N-575-83-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-83/2012

Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00915-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 47.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimo Z. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimu Z. B. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 17214 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtas įspėjimas dėl to, kad 2010 m. spalio 8 d. nustatyta, jog būdamas notaru, jis neužtikrino, kad Jonavos rajono 3-jame notaro biure, (duomenys neskelbtini), kuriame atliekami notariniai veiksmai, būtų laikomasi pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų, o būtent, biure vedamos informacijos apie klientų atliktų operacijų pinigais, siunčiamų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai registro pildymo ir administravimo tvarkos nesuderino su Finansinių nusikaitimų tyrimo tarnyba (toliau – ir FNTT); neįtraukė į registrą informacijos apie 2010 m. liepos 13 d. ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. įvykusius sandorius, kurių kiekvieno mokama ar gaunama mokama grynųjų pinigų suma viršijo 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta; apie 2010 m. rugpjūčio 4 d. sandorį FNTT informavo praėjus 7-ioms darbo dienoms nuo šio sandorio sudarymo, taip pat raštu nepranešė FNTT apie tai, kad notaras pats organizuoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, tuo pažeisdamas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalies, 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, 2008 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 562 „Dėl kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginiu operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“ 12 ir 14 punktų reikalavimus.

II. Apeliaciniu skundu Z. B. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Nurodo, kad ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas yra įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas. Teigia, kad notarai į šią sąvoką nepatenka. Pažymi, kad pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, notaras už įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma administracinė atsakomybė, atsako kaip valstybės pareigūnas. Pabrėžia, kad pripažino kaltę tik dėl pavėluoto pranešimo apie 2010 m. rugpjūčio 4 d. sandorį FNTT, tačiau teismas jo argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams nuo 1 000 iki 2 000 Lt. Taigi atsakomybėn pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – įmonių, įstaigų ir organizacijų, t. y. iš esmės juridinio asmens, vadovas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro notarui Z. B. skirta administracinė nuobauda už ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų; notarus skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Notariato įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, jog notaro darbo vieta yra notaro biuras; notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą, subjektas; notarų biurai steigiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Pagal Civilinio kodekso 2.33 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.

Iš cituotų normų matyti, kad notaro biuras neatitinka nurodytų juridinio asmens požymių, jis nėra civilinių teisinių santykių subjektas. Pagal Notariato įstatymą, notaro biuras yra tik notaro darbo vieta, įsteigta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, todėl notaras negali būti laikomas įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovu ir jis neatitinka ATPK 17214 straipsnio 1 dalyje numatyto specialaus subjekto – įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovo – požymių. Pastebėtina, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme įpareigojimai teikti tam tikrą informaciją ir duomenis FNTT bei kitos pareigos nustatytos taip pat konkrečiai notarui, kaip fiziniam asmeniui, o ne notaro biurui, kaip tam tikrai įstaigai. Tuo tarpu ATPK 17214 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi inkriminuoto pažeidimo padarymo metu (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija), atsakomybės fiziniams asmenims už konkrečiai jiems įstatymu nustatytų įpareigojimų nevykdymą nenumatė.

Pažymėtina, kad notarų atliekami notariniai veiksmai reglamentuoti Notariato įstatymo 26 straipsnyje, iš kurio akivaizdu, jog Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytas pranešimas apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas bei kiti su tuo susiję notarui privalomi atlikti veiksmai nėra notariniai, todėl šiuo atveju netaikytina Notariato įstatymo 16 straipsnio nuostata, jog už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas. Notaras Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytas priemones įgyvendina kaip fizinis, o ne kaip juridinis asmuo, tačiau, kaip minėta, atsakomybė pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį už pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimus gali būti traukiami tik juridinių asmenų – įmonių, įstaigų, organizacijų – vadovai. Todėl notarui Z. B. atsakomybė pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį nekyla.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Z. B. nėra tinkamas subjektas, kurį galima traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 17214 straipsnio 1 dalį, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Z. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutarimą panaikinti ir adminsitracinio teisės pažeidimo bylą Z. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas