2013-03-27 Nr. AB-933-3-61-3-00205-2013-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-325/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00205-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 343/191 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laikomų asmenų profilaktinio tyrimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų tvarkos patvirtinimo“; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 10 000 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją priimti aktą, leidžiantį turėti asmeninę kirpimo mašinėlę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. vasario 11 d. pašalinti skundo trūkumus (ABTĮ 37 str. 1 d.), t. y.

1) pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluotas reikalavimas dėl Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 9 d. rašto Nr. (1.23)7R-257 (prašyti panaikinti ar pakeisti sprendimą); 2) dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą atsakove nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą tos institucijos, dėl kurios neteisėtų aktų (veiksmų) atsirado žala; 3) pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo sunkią finansinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti žyminio mokesčio, arba mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą. Pareiškėjui išaiškinta, kad prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 343/191, jis turėtų prašyti ištirti šio akto teisėtumą. Pašymas ištirti norminio akto teisėtumą turi būti teisiškai pagrįstas, taip pat turi būti nurodytos konkrečios įstatymo ar Vyriausybės norminio akto, kuriam, pareiškėjo manymu, aktas prieštarauja, nuostatos.

Vykdydamas 2013 m. sausio 25 d. nutartį, pareiškėjas 2013 m. vasario 5 d. teismui išsiuntė skundo tikslinimą. Nurodė, kad jo reikalavimas turėti asmeninius higienos reikmenis grindžiamas prigimtinėmis teisėmis į sveikatą ir gyvybę. Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 9 d. raštas nėra norminis administracinis aktas, o manydamas, kad šį raštą būtina naikinti, teismas pats privalo imtis visų asmens gynimo priemonių (Teismų įstatymo 4 str.). Taip pat pažymėjo, kad skundžiamas įsakymas dėl profilaktinio tyrimo pažeidžia pareiškėjo teises ir laisves, o prašoma priteisti žala jam padaryta skunde nurodytais veiksmais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 12 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo V. K. skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją priimti aktą, leidžiantį turėti asmeninę kirpimo mašinėlę, laikyti nepaduota ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl norminio administracinio akto ištyrimo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde konkretaus ir teisiškai pagrįsto prašymo ištirti norminio akto – Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 343/191 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laikomų asmenų profilaktinio tyrimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų tvarkos patvirtinimo“ teisėtumą nesuformulavo, pateikdamas skundo tikslinimą, teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartyje nurodytų reikalavimų neįvykdė, todėl teismas atmetė pareiškėjo prašymą ištirti normino administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 111 str. 2 d. 4 p.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2013 m. sausio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą patikslinti skundą ir suformuluoti reikalavimą dėl Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 9 d. rašto Nr. (1.23)7R-257, nes pareiškėjo skunde formuluojamas reikalavimas įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją priimti aktą, leidžiantį turėti asmeninę kirpimo mašinėlę, kaip savarankiškas galėtų būti reiškiamas tada, kai ministerija vilkintų tokius veiksmus atlikti. Pareiškėjas, tikslindamas skundą, šio teismo nustatyto trūkumo nepašalino, todėl jo skundo dalis dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją priimti aktą, leidžiantį turėti asmeninę kirpimo mašinėlę, laikytina nepaduota.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti (laikė nepaduotais) dalį pareiškėjo reikalavimų ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti visus pareiškėjo skundo reikalavimus. Teigia, kad pareiškėjui skundžiant valdžios institucijos aktą, nustatantį pareiškėjo orumą žeminančias sąlygas, remiantis Konstitucija ir Teismų įstatymu, teismas privalo jį ištirti savo iniciatyva. Taip pat pažymi, kad plaukų kirpimo mašinėlė jam būtina, kad galėtų apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundo dalį laikyti nepaduota, nes jis nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl norminio administracinio akto ištyrimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalys) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Todėl ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per tokį terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, taip teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

Taigi teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012). Neaiškūs ir nekonkretūs skundo reikalavimai daro pareiškėjo kreipimąsi į teismą ydingu. Sprendžiant, ar pateiktas skundas yra pakankamai aiškus, ar reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, reikia atsižvelgti į pareikšto skundo reikalavimo esmę ir skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra skundo pagrindas ir kuriomis yra grindžiami skundo reikalavimai.

Pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 343/191 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžiose įstaigose laikomų asmenų profilaktinio tyrimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų tvarkos patvirtinimo“. Pažymėtina, kad šis įsakymas laikytinas norminiu administraciniu aktu, kuris gali būti panaikintas pripažinus jį prieštaraujančiu įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui (ABTĮ 115 str. 2 d.). ABTĮ 111 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyti administracinio teismo ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai (asmenys, kurie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti), kai tame teisme nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Toks prašymas turi būti grindžiamas teisiniais motyvais (ABTĮ 111 str. 2 d. 4 p.). Jokių teisinių motyvų, kuriais grindžiamas minėtas reikalavimas, pareiškėjas nenurodė nei skunde, nei jo 2013 m. vasario 5 d. patikslinime, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (skundo dalį dėl šio reikalavimo) atmetė.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 25 d. nutartyje, pareiškėjo prašymas įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją priimti aktą, leidžiantį turėti asmeninę kirpimo mašinėlę, neatitinka ABTĮ keliamų aiškumo ir konkretumo kriterijų. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Pareiškėjas prie skundo pridėjo Teisingumo ministerijos 2013 m. sausio 9 d. raštą Nr. (1.23)7R-257, kuriuo atsakyta į jo skundą, kuriame buvo keliamas taip pat ir klausimas dėl asmeninės plaukų kirpimo mašinėles, tačiau skunde, nei jo patikslinime pareiškėjas reikalavimo dėl šio rašto nesuformulavo, nors šis skundo trūkumas buvo nurodytas teismo 2012 m. sausio 25 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją priimti aktą, leidžiantį turėti asmeninę kirpimo mašinėlę, laikyti nepaduota.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ir nėra pagrindo jos naikinti, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė