininkas (ar kitas asmuo, kurio žinioje yra turtas) bÅ«tų suklaidintas. Sukčiavimo atveju apgaulė, kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo bÅ«das, gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti.

Suklaidinimas gali bÅ«ti dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto perleidimu, jei tai lemia asmens apsisprendimÄ perleisti turtÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje Å¡ie sukčiavimÄ apibÅ«dinantys požymiai yra nustatyti, kas leidžia pagrįstai vertinti E. T. ir R. D. veiksmus kaip nusikalstamus. Dėl sukčiavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu Teisėjų kolegijos nuomone, R.

D. nepagrįstai apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo J. K.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paneigti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, t. y., kad J. K. dėl savo socialinio statuso (benamis, piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo) realiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų neįsigijo, bylos duomenimis negalima.Tiek iš R. D. parodymų, tiek iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis iš esmės neneigia sudaręs sutartis su minėtomis įmonėmis, tačiau, jo nuomone, civiliniai ieškovai savo pažeistas teises gali ginti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sudarant sutartis dėl prekių įgijimo ar paslaugų suteikimo tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms. Å ios sÄ lygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalÄ arba kitaip teisės atkÅ«rimÄ padarė neperspektyvų; sÄ moningai nevykdė įsipareigojimų, sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiÅ¡kai nepagrįstus sandorius ir pan.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R.

D. 2012 m. kovo mėnesį įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, minėtas akcijas jau pardavė po mėnesio. Šiuo laikotarpiu ir buvo sudaryti paslaugų (pervežimo) ir medienos įsigijimo sandoriai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors R. D. apeliaciniame skunde tvirtina, jog nepagrįstai iš jo teismas priteisė minėtų įmonių civilinius siekinius, tačiau kolegija tokius skundo argumentus atmeta, nes jie yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, byloje nustatyta, kad nors R. D. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, „UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienÄ ir lentas įgijo veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau svetimÄ turtÄ Ä¯gijo savo naudai. Taip pat nustatyta, kad veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pervežimo paslaugų, tačiau už paslaugas nesumokėjo ir taip savo naudai iÅ¡vengė turtinės prievolės. Kaip jau buvo minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas R.

D. turėjo tik mėnesį laiko, per šį laikÄ savo naudai iÅ¡ minėtų įmonių gijo medienÄ ir lentas bei neatsiskaitė už pervežimo paslaugas. Minėtoms įmonėms pradėjus jo ieÅ¡koti nebuvo rastas, o galiausiai sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo sutartį. Todėl dėl R. D. veiksmų tapo neįmanoma atkurti civilinių ieÅ¡kovų pažeistas teises civilinio proceso tvarka Taigi, pirmosios instancijos reikÅ¡mingas Å¡ioje byloje aplinkybes dėl R. D. veiksmų nustatė laikydamasis BPK nuostatų, įvertinęs surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, todėl padarė pagrįstas iÅ¡vada, kad R.

D. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis. Taip pat teismas pagrįstai bÅ«tent iÅ¡ R. D. priteisė ir praÅ¡omus priteisti civilinius ieÅ¡kinius. Dėl nusikalstamos veikos padarytos A. S. ir R. S. atžvilgiu IÅ¡ nuteistojo E. T. parodymų bei jo gynėjos apeliacinio skundo matyti, kad E. T. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos savo kaltę neigia, tvirtindamas, jog jokio sukčiavimo nebuvo, A. S. paimta paskola buvo investuota į bendrÄ verslÄ , jokios apgaulės nebuvo.

Tačiau tokius E. T. parodymus paneigia iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s nukentėjusiojo A. S. parodymai, kad bÅ«tent įkalbėtas E. T. užstatė namÄ ir paėmė iÅ¡ banko kreditÄ . Gavęs kreditÄ pervedė E. T.. Nors kaltinime buvo nurodyta, kad E. T. apgaule savo naudai įgijo 189588,13 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog iÅ¡ gauto kredito 10 000 Lt A. S. panaudojo savo reikmėms, todėl praÅ¡omÄ priteisti sumÄ sumažino iki 179 588,13 Lt (52012,32 Eur), tačiau dėl Å¡io kaltinimo apraÅ¡ydamas pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes padarė klaidÄ nurodydamas, jog E. T. apgaule savo naudai įgijo 189588,13 Lt.

Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra raÅ¡ymo apsirikimas, nes toliau apraÅ¡ydamas pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė, jog A. S. ir R. S. E. T. padarė 179 588,13 Lt turtinę žalÄ . Teismas sprendžia, kad minėta suma buvo pagrįstai priteista iÅ¡ E. T. nukentėjusiųjų A. ir R. S. naudai, nes civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir įrodytas. Kaip jau buvo minėta, nors apeliaciniame skunde gynėja tvirtina, jog nukentėjusiojo A. S. parodymus paneigia teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų Z.

U., K. T., N. P., G. B. parodymai. Gynėjos teigimu, bÅ«tent minėtų liudytojų parodymai apie E. T. verslo planÄ paneigia nukentėjusiojo A. S. parodymus. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo netikėti iÅ¡ esmės nuosekliais nukentėjusiojo A. S. parodymais, kad jis pasitikėjo E. T., nes jis buvo žmonos brolis, kad kaltinamasis pristatė verslo planus, pažadėjo pats dengti paimtÄ kreditÄ , todėl ir buvo užstatytas namas ir paimtas kreditas, kurio didžiÄ jÄ dalį pervedė E. T.

į sÄ skaitÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad iÅ¡ dalies A. S. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios R. S. parodymai. Atkreipiamas dėmesys, kad E. T. parodymais verčia abejoti ir tai, jog jos nurodytos aplinkybės apie verslo planÄ nebuvo nuoseklios. Å iÄ aplinkybę patvirtina liudytojos Z. U. parodymai, kad jo verslo planas buvo susijęs su viščiukų auginimu, o verslo planas apie motelius buvo tik fantazija. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad kaip jau buvo minėta esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant įgyti (užvaldyti) svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų duomenų visuma rodo, jog E. T. veiksmai (melagingo verslo plano pristatymas, pažadas nepavykus verslui parduoti žemę ir taip padengti kreditÄ , anksčiau įgytas pasitikėjimas) buvo esminiai ir lemiami, kurių pasekoje A. S. iÅ¡ banko paėmė kreditÄ ir jo didžiÄ jÄ dalį pervedė E. T.. Dėl to, apylinkės teismas pagrįstai E. T. veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindas keisti nuosprendžio vien dėl to, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje prie nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalies nenurodė už kokiÄ veikÄ E. T. pripažino kaltu ir paskyrė trijų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Å¡ioje byloje tik dėl vienos veikos E. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, todėl teismas nenurodydamas dėl kurios veikos E. T. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, todėl nėra pagrindo dėl to keisti skundžiamÄ nuosprendį. Dėl nusikalstamų veikų R. S., L. D. (S.), N. S. ir A. T. atžvilgiu padarymo Teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad E. T. iÅ¡ R.

S. pinigų nesiskolino. Nors apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad R. S. nepateikė įrodymų kada ir kokioms aplinkybėms esant buvo paskolinti pinigai. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiojo R. S. parodymai, kurias netikėti nėra pagrindo. Nors nukentėjusysis R. S. nenurodė tikslaus laiko, kad E. T. paskolino 4800 Lt, tačiau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiÅ¡kino, kad 2008 m. vasarÄ , papraÅ¡ytas E. T., iÅ¡ savo sÄ skaitos banke, esančiame Å ilainių mikrorajone, nuėmė minėtÄ sumÄ ir vietoje pakeitęs į eurus perdavė E. T..

Pastarasis pinigus žadėjo grÄ Å¾inti per mėnesį laiko, tačiau to nepadarė.Pagrįstai skunde nurodoma, kad nukentėjusieji N. S., L. D. (Stonytė), A. T. pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti, tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad minėti nukentėjusieji kviečiami į teismÄ neatvyko, nes Lietuvoje negyvena, visi yra iÅ¡vykę į užsienį. Todėl gynėjos skunde minimų procesinių prievartos priemonių, pirmosios instancijos teismas ir nesiėmė. Å ių nukentėjusiųjų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti BPK 276 straipsnyje numatyta tvarka. IÅ¡ nukentėjusiųjų N. S., L.

D. bei A. T. parodymų matyti, kad jie ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus. Nukentėjusiosios L. D. (S.) parodymais nustatyta, kad ji pasitikėdama dėde, t. y. E. T., jo įkalbėta paėmė iÅ¡ UAB „F. G.“ savo vardu 14000 litų dydžio kreditÄ . Gavusi minėtÄ kreditÄ Ä¯ savo sÄ skaitÄ , pinigus iÅ¡grynino ir perdavė E. T.. Nukentėjusiojo N. S. parodymais nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje pardavęs automobilį turėjo 5000 Lt, apie tai žinojo ir jo dėdė E. T., kuris pasiÅ«lė jam paskolinti tuos pinigus.

Žadėjo kas mėnesį mokėti po 150 Lt procentų. Pinigus perdavė per I. T.. Tačiau pinigai nebuvo gražintis, buvo tik pažadai. Nors nuteistasis E. T. neigia nukentėjusiųjų nurodytas sumas ir tvirtina, jog tai buvo tik pinigai Å¡eimos verslui, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius jo parodymus vertino kritiÅ¡kai ir jais nesivadovavo. Kolegijos nuomone, tai nuteistojo E. T. gynybinė pozicija, kuria siekiama iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visgi nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje sukčiavimÄ apibÅ«dinantys požymiai yra nustatyti.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad E. T. visų nukentėjusiųjų atžvilgiu veikė tiesiogine tyčia, nes jis sÄ moningai siekė suklaidinti nukentėjusiuosius R. S., L. D. (Stonytę), N. S. ir A. T. ir, tuo pasinaudojęs, gauti iÅ¡ jų pinigines lėšas, iÅ¡ anksto numatydamas, kad nukentėjusieji patirs žalÄ , nes jam paskolintų pinigų negražins. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įrodymus sujungė į vienÄ nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka iÅ¡vadai, jog E. T. savo naudai įgijo nukentėjusiesiems priklausančius pinigus, todėl jo veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos tinkamai ir Å¡ioje dalyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas teisingai.

Aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:              nuteistojo R. D. ir nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus atmesti.             Ištaisyti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje, išdėstant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes dėl E. T. veiksmų A.

S. ir R. S. atžvilgiu, padarytÄ raÅ¡ymo apsirikimÄ , kad E. T. taip apgaule savo naudai įgijo 189 588,13 litų vertės svetimÄ turtÄ , nurodant, kad E. T. įgijo 179 588,13 litų vertės svetimÄ turtÄ . Teisėjai                                                                 Svetlana Jurgaitienė                                                                  Jurgis KiÅ¡kis                                                                  Valdas Vitunskas