2017-10-04 Nr. AB-17810-3-61-3-02675-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-824-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02675-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos apeliacinio teismo, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. rugpjūčio 2 d. paštu išsiuntė teismui skundą (pirmosios instancijos teisme gautas 2017 m. rugpjūčio 4 d.), kuriame prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos apeliacinio teismo, 5 000 eurų neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkės), Reginos Gaudutienės ir Kęstučio Jucio, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinį skundą, 2017 m. gegužės 15 d. priėmė nutartį, kurios antrame lape aiškiai, kitokiomis raidėmis pažymėjo, kad pareiškėjas yra nuteistasis, nors buvo kaltinamasis ir pirmosios instancijos teisme vyko baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Tokiais veiksmais buvo pažeista pareiškėjo nekaltumo prezumpcija, jo garbė ir orumas, pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 punktas bei Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 punktas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai byla nenagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka.

Nurodė, kad remiantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, bei ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, administracinių teismų kompetencijai priskiriami nagrinėti ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, atsirandančių vykdant viešąjį administravimą. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, administraciniai teismai sprendžia tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK)).

Pažymėjo, kad žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio kodekso 1 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo priimtos 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, todėl padarė išvadą, kad jo reikalavimai kyla ne viešojo administravimo srityje, grindžiami ne CK 6.271 straipsnyje numatytu pagrindu, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, ir skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas V. G. dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti, priimti ir išnagrinėti jo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, priskirtini nagrinėti ginčai dėl žalos, atsiradusios dėl centrinių valstybės administravimo subjektų veiksmų atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu. Teigia, kad priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis neskundžia Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, bet reikalauja priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos apeliacinio teismo, dėl pažeistos nekaltumo prezumpcijos neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos apeliacine tvarka pagal pareiškėjo atskirąjį skundą bylos dalyką sudaro pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo priskirtinumas nagrinėti administraciniuose teismuose bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 23 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Bylos dėl žalos, atsiradusios ne iš viešojo administravimo subjektų vykdomos veiklos, atlyginimo priteisimo yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose.

Pareiškėjas savo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia Lietuvos apeliacinio teismo neteisėtais veiksmais, nagrinėjant pareiškėjo apeliacinį skundą. Tokia teismo veikla nėra priskiriama viešajam administravimui, o teismai, atsižvelgiant į jų atliekamas ypatingas, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 bei 109 straipsnių kylančias funkcijas – teisingumo vykdymą, nėra viešojo administravimo subjektai. Teismų veiklą reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos teismų įstatymas bei veiklai, susijusiai su konstitucine teisingumo vykdymo funkcija, netaikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 30 str. 7 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Pareiškėjo skunde nurodomiems teisiniams santykiams netaikytinas Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kuris reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, todėl jo skundas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų bylų kategoriją.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo ginčo teisinius santykius, teisingai nustatė, kad skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde nurodomais teiginiais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė