6db5d3c0-bc7c-47fc-b581-7fbdaba5ab5e · Plungės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-31-514/2016     Procesinis Nr.2-33-3-00848-2015-9   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                                        2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.6.4.4.2;                                                                                                                  2.6.5.2.1; 3.1.7.5; 3.2.6 PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2016 m. birželio 15 d.

                                                                Plungė Plungės rajono apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei A. M., ieÅ¡kovės atstovui adv. Algiui StaÅ¡kÅ«nui,atsakovui V. M.,atsakovo atstovui adv. Vidmantui Stonkui,trečiajam asmeniui A. M.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto padalijimo, bei pagal atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo, trečiasis asmuo A. M..  Teismas n u s t a t ė: ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo 2003 m. rugpjūčio 16 d.

Plungės r. CMS sudarytÄ santuokÄ , pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę pavardę ieÅ¡kovei, atsakovui – santuokinę pavardę; nustatyti Å¡alių nepilnamečių vaikų L. M., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A. M., gim. 2009 m. lapkričio 30 d., gyvenamÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove; priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; padalinti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ priteisiant ieÅ¡kovei 4 kambarių butÄ , es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 12 000 Eur piniginę kompensacijÄ atsakovui, iÅ¡dėstant kompensacijos mokėjimÄ 5 metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; ieÅ¡kovei priteisti 25 Eur vertės prieÅ¡kambario spintÄ , 20 Eur vertės viryklę „Beko“, 50 Eur vertės Å¡aldytuvÄ â€žLiebherr“, 20 Eur vertės virtuvės stalÄ ir kėdes, 40 Eur vertės virtuvės spinteles, atsakovui priteisti visus kitus namų apyvokos daiktus: 250 Eur skalbimo maÅ¡inÄ â€žBosh“, 100 Eur dvigulę lovÄ , 15 Eur vertės komodÄ , 20 Eur vertės sekcijÄ , 30 Eur vertės trivietę sofÄ , 20 Eur vertės dvivietę sofÄ , 20 Eur vertės televizoriaus staliukÄ , 30 Eur vertės spintÄ , 20 Eur vertės dvivietę sofÄ , 35 Eur vertės sofÄ -lovÄ ; 100 Eur vertės kompiuterį ir 20 Eur vertės kompiuterio stalÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo 600 Eur kompensacijÄ už perleistÄ turtÄ .

Nurodė, kad gyvenant kartu išryškėjo charakterių ir interesų skirtingumai bei jų nesuderinamumas. Atsakovas yra valdingo būdo, linkęs vienas priiminėti sprendimus, niekad nesiskaitė su ieškovės nuomone, jo nuomonė buvo svarbiausia. Iš atsakovo ieškovė sulaukdavo tik patyčių ir pažeminimo, o ne palaikymo, nuoširdaus bendravimo ir užuojautos, kai to reikėjo. Atsakovo iniciatyva šeimoje susiformavo tarpusavio santykiai grindžiami atsakovo dominavimu ir psichologine prievarta, pasireiškusia ieškovės ignoravimu ir žeminimu.

Gyvenant kartu iÅ¡ryÅ¡kėjo atsakovo polinkis alkoholiui, atsakovas vartojo alkoholį, vengdamas vieÅ¡umos ir dažniausiai vienas, ieÅ¡kovei ir vaikams savaitgaliais ir Å¡venčių dienomis tekdavo nuolat matyti girtÄ vyrÄ ir tėvÄ , taikytis prie jo įnorių. IeÅ¡kovės nuomone Å¡eima iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Kadangi normalių Å¡eimyninių ryÅ¡ių nepalaiko daugiau kaip trejus metus, gyvena atskirai, Å¡eimoje meilės ir pagarbos vienas kitam neliko, tolimesnis bendras gyvenimas neįmanomas, todėl santuoka turi bÅ«ti nutraukta.Kadangi vaikai yra prisirišę vienas prie kito, tarp jų susiformavę dvasiniai ryÅ¡iai, broliai turėtų gyventi kartu.

IeÅ¡kovė turi visas galimybes sudaryti tinkamas gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, todėl nepilnamečių vaikų L. ir A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove. Nurodė, jog vaikų iÅ¡laikymui per mėnesį iÅ¡leidžia apie 500-600 Eur, iÅ¡ jų maitinimui 120 Eur, vitaminams apie 20 Eur, higienos priemonėms 35 Eur, rÅ«bams apie 100 Eur, sÅ«nus A. lanko darželį, už kurį kas mėnesį moka 45-50 Eur. Atsakovas yra darbingas, todėl gali ir privalo teikti vaikams pilnavertiÅ¡kÄ iÅ¡laikymÄ , prašė vaikų iÅ¡laikymui priteisti periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 150 Eur. Gyvendami santuokoje įgijo 23 778 Eur vertės butÄ .

Ieškovės teigimu, įvertinus jos ir atsakovo antagonistinį santykių pobūdį, sugyvenimas viename bute būtų neįmanomas ir kiltų nuolatiniai konfliktai. Tai neigiamai veiktų vaikus, atsilieptų jų auklėjimui ir normaliam vystymosi procesui. Dėl šių priežasčių butas nuosavybės teise turėtų būti priteistas ieškovei, o atsakovui atitinkamo dydžio kompensacija. Šalys buvo įgiję automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė sudarė 1200 Eur.

IeÅ¡kovei išėjus gyventi atskirai, atsakovas automobilį pardavė, todėl už šį automobilį  priteistina 600 Eur kompensacija ieÅ¡kovei. Atsakovas su ieÅ¡kiniu atsiliepime nesutiko ir pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ su ieÅ¡kove nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės; nustatyti sÅ«naus L. M., gim. 2005 m. sausio 28 d., gyvenamÄ vietÄ su atsakovu, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės nepilnamečio sÅ«naus L. iÅ¡laikymui periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kas mėnesį, mokėjimus pradedant nuo 2015 m. kovo 15 d., nepilnamečiui skirtų lėšų tvarkytoju paskiriant atsakovÄ ; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir ieÅ¡kovei bei atsakovui priteisti po ½ buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., bendram naudojimui paskiriant koridorių, virtuvę, voniÄ , tualetÄ , rÅ«sį, bendram naudojimui paskirti prieÅ¡kambario spintÄ , viryklę, Å¡aldytuvÄ , virtuvės stalÄ su kėdėmis ir spinteles; priteisti ½ dalį ieÅ¡kovės gautų draudimo iÅ¡mokų; nustatyti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra skolingi trečiajam asmeniui A.

M. po 6082,02 Eur. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad, gyvenant santuokoje, nuolat iÅ¡kildavo psichologinio pobÅ«džio nesutarimų, požiÅ«rių ir charakterių nesuderinamumo problemų. IeÅ¡kovė pasižymėjo savitu ir sunkiu charakteriu, nuolatine emocijų ir požiÅ«rių kaita, savitu požiÅ«riu į Å¡eimÄ bei vaikų priežiÅ«rÄ , savo interesus iÅ¡keldavo aukščiau Å¡eimos, jai trÅ«ko atsakomybės Å¡eimos ir vaikų atžvilgiu. IeÅ¡kovė nekreipdama dėmesio į vaikų priežiÅ«rÄ , atsakomybę prieÅ¡ juos, nuolat iÅ¡vykdavo į visokius visuomeninius renginius, o vaikai likdavo su atsakovu.

Su tokia situacija atsakovas negali taikstytis, todėl nemato galimybės gyventi kartu. PrieÅ¡ 8 mėnesius ieÅ¡kovė iÅ¡sinuomojo butÄ , pasiėmė dalį bendrų daiktų ir pradėjo gyventi nuomojamame bute. IeÅ¡kovės psichologinis nestabilumas, atsispindintis jos kÅ«ryboje ir vieÅ¡ai iÅ¡sakytose mintyse, kelia nerimÄ , daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikams. Atsakovo nuomone, santuoka nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsakovas nurodo, kad, gyvenant atskirai su ieÅ¡kove, sÅ«nus L. daugiau laiko praleisdavo su atsakovu, yra labai prisirišęs, atsakovas moka už L. instrumentÄ , perka rÅ«bus, žaislus.

AnalogiÅ¡kai rÅ«pinasi ir sÅ«numi A. IeÅ¡kovė, formuodama neigiamÄ atsakovo kaip tėvo įvaizdį, nuteikinėja vaikus prieÅ¡ atsakovÄ . Be to, ieÅ¡kovė savotiÅ¡kai rÅ«pinasi vaikais, nedalyvauja L. mokyklos susirinkimuose, nesirÅ«pino pirmÄ ja L. komunija, paprastai nedalyvauja ir A. renginiuose vaikų darželyje, nesirÅ«pina Å¡venčių apranga. Abiejų tėvų ne tik pareiga, bet ir teisė rÅ«pintinis vaikais, jų auklėjimu ir priežiÅ«ra. Atsakovas pageidautų, jog sÅ«naus L. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu, o iÅ¡ ieÅ¡kovės bÅ«tų priteistas iÅ¡laikymas sÅ«nui L. po 150 Eur kas mėnesį. Atsakovas pateikė turto balansÄ , iÅ¡ esmės sutiko su ieÅ¡kovės siÅ«lomu kilnojamo turto padalijimu, tačiau nurodė, kad įgyjant butÄ buvo panaudotos jo tėvų atsakovui asmeniÅ¡kai duotos piniginės lėšos.

Atsižvelgiant į tai, kad vieno vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieÅ¡kovei priteisti didesnę turto dalį, todėl kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių priteistina po ½ dalį buto. Pažymėjo, kad skalbimo maÅ¡ina yra jo tėvų perduota naudotis, todėl negali bÅ«ti laikoma bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Palikus bendram naudojimui buto virtuvę, koridorių, voniÄ , tualetÄ , bendram naudojimui turėtų likti Å¡iose patalpose esantys daiktai: prieÅ¡kambario spinta, viryklė, Å¡aldytuvas, virtuvės stalas su kėdėmis ir virtuvės spintelės. IeÅ¡kovė į dalintinÄ turtÄ neįtraukė sukauptų draudimo iÅ¡mokų, kurios pagal CK 3.88 str. laikytinos bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

IeÅ¡kovė buvo sudariusi sutartį su UAB „Aviva Lietuva“, 1/2dalis jos gautų draudimo iÅ¡mokų priteistina atsakovui. Atsakovas nurodė, kad abu su ieÅ¡kove yra skolingi A. M. 42 000 Lt arba 12 164,04 Eur, kuriuos pasiskolino įsigydami butÄ , es. (duomenys neskelbtini), Plungės m. Siekiant ateityje iÅ¡vengti ginčų dėl prievolės įvykdymo, mano, kad bÅ«tina Å¡iÄ solidariÄ prievolę modifikuoti pagal dalinės prievolės taisykles, nustatant, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis yra skolingi A.

M.. Tretysis asmuo A. M. atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį sutiko su atsakovo iÅ¡dėstyta pozicija, kad solidari prievolė bÅ«tų modifikuota pagal dalinės prievolės taisykles, nustatant, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis yra skolingi trečiajam asmeniui. Patvirtino, kad sÅ«naus Å¡eimai trÅ«kstant pinigų buto įsigijimui, paskolino pinigų –42 000 Lt (12 164,04 Eur). PaskolÄ Ä¯formino laisvos formos paskolos raÅ¡teliu. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iÅ¡iro dėl jos kaltės. PaaiÅ¡kino, kad IÅ¡tikus krizei Å¡eimoje, bandė gyventi atskirai, kuriam laikui buvo iÅ¡vykus pagyventi pas savo mamÄ , grįžo, dėjo visas pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , deja, tai nepavyko dėl atsakovo elgesio, girtavimo ir psichologinio smurto. Atsakovo priekaiÅ¡tai dėl vaikų nepriežiÅ«ros yra nepagrįsti. IeÅ¡kovė rÅ«pinasi vaikais, ugdo jų savarankiÅ¡kumÄ , kÅ«rybiÅ¡kumÄ , jai vaikų problemos žinomos, nes nuolat bendrauja su pedagogais.

Broliai yra labai prisirišę vienas prie kito, todėl jų atskyrimas bÅ«tų didelė trauma jų tolimesnei raidai, tai pažeistų jų interesus. Atsakovas, siekdamas sÅ«naus L. prielankumo, perka brangias dovanas, todėl L. nuomonė dėl gyvenimo su tėčiu yra suformuota atsakovo. IeÅ¡kovė turi pedagoginį iÅ¡silavinimÄ , daug metų dirbo mokykloje su vaikais, todėl perdėtÄ atsakovo rÅ«pestį vertina kaip bandymÄ dirbtinai vaikus pririÅ¡ti prie savęs. Kurį laikÄ ieÅ¡kovei iÅ¡sinuomojus butÄ , L. grįždavo po pamokų į senÄ jį butÄ , bet tik todėl, kad Å¡iek tiek baiminosi naujos aplinkos, tačiau ir tada ieÅ¡kovė paimdavo namo, paduodavo valgyti, pasirÅ«pindavo sÅ«numi.

Padėtis pasikeitė po to, kai atsakovas paėmė Å¡eimos automobilį ir jį pardavė, o tai apsunkino situacijÄ . Kadangi atsakovo darbo vieta buvo TelÅ¡iuose, o ieÅ¡kovės gyvenamojoje vietoje, didžioji rÅ«pesčių vaikais dalis tekdavo ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovei nesuprantami atsakovo priekaiÅ¡tai dėl jos visuomeninės veiklos, jos nuomone tokia pozicija tik parodo atsakovo požiÅ«rį į moterį. Atsakovas tariamam ieÅ¡kovės emociniam nestabilumui pagrįsti panaudoja iÅ¡traukÄ iÅ¡ eilėraščio, sutapatindamas lyrinį herojų su konkrečiu asmeniu.

Kadangi atsakovas dėl ieÅ¡kovės nurodytų Å¡eimos iÅ¡irimo priežasčių nepasisakė, vertina tai, kaip atsakovo sutikimÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė, jos atstovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti, dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad atsakovo vadinama skola yra iÅ¡galvota. 2012 m. įsiggijo butÄ už lėšas, gautas atsakovo tėvams pardavus dalį namo su žemės sklypu.

Be to, abu buvo dirbantys, todėl trÅ«kstamÄ lėšų dalį galėjo susitaupyti. IeÅ¡kovė jokiuose pokalbiuose su atsakovo tėvais dėl paskolos suteikimo nedalyvavo ir jokių įsipareigojimų neprisiėmė. Atsakovas, jo atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus.Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdžio metu dėl paskolos suteikimo palaikė atsakovo pozicijÄ , sutikdama, jog prievolė tarp sutuoktinių bÅ«tų padalinta.            IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies.

           Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės           Šalių santuoka įregistruota 2003 m. rugpjūčio 16 d. Plungės r. savivaldybės administracijos CMS.          Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės.             CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡iroimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas ir subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė teigia, kad Å¡alių santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl atsakovo kaltės, nes jis ignoruodavo ieÅ¡kovės nuomonę, jÄ Å¾emindavo, be to, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovas teigia prieÅ¡ingai, nurodo, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės, nes ji savo interesus iÅ¡keldavo aukščiau Å¡eimos, nepakankamai rÅ«pinosi vaikais, jai trÅ«ko atsakomybės Å¡eimos ir vaikų atžvilgiu. Kadangi Å¡alys dėl santuokos iÅ¡irimo kaltina viena kitÄ , joms tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga.

Tai, kad atsakovas neva girtaudavo, ieškovė įrodinėja tik subjektyviomis prielaidomis, nepateikdama jokių įrodymų. Atsakovui neigiant polinkį alkoholiui, ieškovė piktnaudžiavimo alkoholiu faktui patvirtinti įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad aplinkybių, susijusių su atsakovo girtavimu neįrodė (CPK 185 str.). Kaip ir nepateikė įrodymų dėl nepagarbaus bei žeminančio elgesio ieškovės atžvilgiu. Atsakovas tvirtina, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nepakankamai rūpinantis šeima, tačiau tokie kaltinimai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu atsakovo kaltinimai ieškovei nepasitvirtino.

Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovė nepakankamai rÅ«pinosi vaikais, Å¡eima, nepateikė.Teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp sutuoktinių nebuvo pasitikėjimo vienas kitu, Å¡eimoje kildavo nesutarimų visais bendro gyvenimo klausimais: dėl skirtingo sutuoktinių požiÅ«rio į Å¡eimÄ , į vertybes, vaikų auklėjimÄ , dėl ieÅ¡kovės saviraiÅ¡kos ir visuomeninės veiklos, dėl ko nuolat kilo nesutarimai, kuriuos ieÅ¡kovė bandė spręsti iÅ¡vykdama gyventi trumpam laikotarpiui atskirai nuo atsakovo.

Tačiau toks bandymas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nebuvo rezultatyvus. Sutuoktinių lojalumo bei abipusės pagarbos santykiai negali bÅ«ti vertinami atsietai nuo abipusio pasitikėjimo tvarkant bendro Å«kio reikalus, sprendžiant dėl didesnės vertės turto pirkimo ar pardavimo (CK 3.27 str. 1 d.). CK 3.35 straipsnis reglamentuoja sutuoktinių teises ir pareigas namų Å«kyje. Tai, kad tarp jų nebebuvo pasitikėjimo ir abipusio susitarimo, patvirtina nustatytos aplinkybės dėl atsakovo sudaryto sandorio, perleidžiant Å¡eimos automobilį be ieÅ¡kovės žinios.IÅ¡klausius abiejų sutuoktinių paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad abu sutuoktiniai neieÅ¡kojo bendro sutarimo ir kompromiso, Å¡alinant nesutarimus, dėl ko sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti Å¡eimos reikalus.

Santuokinių ryÅ¡ių iÅ¡saugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Abi Å¡alys nebuvo tolerantiÅ¡kos viena kitai, suprieÅ¡indamos savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus, abiem trÅ«ko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos, sugebėjimo sukurti darnius santykius. Sutuoktinių nepagarba vienas kitam, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimo, konfliktai lėmė netinkamÄ abiejų sutuoktinių pareigų nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, vykdymÄ , dėl ko teismas konstatuoja, jog Å¡eimos iÅ¡irimÄ lėmė tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo elgesys, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės.Kaip nustatyta, sutuoktiniai kartu nebegyvena, bendro Å«kio nebeveda jau ilgÄ laikÄ , nei vienas iÅ¡ sutuoktinių nesiekia atnaujinti santuokinių ryÅ¡ių, dėl ko santuokos iÅ¡saugoti galimybės nėra, faktiÅ¡kai Å¡eima iÅ¡irusi, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).  Nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo galimai didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu po santuokos nutraukimo jai paliktina ikisantuokinė pavardė (LRCK 3.69 straipsnio 1 dalis.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo              CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sÄ lygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimÄ ir tinkamų jo raidos sÄ lygų sudarymÄ . Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis).

CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu.              Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus: L., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A., gim. 2009 m. lapkričio 30 d. Sūnus A. lanko lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“, sūnus L. mokosi (duomenys neskelbtini), lanko Plungės M.

Oginskio meno mokyklÄ . Å alių tarpusavio susitarimu vaikai vienÄ savaitę gyvena su mama, kitÄ savaitę – su tėčiu.             Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas siekia, kad sÅ«naus L. gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakovu, ieÅ¡kovės nuomone abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja.Sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus.Plungės r. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams lankantis ieÅ¡kovės Å¡eimoje 2015 m. rugsėjo mėnesį, nustatyta, kad ieÅ¡kovė gyveno dviejų kambarių nuomojamame bute, kuriame yra visi bÅ«tiniausi namų apyvokos daiktai, baldai, kambariai Å¡viesÅ«s ir jaukÅ«s. Lankantis bute pas atsakovÄ , nustatyta, kad pastarasis gyvena Å¡eimos keturių kambarių bute, kuriame yra visi bÅ«tiniausi namų apyvokos daiktai, kambariai tvarkingi, kiekvienas vaikas turi po atskirÄ kambarį, lovas, yra raÅ¡omasis stalas, pianinas, daug žaislų ir knygų.

Å ie pateikti Å¡alių gyvenimo sÄ lygų tyrimo dokumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kiekvieno iÅ¡ tėvų yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, leidžiančios užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ , abu tėvai yra dirbantys, todėl gali sudaryti tinkamas gyventi sÄ lygas nepilnamečiams vaikams. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovės gyvenamoji vieta yra laikina, ji tikėtinai keisis, iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl buitinės sÄ lygos nėra svarbiausias ir lemiamas kriterijus, nustatant vaikų gyvenamÄ vietÄ .Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ abu tėvai yra įgiję iÅ¡silavinimus, dirba, ieÅ¡kovė dirba TelÅ¡ių teritorinėje darbo biržoje, atsakovas – kredito unijoje „Germanto lobis“, žalingų įpročių neturi, tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas stengiasi užtikrinti vaikų poreikius, sudarydami tinkamas buitines sÄ lygas, užtikrindami jų lavinimÄ , užimtumÄ , turiningÄ laisvalaikio praleidimÄ .

Pagal Å¡iuos byloje esančius duomenis abu tėvai pagal asmenines savybes gali užtikrinti nepilnamečių vaikų fizinį, protinį, dorovinį ir socialinį vystymÄ . Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga patvirtina, kad vaikų santykiai ir su tėvu, ir su motina yra kokybiÅ¡kai tapatÅ«s – vienodai palankÅ«s. Atsakovo nuomone sÅ«naus L. gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su juo, kadangi sÅ«nus L. yra labai prisirišęs prie tėčio ir santykiai yra labai geri. IÅ¡ tiesų 2015 m. rugsėjo mėnesį sÅ«nus L.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams išsakė nuomonę, jog jeigu reikėtų rinktis su kuo gyventi, norėtų gyventi su tėčiu. Vaiko noras vertintinas kaip vienas iš įrodomųjų reikšmę turinčių aplinkybių visų įrodymų kontekste, tačiau pastebėtina, kad tokia L. nuomonė bylos eigoje keitėsi. Individualių pokalbių su psichologu metu (l. 181-182) berniukas išreiškė nuomonę, jog vienodai myli abu tėvus, negali pasirinkti, taip siekdamas neįskaudinti nei vieno iš tėvų.

Individualių pokalbių su vaikais metu buvo nustatyta, kad vaikų ryÅ¡ys su abiem tėvais yra glaudus, vaikai iÅ¡sako savo nuomones, kylančias problemas tiek tėčiui, tiek mamai. SÅ«nus A. nurodo, kad labiausiai jį myli tėtis ir mama. Tiek L., tiek A. nurodė, kad bÅ«dami pas tėtį pasiilgsta mamos, o bÅ«dami pas mamÄ - tėčio. Remiantis Å¡iais vaikų paaiÅ¡kinimais, nesutiktina su atsakovo nuomone, jog jo ir sÅ«naus L. emocinis ryÅ¡ys yra stipresnis, kad sÅ«nus L. labiau prisirišęs prie tėčio.              Individualių pokalbių su vaikais metu buvo pastebėtas stiprus emocinis ryÅ¡ys tarp brolių, kurie pokalbio metu nurodė, jog ateityje nori gyventi kartu (l. 183), todėl psichologo buvo rekomenduota įvertinus abiejų vaikų tarpusavio prisiriÅ¡imo ypatumus, broliams gyventi ir augti kartu, neatskirti jų vieno nuo kito bei nustatyti vaikų nuolatinę gyvenamÄ vietÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias rekomendacijas, Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatytas aplinkybes, kad vaikų tarpusavio santykiai yra prieraiÅ¡Å«s, paremti bendra veikla, Å¡iltu bendravimu, pačių vaikų norÄ gyventi kartu, teismas sprendžia, jog vaikai neturėtų bÅ«ti iÅ¡skirti ir turėtų augti kartu.Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog moka už L. mokslÄ meno mokykloje, už A. darželį, Å¡ie pateikti įrodymai, patvirtina, kad atsakovas prisideda prie vaikų iÅ¡laikymo, tačiau nesuteikia prioriteto, sprendžiant su kuo turėtų gyventi vaikai.

Pagal (duomenys neskelbtini informacijÄ (l.

31) tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas lankosi L. mokykloje, todėl nepagrįstas atsakovo teiginys, jog ieÅ¡kovė nedalyvauja vaikų Å¡ventėse ar renginiuose. Pateiktoje Plungės M. Oginskio meno mokyklos L. specialybės mokytojos parengtoje charakteristikoje atsispindi tik duomenys apie atsakovo lankymÄ si mokykloje, domintis sÅ«naus L. pasiekimais, tačiau Å¡is įrodymas nepaneigia ieÅ¡kovės pastangų, užsiimant vaikų ugdymu. Kaip matyti iÅ¡ pačių vaikų iÅ¡sakytų nuomonių pokalbyje su psichologe mama ugdo vaikų savarankiÅ¡kumÄ , skatindama juos tvarkytis, vaikai laisvalaikį praleidžia turiningai, dalyvaudami renginiuose, užsiimdami įvairiapusiÅ¡ka veikla (psichologės iÅ¡vada, l. 181, Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada, l. 95-98).

Plungės vaiko teisių apsaugos skyrius, Å¡vietimo įstaigos informacijos, kad mama netinkamai rÅ«pintųsi vaikų interesais nepateikė, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų apie ieÅ¡kovės sveikatos sutrikimus, kliudančius rÅ«pintis vaikais, todėl atsakovo pamÄ stymus apie galimus ieÅ¡kovės psichologinį nestabilumÄ , galinti neigiamai paveikti ir vaikus yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio. Pagal byloje esamÄ informacijÄ vaikų ryÅ¡ys su abiem tėvais nurodytas kaip geras ir stiprus, abu tėvai pagal asmenines savybes, gyvenimo sÄ lygas, užimtumÄ , gali sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikų vystymuisi, atsižvelgiant į berniukų amžių, konstatuotina, kad jiems yra svarbesnis motinos nuolatinis dėmesys ir rÅ«pestis, kad yra reikalingesnė motinos priežiÅ«ra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui ypač reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sÄ lygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaikÄ auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000).Remiantis Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės iÅ¡vada, įvertinus įrodymų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad vaikų emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaikų amžių, labiau bus užtikrinti mamos aplinkoje.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas ir abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su mama (ieÅ¡kove).                          Pažymėtina, kad pasikeitus Å¡alių gyvenimo aplinkybėms ar Å¡alims susitarus, vaikų gyvenamoji vieta gali bÅ«ti keičiama.Abu tėvai turi lygias teises dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Užtikrinant vaikų teisę bendrauti su tėvu, Å¡alių sutikimu, nustatytina, kad atsakovas su vaikais bendraus Å¡alių susitarimu.

Tačiau pažymėtina, kad tai nereiÅ¡kia, jog privaloma tokia skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kuriÄ vaikų praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas. Pagal Å¡alių dabar numatytÄ bendravimo tvarkÄ vaikams kas savaitę tenka kilnotis iÅ¡ vienos gyvenamosios vietos į kitÄ , dėl ko nėra užtikrinama stabili jų gyvenamoji aplinka, kas faktiÅ¡kai reiÅ¡kia dviejų vaikų gyvenamųjų vietų nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nustačius vaikų gyvenamÄ vietÄ su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams. Nustatant iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, bÅ«tina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.IÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas.

Å alių vyresnysis sÅ«nus lanko mokyklÄ , jaunesnysis yra prieÅ¡mokyklinio amžiaus, reikalingos lėšos įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, sudaryti galimybes vaiko deramai raidai, ugdymui ir gebėjimų tobulinimui. IeÅ¡kovė praÅ¡ydama vaikams iÅ¡laikymui priteisti iÅ¡ atsakovo periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kas mėnesį, įrodymų apie turimas iÅ¡laidas vaikų iÅ¡laikymui nepateikė, iÅ¡laikymui reikalingų lėšų dydžio neįrodinėjo, tačiau tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡laikymÄ , vienodai vertino iÅ¡laikymo sumÄ , reikalingÄ kasmėnesiniams vaiko poreikiams patenkinti, t.y. po 150 Eur, nesant ginčo dėl iÅ¡laidų dydžio, iÅ¡ atsakovo priteistinas ieÅ¡kovės praÅ¡omo dydžio iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Priteisus iÅ¡laikymÄ , vaikų mama, ieÅ¡kovė, skirtina priteisto vaikų iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo    Šalys ieÅ¡kinyje ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė turintys tokį bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ : 23 778 Eur vertės butÄ , es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., dvigulę lovÄ 100 Eur vertės, komodÄ 15 Eur vertės, sekcijÄ 20 Eur vertės, trivietę sofÄ 30 Eur vertės, dvivietę sofÄ 20 Eur vertės, televizoriaus staliukÄ 20 Eur vertės, spintÄ 30 Eur vertės, dvivietę sofÄ 20 Eur vertės, sofÄ -lovÄ 35 Eur vertės, kompiuterio stalÄ 20 Eur vertės, kompiuterį 100 Eur vertės, prieÅ¡kambario spintÄ 25 Eur vertės, dujinę viryklę 20 Eur vertės, Å¡aldytuvÄ 50 Eur vertės, virtuvės stalÄ su 4 kėdėmis 20 Eur vertės, skalbimo maÅ¡inÄ 250 Eur vertės, viso kilnojamo turto už 815 Eur, bendra turto vertė 24 593 Eur.  Pagal CK 3.82 straipsnį santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu sutuoktiniai nepasirinko sutartimi nustatyto turto teisinio režimo.

Å alių nurodytas turtas įgytas Å¡alių gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Atsakovas nurodė, kad skalbyklė yra jo tėvų perduota laikinai naudotis, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, ieÅ¡kovei nesutinkant su tokia pozicija, Å¡is turtas taip pat įtrauktinas į dalintino turto balansÄ . Å alys nesutaria dėl nekilnojamojo turto – buto padalijimo. IeÅ¡kovė praÅ¡o butÄ priteisti jai, iÅ¡mokant kompensacijÄ atsakovui.CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

AiÅ¡kinant ir taikant CK3.127 straipsnio nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes Å¡is turto padalijimo bÅ«das labiausiai apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1008/2004). Dalijant santuokoje įgytÄ turtÄ , kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti į konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį iÅ¡laikyti ir pan.

     IeÅ¡kovės nuomone ginčo butas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl konfliktiÅ¡kų santykių su atsakovu. Su tokiu vertinimu teismas nesutinka. Padalijus butÄ natÅ«ra, kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių tektų pareiga iÅ¡laikyti jam priklausančiÄ buto dalį ir tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡ dalies iÅ¡vengta galimų tarpusavio nesutarimų ateityje. Å ioje byloje natÅ«ra dalinamas keturių kambarių butas. Taigi, toks turtas iÅ¡ principo yra dalus. Buto iÅ¡planavimas yra toks, kad bute nėra pereinamų kambarių, kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių gali bÅ«ti suteikta naudotis atskirais kambariais, todėl teisinga Å¡alių turtinių interesų pusiausvyra bÅ«tų pasiekta turtÄ padalijant natÅ«ra.

Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, kuris taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiÅ¡ki tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje iÅ¡vardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natÅ«ra bÅ«do netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).      Priteisiant butÄ vienai ieÅ¡kovei, jai tektų pareiga kompensuoti atsakovui jo dalį pinigais, tai sudarytų apie 12 000 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė pagal turtinę padėtį negalėtų iÅ¡mokėti tokios kompensacijos, tam bÅ«tų reikalingas atitinkamas laikas, tačiau atsakovas nesutinka, jog kompensacijos mokėjimas bÅ«tų iÅ¡dėstytas ilgesniam laikotarpiui. Taigi tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl buto priteisimo natÅ«ra, jai tektų neproporcingai didelė vykdytinos prievolės, kylančios iÅ¡ įsiteisėjusio teismo sprendimo, naÅ¡ta. Pastebėtina ir tai, kad ieÅ¡kovei neturint galimybės iÅ¡mokėti kompensacijÄ iÅ¡ karto, bÅ«tų suvaržyta kito sutuoktinio (atsakovo) galimybė apsirÅ«pinti gyvenamÄ ja patalpa.      Įvertinęs ieÅ¡kovės turtinę padėtį, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, tikslingiausia butÄ padalinti natÅ«ra, priteisiant kiekvienai iÅ¡ Å¡alių po 1/2 ginčo buto.

Su ieÅ¡kove lieka gyventi vaikai, tačiau vien tik faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieÅ¡kove, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, o kitų aplinkybių, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, nenustatyta.Sutuoktiniai bylos eigoje atsisakė reikalavimo nustatyti buto naudojimosi tvarkÄ , todėl teismas dėl Å¡io reikalavimo nepasisako.   Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, bendra kilnojamojo turto vertė 815 Eur.

Spręsdamas dėl kilnojamojo turto, įgyto santuokos metu, teismas atsižvelgia į tai, kad iÅ¡ esmės ginčo dėl kilnojamo turto padalijimo nėra, atsakovas neprieÅ¡tarauja, kad ieÅ¡kovei bÅ«tų priteisti visi ieÅ¡kinyje nurodyti praÅ¡omi priteisti daiktai: prieÅ¡kambario spinta, dujinė viryklė, Å¡aldytuvas, stalas su kėdėmis, virtuvės spintelė. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad su ieÅ¡kove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismas sprendžia, kad tikslinga ieÅ¡kovei priteisti ir kitus kilnojamuosius daiktus, kurie yra bute, t. y. dvigulę lovÄ , komodÄ , trivietę ir dvivietę sofÄ , sekcijÄ , televizoriaus staliukÄ .

IÅ¡ viso turto už 360 Eur. Atsakovui priteistinas kitas kilnojamas turtas: spinta, dvivietė sofa, sofa-lova, kompiuterio stalas, kompiuteris, skalbimo maÅ¡ina, viso turto už 455 Eur. Tokiu bÅ«du padalijus kilnojamÄ turtÄ ieÅ¡kovei tenkanti kilnojamo turto dalis nežymiai mažesnė nei tenkanti atsakovui, kompensacija ieÅ¡kovei nepriteistina.         Pagal LR CK 3.120 straipsnio 1 dalį į dalintinÄ turtÄ neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl pagrįstai ieÅ¡kovė į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä neįtraukė jaunuolio baldų komplekto, pianino. Šalys buvo įgiję automobilį Peugeot, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė pagal ieškovę sudarė 1200 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas, šalims gyvenat atskirai, 2015-04-29 automobilį pardavė, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina ½ dalis piniginių lėšų, gautų perleidus automobilį. Atsakovo pateiktoje transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje automobilis parduotas už 750 Eur, tačiau atsižvelgiant į tai, kad sandoris sudarytas su šeimos nariu (atsakovo tėvu), darytina išvada, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina neatitinka tikrosios automobilio rinkos vertės, atsižvelgiant į analogiškų automobilių kainas rinkoje, laikytina, jog ieškovės nurodoma automobilio vertė yra artimesnė tikrajai automobilio vertei, iš atsakovo priteistina ieškovei 600 Eur kompensacija (CK 98 str. 3 d.).

Atsakovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl ½ draudimo iÅ¡mokų, gautų ieÅ¡kovės iÅ¡ UAB „Aviva Lietuva“, priteisimo.UAB „Aviva Lietuva“ pateikdama informacijÄ Ä¯ teismo paklausimÄ nurodė, kad ieÅ¡kovei A. M. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. iÅ¡mokėta lėšų nebuvo. Pagal draudimo sutartį už minėta laikotarpį sukaupta draudimo lėšų suma sudarė 1073,08 Eur, tačiau nuo 2015 m. gegužės 14 d. draudimo sutarties draudėjo teisės ir pareigos perduotos kitam asmeniui.

Pagal Å¡iÄ informacijÄ ieÅ¡kovė nėra gavusi jokių iÅ¡mokų, nėra duomenų, jog draudimo įmokų grÄ Å¾inimas sutartyje numatytas, pasikeitus draudėjui, ieÅ¡kovė neįgis jokių teisių į draudimo iÅ¡mokÄ , todėl reikalavimas priteisti ½ draudimo iÅ¡mokų negali bÅ«ti tenkinamas, nes faktiÅ¡kai nėra įgyvendinamas. Pažymėtina ir tai, kad draudimo iÅ¡mokos pagal draudimo sutartį paprastai yra mokamos naudos gavėjui atsitikus draudimo sutartyje numatytam draudžiamajam įvykiui, t.y. teises į draudimo iÅ¡mokas naudos gavėjas įgis tik įvykus draudžiamajam įvykiui.

Dėl tų pačių priežasčių nedalintinos ir įmokos, sukauptos atsakovo pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytÄ su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“.            Dėl kreditorinio įsiskolinimo                          Santuokos nutraukimo bylose turi bÅ«ti padalintas ne tik sutuoktinių turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovas nurodo, kad sutuoktiniai yra skolingi trečiajam asmeniui A.

M. 12 164,04 Eur (42 000 Lt), praÅ¡o Å¡iÄ solidariÄ prievolę modifikuoti pagal dalinės prievolės taisykles, nustatant, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis yra skolingi A. M.. IeÅ¡kovės nuomone nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį reikalavimÄ , kadangi įsigydami butÄ , es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., pinigų nesiskolino, paskolos raÅ¡telis pasiraÅ¡ytas tik atsakovo, ieÅ¡kovė jokiuose pokalbiuose su atsakovo tėvais dėl paskolos suteikimo nedalyvavo ir jokių įsipareigojimų neprisiėmė.

Byloje kyla ginčas dėl to, ar ieÅ¡kovė turi solidariÄ prievolę su atsakovu grÄ Å¾inti pinigus trečiajam asmeniui A. M. pagal pastarosios ir atsakovo sudarytÄ paskolos raÅ¡telį, pagal kurį V. M. pasiskolino iÅ¡ A. M. 42 000 Lt banko paskolos grÄ Å¾inimui ir buto pirkimui 2012-03-01 (l. 110). Atsakovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalytos tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais (CPK 178 straipsnis).Atsakovo teigimu, sutuoktiniams įsigyjant butÄ , buvo reikalingos lėšos, kurių jauna Å¡eima neturėjo.

Kaip įrodymÄ apie paskolos suteikimÄ pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos. IÅ¡ pateikto sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o (l. 120) matyti, kad 2010-03-13 buvo grynaisiais į sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta 24 500 Lt, tÄ pačiÄ dienÄ padengta paskola pagal sandorį PSD-913024, sutartis 405, sumokant 24 051,84 bei palÅ«kanas ir mokestį už hipotekos lakÅ¡to iÅ¡registravimÄ . IÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (duomenys neskelbtini) (l. 119) matyti, kad grynaisiais į sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta 42 720 bei 46 500 Lt, 2012-03-21 sumokėta A.

M. už butÄ , pervedant 49 500 ir 49 500 Lt.Pagal pirkimo-pardavimo sutartį butÄ , es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., Å¡alys įsigijo 2012-03-21, sumokėdami 100 000 Lt (l. 139-144).  IeÅ¡kovės teigimu buto pirkimui panaudojo lėšas, gautas pardavus dalį turėto namo atsakovo tėvams, tačiau iÅ¡ pateiktos 2012-03-22 pirkimo-pardavimo sutarties (l. 145-153), kuria ieÅ¡kovė ir atsakovas pardavė turėtÄ Å¾emės sklypo dalį su pastatų dalimi matyti, kad pirkėjai už perkamÄ turtÄ sumokėjo 82 000 Lt, t.y. mažiau nei sutuoktiniai privalėjo sumokėti už butÄ .

Kaip nustatyta Å¡alių paaiÅ¡kinimais, norėdami parduoti turtÄ namo dalį su žemės sklypu, ieÅ¡kovė ir atsakovas privalėjo grÄ Å¾inti kreditÄ , paimtÄ 2005-05-04 iÅ¡ DnB NORD banko, kad bÅ«tų iÅ¡registruota hipoteka įkeistam, t.y. parduodamam turtui. Kad hipoteka buvo iÅ¡registruota, grÄ Å¾inus kreditÄ , patvirtina byloje sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Paskolos lapelyje nurodytÄ skolinimosi tikslÄ (kredito grÄ Å¾inimui ir buto įsigijimui), patvirtina įrodymai dėl skolintų pinigų panaudojimo Å¡iems tikslams.

Pateikti įrodymai apie tai, kad paskolos sudarymo laikotarpiu atsakovo sÄ skaita buvo papildyta pinigine suma, atitinkančia paskolos dydį, piniginės operacijos, patvirtinančios negrÄ Å¾intos kredito dalies padengimÄ 24 051,84 Lt) ir apmokėjimÄ už perkamÄ butÄ (trÅ«kstama suma, pardavus namo dalį 18 00 Lt), tikėtinai pagrindžia atsakovo  teiginius apie tai, kad perkamo buto įsigijimui ir kredito grÄ Å¾inimui buvo pasiskolintos lėšos (42 000 Lt) iÅ¡ trečiojo asmens A. M.. IeÅ¡kovė teigdama, kad sutuoktiniai dalį trÅ«kstamų lėšų buto įsigijimui buvo susitaupę, įrodymų apie tai nepateikia.

Duomenys apie gaunamas pajamas buto įsigijimo laikotarpiu neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jauna Å¡eima disponavo trÅ«kstama pinigų suma grynaisiais.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis iÅ¡reikÅ¡tų savo sutikimÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas sprendžia, kad atsakovo pateikti įrodymai sudaro pagrindÄ pripažinti, jog pasiskolinti pinigai iÅ¡ A. M. buvo panaudoti Å¡eimos interesais, todėl prievolė, kylanti pagal paskolos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo ir A. M. 2012-03-01 pripažintina bendra sutuoktinių prievole (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors trečiasis asmuo pretenzijų dėl paskolos grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei ir atsakovui iki bylos iÅ¡kėlimo nereiÅ¡kė, tai nepaneigia sutarties sudarymo fakto, nekeičia prievolės pobÅ«džio, nes trečiasis asmuo turi teisę nuspręsti, kokiu bÅ«du gins savo teises (įstodama į bylÄ kaip trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais ar pareikÅ¡dama reikalavimÄ atskiroje byloje).

Trečiasis asmuo neprieštarauja, kad šalių solidarioji prievolė būtų modifikuota pagal dalinės prievolės taisykles, todėl nustatytina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis yra skolingi A. M., t.y. po 6082,02 Eur.    Dėl bylinėjimosi išlaidų Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintiems reikalavimams, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (93 CPK straipsnis). Ieškovės reikalavimai tenkinami dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, iš dalies dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, tai teismo vertinimu sudarytų 75? tenkintų reikalavimų, atsakovo reikalavimai tenkinami iš dalies dėl turto padalijimo, tai sudarytų 25? patenkintų reikalavimų.

Kiekviena iš šalių turėjo po 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintiems reikalavimams atsakovas turėtų sumokėti 450 Eur advokatų išlaidų ieškovei, ieškovė privalėtų sumokėti 150 Eur.Ieškovė sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, nuo dalies žyminio mokesčio buvo atleista, ši dalis turi būti išieškota iš atsakovo, t. y. 334,47 Eur (41+300x12x3? +11889x3?+360x3?+600x3?-200) žyminis mokestis (CPK 96 straipsnis). Ieškovei iš atsakovo, konstatavus, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išieškotina 179,50 Eur žyminio mokesčio.Atsakovas sumokėjo 303 Eur žyminio mokesčio, dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas.

Atsakovo reikalavimai yra tenkinami iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovė pakeitė reikalavimus dėl buto dalies, atsižvelgdama į atsakovo pozicijÄ , tačiau atsakovas žyminį mokestį sumokėjo, todėl skirtumas iÅ¡ieÅ¡kotinas iÅ¡ ieÅ¡kovės t.y. 157 Eur. Ä®skaičius Å¡alių mokėtinas sumas vienas kitam, ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovo 322,50 Eur. bylinėjimosi iÅ¡laidų (450+179,50-150-157). Be to, atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas dalyje dėl draudimo įmokų.

Draudimo įmokos sudarė 1073,08 Eur, atsakovas prašė ½, žyminis mokestis nuo Å¡ios sumos sudarytų 16,10 Eur. Å i suma iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ atsakovo, viso iÅ¡ atsakovo iÅ¡ieÅ¡kotina  350,57 Eur žyminio mokesčio. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.SantuokÄ , įregistruotÄ 2003 m. rugpjūčio 16 d. Plungės r. CMS, akto įraÅ¡o Nr. 117, tarp V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Konstatuoti, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti ikisantuokinę pavardę „R.“, atsakovui - santuokinę pavardę.Nustatyti L. M., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A. M., gim. 2009 m. lapkričio 30 d., gyvenamÄ vietÄ kartu su mama A. M..Nustatyti, kad V. M. su vaikais L. M., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A. M., gim. 2009 m. lapkričio 30 d., bendraus Å¡alių susitarimu.Priteisti iÅ¡ V.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ L. M., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A. M., gim. 2009 m. lapkričio 30 d., periodinėmis iÅ¡mokomis po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , iki vaikų pilnametystės nuo 2016 m. birželio 15 d. Paskirti A. M. vaikams L. M., gim. 2005 m. sausio 28 d., ir A. M., gim. 2009 m. lapkričio 30 d., iÅ¡laikyti skirtų lėšų tvarkytoja.SprendimÄ dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdyti skubiai.Padalinti santuokoje sugyventÄ turtÄ ir:

A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., unikalus Nr. 6898-3000-8011:0004, 25 Eur vertės prieÅ¡kambario spintÄ , 20 Eur vertės viryklę „Beko“, 50 Eur vertės Å¡aldytuvÄ â€žLiebherr“, 20 Eur vertės virtuvės stalÄ ir kėdes, 40 Eur vertės virtuvės spinteles, 100 Eur vertės dvigulę lovÄ , 15 Eur vertės komodÄ , 20 Eur vertės sekcijÄ , 30 Eur vertės trivietę sofÄ , 20 Eur vertės dvivietę sofÄ , 20 Eur vertės televizoriaus staliukÄ ;V.

M. asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungės m., unikalus Nr. 6898-3000-8011:0004, 250 Eur vertės skalbimo maÅ¡inÄ â€žBosh“, 100 Eur vertės dvigulę lovÄ , 15 Eur vertės komodÄ , 20 Eur vertės sekcijÄ , 30 Eur vertės trivietę sofÄ , 20 Eur vertės dvivietę sofÄ , 20 Eur vertės televizoriaus staliukÄ , 30 Eur vertės spintÄ , 20 Eur vertės dvivietę sofÄ , 35 Eur vertės sofÄ -lovÄ , 100 Eur vertės kompiuterį ir 20 Eur vertės kompiuterio stalÄ .Pripažinti, jog V.

M. ir A. M. lygiomis dalimis (grÄ Å¾inant po 6082,02 Eur) privalo įvykdyti prievolę A. M. pagal 2012-03-01 paskolos sutartį.Priteisti iÅ¡ V. M. 600 Eur kompensacijÄ A. M..Priteisti iÅ¡ V. M. 322,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų A. M. ir 350,57 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).LikusiÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės r. apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                AuÅ¡ra Volskytė