2022-03-30 Nr. AB-7557-3-61-3-04623-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1756-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04623-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. F. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. F. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. F. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S35706 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1875 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvykęs į Lietuvą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kurį grindė asmeninėmis priežastimis, pareiškėjas į savo kilmės šalį bijo grįžti dėl to, kad sužinoję, kad jis Europoje prašo prieglobsčio, darbe su juo gali susidoroti.

3. Pareiškėjas teigė, kad turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašė atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo. Pats atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

4. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – ekonominius sunkumus. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) jis patirs ekonominius sunkumus, dėl to gali kilti grėsmė sveikatai. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Šios aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

5. Pareiškėjas pažymėjo, jog Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

6. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti veiksmai, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Įvertinus pareiškėjo individualią situaciją surinktos informacijos apie kilmės valstybę kontekste bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pasakojimas neatskleidė jokių realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, realios rizikos pareiškėjui patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) nenustatyta.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo prašymo negrindė motyvais, kad (duomenys neskelbtini) jis patiria ar patirs ekonominius sunkumus bei, kad dėl tokių sunkumų kiltų grėsmė jo sveikatai. t. y. nurodyti skundo teiginiai nesusiję su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Taip pat prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas pagal prieglobsčio prašytojo pateiktus motyvus. Kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į konkrečią kiekvieno žmogaus situaciją. Iš esmės pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio grindė bendra situacija (duomenys neskelbtini) ir tuo, kad buvo nepatenkintas savo darboviete. Pareiškėjas nenurodė, kad kažkokios grėsmės ar diskriminacija jam kiltų dėl jo individualių savybių, o bendra nesaugi padėtis kilmės valstybėje nesudaro pagrindo pabėgėlio statusui suteikti.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Turimais kilmės valstybės duomenimis, pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, pareiškėjas nenurodė. Be to, jis nėra pažeidžiamas asmuo, paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras (gimęs (duomenys neskelbtini) m.), visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Vertinant asmens galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas pastaruosius metus, gyvendamas (duomenys neskelbtini), nenurodė, jog jam kas būtų grasinęs ar persekiojęs, apklausų metu nurodė tik 2007-2014 m. įvykius, nenurodė, kad šiuo laikotarpiu jam kas nors realiai grėstų (duomenys neskelbtini), todėl įvertinus pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, jis galėtų (duomenys neskelbtini) saugiai gyventi.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

11. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo pašymas dėl prieglobsčio buvo išnagrinėtas skubos tvarka, buvo atmestas. Be to, aplinkybė, jog pareiškėjas kirto neteisėtai Lietuvos valstybės sieną, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bei kad prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik kai buvo pagautas nelegaliai kertant sieną, suponuoja išvadą, jog Lietuva nebuvo jo pagrindinis tikslas.

12. Atsakovas tvirtino, kad pagal Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškėjui nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Be to, iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas nori savanoriškai grįžti, jis gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT).

13. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę – tyčia, neturėdamas pateisinamos priežasties ir tapatybę įrodančių dokumentų, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Įvertinus minėtas aplinkybes, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatytas maksimalus draudimo atvykti terminas yra proporcingas.

14. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad apklausų metu jis nespėjo nurodyti visų aplinkybių. Jis norėjo papasakoti apie korupciją jo darbovietėje, tačiau jam buvo pasakyta, kad tai yra žinoma ir pasakoti nereikia. Jis (duomenys neskelbtini) turėjo darbą, namus. Darbe jo požiūris nesutapo su direktoriaus, jis nesutiko su direktoriaus darbo pobūdžiu, todėl jį kaltino bendradarbiavimu su (duomenys neskelbtini) partija. Direktorius fabrikavo prašymus, kad gauti išmokas, o jis su tuo nesutiko, todėl jis buvo priverstas išeiti iš darbo. Jis, kaip valstybės tarnautojas, išėjo nemokamų atostogų penkeriems metams. Jei jie sužinos, kad jis išvyko į užsienį, gali išmesti iš valstybės tarnybos ir su juo susidoroti. Jis buvo iškviestas į komitetą, kur kilo konfliktas, buvo kaltinamas nebūtais dalykais, tuo kad jis palaiko senąjį rėžimą – (duomenys neskelbtini). Jis buvo užsipultas, jam davė pasirašyti kažkokius tai dokumentus, kurių turinio jis nežino ir kurių nereikėjo pasirašyti, dabar jį gali apkaltinti nebūtais dalykais, galbūt jis pasirašė, kad yra kaltas. Nurodė, kad jų teisinė sistema yra korumpuota, todėl į ją jis negali kreiptis. Žmonės, kurie priešinasi prieš sistemą ir korupciją, teisybės teisme negali rasti, o gali būti apkaltintas, kad dirba prieš valstybę.

15. Pareiškėjo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad Departamento Sprendime netinkamai identifikuota priežastis, dėl ko pareiškėjas prašo prieglobsčio. Apklausa buvo atlikta netinkamai. Pareiškėjui grėsmė kyla kaip valstybės tarnautojui, atskleidusiam korupcinius nusikaltimus. Nebuvo užtikrintas objektyvus procesas tyrimo metu. Neatskleista pareiškėjo pasakojimo esmė.

16. Atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas nenurodė konvencinių priežasčių, dėl kurių būtų galima jam suteikti prieglobstį. Jo santykiai darbe, konfliktas su direktoriumi, korupcinės schemos darbe neužtikrina tarptautinės apsaugos poreikio. Nesutarimai ar konfliktai darbe nėra tarptautinės apsaugos svarstymo priežastis.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. F. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. F. A. A. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą skundo dalį atmetė.

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 26 d. neteisėtai neleistinoje vietoje kirto valstybės sieną iš Baltarusijos grupėje kitų asmenų ir buvo sulaikytas VSAT pareigūnų bei pateikė prašymą žodžiu suteikti prieglobstį. 2021 m. rugpjūčio 25 d. žodžiu pirminės apklausos metu nurodė, kad dirbo ministerijoje, panašiai kaip „Sodra“. Milicija persekioja, nes atsisakė daryti nelegalius darbus. 2021 m. sausio mėn. išmėtė iš darbo ir tiesiog grasina.

19. Teismas, apžvelgęs Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, Tvarkos aprašo 99 punkte įtvirtintą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus prieglobsčio bylose, įvertinęs pareiškėjo Departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, nustatęs, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė bendra situacija (duomenys neskelbtini), egzistuojančia korupcija, nepasitenkinimu darbu, kuris, pareiškėjo teigimu, buvo blogai organizuotas, buvo piktnaudžiaujama įgaliojimais, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teismas sprendė, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas.

20. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jam kilmės valstybėje. Pareiškėjas nei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo, nei nagrinėjimo Departamente metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė aplinkybių, kad kilmės valstybėje jis buvo persekiojamas, nenurodė duomenų, jog asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu. Apklausos Departamente metu pareiškėjas nurodė, kad jo darbovietėje vyko tyrimas, jį nušalino nuo pareigų ir, jo vertinimu, tuo buvo siekiama jį terorizuoti. Departamente paklausus, kokių grėsmių jis patyrė, pareiškėjas atsakė, kad grėsmių kaip tokių nepatyrė, tačiau jį pastoviai žemino, jis jautė nepagarbą. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad jam grėsmė kyla dėl jo konkrečių veiksmų darbovietėje atskleidus korupcinius nusikaltimus. Pareiškėjo pateikti įrodymai į bylą tokių aplinkybių nepatvirtina. Be to, pats pareiškėjas nurodė, kad iškilus jo nesutarimams su direktoriumi ir jam supratus, kad jis šiuo metu negali tęsti darbo valstybės tarnyboje, jis pasinaudojo garantijomis, nustatytomis valstybės tarnautojams ir išėjo nemokamų atostogų penkeriems metams. Kad kažkokius persekiojimo veiksmus pareiškėjas būtų patyręs po išėjimo nurodytų atostogų, pareiškėjas nenurodė. Tiek į bylą pateiktas rašytinis įrodymas, tiek pareiškėjas teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo apklausiamas komitete, tas įvyko 2021 m. vasario 17 d. Ir tik savo deklaratyviais teiginiais pareiškėjas nurodė, kad jis tuo metu pasirašė kažkokius tai dokumentus, kurie galimai jam gali pakenkti, galimai jis prisipažino savo kaltę. Tačiau jokių paskesnių veiksmų po nurodytos apklausos iki jo išvykimo iš kilmės valstybės pareiškėjas nenurodė.

21. Teismas atmetė pareiškėjo atstovės argumentus, kad tyrimas buvo neobjektyvus. Konstatavo, kad Departamentas atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Departamentas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas dėl akivaizdžių trūkumų negali būti laikomas patikimu įrodymu bei nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės buvimo sąlygos.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio teiginius dėl bendros korupcinės situacijos jo darbovietėje ir bendrai šalyje. Prašymą pareiškėjas iš esmės grindė asmeninėmis darbinėmis priežastimis, tačiau socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčio suteikimui.

23. Teismas vertino, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Departamentas vadovavosi EPPB, kaip kompetentingos institucijos, gairėmis. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti EPPB vertinimą, nėra, pareiškėjas nedetalizavo beatodairiško smurto aplinkybių kilmės valstybėje. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką nenustatyta. Pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus jaunas vyras (gimęs (duomenys neskelbtini) m.), visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Pareiškėjas pastaruosius metus, gyvendamas (duomenys neskelbtini), nenurodė, jog jam būtų grasinę ar persekioję, apklausų metu nurodė tik 2007-2014 m. įvykius, nenurodė, kad šiuo laikotarpiu jam kas nors realiai grėstų (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, jis galėtų (duomenys neskelbtini) saugiai gyventi, nes paskutinė gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys.

24. Teismas pripažino, kad nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomos apsaugos. Nenustatė, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad jo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (duomenys neskelbtini) kils pavojus, bei kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, teismas nenustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybėje ir konkrečiai jo gyvenamojoje vietoje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus.

25. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio teismo posėdžio. Tvarkos aprašo 222 punkte nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste teismas nurodė, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas pirminės apklausos metu, apklausos Departamente metu ir teismo posėdyje. Visų žodinių paaiškinimų metu pareiškėjo pozicija buvo atskleista ir įvertinta. Taigi pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos teikti paaiškinimus. Pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) visiškai užtikrinta.

26. Teismas, įvertinęs Departamento Sprendime įtvirtintus pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę motyvus, sprendė, kad Departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

27. Teismas vertino, kad pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nėra proporcingas ir turi būti trumpinamas. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, čia padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Todėl pareiškėjui nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą.

28. Teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti ir kitą Departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, keičiant nustatytą laikotarpį į 2 metus.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Departamente nebuvo atskleisti ir tirti tikrieji prašymo suteikti prieglobstį motyvai, o teismas neatskleidė bylos esmės. Pareiškėjo prašymo motyvai yra susiję su jo, kaip valstybės tarnautojo veikla. Atsakovas atliko tyrimą netinkamai. Pareiškėjo apklausa yra transkribuota į du savarankiškus dokumentus – apklausų transkripcijas, o atsakovas pasirėmė tik pirmoje iš jų nurodyta informacija, kuri buvo tik „įžanginė“, iliustruojanti pareiškėjo prašymo kontekstą. Pirmoji apklausa baigiasi pareiškėjo žodžiais „ir dabar aš papasakosiu pagrindinę priežastį, dėl ko aš išvykau iš savo kilmės valstybės.“ Tačiau antroje apklausos dalyje užfiksuota informacija, susijusi su tikrosiomis prašymo suteikti prieglobstį priežastimis, dėl kurios nebuvo atliktas joks tyrimas. Tokiu būdu buvo pažeistas Tvarkos aprašo 97 punktas.

31. Nurodoma, kad teismas bandė ištaisyti atsakovo padarytas esmines procesines klaidas ir vertinti argumentus, kurių nevertino atsakovas. Tačiau tinkamam šių argumentų įvertinimui, visų pirma, turi būti surinkta aktuali kilmės šalies informacija, t. y. faktiniai duomenys, susiję ne su bendra kilmės šalies informacija, o konkrečiai su situacija (duomenys neskelbtini) valstybės tarnyboje. Atsakovas nėra pateikęs jokių duomenų, susijusių su valstybės tarnybos reglamentavimu (duomenys neskelbtini), todėl teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus ir motyvus, dėl kurių atsakovas nebuvo pasisakęs, išėjo už bylos ribų. Konkrečiu atveju teismas nukrypo nuo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo.

32. Tvarkos aprašo 6 punkto kontekste akcentuojama, kad prieglobsčio suteikimo bylose itin didelė reikšmė tenka pareiškėjo paaiškinimams. Apklausos transkripcijoje užfiksuota, kad pareiškėjo paaiškinimai buvo ne išversti pažodžiui, ką vertėjai turėtų daryti, o laisvai interpretuoti pagal vertėjo suvokimą, kas yra svarbu ir kas nėra reikšminga, pavyzdžiui – (vertėjo žodžiai išskirti kursyvu) 2-os apklausos dalies transkripcijos 1 lapas, 3-ia pastraipa nuo lapo apačios: „2-as vertėjas 15 minučių kalbame apie tą patį“, 2-os apklausos dalies transkripcijos 2 lapas, 1 pastraipa „1 vertėjas Labai blogas ryšys, tačiau supratau, kad problema buvo ta, kad aš neturėjau įrodymų, kad galėčiau įrodyti, kad vienas iš mano kolegų yra nesąžiningas. Labai blogas ryšys“, 2 apklausos 2 lapo viduryje „2 vertėjas Vėl buvo pasakojama labai ilga istorija apie 2020 m. kovo mėnesį vykusius registracijos skyriuje problemas, ten dėl generatoriaus, dėl to, kad buvo daromas tyrimas, kodėl to generatoriaus buvo nutrauktas elektros tiekimas, tada paprašiau apibendrinti, konkretizuoti, kokios grėsmės konkrečiai grėsė ir dabar pabandys pasakyti. “ ir pan. Taigi, apklausos transkripcijoje akivaizdžiai užfiksuota, kad pareiškėjui teikiant paaiškinimus jie nebuvo tinkamai užfiksuoti, o buvo pateikta laisva subjektyvi vertėjų interpretacija su savo išankstiniais vertinimais ir subjektyvios nuomonės išreiškimu. Tokios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo užtikrintas objektyvus tyrimas, o pareiškėjo paaiškinimai neužfiksuoti tinkamai, t. y. ne iš paties pareiškėjo žodžių, o iš vertėjų subjektyvių interpretacijų.

33. Pabrėžiama, kad atsakovas neįvykdė pareigų, įtvirtintų Tvarkos aprašo 89 punkte. Tinkamas pareiškėjo paaiškinimų neužfiksavimas lėmė netinkamą faktinių aplinkybių nustatymą ir klaidingų išvadų priėmimą. Atsakovas paviršutiniškai vertino pareiškėjo pateiktus duomenis ir realiai su savo sprendimu jų net nesiejo, pvz.: Sprendimo 3 lapas, 2-a pastraipa nuo apačios „Prieglobsčio prašytojas nurodė, kad jo išvykimą iš kilmės šalies bei atvykimą į Europą lėmė bendra saugumo situacija (duomenys neskelbtini)“. Apklausos transkripcijose niekur nėra užfiksuota, jog pareiškėjas nurodė tokias aplinkybes, tokių teiginių pareiškėjo apklausos metu niekur nėra užfiksuota ir jis niekada taip neteigė. Pareiškėjas nuosekliai teigė, kad grėsmes ir rizikas kilmės šalyje sieja su savo darbu valstybės tarnyboje, o ne su bendra kilmės šalies informacija. Teismas tokių klaidų ištaisyti neturi galimybės, nes duomenų apie grėsmes ir rizikas valstybės tarnautojams (duomenys neskelbtini) byloje nėra, o pateikti tokius duomenis į bylą nėra pareiškėjo pareiga. Tinkamą tyrimo organizavimą privalo užtikrinti atsakovas.

34. Tvarkos aprašo 7, 92.8., 97.1 punktų kontekste nurodoma, kad atsakovas turėjo surinkti informaciją apie pareiškėjui, kaip valstybės tarnautojui, kuris teikė informaciją apie korupciją socialinių išmokų skyriuje, kylančios grėsmės realumą. Atsakovas turėjo ištirti ne tik galiojančius teisės aktus, bet ir jų taikymo būdą ir praktinį veikimą.

35. Akcentuojama, kad net apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), nesietiną su konkrečiai pareiškėjo situacija, bet su bendra saugumo situacija, atsakovas nesurinko būtinos ir reikšmingos informacijos. Apie tai, kad situacija (duomenys neskelbtini) paskutiniu metu nuolat blogėja, o susidorojimai su kitaip manančiais yra kasdienybė, valstybė nėra niekaip pajėgi užtikrinti savo piliečių saugumo, patvirtina aktuali informacija. Nors formaliai atsakovas nurodė, jog remiasi naujausia turima informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, visiškai akivaizdu, jog taip nėra – sprendime klaidinančiai nurodoma, kad remiamasi 2021 m. EPPB ataskaita, tačiau jokios nuorodos į šį dokumentą nepateikta. Ši aplinkybė yra itin reikšminga, nes paskutinė EPBP ataskaita apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) iki priimant ginčijamą sprendimą buvo parengta ir paviešinta tik 2020 m. spalio 31 d. (o duomenys surinkti dar anksčiau), kai Lietuvoje dar nebuvo masinio (duomenys neskelbtini) pabėgėlių antplūdžio, todėl šie duomenys niekaip neatspindi realios situacijos, susijusios su pareiškėjo asmenine padėtimi, nes pareiškėjas į Lietuvą atvyko tik po metų, kai buvo surinkti duomenys minėtai ataskaitai. Atsakovui nenurodžius informacijos šaltinio, siūloma vadovautis viešai prieinamame EPPB puslapyje pateikiama informacija, kurioje galima įsitikinti, jog minėta ataskaita paviešinta prieš daugiau nei metus, o duomenys surinkti dar gerokai anksčiau, todėl visiškai nėra aktualūs. Tuo tarpu pati naujausia informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini) negalėjo objektyviai būti panaudota, nes ji buvo paskelbta po ginčijamo Sprendimo priėmimo.

36. Teigiama, kad Departamento klaidingai buvo įvertintas papildomos apsaugos poreikis dėl aktualios kilmės šalies informacijos nesurinkimo ir neteisingo teisės aktų taikymo. Nagrinėjamu atveju kilmės valstybės informacija buvo vertinama nesilaikant Tvarkos aprašo 39 ir 44 punktų reikalavimų. Atsakovas situaciją vertino „buitiškai“, skaičiuodamas civilių aukų skaičių atskirose gubernijose per savaitę. Pats faktas, kad skaičiuojami „incidentai“ dėl civilių asmenų saugumo tokiu mastu, kaip kartai per savaitę, jau savaime buitiniu lygiu reiškia itin aukšto lygio nesaugumą.

37. Pabrėžiama, kad atsakovas neatsižvelgė, jog nėra reikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs konkrečius persekiojimo veiksmus, nukreiptus į jo asmenį praeityje – nors būtent tokius faktus jis aiškiai nurodė ir įvardijo. Šiuo atveju pareiškėjas jau susidūrė su realiais grasinimais ir pasikėsinimu, taigi pareiškėjui egzistuoja pagrįsta baimė susidurti su smurtu ir persekiojimu ateityje, o nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos kaip Įstatymo 86 straipsnyje numatyta prezumpcija apie baimės patirti persekiojimą pagrįstumą ir į tai turėjo būti atsižvelgta nagrinėjant pareiškėjo prašymą.

38. Laikomasi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas priimtas skubotai, atsakovas neįvertino visų pareiškėjo prašymui išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir jo individualios padėties, o nagrinėjant prašymą nebuvo užtikrintas išsamus ir visapusiškas tyrimas. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, tačiau jų nesilaikė.

39. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

40. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Akcentuoja, kad surinko aktualią, su prieglobsčio prašymo motyvais susijusią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo tiek pirmoje, tiek antroje apklausos dalyje pateiktą pasakojimą, kitus įrodymus. Vertinimas pateiktas skundžiamame Sprendime. Tyrimo metu nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė teismo posėdyje pateikti paaiškinimus, tačiau aplinkybių, pagrindžiančių, kad jam grėsmė kyla dėl jo konkrečių veiksmų darbovietėje atskleidus korupcinius nusikaltimus, pareiškėjas nenurodė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

42. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 44. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21S35706 teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

45. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

46. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

47. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

48. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

49. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

50. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

51. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

52. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

53. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

54. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

55. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė kylančia grėsme kilmės valstybėje, teigdamas, kad ta grėsmė susijusi su pareiškėjo atskleista korupcine veikla jo darbovietėje. Pareiškėjas teigė, kad jis po studijų (duomenys neskelbtini) įsidarbino į vyriausybinę įstaigą, Darbo/Socialinių reikalų ministerijoje, ten dirbo specialių poreikių, vaikų su negalia skyriuje, jis yra verslo vadybininkas, o jį perkėlė į ūkio dalies viršininkų skyrių (kas, pasak pareiškėjo, neatitiko jo specialybės), pareiškėjas skirstydavo lėšas turintiems poreikį išmokoms, 2020 m. jį pakėlė į skyriaus viršininko pareigas, tačiau vis tiek jis buvo nepatenkintas savo darbu, nurodė, kad darbuotojų aplaidumas buvo kiekviename žingsnyje, kai kurie darbuotojai vėluodavo atvykti į darbą, kiti net neapsisunkindavo atvykti į darbą, o tie kurie turėjo įtakos, ryšių, tai išmokos, ir pinigai nusėsdavo jų kišenėse, tačiau niekas jų už tai nebausdavo. Nurodė, kad jis visą laiką prieštaravo šiai korumpuotai sistemai, norėjo teisybės ir jo netenkino blogas vadovavimas, vadyba. Pasak jo, darbe jį pastoviai žemino, jis jautė nepagarbą. Taip pat nurodė, kad nei dėl tautybės, nei dėl lyties neturi pavojų ir jam negresia jokie pavojai, nepriklauso jokiai partijai, taip pat ir dėl religinių įsitikinimų problemų nepatiria, patiria tik dėl darbo. Dėl to, jog jis yra valstybinės įstaigos tarnautojas, tai grįžus atgal jam gresia tam tikros grėsmės, jau vien tai, kad jis išvyko iš šalies ir prašo prieglobsčio, yra pagrindas kai kuriems iš bendradarbių darbe jį terorizuoti, nes ir prieš tai nesutarimai buvo, mano, kad jie būtų dar stipresni.

56. Nustatytų aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti jo nurodytus teiginius. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės buvimo sąlygos.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1454‑756/2022). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo persekiotas individualiai ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių.

58. Nustatyta, kad bendros situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje vertinimą atsakovas atliko vadovaudamasis EPPB 2021 m. gairėmis. Akcentuotina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas EPPB, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Minėtose gairėse nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios pagal EPPB gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

59. Atlikus teisinį surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo akcentuojama baimė nelaikytina pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti. Nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė arba vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą.

60. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjo argumentai dėl formaliai atliktos apklausos yra abstraktūs ir subjektyvaus pobūdžio, o pateiktos aplinkybės nagrinėjamo atvejo kontekste negali būti vertinamos kaip susijusios su persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

61. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. F. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė