6db0a719-6623-4bc0-9203-e38427e8a29f · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-875-527/2013; procesinio dokumento kategorijos: 101.1; 121.14; 122.2.  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo KAUNO AUDINIŲ PROJEKTO, UAB atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3874-775/2013 pagal ieÅ¡kovės UAB „VALBIS“ ieÅ¡kinį atsakovui KAUNO AUDINIŲ PROJEKUI, UAB dėl nuomos sutarties nuostatų pakeitimo (trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „MEDIASHOP“) ir n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė Ieškovė 2013-01-17 ieškiniu (t. 1, b. l. 3–19) prašė pakeisti 2006-11-14 tarp šalių sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis arba Sutartis) nuostatas (4.2 p. ir 14.6) (t. 1, b. l. 36–64, 64–67), nustatant, kad nuo 2013-01-01 pagrindinis nuomos mokestis yra 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m, papildomas – 11,21 (be PVM) už 1 kv. m. Ieškinys grindžiamas Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnio nuostatomis, teigiant, jog ieškovės verslas suvaržytas dėl neprognozuotos 2008 m. pasaulinės ekonominės krizės, o ekonominė situacija nuo 2012 m. realiai nepasikeitė ir nėra jokio pagrindo teigti, jog ji ypatingai keisis netolimoje ateityje.

Atskiru 2013-01-17 praÅ¡ymu (t. 1, b. l. 20–29) ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) sustabdyti didesnio nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinio nuomos mokesčio ir didesnio nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomo nuomos mokesčio mokėjimÄ už nuomos sutartyje numatytų patalpų nuomÄ ;

2) uždrausti atsakovui reikalauti iš ieškovės didesnio nuomos mokesčio nei minėtieji;

3) uždrausti atsakovui nutraukti nuomos sutartį ir (ar) atlikti bet kokius kitus ieÅ¡kovės veiklÄ nuomojamose patalpose varžančius veiksmus, jei ieÅ¡kovė mokės ne mažesnį nuomos mokestį nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinį nuomos mokestį ir ne mažesnį nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomÄ nuomos mokestį. PraÅ¡ymo argumentai:

1. Kadangi Å¡alys, sudarydamos Sutartį, dėl nuomos mokesčio susitarė esant absoliučiai skirtingai ekonominei situacijai nei ta, kuri atsirado po 2008 m. ekonominės krizės, atsižvelgiant į tai, kad dėl ekonominės krizės iÅ¡ esmės pasikeitė ekonominė situacija ir iÅ¡ Sutarties ieÅ¡kovės gaunamas įvykdymas iÅ¡ esmės sumažėjo, nuo 2008 iki 2012 m. Å¡alys nuolatos derėjosi ir mažino nuomos mokestį bei papildomais susitarimais prie Sutarties nustatinėjo rinkos sÄ lygas atitinkantį nuomos mokestį, kuris atstatydavo Å¡alių prievolių pusiausvyros balansÄ . 2012 m. pabaigoje ieÅ¡kovė paprašė atsakovo ir toliau taikyti 2012 m. taikytÄ nuomos mokesčio dydį, nes 2012 m. ekonominė situacija realiai nepasikeitė ir nebuvo (nėra) jokio pagrindo teigti, jog ji gali ženkliai keistis artimoje ateityje.

Tačiau atsakovas, iÅ¡reiÅ¡kęs kategoriÅ¡kÄ pozicijÄ daugiau nekeisti Sutartyje nustatyto nuomos mokesčio dydžio, nusprendė veikti nesilaikant bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiÅ¡kumo, rebus sic stantibus bei kitų principų (CK 6.38 str. 1, 3 d., 6.200 1 – 3 d.). BÅ«tent todėl ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį dėl Sutarties pakeitimo teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinio nagrinėjimo metu galios visos Sutarties nuostatos, atsakovas, kuris yra iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kiÄ pozicijÄ toliau veikti nesilaikant iÅ¡vardintų principų, turės visas galimybes atlikti aktyvius veiksmus ir ieÅ¡koti galimybių nutraukti Sutarties.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas gali bandyti nutraukti Sutartį iki ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo ir tokiu bÅ«du užkirsti keliÄ mažesnės kainos nustatymui bei iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ nuomojamų patalpų. Atsakovas netgi iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo buvo iÅ¡reiÅ¡kęs aiÅ¡kų tikslÄ nutraukti Sutartį ir iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ patalpų, nes derybų dėl mažesnio nuomos mokesčio metu ieÅ¡kovei buvo nurodyta, kad „jeigu JÅ«s neiÅ¡eisit nuo Naujųjų metų, mes Jums iÅ¡statysime visÄ nuomos sumÄ (58 Lt už 1 kv. m)“ (t. 1, b. l. 30–31, 32–33, 36–63, 64).

Tai vienareikšmiškai įrodo, kad atsakovo pagrindinis tikslas yra nutraukti Sutartį, kurio jis siekia atsisakydamas bendradarbiauti su ieškove. Todėl egzistuoja savarankiškas pagrindas teigti, kad yra reali grėsmė, jog atsakovas nutrauks Sutartį iki ieškinio išnagrinėjimo ir ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.

2. IeÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas. Jame pateikti visapusiÅ¡kai pagrįsti argumentai ir objektyvÅ«s įrodymai, patvirtinantys, jog egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos pakeisti Sutartį ir taip atkurti Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ (CK 6.204 str.). IeÅ¡kinyje yra įrodyta, kad:

1) Sutarties vykdymas ieškovei yra iš esmės suvaržytas (CK 6.204 str. 2 d.), nes iš esmės sumažėjo iš Sutarties ieškovės gaunamas įvykdymas (t. 1, b. l. 9–12, 28 punktas);

2) pasikeitusios aplinkybės (lėmusios Sutarties vykdymo esminį suvaržymÄ ) ieÅ¡kovei tapo žinomos po Sutarties sudarymo (CK 6.204 str. 2 d. 1 p.) (ieÅ¡kinio 29 p.);

3) pasikeitusių aplinkybių ieškovė Sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti (CK 6.204 str. 2 d. 2 p.) (30 p.);

4) pasikeitusių aplinkybių ieškovė negali kontroliuoti (CK 6.204 str. 2 d. 3 p.) (31 p.);

5) ieÅ¡kovė nėra prisiėmusi rizikos dėl Sutarties vykdymÄ apsunkinusių aplinkybių (CK 6.204 str. 2 d. 4 p.) (32 p.);

6) atsakovas atsisakė pakeisti Sutartį šalių sutarimu (CK 6.204 str. 3 d.) (33 p.);

7) ieÅ¡kinio patenkinimas pakeičiant nuomos kainÄ atsakovo teisių nesuvaržo ir yra proporcinga priemonė sutartinės prievolės pusiausvyrai atkurti (35 p.) 8). Aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ pakeisti Sutartį (CK 6.204 str.) ir tuo pačiu patvirtina ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumÄ . Kadangi ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas, vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, egzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

3. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovui naudingo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas. 3.1. Teismui priėmus ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ ir nustačius, kad yra faktinis bei juridinis pagrindas pakeisti Sutarties nustatytÄ nuomos mokestį, ir atsakovui iki tol atlikus Sutarties nutraukimÄ , ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimÄ bei atitinkamai sudarius naujas sutartis ir (ar) pertvarkius ieÅ¡kovės nuomojamas patalpas (kas labai tikėtina), visi Å¡ie veiksmai turėtų bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir jų atžvilgiu pritaikyta restitucija.

Visa tai reikÅ¡tų, kad be papildomo bylinėjimosi ieÅ¡kovė tikrai negalėtų įgyvendinti jai palankaus sprendimo. Be to, galimos ir situacijos, kai dėl sÄ Å¾iningų ar tam tikros grupės asmenų teisių apsaugos apskritai nebus įmanoma restitucija ir ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įgyvendinimas bus nebeįmanomas. 3.2. IeÅ¡kiniu reikalaujama sumažinti Sutartyje nustatytÄ nuomos mokestį nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momento. Å iuo metu nesiėmus jokių veiksmų ir mokant Sutartyje numatytÄ nuomos mokestį, kuris pagal pateiktas turto vertinimo ataskaitas (t. 1, b. l. 83–84, 101–186; t. 2, b. l. 3–12) akivaizdžiai neatitinka rinkos kainos ir turi bÅ«ti sumažintas, ieÅ¡kinio patenkinimo atveju susidarytų permokos, kurios turėtų bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo.

Taigi ir Å¡iuo atveju be papildomo bylinėjimosi ieÅ¡kovė tikrai negalėtų įgyvendinti jai palankaus sprendimo. O įvertinus dar ir atsakovo nusistatymÄ nebendradarbiauti su ieÅ¡kove ir jai kenkti bei gauti visÄ Sutartyje nustatytÄ nuomos mokestį (neatitinkantį rinkos kainų), tikėtina, kad net ir bylinėjimosi procesas dėl susidariusių permokų neleistų Å¡alių gražinti į buvusiÄ padėtį – atsakovas dėtų visas įmanomas pastangas, kad tokiu atveju palankaus sprendimo įvykdymas galimai pasunkėtų arba taptų neįmanomas. 3.3.

PrieÅ¡inga situacija yra atsakovo interesų atžvilgiu, nes ieÅ¡kovė niekuomet nevengė ir visada mokėjo atsakovui su juo sutartus mokėjimus, viso Sutarties galiojimo metu aktyviai bendradarbiavo ir Å¡iuo metu siekia iÅ¡saugoti Sutarties tęstinumÄ . Dėl Å¡ių priežasčių nėra jokių abejonių, kad ieÅ¡kovė galėtų nesumokėti atsakovui nuomos mokesčių skirtumo, jei bÅ«tų taikomos praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės ir priimamas ieÅ¡kovei nepalankus teismo sprendimas. 3.4.

Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu, darytina iÅ¡vada, jog remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis labiau tikėtina, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių (nenustačius 25,90 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinio nuomos mokesčio ir 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomo nuomos mokesčio iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje) pasunkės arba pasidarys neįmanomu, nei tikimybės, jog palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkės ar taikant tokias laikinÄ sias apsaugos priemones bus pažeisti atsakovo interesai. 3.5.

Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių taip pat bÅ«tų pažeisti operatyvumo ir koncentruotumo principai (CPK 7 str., 145 str. 2 d.), taip sukuriant papildomus sunkumus ir (ar) neįveikiamas kliÅ«tis ieÅ¡kovei įgyvendinant Å¡iam galimai naudingÄ galutinį teismo sprendimÄ , t. y. ieÅ¡kovė bÅ«tų priversta inicijuoti naujus teisminius procesus dėl nepagrįstų ir neteisėtų atsakovo veiksmų ginčijimo bei restitucijos taikymo ir pan., papildomi teisminiai procesai pareikalautų papildomų laiko ir lėšų sÄ naudų, o dalis atsakovo veiksmų galimai negalėtų bÅ«ti net nuginčyti. 3.6.

Todėl tik pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones ir apribojus bet kokias atsakovo galimybes nutraukti Sutartį ar suvaržyti ieÅ¡kovės veiklÄ nuomojamose patalpose bei sustabdžius ir uždraudus atsakovui reikalauti didesnio nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinio nuomos mokesčio ir didesnio nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomo nuomos mokesčio už patalpų nuomÄ iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, galės bÅ«ti realizuotas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas: iÅ¡ankstinis bÅ«simo teismo sprendimo, jei jis bus priimtas ieÅ¡kovo naudai, įvykdymo užtikrinimas, grėsmės ieÅ¡kovo interesams sumažinimas arba, esant galimybei, visiÅ¡kas eliminavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-654/2009) (CPK 144 str. 1 d.).

4. Byloje turi bÅ«ti taikomos kelios laikinosios apsaugos priemonės, kurios iÅ¡ dalies sutampa su ginčo dalyku, nes, prieÅ¡ingu atveju, nebus galima užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. TokiÄ bÅ«tinybę suponuoja ieÅ¡kovės pasirinktas teisių gynybos bÅ«das, jo specifika ir atsakovo elgesys, pasireiÅ¡kiantis nebendradarbiavimu ir reikalavimu mokėti sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų neatitinkantį nuomos mokestį, dvigubai virÅ¡ijantį rinkos kainas (pagrindžia turto vertinimo ataskaita).

Dėl Å¡ių priežasčių bÅ«tina atsakovo atžvilgiu nustatyti laikinus apribojimus ir taip užkirsti keliÄ ieÅ¡kovės teisių pažeidinėjimui, galimam nuostolių padidėjimui ir paÅ¡alinti aplinkybes, kurios gali apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . Tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 7 str., 8 str., 144 str. 1 d.). Atsakovas, turėdamas galimybę nutraukti Sutartį, bus laisvas atlikti ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo veiksmus bei atitinkamai sudaryti naujas sutartis ir (ar) pertvarkyti ieÅ¡kovės nuomojamas patalpas (kas labai tikėtina); taip pat galės atlikti ir kitus su tuo susijusius veiksmus, dėl kurių ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įgyvendinimas pasunkės ar taps nebeįmanomas.

BÅ«tent todėl atsakovės atžvilgiu bÅ«tina nustatyti ir antrÄ jį ribojimÄ (praÅ¡ymo 3 punkte suformuluotÄ praÅ¡ymÄ ). Tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 7 str., 8 str., 144 str. 1 d.). Nurodytų ribojimų taikymas ne tik užtikrina ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo operatyvų įvykdymÄ , bet ir nepažeidžia ir neriboja labiau nei reikia atsakovo teisių. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013-01-24 nutartimi (t. 2, b. l. 15–16) praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui iki įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje nutraukti 2006-11-14 patalpų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. 49, Nuomos sutartį ir atlikti bet kokius kitus ieÅ¡kovės veiklÄ nuomojamose patalpose varžančius veiksmus, jei ieÅ¡kovė mokės ne mažesnį nuomos mokestį nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinį nuomos mokestį ir ne mažesnį nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomÄ nuomos mokestį; kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas materialinis reikalavimas yra tiesiogiai nukreiptas į patalpų Kaune, (duomenys neskelbtini) pr. 49 Nuomos sutarties punkto dėl nuomos mokesčio dydžio pakeitimÄ . Reikalavimas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, jog, pasikeitus ekonominei situacijai, turėtų bÅ«ti keičiamas ir nuomos mokesčio dydis, tačiau atsakovas prašė mokėti Sutartimi nustatytÄ mokestį, o jei nemokės, ketino nutraukti Sutartį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kovė siekė ginčo patalpas toliau nuomotis, uždraudė atsakovui nutraukti nuomos sutartį ir (ar) atlikti bet kokius kitus ieÅ¡kovės veiklÄ nuomojamose patalpose varžančius veiksmus, jei ieÅ¡kovė mokės ne mažesnį nuomos mokestį nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinį nuomos mokestį ir ne mažesnį nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomÄ nuomos mokestį, kas, teismo nuomone, yra susijęs su ieÅ¡kovei galimai palankaus bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, nes garantuojama, kad ginčo patalpos iki ginčo iÅ¡nagrinėjimo teisme nebus iÅ¡nuomotos tretiesiems asmenims ir ieÅ¡kovė nebus iÅ¡keldinta iÅ¡ patalpų, tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengta papildomų nuostolių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 28–36) praÅ¡o panaikinti 2013-01-24 nutartį ir praÅ¡ymÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – jį atmesti Å¡iais motyvais:

1. IeÅ¡kovas nesiekia ir niekada nesiekė nutraukti Sutarties, tiesiog nori ir toliau gauti pelnÄ atsakovo sÄ skaita, mokėdama rinkos sÄ lygų neatitinkančiÄ kainÄ . Teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė ginÄÄ , nuspręsdamas, kad:

1) ieÅ¡kovė turi teisę mokėti ne galiojančioje Nuomos sutartyje nustatytÄ , bet pačios ieÅ¡kovės susigalvotÄ sumažintÄ pagrindinį nuomos mokestį bei papildomÄ mokestį (kuriuo dengiamos komunalinės sÄ skaitos, t. y. paskirstant patalpų nuomininkams kaÅ¡tus už suvartotus iÅ¡teklius, už kuriuos atsakovas privalo atsiskaityti su tiekėjais, nepriklausomai nuo to, sumoka nuomininkas atitinkamÄ sÄ skaitÄ , ar ne) ir 2) kol ieÅ¡kovė tokius sumažintus mokesčius mokės, nepriklausomai nuo to, kaip bus vykdomi kiti Nuomos sutartyje numatyti nuomininkės (ieÅ¡kovės) įsipareigojimai nuomotojui (atsakovui), atsakovas negalės nutraukti Nuomos sutarties ir kitaip suvaržyti ieÅ¡kovės veiklÄ nuomojamose patalpose.

2. Teismas uždraudė atsakovui nutraukti su ieÅ¡kove Nuomos sutartį nepaisant to, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje aplamai nekelia Nuomos sutarties galiojimo klausimo. Teismo formuluotė, kad atsakovas negali nutraukti Nuomos sutarties ir kitaip apriboti ieÅ¡kovės teisių, jeigu ieÅ¡kovė mokės sumažintus mokesčius, reiÅ¡kia, kad teismas neteisėtai nustatė naujas Nuomos sutarties sÄ lygas, o ieÅ¡kovė pagal skundžiamÄ nutartį bÅ«tent ir įgyja teisę mokėti nutartyje nurodytus sumažintus mokesčius iki bylos pabaigos, ir tai nebus laikoma Nuomos sutarties pažeidimu, suteikiančiu pagrindÄ atsakovui kaip kreditoriui ginti savo teises.

3. Teismas, pažeisdamas materialines ir procesines normas, pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, viena vertus, iÅ¡ dalies sutampančias su ieÅ¡kinio dalyku (suteikdamas ieÅ¡kovei teisę mokėti sumažintus mokesčius, ko ir praÅ¡oma ieÅ¡kiniu), kita vertus – iÅ¡eidamas už ieÅ¡kinio ribų, nes teismas ne tik nustatė naujÄ nuomos mokestį, tačiau ir uždraudė atsakovui naudotis įstatyme ir/ar nuomos sutartyje įtvirtintais savo teisių gynimo bÅ«dais, taip pat ir nutraukti Sutartį nesant ieÅ¡kovės kaltės, jeigu tokia galimybė nustatyta pačioje Sutartyje.

Tokiu bÅ«du teismas iÅ¡sprendė Nuomos sutarties nutraukimo uždraudimo klausimÄ , nors tokio reikalavimo ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia. Taigi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizika ir pažeidžia ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principus. Teismo vienintelis motyvas pritaikant laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu – jog Å¡ios priemonės „yra susijusios su ieÅ¡kovei galimai palankaus bÅ«simo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, nes taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis garantuojama, kad ginčo patalpos, kol ginčas neiÅ¡nagrinėtas teisme, nebus iÅ¡nuomotos tretiesiems asmenims ir ieÅ¡kovė iÅ¡keldintas iÅ¡ patalpų, tokiu bÅ«du bÅ«tų iÅ¡vengta papildomų nuostolių“ – yra niekuo nepagrįstas, reiÅ¡kia priverstinį teismo įsikiÅ¡imÄ Ä¯ dviejų verslo subjektų tarpusavio santykius, kuriuo iÅ¡ esmės nepagrįstai ir neproporcingai suvaržomos atsakovo teisės efektyviai vykdyti savo verslÄ .

4. IeÅ¡kovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes neatskleidė teismui visos bylai svarbios informacijos, kuriÄ atskleidus tampa akivaizdu, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. 4.1. Teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Nustačius, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieÅ¡kovei palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o jeigu jos pritaikytos, panaikinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2271/2011). 4.2.

IeÅ¡kovė suklaidino teismÄ , nes neatskleidė, jog ji patalpose veikia kaip pagal Nuomos sutartį nuomojamų patalpų subnuomotoja, todėl jos pateikti ieÅ¡kinio argumentai dėl bÅ«tinybės keisti Nuomos sutartį (jos kainÄ ) pasikeitus aplinkybėms nėra niekaip susiję su Nuomos sutarties vykdymu. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kaip pasikeitusios aplinkybės ir Sutartyje nustatyta nuomos kaina suvaržė ieÅ¡kovės tarpininkavimo veiklÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovė neturi teisės savo ieÅ¡kinio reikalavimo grįsti kito asmens (pagal Nuomos sutartį nuomojamų patalpų subnuomininko) veiklos rezultatais, nes teisė į ieÅ¡kinį yra asmeninė subjektinė teisė (CPK 5 str. 1 d.). 4.3.

IeÅ¡kovė kildina savo reikalavimÄ iÅ¡ Nuomos sutarties, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė (nuomininkė) nuomojasi iÅ¡ atsakovo (nuomotojo) prekybines patalpas Prekybos ir pramogų centre „AKROPOLIS“. Patalpose ieÅ¡kovė yra įsipareigojusi prekiauti buitinės technikos prekėmis (Nuomos sutarties 5.3 (a) punktas (t. 1, b. l. 40)). IeÅ¡kovė teigia, kad Nuomos sutartimi sulygtas nuomos mokestis (37 Lt/kv.

m) yra neproporcingai didesnis už dabartinę nuomojamų patalpų rinkos kainÄ ir greta ekonominės krizės, padidėjusių veiklos sÄ naudų ir pan. yra tas lemiamas veiksnys, dėl kurio ieÅ¡kovei tapo sudėtingiau vykdyti Nuomos sutartį ir dėl kurio sumažėjo ieÅ¡kovės pajamos iÅ¡ veiklos nuomojamose patalpose. Tačiau nuomojamose patalpose veikia ne ieÅ¡kovė, o kita įmonė – UAB „MEDIASHOP“, kuriai ieÅ¡kovė subnuomoja patalpas, kÄ pagrindžia atsakovo raÅ¡tas ieÅ¡kovei, suteikiantis teisę subnuomoti patalpas (t. 2, b. l. 37), ieÅ¡kovės pateikti 2011-06-23 ir 2012-07-07 Å¡alių susitarimai dėl Nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 87–91; 91–93), kurių Å¡alimi yra nurodyta minėta UAB „MEDIASHOP“, bei kasos čekis, patvirtinantis, kad 2013-01-29 patalpose įgytÄ prekę pardavė bÅ«tent subnuomininkė UAB „MEDIASHOP“ (t. 2, b. l. 38). 4.4.

IeÅ¡kovė tėra tarpininkė tarp atsakovo (nuomotojo) ir subnuomininkės UAB „MEDIASHOP“. IeÅ¡kovės verslas Å¡iame kontekste – surinkti nuomos bei papildomÄ mokestį iÅ¡ subnuomininkės ir, atskaičius savo kaip tarpininkės mokestį, sumokėti sulygtus mokesčius atsakovui (nuomotojui). KokiÄ sumÄ ieÅ¡kovė surenka iÅ¡ subnuomininkės UAB „MEDIASHOP“ ir kokį pelnÄ iÅ¡ patalpų subnuomos gauna ieÅ¡kovė, atsakovas nežino. Tačiau vienareikÅ¡miÅ¡kai – subnuomininkės, o ne ieÅ¡kovės veiklos rezultatas prekiaujant pagal Nuomos sutartį nuomojamose patalpose jokiais atvejais negali bÅ«ti prilygintas ieÅ¡kovės kaip tarpininko veiklos rezultatams.

Taigi nesant įrodymo, kaip Nuomos sutartyje sulygta nuomos kaina įtakoja konkrečiÄ ieÅ¡kovės (nuomininko ir subnuomotojo), o ne jo subnuomininko veiklÄ , visi ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimai apie esminį ieÅ¡kovės Nuomos sutarties vykdymo suvaržymÄ dėl pasikeitusių aplinkybių yra niekiniai. 4.5. IeÅ¡kovė nepagrįstai remiasi 2008 m. pasauline ekonomine krize kaip aplinkybe, kuria grindžiamas Nuomos sutarties suvaržymas į ateitį, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. (nuomos termino pabaiga).

IeÅ¡kovės subnuomininko prekybos patalpose rezultatai aiÅ¡kiai paneigia ieÅ¡kovės teiginį apie veiklos suvaržymÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovei nevykdant veiklos patalpose jokia 2008 m. krizė jos suvaržyti negali. 4.6. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje pirmiausia yra akcentuojama, kad sutarties suvaržymas gali bÅ«ti laikomas esminiu tik tuomet, kai iÅ¡ esmės padidėja kaina arba sumažėja gaunamas įvykdymas. Vadinasi, tam, kad ieÅ¡kovė galėtų įrodyti esminį sutarties suvaržymÄ , pirmiausiai turi bÅ«ti nustatyta, kad: (i) aplinkybė, kuria grindžiamas esminis sutarties suvaržymas, tikrai egzistuoja ir įtakoja bÅ«tent ieÅ¡kovės veiklÄ , t. y. aplinkybės buvimas yra pagrįstas objektyviais ekonominiais rodikliais, o ne subjektyviu ieÅ¡kovės požiÅ«riu; ir (ii) dėl tokios aplinkybės buvimo ieÅ¡kovei atsiranda ypatingai didelė konkrečios nuomos sutarties įvykdymo naÅ¡ta. 4.7.

Greta to, kad ieÅ¡kovė tėra patalpų subnuomotojas, todėl visi ieÅ¡kovės argumentai apie prekybÄ nuomojamose patalpose, kuriÄ vykdo subnuomininkė UAB „MEDIASHOP“, laikytini nesusijusiais su ieÅ¡kove ir neįrodytais, 2008 metų pasaulinė ekonominė krizė negali bÅ«ti ta aplinkybė, kuri sudarytų pagrindÄ sutartinių santykių modifikavimui nuo 2013 metų iki Nuomos sutarties termino pabaigos (2017 metų). 4.8. Visi ieÅ¡kovės argumentai apie 2008 metų ekonominę krizę, jos mastÄ , poveikį verslui bei tai, kad teismai pripažino, jog Å¡i aplinkybė negalėjo bÅ«tų numatyta iÅ¡ anksto, nebegali bÅ«ti laikomi aktualiais 2013 metais.

Juk per keturis metus nuo 2008 metų krizės pradžios situacija rinkoje iÅ¡ esmės pasikeitė; nuo 2012 m. ekonominiai rodikliai grįžta į prieÅ¡krizinį lygmenį, o 2013 m. Lietuvos ekonomistai prognozuoja dar didesnį rinkos atsigavimÄ . Tuo tarpu iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų argumentų perÅ¡asi iÅ¡vada, kad ateinantiems keturiems nuomos termino metams ieÅ¡kovė prognozuoja tokius prastus savo (ar subnuomininkės) veiklos rezultatus, kad jie niekad nepasieks nei 50 procentų 2007 m. ieÅ¡kovės turėtų veiklos patalpose rezultatų, kuomet ieÅ¡kovės atsakovui mokamas nuomos mokestis buvo protingas ir priimtinas.

IeÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kuo ji grindžia tokias be galo liÅ«dnas ieÅ¡kovės veiklos prognozes, kai visa likusi rinka atsigauna, bei kodėl už ieÅ¡kovės planuojamus tariamai prastus jos (ar subnuomininkės) veiklos rezultatus 2013–2017 metais turėtų atsakyti 2008 m. krizė arba atsakovas, kuris, ieÅ¡kovės teigimu, yra nesÄ Å¾iningas, nes atsisako taikyti ieÅ¡kovei nuomos nuolaidas. IeÅ¡kinyje nėra pateikta jokių įrodymų ar argumentų, kurie pagrįstų, jog ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė – 2008 m. pasaulinė ekonominė krizė – egzistuoja ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu ir iÅ¡ esmės keičia sutartinių prievolių pusiausvyrÄ laikotarpiu nuo 2013 metų pradžios. 4.9.

PrieÅ¡ingai, pačios ieÅ¡kovės atsakovui teikiama informacija apie apyvartÄ nuomojamose patalpose (kuriÄ generuoja subnuomininkė, o ne ieÅ¡kovė), aiÅ¡kiai rodo ženklias pardavimų augimo tendencijas. Vien per 2012 m. gruodžio mėnesį ieÅ¡kovės nuomojamose patalpose pardavimų suma buvo 4 445 529,45 Lt, ir tai yra apie 50 procentų daugiau nei 2010 m. gruodžio mėnesį. Tuo tarpu metinė apyvarta už 2012 metus sudarė 28 032 347,58 Lt, tai yra daugiau nei dvigubai (56 proc.), palyginus su 2010 metų prekybos patalpose rezultatais (15 723 859,59 Lt) (t. 2, b. l. 39).

Atsižvelgiant į Å¡iÄ statistikÄ bei įvertinus ypatingai pesimistinius ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimus, susidaro įspÅ«dis, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai pateikė nesÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kinį, nenurodė ieÅ¡kinio reikalavimui nagrinėti esminės informacijos ir klaidindama teismÄ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagalba apribojo atsakovo galimybes tinkamai pagal rinkos kainas valdyti savo turtÄ ir, jeigu ieÅ¡kovė nesutinka mokėti nuomos sutartyje Å¡alių sulygtos nuomos kainos, – iÅ¡nuomoti patalpas kitiems sÄ Å¾iningiems ir mokiems nuomininkams. 4.10.

Nei Nuomos sutartis, nei įstatymai, nei Å¡alių tarpusavio susitarimai dėl trumpalaikių nuolaidų taikymo neįpareigoja atsakovo amžinai taikyti ieÅ¡kovei nuolaidas ar teikti jai kitokias privilegijas ir tokiu bÅ«du atsakovo sÄ skaita didinti ieÅ¡kovės pelnÄ . Atsakovas nėra labdaros organizacija ar kredito įstaiga ir neturi jokios pareigos kredituoti tariamai nesėkmingÄ ieÅ¡kovės ar jos subnuomininkės verslÄ . IeÅ¡kovė ir atsakovas yra lygiaverčiai verslo subjektai, todėl už savo veiklos rezultatus atsako kiekvienas individualiai.

Pasibaigus nuolaidų etapui, prasidėjo Nuomos sutarties sÄ lygų vykdymo laikas. Atsakovas per 2009–2012 metus suteikė ieÅ¡kovei nuomos mokesčio, papildomo mokesčio nuolaidų bei kreditavo („nurašė“) ieÅ¡kovės skolų už 3 664 459,91 Lt (skaičiavimai yra grindžiami ieÅ¡kovės pateiktais susitarimais dėl Nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 77–79; 80–82; 87–90; 91–93) bei detalizacija (t. 2, b. l. 40–41). Todėl iÅ¡ esmės atsigaunant mažmeninės prekybos rinkai, atsakovas pagrįstai tikisi, kad ieÅ¡kovė pagaliau tinkamai vykdys Nuomos sutartį ir mokės tÄ nuomos mokestį, dėl kurio Å¡alys susitarė dar 2006 metais, ir, atsižvelgiant į atsakovo praeities praradimus ieÅ¡kovės naudai, tinkamas ieÅ¡kovės mokėjimo pareigos vykdymas nuo 2013 metų turi esminę reikÅ¡mę atsakovui. 4.11.

Atsakovo veikla pasireiÅ¡kia nekilnojamojo turto – Prekybos ir pramogų centro „AKROPOLIS“ vystymu bei jo valdymu. Å ios veiklos specifika pasižymi tuo, kad nekilnojamojo turto vystytojas pirmiausiai investuoja į nekilnojamÄ jį turtÄ , jį statydamas arba įsigydamas, o investicijų grÄ Å¾a gaunama iÅ¡ nekilnojamojo turto naudojimo pagal paskirtį. Å iuo atveju atsakovo investicija į Prekybos centrÄ grįžta iÅ¡ mažmeninei prekybai skirtų plotų nuomos tretiesiems asmenims. Todėl nuomos mokestis yra vienintelės atsakovo pajamos, reiÅ¡kiančios investicijų į nekilnojamÄ jį turtÄ grÄ Å¾Ä .

Jei atsakovas negauna nuomos pajamų, jis neatgauna ir investicijų grÄ Å¾os. Todėl atsakovas kaip ir kiekvienas pelno siekiantis juridinis asmuo turi pareigÄ organizuoti savo veiklÄ taip, kad ji ne vien atpirktų investicijas, bet ir uždirbtų pelnÄ . 4.12. Dėl pasikeitusios ekonominės aplinkos 2009–2012 metų laikotarpiu atsakovas buvo priverstas koreguoti savo finansinius planus, prailginti investicijų grÄ Å¾os laikotarpį ir, idant Prekybos centras funkcionuotų – suteikti nuomininkams trumpalaikes nuomos mokesčio nuolaidas.

Tokiu bÅ«du atsakovas savo sÄ skaita įgyvendino sutartinę bendradarbiavimo pareigÄ , nors paties atsakovo įsipareigojimų apimtis dėl 2008 m. krizės nepakito (jo prievolė mokėti kreditus už įsigytÄ Prekybos centrÄ nesibaigė ir nesumažėjo, nors pajamos iÅ¡ nuomos iÅ¡ esmės sumenko). 4.13. 2012 metais, atsižvelgiant į mažmeninės rinkos atsigavimo tendencijÄ , Prekybos centro nuomininkams taikomo nuomos mokesčio tarifas palaipsniui buvo sugrÄ Å¾intas į pradinį nuomos sutartyse sulygtÄ nuomos mokesčio dydį, kuris priklausomai nuo patalpų ploto, vietos Prekybos centre ir kitų kriterijų varijuoja nuo 17 EUR/kv. m iki 34 EUR/kv. m ir daugiau (kaip įrodymas pridėtos 5 nuomos sutarčių specialiųjų dalių kopijos, pagrindžiančias nuomininkui taikomÄ nuomos mokesčio sumÄ .

Kadangi atsakovÄ saisto sutartinė konfidencialumo pareiga, nuomininkus galintys identifikuoti duomenys yra įslaptinti (t. 2, b. l. 42–71). 2012 metais patalpų Prekybos centre paklausa ženkliai iÅ¡augo ir norinčių nuomotis patalpas yra daug. 4.14. Atsižvelgdamas į realias Prekybos centro nuomininkų apyvartas (jų augimÄ ), Prekybos centro plotų nuomai paklausÄ , pačios ieÅ¡kovės atsakovui pateiktÄ informacijÄ apie apyvartÄ ieÅ¡kovės nuomojamose patalpose, atsakovas nebemato ekonominiais skaičiavimais pagrįstos priežasties toliau savo finansinei nenaudai dotuoti ieÅ¡kovės veiklÄ nuo 2013 metų ir į ateitį. 4.15.

Atsakovo veiklos sprendimus diktuoja nuomos rinkos sÄ lygos. Pagal jas atsakovas yra pajėgus kitiems asmenims iÅ¡nuomoti patalpas, kurias Å¡iuo metu nuomojasi ir jas subnuomoja ieÅ¡kovė, už Nuomos sutartyje numatytÄ ar net ženkliai didesnę kainÄ (jeigu atsakovas nuspręstų pertvarkyti patalpas į keletÄ mažesnių plotų). Todėl jeigu ieÅ¡kovė negali vykdyti Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimÄ mokėti Nuomos sutartimi sulygtÄ nuomos kainÄ , ieÅ¡kovės valia yra ieÅ¡koti pigesnių patalpų savo veiklai, nedidinant atsakovo nuostolių.

Teismui suteiktus teisę ieÅ¡kovei mokėti jos praÅ¡omÄ sumažintÄ mokestį, tokiu bÅ«du yra iÅ¡ esmės suvaržomos atsakovo kaip patalpų savininko teisės pelningai disponuoti savo turtu. 4.16. Atsižvelgiant į tai, kad (i) ieÅ¡kovė pati betarpiÅ¡kai nevykdo veiklos patalpose pagal nuomos sutartį; (ii) ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2008 m. pasaulinė ekonominė krizė neigiamai įtakoja jos vykdomÄ patalpų subnuomos veiklÄ 2013 metais ir neiÅ¡vengiamai neigiamai įtakos Å¡iÄ veiklÄ dar ketverius metus, o apyvartos patalpose duomenys suteikia pagrindÄ prieÅ¡ingai iÅ¡vadai; (iii) atsakovas pateikia įrodymus, pagrindžiančius tai, kad nuo 2012 metų rudens patalpos prekybos centre yra nuomojamos už ženkliai didesnę nuomos kainÄ , nei nustatyta Nuomos sutartyje su ieÅ¡kove, atsakovo įsitikinimu, nėra jokio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. 4.17.

Nustačius, kad ieškovės reikalavimai ir pateikti įrodymai preliminariai leidžia manyti, kad ieškovei palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

5. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ dalies sutampa su ieÅ¡kinio dalyku ir nėra susijusios su bÅ«simo teismo spendimo įvykdymu. 5.1. Nors pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra draudimas atsakovui nutraukti Nuomos sutartį su ieÅ¡kove ar kitaip apriboti jos teises naudotis patalpomis, nutartyje nustatyta sÄ lyga tokiam draudimui – jeigu ieÅ¡kovė mokės praÅ¡omÄ nustatyti sumažintÄ nuomos kainÄ â€“ reiÅ¡kia, kad iki bylos pabaigos ieÅ¡kovė turi pagrindÄ mokėti bÅ«tent ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ sumažinti nuomos kainÄ .

Taigi Nuomos sutarties sÄ lygų neatitinkančios nuomos kainos mokėjimas nebus laikoma Nuomos sutarties pažeidimu iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės, dėl ko atsakovas galėtų nutraukti Nuomos sutartį ar kitaip suvaržyti ieÅ¡kovės teises naudotis patalpomis. Vadinasi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl sumažintos nuomos kainos mokėjimo, neiÅ¡nagrinėjęs bylos. Tokiu bÅ«du dėl neteisėtos teismo nutarties atsakovas patiria nuostolius, kurie ir tie nuostoliai patiriami ne tik dėl to, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, tačiau ir dėl to, kad teismas, pažeisdamas CPK normas, jas taikė. 5.2.

Tol, kol nėra priimtas galutinis sprendimas byloje, Nuomos sutarties nuostatos, reglamentuojančios nuomos kainÄ , yra privalomos Å¡alims (CK 6.189 str.). Teisės mokėti sumažintÄ , pačios ieÅ¡kovės nusistatyto dydžio nuomos kainÄ suteikimas ieÅ¡kovei, neturi nieko bendro su ieÅ¡kovei galimai palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Teismui priėmus ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ , nuomos kainų skirtumas tarp numatytos Nuomos sutartyje ir nustatytos galutiniu teismo sprendimu galėtų bÅ«ti dalinai įskaitytas į ieÅ¡kovės nuomos mokestį už likusį laikotarpį iki nuomos termino pabaigos, nepažeidžiant nei vienos iÅ¡ Å¡alių interesų.

Siekiant užtikrinti galimai palankaus ieÅ¡kovei teismo sprendimo įvykdymÄ , nėra apskritai bÅ«tina pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas yra nekilnojamojo turo valdytojas ir, teismui priėmus ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ , bÅ«tų pajėgus grÄ Å¾inti neva permokėtÄ nuomos mokestį. 5.3. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, bet ne sutapti su pareikÅ¡tais reikalavimais, t. y. ieÅ¡kinio dalyku.

Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieÅ¡kinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios iÅ¡ esmės gali sutapti su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra iÅ¡imtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu bÅ«du užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ (2009-07-23 nutartis civ. byloje Nr. 2-781/2009, 2009-11-26 nutartis civ. byloje Nr. 2-1458/2009). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia prevencinio ieÅ¡kinio, kuriuo bÅ«tų siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, galinčius sukelti realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.), nes tam nėra jokio pagrindo.

IeÅ¡kiniu nepagrįstai siekiama sumažinti Nuomos sutartyje nustatytÄ nuomos kainÄ , todėl pritaikytos analogiÅ¡kos ieÅ¡kinio dalykui laikinosios apsaugos priemonės yra negalimos ir turi bÅ«ti panaikintos. 5.4. Nagrinėdamas analogiÅ¡kÄ situacijÄ , kai laikinosiomis apsaugos priemonėmis pirmosios instancijos teismas suteikė teisę nuomininkui mokėti sumažinÄ nuomos kainÄ , kas atitiko nuomininko pareikÅ¡to reikalavimo dalykÄ , Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas 2009-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1559/2009, iÅ¡taisė teismo klaidas ir laikinÄ sias apsaugos priemones panaikino. 5.5.

Teismai yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų sprendimų (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Kadangi cituotoje nutartyje faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės nesiskiria nuo nagrinėjamos bylos, o teismo atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netiesiogiai nustato galimybę ieÅ¡kovei mokėti sumažintÄ nuomos kainÄ iki bylos pabaigos ir tai (i) sutampa su ieÅ¡kinio dalyku bei (ii) nėra susiję su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymu; (iii) nepagrįstai suteikia pirmumÄ ieÅ¡kovės interesų apsaugai, nutartimi atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikintos.

6. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausdamas atsakovui nutraukti Nuomos sutartį teismas išėjo už pareikÅ¡tų reikalavimų ribų ir nepagrįstai apribojo atsakovo kaip kreditoriaus teises. Pagal nutartį vienintelė sÄ lyga, kad atsakovas galėtų pasinaudoti teise nutraukti Nuomos sutartį – jeigu ieÅ¡kovė nemokėtų atsakovui net sumažintos nuomos kainos. Teismas sprendė, kad tokios „taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieÅ¡kinio dalyku, jos nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo principo ir Å¡alių interesų pusiausvyros, nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso, o jų nepritaikius galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas“. 6.1.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė aplamai nekelia Nuomos sutarties nutraukimo klausimo, todėl nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡eina už pareikÅ¡tų reikalavimų ribų. 6.2. Teismų praktikoje akcentuojama, kad konkrečios rÅ«Å¡ies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik neiÅ¡einant už pareikÅ¡tų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto bÅ«tent pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus, vykdymÄ . Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali bÅ«ti taikoma.

Tiesiogiai su pareikÅ¡tu reikalavimu ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiÅ¡kumo principÄ , todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nekelia Nuomos sutarties nutraukimo klausimo, nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, draudžianti atsakovui nutraukti Nuomos sutartį su ieÅ¡kove, yra nesusijusi su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu reikalavimu ir todėl yra negalima.

Teismui nustačius, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusiję su pareikÅ¡tais reikalavimais, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 2-627/2007). 6.3. Tinkamas nuomos mokesčio mokėjimas tėra viena iÅ¡ daugelio ieÅ¡kovės kaip nuomininko prievolių, nustatytų nuomos sutartyje ir įstatymuose. Mokėjimo prievolės pažeidimas yra tik vienas iÅ¡ daugelio nuomos sutarties nutraukimo pagrindų nuomotojo iniciatyva. Teismas, nustatydamas draudimÄ atsakovei nutraukti Nuomos sutartį ar kitaip suvaržyti ieÅ¡kovės kaip nuomininko teises, jeigu ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies vykdys vien mokėjimo prievolę, nepriklausomai nuo to, kaip ieÅ¡kovė vykdys kitas Nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, reiÅ¡kia, kad teismas nutartimi iÅ¡ esmės apribojo atsakovo kaip kreditoriaus (nuomotojo) teises. 6.4.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl favorcontractus principo derinimo su sutarties nutraukimu, yra nurodęs, kad bendrieji kreditorių teisių gynimo bÅ«dai yra Å¡ie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, sustabdyti prieÅ¡prieÅ¡inį vykdymÄ , reikalauti nuostolių, netesybų ir palÅ«kanų, reikalauti pakeisti sutartį ar jÄ nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimÄ nustačius papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti, kt. SpecialÅ«s kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rÅ«Å¡is reglamentuojančiose teisės normose.

Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vienÄ ar kelis gynimo bÅ«dus, jeigu bendrÄ jų taikymÄ leidžia pasirinktų gynimo bÅ«dų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012). Teismas negali apriboti kreditoriaus teisių ir kreditoriaus pasirinkimo, kuriÄ teisę realizuoti, įskaitant teisę nutraukti sutartį joje ar įstatyme numatytais pagrindais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas, iÅ¡eidamas už bylos nagrinėjimo ribų, apribojo be iÅ¡imties visas atsakovo kaip kreditoriaus pagal Nuomos sutartį teises ginti savo pažeistus interesus visiÅ¡kai neanalizuodamas atsakovo turimų kreditoriaus teisių ir jų neindividualizuodamas.

Dėl Å¡ios priežasties nutartis turi bÅ«ti panaikinta. 6.5. Nutartimi yra pažeidžiami ekonomiÅ¡kumo ir Å¡alių interesų pusiausvyros principai. Teismas, nustatydamas, kad atsakovas (i) privalo toleruoti netinkamÄ , t. y. galiojančios Nuomos sutarties sÄ lygų neatitinkantį ieÅ¡kovės mokėjimo prievolių pagal Nuomos sutartį vykdymÄ (džiaugtis, kad ieÅ¡kovė sumoka bent dalį nuomos kainos, nors prekyba patalpose vyksta Å¡auniai) ir (ii) negali realizuoti savo kaip kreditoriaus teisės į Nuomos sutarties nutraukimÄ ar ieÅ¡kovės teisių apribojimÄ tol, kol ieÅ¡kovė nors ir netinkamai, bet vis tiek vykdo Nuomos sutarties mokėjimo prievolę (moka sumažintÄ nuomos kainÄ , nors tam nėra ir nebus jokio pagrindo bent iki bylos pabaigos), apribojo atsakovo teises efektyviai valdyti savo turtÄ ir gauti rinkos kainÄ atitinančias nuomos pajamas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Minėta, ieÅ¡kovės pareiga mokėti Nuomos sutartyje nurodytÄ mokestį egzistuoja ir yra teisėta, nes taip numatyta Nuomos sutartyje.

Jeigu ieškovė nesutinka mokėti Nuomos sutartyje sulygtos kainos, ieškovė gali ieškoti pigesnių patalpų, o atsakovas – kitų mokių nuomininkų. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis atsižvelgta vien į ieškovės nepagrįstus lūkesčius, iš esmės suvaržo atsakovo kaip verslo subjekto interesus, o tai prieštarauja ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principams. 6.6. Teismų praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikšto ieškinio dydį bei pobūdį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiškumo principo.

Atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios Å«kinės–komercinės veiklos, t. y. taikant laikinÄ sias apsaugos priemones turi bÅ«ti siekiama palikti galimybę iÅ¡ esmės netrikdomai vykdyti Å«kinę –komercinę veiklÄ (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, skelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 34). Tuo tarpu nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apribojo atsakovo galimybes vykdyti įprastinę komercinę – Å«kinę veiklÄ , nukreiptÄ Ä¯ pelningÄ rezultatÄ .

Dėl ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimo, nutartis ir ja prikaitytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.

7. Atsakovas nutraukė Nuomos sutartį su ieÅ¡kove, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti įvykdytos. Atsakovas tik gavęs skundžiamÄ nutartį 2013-01-29 sužinojo apie jo atžvilgiu pritaikytÄ draudimÄ nutraukti Nuomos sutartį su ieÅ¡kove, tačiau 2013-01-28 praneÅ¡imu, t. y. dar nežinodamas apie nutarties egzistavimÄ , atsakovas Nuomos sutartį su ieÅ¡kove jau buvo nutraukęs (t. 2, b. l. 72–73). Teismo nutartis atgal negalioja, todėl iki nutarties įteikimo atsakovui teismo nustatytas draudimas nutraukti Nuomos sutartį atsakovo nesaistė ir atsakovo veiksmai – Nuomos sutarties nutraukimas vienaÅ¡aliÅ¡ku 2013-01-29 atsakovo pareiÅ¡kimu yra teisėtas ir toks bus, iki kol teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, jeigu toks bÅ«tų pateiktas, nuspręs prieÅ¡ingai.

Tai reiÅ¡kia, kad veiksmas, kurį atlikti teismas atsakovui uždraudė, Å¡iuo metu jau yra atliktas, todėl draudimas nutraukti Nuomos sutartį su ieÅ¡kove nėra realiai įmanomas įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali bÅ«ti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikÅ¡tais ieÅ¡kinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas, tai yra teismo nutartį dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmanoma galima realiai įvykdyti (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d., 152 str. 1 d.).

Tuo atveju, jeigu dėl įvykusių juridinių faktų nutarties įvykdyti nėra galimybių, laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 2-627/2007; 2006-05-25 d nutartis civ. byloje Nr. 2-291/2006).

8. Kadangi nutartis yra priimta neįvertinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tapačios ieÅ¡kinio dalykui ir tuo pačiu iÅ¡einančios už ieÅ¡kinio reikalavimų ribų, nepagrįstai varžančios atsakovo teisėtus interesus, prieÅ¡taraujančios ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principams, nutartis turi bÅ«ti panaikinta. IeÅ¡kovė atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (t. 2, b. l. 102–116, 120–135) praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir 2013-01-24 nutartį palikti nepakeistÄ Å¡iais argumentais:

1. Ne ieÅ¡kovė, o atsakovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, elgiasi nesÄ Å¾iningai ir sÄ moningai siekia apgauti (suklaidinti) teismÄ . 1.1. Atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovė neva piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir slepia nuo teismo svarbiÄ informacijÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neatitinka trikovės. Realiai egzistuojančios faktinės aplinkybės patvirtina, jog nesÄ Å¾iningai, piktavaliÅ¡kai ir negarbingai elgiasi atsakovas, bet ne ieÅ¡kovė. 1.2. Atsakovas sÄ moningai apgaudinėja (klaidina) teismÄ ir siekia bet kokomis priemonėmis realizuoti savo piktavaliÅ¡kus ir ieÅ¡kovės teises pažeidžiančius tikslus.

Atsakovo pagrindinis tikslas yra bet kokomis priemonėmis (įskaitant neteisėtus, piktavaliÅ¡kus ir nesÄ Å¾iningus veiksmus, akivaizdžiai pasireiÅ¡kiančiais ir pateikus atskirÄ jį skundÄ ) nutraukti Sutartį ir iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ patalpų – tokiu bÅ«du bÅ«tų užkirstas kelias ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. 1.3. Atsakovas, praleidęs terminÄ atskirajam skundui paduoti ir pateikęs praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo bei siekdamas bet kokiomis priemonėmis atnaujinti terminÄ , sÄ moningai apgavo teismÄ dėl tokio praÅ¡ymo faktinio pagrindo – t. y. praÅ¡yme nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes (žr. 2013-02-21 ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl proceso pagal atsakovo atskirÄ jį skundÄ nutraukimo (paaiÅ¡kėjus naujoms ir nesÄ Å¾iningai nuo teismo nuslėptoms aplinkybėms) (t. 2, b. l. 17–26; 77–86; 90–99).

Tai akivaizdus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei nesÄ Å¾iningumo įrodymas. 1.4. Apelianto pozicija grindžiama klaidinančiais ir tikrovės neatitinkančiais argumentais. Tai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina pateikiamas atsakovo atskirojo skundo argumentų įvertinimas. Atskirajame skunde klaidingai ir visiÅ¡kai nepagrįstai teigiama, jog: - nėra jokios grėsmes ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau reali situacija yra visiÅ¡kai prieÅ¡inga. Tiek ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirojo skundo argumentai bei kartu pateikti įrodymai vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodo, jog atsakovas siekia nutraukti Sutartį bet kokiomis priemonėmis (net ir esant priimtai nutarčiai).

Dėl to egzistuoja akivaizdi grėsmė, kad dėl Sutarties nutraukimo ir patalpų iÅ¡nuomavimo kitiems asmenims ar jų pertvarkymo ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bÅ«tų neįmanomas; - neva pati ieÅ¡kovė savarankiÅ¡kai susigalvojo ieÅ¡kinyje ir praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodomÄ nuomos kainÄ . Tokiu teiginiu atsakovas siekia suklaidinti teismÄ dėl ieÅ¡kovės pozicijos nepagrįstumo. Nurodoma nuomos kaina nėra susigalvota pačios ieÅ¡kovės. Pirma, tokiÄ kainÄ buvo sulygę Sutarties Å¡alys 2012 m., o po 2012 m. situacija rinkoje nepasikeitė, todėl ir kaina turėtų iÅ¡likti nepakitusi (t. 1, b. l. 91–93).

Antra, tokiÄ kainÄ pagrindė objektyvÅ«s turto vertinimai, kurie buvo pridėti prie ieÅ¡kinio kaip įrodymai (t. 1, b. l. 83–84; 101–186; t. 2, b. l. 3–12). Papildomai pažymėtina, kad atskirajame skunde atsakovas tik kritikavo nurodomÄ kainÄ , tačiau nepaneigė ir objektyviai nesiekė paneigti jos kaip netinkamos ar neatitinkančios rinkos kainų; - teismas neva peržengė praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo ribas ir taikė laikinÄ sias apsaugos priemonės, kurių neprašė ieÅ¡kovė.

Tačiau prašymo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta (t. 1, b. l. 12), o motyvuojamojoje dalyje visapusiškai pagrįsta būtinybė taikyti tokias laikinosios apsaugos priemones, kokios ir buvo pritaikytos nutartimi (t. 1, b. l. 11–12); - neva ieškovės bei teismo argumentai dėl Sutarties nutraukimo, ieškovės iškeldinimo ir patalpų išnuomavimo tretiesiems asmenims grėsmės yra niekuo nepagrįsti. Deja ir šis atsakovo argumentas yra klaidingas ir neatitinka tikrovės. Tai, kad patalpos gali būti išnuomotos kitiems, ieškovė iškeldinta iš patalpų ir nutraukta Sutartis, vienareikšmiškai patvirtino ieškinio bei prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai ir tai pagrindžiantys įrodymai.

Galų gale, šį faktÄ patvirtina netgi atskirajame skunde atsakovo pateikiami argumentai ir įrodymai. Absoliutus nurodomo atsakovo argumento klaidingumo įrodymas – 2013-01-28 atsakovo praneÅ¡imas dėl Sutarties nutraukimo (t. 2, b. l. 72–73). Tai akivaizdžiai patvirtina, kad nutartimi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių arba panaikinus nutartį, ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas tikrai pasidarytų neįmanomas, nes atsakovas sutartį nutrauktų bet kokiomis priemonėmis; - ieÅ¡kovė neva neatskleidė, kad patalpos yra subnuomojamos, ir taip suklaidino teismÄ .

Tačiau ir tai neatitinka tikrovės, nes Å¡i informacija teismui buvo atskleista (t. 1, b. l. b. l. 87–90; 91–93). IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų teismui buvo žinoma, turėjo bÅ«ti žinoma, apie UAB „MEDIASHOP“ ir ieÅ¡kovės sudarytÄ subnuomos sutartį. Informacijos atskleidimo faktÄ , prieÅ¡taraudamas pats sau, pripažįsta ir atsakovas. IeÅ¡kovė, įrodinėdama pasikeitusias aplinkybes (CK 6.204 str. taikymo pagrindÄ ), elgėsi sÄ Å¾iningai – nurodė tikrÄ jÄ patalpų duodamÄ naudÄ (t. 2, b. l. 13), kuriÄ galima palyginti su nauda, kuriÄ patalpos teikė Sutarties sudarymo pradžioje (iki ekonominės krizės padarinių atsiradimo momento).

PrieÅ¡ingu atveju, jeigu ieÅ¡kovė savo pozicijÄ bÅ«tų grindusi argumentais, susijusiais su subnuoma, ji bÅ«tų pasielgusi nesÄ Å¾iningai ir suklaidinusi teismÄ , nes iÅ¡ subnuomos gaunamas pelnas, visų pirma, negalėtų bÅ«ti objektyviai palyginamas su situacija, buvusia Sutarties sudarymo metu. Visų antra, tai neatitiktų realios patalpų duodamos naudos. Galų gale, ir pats atsakovas, vertindamas patalų duodamÄ naudÄ , pateikia teismui argumentus, susijusius su nuoma ir parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ veikla, bet ne patalpų subnuoma ir iÅ¡ to gaunamomis pajamomis; - neva ieÅ¡kovė nepagrindžia esminio sutarties suvaržymo.

Tačiau tiek ieÅ¡kinyje, tiek praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra visapusiÅ¡kai pagrįstas ne tik esminio sutarties suvaržymo faktas, bet ir visų CK 6.204 straipsnio taikymo pagrindų egzistavimas; - ieÅ¡kovės pateikiami argumentai apie finansinės krizės įtakos neva yra klaidingi. Tačiau tai atsakovas grindžia nepagrįstais argumentais ir klaidingu finansinių duomenų vertinimu. Atskirajame skunde nurodoma, kad patalpų apyvartos ženkliai augo ir tokiu bÅ«du siekiama sudaryti teismui įspÅ«dį, jog veiklos pelningumas patalpose visÄ laikÄ didėjo ir neva ieÅ¡kovė, pateikusi ieÅ¡kinį, yra nesÄ Å¾ininga bei bando nuskriausti atsakovÄ , tačiau realiai nieko panaÅ¡aus nėra.

Dėl ekonominės krizės ženkliai pasikeitė situacija rinkose, kas lėmė pelno maržų sumažėjimÄ bei iÅ¡laidų padidėjimÄ . Dėl Å¡ios priežasties veiklos pelningumo ir apyvartos santykis pasikeitė itin stipriai. Todėl siekiant tinkamai įvertinti patalpų duodamÄ naudÄ reikia žiÅ«rėti į pelnus, bet ne į apyvartas. Pelnai patalpose mažėjo ir Å¡iuo metu tikrai neatitinka prieÅ¡krizinio lygio. Šį faktÄ patvirtino ieÅ¡kinio argumentai ir įrodymai (t. 2, b. l. 13).

Be kita ko, tai patvirtina Sutarties Å¡alių prievolių pusiausvyros balanso pasikeitimÄ ir CK 6.204 straipsnio taikymo bÅ«tinybę, o tuo pačiu ir ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumÄ bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimÄ ; - Å¡iuo metu ekonominiai rodikliai neva grįžta į prieÅ¡ krizę buvusį lygį. Tačiau atsakovas tokių savo teiginių niekaip nepagrindžia ir neįrodo, o ieÅ¡kovės pateikiami įrodymai (t. 2, b. l.

13) leidžia daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Todėl ir su Å¡iuo atsakovo argumentu nėra jokio pagrindo sutikti. Be to, atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikia nuomos sutarčių iÅ¡raÅ¡us, kurie neva patvirtina Å¡iuo metu galiojančias kainas. Tačiau su tuo taip pat negalima sutikti, nes pateikiami iÅ¡raÅ¡ai nėra tinkami įrodymai. Visų pirma, negalima identifikuoti jų tikrumo ir realumo – nepagrįstai slepiami kitos Å¡alies duomenys. Visų antra, galimai egzistuoja papildomi susitarimai, kuriais nuomos mokestis yra sumažintas – tai pagrindžia kartu su ieÅ¡kiniui ieÅ¡kovės pateikti susitarimai, kuriais buvo mažinamos Sutartyje numatytos kainos.

Taip ir Å¡iuo atveju, prie pagrindinės sutarties gali egzistuoti papildomi susitarimai ir atsakovo pateikiami iÅ¡raÅ¡ai neatspindėti realios situacijos. Žinant atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bei atsižvelgiant į objektyvius turto vertinimus, pateiktus kartu su ieÅ¡kiniu, nurodyta situacija (klaidinančių įrodymų pateikimas) yra labai reali; - neva ieÅ¡kovė siekia atsakovo sÄ skaita didinti savo pelnus. Tačiau tai taip pat neatitinka tikrovės ir tokiu bÅ«du bandoma suklaidinti TeismÄ dėl ieÅ¡kinio bei praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pagrįstumo.

IeÅ¡kinio pagrindinis tikslas – atstatyti Sutarties Å¡alių prievolių pusiausvyros balansÄ , t. y. nustatyti sÄ Å¾iningÄ ir balanso pusiausvyrÄ atitinkančiÄ patalpų nuomos kainÄ ir buvusiÄ Sutarties sudarymo metu. Todėl negali bÅ«ti teigiama, jog ieÅ¡kovė siekia ar siekė pasipelnyti atsakovo sÄ skaitÄ ; - neva ankstesni susitarimai dėl nuomos mokesčio mažinimo yra nuolaidos ir dotacijos ieÅ¡kovui. Pažymėtina, kad atsakovas visiÅ¡kai nesuvokia arba piktybiÅ¡kai nenori suvokti Sutarties Å¡alių tarpusavio santykių esmės ir Å¡alių tarpusavio prievolių pusiausvyros balanso.

Atsakovas ankstesnius Å¡alių susitarimus dėl nuomos mokesčio dydžio nustatymo atskirajame skunde vertina kaip nuolaidų suteikimÄ ieÅ¡kovui, nors puikiai supranta (turi suprasti), jog susitarimais buvo suteiktos ne nuolaidos, bet atstatytas Å¡alių prievolių pusiausvyros balansas. Tiksliau, nuo 2008 m. iki 2012 m. pabaigos Sutarties Å¡alys derėjosi ir bendradarbiavo keičiant (nustatinėjant) Sutartyje numatytÄ nuomos mokestį, nes sutarties Å¡alys, sudarydamos Sutartį, dėl nuomos mokesčio susitarė esant absoliučiai skirtingai ekonominei situacijai nei ta, kuri atsirado po 2008 m. ekonominės krizės. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ekonominės krizės iÅ¡ esmės pasikeitė ekonominė situacija ir iÅ¡ Sutarties ieÅ¡kovės gaunamas įvykdymas iÅ¡ esmės sumažėjo, o atsakovo – ženkliai padidėjo, nuo 2008 iki 2012 m.

Å¡alys nuolatos mažino nuomos mokestį ir papildomais susitarimais prie nuomos sutarties nustatinėjo rinkos sÄ lygas atitinkantį nuomos mokestį, kuris bÅ«tent atstatydavo Sutarties Å¡alių prievolių pusiausvyros balansÄ . Todėl akivaizdu, kad ankstesnis Å¡alių bendradarbiavimas pasireiÅ¡kė kaip sÄ Å¾iningas veikimas nustatant rinkos sÄ lygas atitinkantį nuomos mokestį, bet ne kaip nuolaidų suteikinėjimas ieÅ¡kovei. Å ie motyvai patvirtina, kad atskirajame skunde pateikiama pozicija dėl neva suteiktų nuolaidų yra klaidinga, nes ankstesniais Å¡alių susitarimais buvo nustatytas sÄ Å¾iningas ir rinkos sÄ lygas atitinkantis nuomos mokestis, bet ne nuolaidos; - nutartis neva pažeidžia CPK.

Atsakovas nurodo, jog nutartimi yra pažeistas CPK, tačiau kokios konkrečios CPK normos ir kaip buvo pažeistos nėra nurodoma. Tokiu bÅ«du kuriamas tariamo pažeidimo egzistavimo įvaizdis, kai tuo tarpu jokia teisės norma, priimant nutartį, pažeista nebuvo; - nutartis neva apribojo atsakovo galimybes vykdyti pelningÄ veiklÄ . Tačiau atsakovas nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, gauna nuomos mokestį, kuris atitinka rinkos kainas.

Taigi nutartis užtikrina atsakovo galimybes gauti rinkos sÄ lygas atitinkantį nuomos mokestį ir vykdyti normaliÄ Å«kinę veiklÄ . NesÄ Å¾iningo, lupikiÅ¡ko ir kelis kartus rinkos kainas virÅ¡ijančio nuomos mokesčio gavimas tikrai nėra normalios ir sÄ Å¾iningos ekonominės veiklos vykdymas. 1.5. Atsakovas atskirajame skunde sÄ moningai pateikia klaidingus ir nepagrįstus argumentus, kuriais siekia sudaryti ieÅ¡kinio bei praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo ir nutarties neteisėtumo įvaizdį.

Tokiu bÅ«du atsakovas siekia panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kad galėtų nutraukti Sutartį ir užtikrintai užkirsti keliÄ ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tai, jog panaikinus nutartį Sutartis bet kokiomis priemonėmis tikrai bus nutraukta ir nebus įmanoma įvykdyti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo, įrodo esamas atsakovo praneÅ¡imas dėl Sutarties nutraukimo, kuris buvo pateiktas ir kurio atsakovas neatsisako net ir esant galiojančiai nutarčiai, kuri draudžia nutraukti Sutartį. 1.6.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina vienareikÅ¡miÅ¡ka iÅ¡vada, kad nėra jokio teisėto pagrindo tenkinti atskirÄ jį skundÄ ir naikinti nutartį. Taip pat galima pagrįstai teigti, jog aukščiau nurodytas atsakovo procesinis elgesys laikytinas akivaizdžiai nesÄ Å¾iningu bei pripažintinas piktnaudžiavimu procesine teise, už kÄ teismas turi teisę atsisakyti ginti tariamai jo pažeistas teises ir interesus bei skirti procesinę baudÄ (CK 1.137 str. 3 d., CPK 95 str. 2 d.).

2. Nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.). 2.1. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iÅ¡ laikinųjų apsaugo priemonių taikymo pagrindų bei nutarties teisėtumo kriterijų yra tikimybė, jog bus priimtas ieÅ¡kovei palankus sprendimas, pakartotinai atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieÅ¡kovė, teikdama praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visapusiÅ¡kai argumentavo ieÅ¡kinio pirma facie pagrįstumÄ , t. y. jam palankaus sprendimo tikėtinumÄ (t. 1, b. l. 22, 7 p.). 2.2.

Tiksliau, praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo argumentuotai nurodyta, jog ieÅ¡kinyje yra pateikti visapusiÅ¡kai pagrįsti argumentai ir objektyvÅ«s įrodymai, kurie patvirtina, jog egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos pakeisti Sutartį ir taip atkurti Å¡alių sutartinių prievolių pusiausvyrÄ (CK 6.204 str.): (i) Sutarties vykdymas ieÅ¡kovei yra iÅ¡ esmės suvaržytas (CK 6.204 str. 2 d.), nes iÅ¡ esmės sumažėjo iÅ¡ Sutarties ieÅ¡kovės gaunamas įvykdymas; (ii) pasikeitusios aplinkybės (lėmusios Sutarties vykdymo esminį suvaržymÄ ) ieÅ¡kovei tapo žinomos po Sutarties sudarymo (CK 6.204 str. 2 d. 1 p.); (iii) pasikeitusių aplinkybių ieÅ¡kovė Sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti (CK 6.204 str. 2 d. 2 p.); (iv) pasikeitusių aplinkybių ieÅ¡kovė negali kontroliuoti (CK 6.204 str. 2 d. 3 p.); (v) ieÅ¡kovė nėra prisiėmęs rizikos dėl Sutarties vykdymÄ apsunkinusių aplinkybių (CK 6.204 str. 2 d. 4 p.); (vi) atsakovas atsisakė pakeisti Sutartį Å¡alių sutarimu (CK 6.204 str. 3 d.); (vii) ieÅ¡kinio patenkinimas pakeičiant nuomos kainÄ atsakovo teisių nesuvaržo ir yra proporcinga priemonė sutartinės prievolės pusiausvyrai atkurti (t. 1, b. l. 15–17, 35 p.). 2.3.

Esant tokiai situacija yra (buvo) galima tik viena iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas, todėl, vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., egzistuoja (egzistavo) pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas tai tinkamai įvertino ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį. 2.4. Tai, kad atsakovui kyla subjektyvios ir niekuo nepagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo priėmimo, nėra ir negali bÅ«ti pagrindas teigti, kad nutartis yra nepagrįsta ir (ar) neteisėta, tai negali paneigti ir ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo. 2.5.

Atsakovas teigia, jog (i) ieÅ¡kovė neva nuslėpė tam tikrÄ informacijÄ nuo teismo dėl patalpų subnuomos (teiginio nepagrįstumas įrodytas aukščiau – skiltyje „ieÅ¡kovė neva neatskleidė, kad patalpos yra subnuomojamos, ir taip suklaidino teismÄ â€œ), (ii) ekonominė krizė neturėjo ir Å¡iuo metu neturi jokios įtakos Å¡alių santykiams (teiginio nepagrįstumas įrodytas aukščiau – skiltyje: „ieÅ¡kovės pateikiami argumentai apie finansinės krizės įtakos neva yra klaidingi“ ir „šiuo metu ekonominiai rodikliai neva grįžta į prieÅ¡ krizę buvusį lygį“) (vii), (viii) p.), (iii) ankstesni Å¡alių susitarimai dėl nuomos mokesčio dydžio yra nuolaidos, kurių nėra pagrindo taikyti toliau (teiginio nepagrįstumas įrodytas aukščiau – skiltyje „neva ankstesni susitarimai dėl nuomos mokesčio mažinimo yra nuolaidos ir dotacijos ieÅ¡kovui“).

BÅ«tent Å¡iais argumentais atsakovas bando įrodyti ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , tačiau pažymėtina, kad Å¡ie argumentai, visų pirma, jau yra paneigti aukščiau ir tikrai neįrodo ieÅ¡kinio nepagrįstumo. Visų antra, tokie atsakovo argumentai nepaneigia CK 6.204 straipsnio taikymo pagrindų, kurie yra atskleisti ir pagrįsti ieÅ¡kinyje. Todėl negali bÅ«ti teigiama, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir nėra jokio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. 2.6. Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant atskirojo skundo argumentus dėl ieÅ¡kinio nepagrįstumo, turi bÅ«ti vadovaujamasi civiliniame procese galiojančiomis įrodinėjimo taisyklėmis.

Tiksliau civiliniame procese yra įtvirtinta santykinės tiesos nustatymo doktrina, kuri reiÅ¡kia, kad faktas laikomas įrodytu, kai yra didesnė tikimybė, jog jis egzistavo nei neegzistavo Tai siejasi ir su CPK 176 straipsniu, kuriame apibrėžtas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas tam tikras aplinkybes esant ar jų nesant. Taigi įstatymas nereikalauja, kad bÅ«tų absoliutus įsitikinimas, jog faktas tikrai buvo, nes tai reikÅ¡tų absoliučios, o ne santykinės tiesos principÄ , įtvirtintÄ Lietuvos civilinio proceso doktrinoje.

BÅ«tent tokios įrodinėjimo pareigos apimtys yra pripažįstamos ne tik teisės doktrinoje, bet ir teismų praktikoje (LAT 2012-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462, 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). 2.7. Lyginant ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus ((i) nepriklausomus turto vertinimus, patvirtinančius nuomos kainos neatitikimÄ rinkos kainoms, (ii) finansinius duomenis (grynuosius pelnus), (iii) ankstesnę Å¡alių praktikÄ ir Å¡alių pusiausvyros balanso pasikeitimo pripažinimÄ konkliudentiniais veiksmais – susitarimais dėl nuomos mokesčio dydžio mažinimo, (iv) ekonominės krizės visuotinumÄ ir jos padarinių nekontroliuotinumÄ ) ir atsakovo atskirojo skundo argumentus yra labiau tikėtina, jog ieÅ¡kinys yra prima facie pagrįstas.

Tiksliau, ieÅ¡kovės pateikti įrodymai preliminariai leidžia pagrįstai manyti, kad byloje bus priimtas palankus sprendimas. Atsižvelgiant į įrodinėjimo pareigos apimtis ir jų aiÅ¡kinimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo faktÄ , o atsakovas jo tinkamai nepaneigė, todėl nėra absoliučiai jokio pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog ieÅ¡kinio patenkinimui nėra jokio pagrindo.

3. Panaikinus nutartį ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas tikrai pasidarys nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). 3.1. IeÅ¡kovė, teikdama praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, visapusiÅ¡kai pagrindė faktÄ , kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovei naudingo teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (t. 1, b. l. 23–25, 8 punktas), nes CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra aiÅ¡kiai nustatyta, kad teismas taiko laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. 3.2.

Pagrindinis ieÅ¡kovės argumentas, kuriuo buvo grindžiamas galimas naudingo teismo sprendimo įvykdymo neįmanomumas, buvo tas, kad atsakovas gali bandyti nutraukti Sutartį iki ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo ir tokiu bÅ«du užkirsti keliÄ mažesnės kainos nustatymui bei iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ nuomojamų patalpų. PraÅ¡yme taip pat buvo teigiama, kad įvertinus atsakovo nusistatymÄ nebendradarbiauti su ieÅ¡kove ir jam kenkti bei gauti visÄ Sutartyje nustatytÄ nuomos mokestį (neatitinkantį rinkos kainų), tikėtina, jog net ir bylinėjimosi procesas dėl susidariusių permokų (netaikius laikinųjų apsaugos priemonių) neleistų Å¡alių gražinti į buvusiÄ padėtį – atsakovas dėtų visas įmanomas pastangas, kad tokiu atveju palankaus sprendimo įvykdymas galimai pasunkėtų arba taptų neįmanomas. 3.3.

Atsakovas, teikdamas atskirÄ jį skundÄ , aukščiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų nepaneigė. Apeliantas nurodo tik tai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neva yra nesusijusios su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymu. Taip pat nurodoma, kad siekiant užtikrinti palankaus sprendimo įvykdymÄ apskritai nėra reikalingos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau su tokiais atsakovo argumentais ir motyvais sutikti tikrai negalimai. Juos reikia įvertinti itin atidžiai ir atsižvelgiant jau į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kad galėtų nutraukti Sutartį ir užtikrintai užkirsti keliÄ ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

BÅ«tent toks vertinimas patvirtina atsakovo pozicijos nepagrįstumÄ ir klaidingumÄ . 3.4. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė praÅ¡yme aiÅ¡kiai nurodė ir pagrindė, jog egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas gali bandyti nutraukti Sutartį iki ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo, užkirsti keliÄ mažesnės kainos nustatymui bei iÅ¡keldinti ieÅ¡kovę iÅ¡ nuomojamų patalpų. Tokios grėsmės realumÄ ieÅ¡kovė motyvavo praÅ¡ymo 5 p. bei prie praÅ¡ymo pridedamais įrodymais (t. 1, b. l. 21, 30).

Todėl buvo įrodyta, kad labiau tikėtina, jog palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės arba pasidarys neįmanomu, nei tikimybė, jog palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkės ar taikant laikinÄ sias apsaugos priemones bus pažeisti atsakovo interesai. Todėl teismas tinkamai įvertino praÅ¡ymÄ ir pagrįstai nutartyje nusprendė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. 3.5. Atsakovas aukščiau nurodytų grėsmių realumo taip pat nepaneigė, prieÅ¡ingai tik patvirtino, kad Sutartis tikrai bus nutraukta iki sprendimo priėmimo ir realiai nebus jokios galimybės įgyvendinti ieÅ¡kovei palankų teismo sprendimÄ .

Tai kad Sutartis tikrai bus nutraukta įrodo atskirojo skundo argumentai ir kartu su atskiruoju skundu pateiktas 2013-01-28 praneÅ¡imas dėl Sutarties nutraukimo. Atsakovas, atstovaujamas profesionalių teisininkų, Sutartį siekia nutraukti neteisėtai (galiojant nutarčiai, kuri draudžia tai padaryti), akivaizdžiai klaidingai aiÅ¡kinant nutarties įsigaliojimo momentÄ ir nepaisant to, jog apie nutarties priėmimÄ buvo informuotas ieÅ¡kovė. Toks atsakovo elgesys akivaizdžiai patvirtina, kad nesant laikinųjų apsaugos priemonių, Sutartis iki ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo tikrai bus nutraukta ir nebus įmanoma įvykdyti ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo.

Todėl yra (buvo) bÅ«tina taikyti nutartyje nurodytas laikinÄ sias apsaugos priemones. 3.6. Be kita ko, atsakovas teigia, jog nesant laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovei palankus teismo sprendimas galėtų bÅ«ti įvykdytas taikant įskaitymÄ . IÅ¡ pirmo požiÅ«rio toks argumentas atrodo teisingas, tačiau tokiu bÅ«tu yra klaidinamas teismas, nes priėmus palankų teismo sprendimÄ Ä¯skaitymo tikrai nebus galima taikyti. Pirma, nesusidarys permokos, nes, kaip jau minėta aukščiau, atsakovas bet kokiomis priemonėmis tikrai nutrauks Sutartį, kad užtikrintai bÅ«tų užkirstas kelias palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui.

Antra, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pasirinktÄ teisių gynybos bÅ«dÄ , jo specifikÄ ir atsakovo elgesį, pasireiÅ¡kiantį nebendradarbiavimu ir reikalavimu mokėti sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų neatitinkantį nuomos mokestį, dvigubai virÅ¡ijantį rinkos kainas (tai pagrindžia ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstyti argumentai ir kartu su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai – turto vertinimo ataskaitos ir kt.), taip pat įvertinant atsakovo procesinį nesÄ Å¾iningumÄ ir piktnaudžiavimo apimtis, tikrai yra realu, jog net ir galiojant Sutarčiai atsakovas trukdys ieÅ¡kovei palankaus sprendimo įgyvendinimui.

BÅ«tent dėl to yra labiau tikėtina, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių (nenustačius 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinio nuomos mokesčio ir 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomo nuomos mokesčio iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje) pasunkės arba pasidarys neįmanomu, nei tikimybė, jog palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkės ar taikant tokias laikinÄ sias apsaugos priemones bus pažeisti atsakovo interesai. Vertinant šį motyvÄ svarbu atsižvelgti ir į tai, kad atsakovas nekvestionavo 2012 m. taikyto nuomos mokesčio atitikimo rinkos kainoms ir absoliučiai nepaneigė ieÅ¡kovės pateiktų turto vertinimų, kurie patvirtina atsakovo reikalaujamo nuomos mokesčio akivaizdų neatitikimÄ rinkoms kainoms – tai yra papildomas argumentas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir užkirsti keliÄ nesÄ Å¾iningiems bei lupikiÅ¡kiems atsakovo veiksmams, kurie gali apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ . 3.7.

Galiausiai, vėliau iš atsakovo išsiieškoti atitinkamas sumas gali būti sudėtinga, nes atskirajame skunde jis pripažįsta, jog jo finansinė padėtis jau šiuo metu yra sudėtinga.

4. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiÅ¡kos, sÄ Å¾iningos, teisingos ir neapriboja atsakovo teisės reikalauti nuomos mokesčio, atitinkančio rinkos kainas. 4.1. Apelianto argumentai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neva pažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir Å¡alių interesų pusiausvyros principus, yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir klaidingi. 4.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tikrai nepažeidžia ekonomiÅ¡kumo bei Å¡alių interesų pusiausvyros principų, nes yra iÅ¡laikoma proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyra. 4.3.

PraÅ¡omas nustatyti nuomos mokestis atitinka tiek Å¡alių interesus (tai patvirtina iki 2013 m. galiojęs Sutarties Å¡alių susitarimas), tiek rinkos kainas (netgi virÅ¡ija) – patvirtina kartu su ieÅ¡kiniu pateiktos nepriklausomos turto vertinimo ataskaitos (t. 1, 83–84, 101–186; t. 2, b. l. 3–12). Taigi bÅ«tent praÅ¡omas nustatyti nuomos mokestis atitinka rinkos kainas (netgi virÅ¡ija), o Sutartyje nustatytas ir atsakovo reikalaujamas mokėti nuomos mokestis ženkliai virÅ¡ija (dvigubai) rinkos kainas, neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų. 4.4.

Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiÅ¡kos, sÄ Å¾iningos ir teisingos, nes jos neapriboja atsakovo teisės reikalauti nuomos mokesčio, atitinkančio rinkos kainas. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės yra teisėtos ir proporcingos, nes apriboja Sutarties sÄ lygas, nustatančias sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų neatitinkantį nuomos mokestį – ženkliai virÅ¡ijantį rinkos kainas, t. y. laikinai apriboja atsakovo reikalaujamÄ mokėti neprotingai didelį nuomos mokestį. 4.5.

Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapsunkina atsakovo labiau nei yra būtina galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. 4.6. Nesutiktina ir su atsakovo argumentu, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės išeina už pareikštų reikalavimų ribų bei sutampa su ieškinio reikalavimais. Visų pirma pažymėtina, kad šie atsakovo argumentai prieštarauja vienas kitam. Visų antra, abu argumentai yra nepagrįsti. Pabrėžtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tikrai neišeina už pareiktų reikalavimų ribų ir tai vienareikšmiškai patvirtina tiek aukščiau, tiek ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstyti argumentai.

Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios dalinai sutampa su pareikÅ¡tais reikalavimais, bÅ«tinumÄ ir teisėtumÄ pagrindė praÅ¡yme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡dėstyti argumentai – minimame praÅ¡yme buvo aiÅ¡kiai ir pagrįstai nurodyta, kad tik tokiu bÅ«du ir tik taikant tokias laikinÄ sias apsaugos priemones galima užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Kaip minėta, tokiÄ bÅ«tinybę suponuoja ieÅ¡kovės pasirinktas teisių gynybos bÅ«das, jo specifika ir atsakovo elgesys, pasireiÅ¡kiantis nebendradarbiavimu ir reikalavimu mokėti sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų neatitinkantį nuomos mokestį, dvigubai virÅ¡ijantį rinkos kainas.

5. Apeliantas nepagrįstai ir neteisėtai savo reikalavimus grindžia teismų praktika. Nepaisant to, jog teismai turi vadovautis kitų teismų sprendimais, atsakovo nurodomų bylų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009, 2009-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1458/2009, 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1559/2009 ir kt.) ratio decidendi yra visiÅ¡kai skirtingas ir todėl teismas ne tik kad neprivalo, bet ir negali vadovautis atsakovo nurodomais sprendimais. Vadovautis atsakovo nurodomais teismų sprendimais nėra jokio teisėto pagrindo, nes teismas, vykdydamas teisingumÄ , aiÅ¡kina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes, Å¡ias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma.

Todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas tik konkrečios bylos kontekste ir siejamas tik su tuo kontekstu, nes Å¡is aiÅ¡kinimas, kaip minėta, yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkrečius teismų precedentus bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereguliuoja.

Atsakovo nurodomoje „analogiÅ¡koje“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1559/2009) byloje nustatytos faktinės aplinkybės yra iÅ¡ esmės skirtingos ir negali bÅ«ti vertinamos kaip analogiÅ¡kos nagrinėjamai bylai – todėl teismui nėra jokio pagrindo vadovautis nurodomoje nutartyje pateikiamu aiÅ¡kinimu. Nagrinėjamu atveju yra aiÅ¡kiai nustatyta ir įrodyta, jog atsakovas nebendradarbiauja, elgiasi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikalauja mokėti sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų neatitinkantį nuomos mokestį, dvigubai virÅ¡ijantį rinkos kainas ir t. t.

Be kita ko, nagrinėjamu atveju egzistuoja akivaizdi grėsmė, kad atsakovas tikrai nutrauks Sutartį ir padarys viskÄ , kad ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba ženkliai pasunkėtų. Atsakovo minimoje byloje tokių aplinkybių visiÅ¡kai nėra. BÅ«tent todėl negalima teigti, jog bylos yra analogiÅ¡kos. Lygiai taip pat yra ir visų kitų atsakovo nurodomų bylų atveju, t. y. atsakovas nenurodo nė vienos analogiÅ¡kos bylos, kuria teismas galėtų remtis kaip precedentu.

Kadangi atsakovo nurodomų sprendimų faktinės aplinkybės nuo nagrinėjamo atvejo skiriasi iš esmės, todėl argumentas, kad teismas turėtų vadovautis Teismų įstatymo 33 str. 4 d. ir atsakovo nurodomais teismų sprendimais yra visiškai nepagrįstas ir klaidinantis. Tai, be kita ko, patvirtina, jog nėra jokio teisėto pagrindo sutikti su atsakovo atskiruoju skundu ir naikinti nutartį.

6. Atsakovas visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti įvykdytos.  Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas 2013-02-28, neva nežinodamas apie nutarties egzistavimÄ , nutraukė Sutartį su ieÅ¡kove, todėl nutartis negalioja. Tokia atsakovo pozicija yra nesÄ Å¾ininga bei visiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisėta. Tai vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina atsakovo siekį bet kokiomis priemonėmis nutraukti Sutartį ir užkirsti keliÄ ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, pats atsakovas tikrai suvokia, kad nutartis galioja ir nėra jokio pagrindo teigti prieÅ¡ingai. Visų pirma, tai patvirtina atskirojo skundo pateikimas – jei nutartis negaliotų, atsakovas atskirojo skundo neteiktų. Visų antra, CPK 152 straipsnio 1 dalis aiÅ¡kiai numato, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, todėl Nutartis įsigaliojo nuo priėmimo, o ne nuo sužinojimo momento. Jei bÅ«tų teigiama prieÅ¡ingai, bÅ«tų sudaryta grėsme ieÅ¡kovei, kad jos reikalavimas liks nepatenkintas dėl atsakovo nepalankių veiksmų – bÅ«tent tai Å¡iuo atveju ir siekia padaryti nesÄ Å¾iningas atsakovas.

Galiausiai, atsakovas klaidingai teigia (dar kartÄ siekia apgauti teismÄ ), jog Sutartis buvo nutraukta 2013-01-28, nes 2013-01-28 buvo parengtas tik praneÅ¡imas dėl Sutarties nutraukimo, o pačiame praneÅ¡ime numatyta, jog sutartis bus nutraukta nuo 2013-02-27. 2013-04-11 atsakovas, vadovaudamasis CPK 42 straipsnio 1 ir 5 dalimis, pateikė Kauno apygardos teismui 2013-04-09 raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodo, kad po atskirojo skundo pateikimo paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, turinčios įtakos nagrinėjant atsakovo atskirÄ jį skundÄ .

1. Byloje naujai pateikti dokumentai, pagrindžiantys, kad ieÅ¡kinys yra prima facie nepagrįstas. Vykdydamas teismo nurodymÄ dėl raÅ¡ytinių dokumentų iÅ¡reikalavimo, teismo iniciatyva į bylÄ Ä¯trauktas trečiasis asmuo pateikė dokumentus (t. 2, b. l. 139–140), pagrindžiančius, kad (i) nuo 2010-02-26 ieÅ¡kovės iÅ¡ atsakovo nuomojamose 2 971,05 kv. m ploto patalpose iÅ¡imtinai veikia UAB „MEDIASHOP“, o ne ieÅ¡kovė ir (ii) pagal UAB „MEDIASHOP“ ir ieÅ¡kovės sudarytÄ 2010-12-31 subnuomos sutarties pakeitimÄ , patalpų subnuomininkė UAB „MEDIASHOP“ nuo 2011-01-01 moka ieÅ¡kovei per mėnesį 109 929,48 Lt (be PVM) subnuomos mokestį, kuris pilnai atitinka Nuomos sutartyje nustatytÄ nuomos mokestį (37 Lt už 1 kv. m).

Tuo tarpu minėto subnuomos sutarties pakeitimo sudarymo dienÄ ieÅ¡kovė atsakovui mokėjo 25 966,98 Lt be PVM nuomos mokestį, o nuo 2011 m. balandžio iki 2012 m. balandžio – 54 964,43 Lt nuomos mokestį. Nuo 2013-01-31 atsakovas taiko ieÅ¡kovei nuomos sutartyje nustatytÄ nuomos mokestį 37 Lt/kv. m su indeksacija. IÅ¡ to seka, kad ieÅ¡kovė pati betarpiÅ¡kai nevykdo veiklos patalpose pagal Nuomos sutartį, todėl ji neturi subjektinės teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ CK 6.204 straipsnio pagrindu, teigdama, kad Nuomos sutarties vykdymas yra suvaržytas, nes:

1) ieškovės atsakovui mokamas nuomos mokestis nėra susijęs su pačios ieškovės veikla nuomojamose patalpose, taigi jokio ieškovė patiriamo Nuomos sutarties vykdymo suvaržymo apskritai negali būti, nes faktiškai Nuomos sutartį vykdo subnuomininkė, tarpininkaujant ieškovei;

2) realaus patalpų naudotojo UAB „MEDIASHOP“ mokamas subnuomos mokestis, kurį gauna ieÅ¡kovė už Patalpų subnuomÄ , yra identiÅ¡kas Nuomos sutartyje nustatytam nuomos mokesčiui, taigi jis atitinka Patalpų nuomos rinkos kainÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovės pagrindinis argumentas, jog Nuomos sutartyje nustatytas nuomos mokestis neatitinka rinkos kainų ir dėl to sÄ lygoja nuomos sutarties vykdymo suvaržymÄ , yra nepagrįstas, nes pati ieÅ¡kovė tokio paties dydžio nuomos mokestį taiko savo subnuomininkui. Dar daugiau, iÅ¡ Å¡ių dokumentų akivaizdu, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, siekdama ir toliau atsakovo sÄ skaita gauti pelnÄ , t. y. skirtumÄ tarp atsakovui mokamo nuomos mokesčio su nuolaida (ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu pageidautų bent 25,90 lt/kv.

m) ir subnuomos mokesčio, kurį ieÅ¡kovė gauna iÅ¡ subnuomininkės (37 Lt/kv. m). Per mėnesį už visÄ nuomojamÄ patalpų plotÄ susidaro gan nemenka 32 978,66 Lt suma, kuriÄ ieÅ¡kovė gauna už tarpininkavimÄ . Ir Å¡i ieÅ¡kovės gaunama nauda yra atsakovo sÄ skaita. Å i naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra prima facie nepagrįstas, pareikÅ¡tas subjektinės teisės neturinčio asmens ir ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas laikytinas akivaizdžiu ieÅ¡kovės piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Dėl Å¡ios priežasties nutartis ir ja pritaikytos LAP turi bÅ«ti panaikintos (atskirojo skundo I dalis).

2. Teismas nepagrįstai atsisakė atkurti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Apeliantas nurodė, kad vienas iÅ¡ pagrindų panaikinti nutartimi pritaikytas LAP yra tai, kad LAP esmingai pažeidžia Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nes jomis, nepaisant atsakovo pagrįstų interesų, suteikiamas pranaÅ¡umas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovei: Teismas suteikė teisę ieÅ¡kovei nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, o atsakovui uždraudė nutraukti Nuomos sutartį, nepaisant to, kad ieÅ¡kovė jÄ pažeidžia.

Dėl pritaikytų LAP atsakovas patiria realių nuostolių, nes, vadovaudamasi nutartimi, ieÅ¡kovė atsakovui moka sumažintÄ nuomos kainÄ ir dėl to kiekvienÄ mėnesį susidaro nuomos kainų skirtumas, lygus 69 819,44 Lt be PVM. Todėl, siekdamas, kad atsakovo dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymu pritaikytų LAP atsiradusių nuostolių atlyginimas bÅ«tų užtikrintas, atsakovas pateikė Kauno apylinkės teismui atitinkamÄ praÅ¡ymÄ (t. 2, b. l. 142–149). Teismas 2013-03-12 nutartimi šį praÅ¡ymÄ atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kovės pateiktas 2012 m. balansas parodo, jog ieÅ¡kovės finansinė padėtis Å¡iuo metu yra gera, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė bus pajėgi atlyginti atsakovo nuostolius, jeigu teismas ieÅ¡kinį atmestų (t. 2, b. l. 150–151).

Teismas nevertino ir neanalizavo, kad ieÅ¡kovės pateiktame 2012 m. balanse (t. 2, b. l. 152) nurodyti 2011 m. finansiniai duomenys (juos teikė atsakovas) yra nepakoreguoti, nors 2011 m. buvo pateikta neigiama audito iÅ¡vada, leidžianti daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovė apgaulingai veda apskaitÄ . Teismas nesigilino, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto 2012 m balanso „dingo“ 17 652 776 Lt skolų kredito įstaigoms, nors vieÅ¡o hipotekos registro duomenys rodo galiojančias ieÅ¡kovės finansines prievoles kredito įstaigoms apytiksliai 19 milijonų litų sumai (t. 2, b. l. 156–157).

 Atsakovo supratimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ teigti, kad pritaikytos LAP nepagrįstai pažeidžia atsakovo interesus, kuriuos teismas atsisako subalansuoti kitomis CPK numatytomis priemonėmis, teikdamas prioritetÄ iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės pateiktiems nepagrįstiems interesams. Taigi proceso Å¡alių interesų pusiausvyros principas yra iÅ¡ esmės pažeistas. Siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , nutartimi pritaikytos LAP turi bÅ«ti panaikintos, tokiu bÅ«du užkertant keliÄ atsakovo nuostolių didėjimui.

3. Taip pat, reaguodami į nepagrįstus ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimus, pateiktus atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , dėl to, kad atsakovas (jo atstovė) suklaidino teismÄ tariamai melagingai nurodydamas termino atskirajam skundui pateikti praleidimo priežastį, atsakovas teikia AB „Lietuvos paÅ¡tas“ paaiÅ¡kinimÄ (t. 2, b. l. 158–159). IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas. Nustatyta, jog 2006-11-14 Nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis arba Sutartis) nuomotojas AKROPOLIS, UAB (kurio teises ir pareigas vėliau perėmė atsakovas) iÅ¡nuomojo nuomininkui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (kurio teises ir pareigas vėliau perėmė ieÅ¡kovė) 2 955 kv. m ploto (kuris vėliau buvo patikslintas į 2 971,05 kv.

m) negyvenamÄ sias patalpas, esančias Prekybos centre (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) pr.

49. Sutarties 4 skyriaus ,,Nuomos mokestis ir papildomas mokestis“ 4.2 punkte numatyta, jog nuomos mokestis yra apskaičiuojamas už visÄ patalpų plotÄ per 1 kalendorinį mėnesį 35 Lt už 1 patalpų kvadratinį metrÄ plius PVM. Sutarties 4.5 punkte numatyta, jog mėnesinio papildomo mokesčio, apskaičiuojamo už visÄ patalpų plotÄ , dydis už laikotarpį iki 2007-12-31 yra lygus 15 Lt už 1 kv. m. patalpų ploto per 1 kalendorinį mėnesį plius PVM, o, pasibaigus Å¡iam laikotarpiui, mėnesinis papildomas mokestis skaičiuojamas ir mokamas 14 straipsnio ,,Komunalinės paslaugos ir papildomas mokestis“ nustatyta tvarka.

Sutarties 14.6 punkte numatyta, jog papildomo mokesčio dydis yra nustatomas Nuomotojo nuožiÅ«ra atsižvelgiant į visų su Prekybos centro veikla susijusių kaÅ¡tų už paslaugas ir iÅ¡laidas, nurodytas (a) –(p) papunkčiuose sumÄ , tačiau kuris Sutartis 4.5 punkte nurodytu laikotarpiu negali bÅ«ti didesnis nei nurodyta 4.5 punkte. Bylos duomenys patvirtina, jog nuo 2008 iki 2012 m. Å¡alys nuolatos derėjosi dėl mažesnių nuomos mokesčio už konkretų laikotarpį dydžių, kurie buvo įforminami Susitarimais dėl Nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 68–91).

Paskutiniuoju 2012-07-04 Susitarimu (1 t., b. l. 91-93) nuo 2012-04-01 iki 2012-12-31 buvo nustatytas 25,9 Lt (plius PVM) už 1 kv. m pagrindinis nuomos mokestis ir 11,21 Lt (plius PVM) už 1 kv. m papildomas nuomos mokestis. Kaip matyti iš ieškovės pateikto susirašinėjimo (1 t., b. l. 94-99) bei ieškinio argumentų, būtent 2012-07-04 Susitarimu nustatyto dydžio nuomos mokesčio taikymo 2013 m. laikotarpiu ieškovė siekė pareikšdama ieškinį teisme, nors, kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, ieškovė prašė pakeisti Sutarties nuostatas (4.2 ir 14.6 p.), nustatant, kad nuo 2013-01-01 pagrindinis nuomos mokestis yra 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m, papildomas – 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m.

Akivaizdu, jog tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu prašė sumažinti nuomos mokestį nuo 2013-01-01 iki Nuomos sutartyje nustatyto termino pabaigos – 2017-03-08 (Nuomos sutarties 3.4 punktas, ieÅ¡kinio priedas Nr. 1), o ne tik 2013 metų laikotarpį. Be to, pažymėtina, jog ieÅ¡kovė prašė nuomos mokestį nustatyti be PVM, nors 2012-07-04 Susitarime, kuriuo ji rėmėsi, nuomos mokestis buvo nustatytas plius PVM. Pažymėtina, jog teismas skundžiama nutartimi uždraudė atsakovui nutraukti Nuomos sutartį ir atlikti bet kokius kitus ieÅ¡kovės veiklÄ nuomojamose patalpose varžančius veiksmus (jei ieÅ¡kovė mokės ne mažesnį nuomos mokestį nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinį nuomos mokestį ir ne mažesnį nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomÄ nuomos mokestį) iki įsiteisės teismo sprendimas Å¡ioje byloje.

Ä®vertinus aplinkybę, jog teismo sprendimas Å¡ioje byloje gali įsiteisėti ir vėliau nei 2013-12-31, visiÅ¡kai akivaizdu, jog toks draudimas tokiu atveju galiotų ne tik 2013 metais. Kadangi ieÅ¡kinio bei praÅ¡ymo argumentuose ir jų prieduose pati ieÅ¡kovė kalba tik apie nuomos mokesčio sumažinimÄ 2013 metams, be to, nepateikia jokių argumentų apie tai, kad ji nesutinka 2012 metais jai taikyto PVM, akivaizdu, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti paliktos galioti vien dėl Å¡ios priežasties.

Nors teismas nurodė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ tenkinęs tik iÅ¡ dalies, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, faktiÅ¡kai skundžiama nutartimi yra nuspręsta, kad:

1) ieÅ¡kovė turi teisę iki sprendimo įsiteisėjimo mokėti ne galiojančioje Nuomos sutartyje nustatytÄ , bet 2012-07-04 Susitarime numatytÄ sumažintÄ pagrindinį nuomos mokestį bei papildomÄ mokestį (kuriuo dengiamos komunalinės sÄ skaitos, t. y. paskirstant patalpų nuomininkams kaÅ¡tus už suvartotus iÅ¡teklius, už kuriuos atsakovas privalo atsiskaityti su tiekėjais, nepriklausomai nuo to, sumoka nuomininkas atitinkamÄ sÄ skaitÄ , ar ne) ir 2) kol ieÅ¡kovė tokius sumažintus mokesčius mokės, nepriklausomai nuo to, kaip bus vykdomi kiti Nuomos sutartyje numatyti nuomininkės (ieÅ¡kovės) įsipareigojimai nuomotojui (atsakovui), atsakovas negalės nutraukti Nuomos sutarties ir kitaip suvaržyti ieÅ¡kovės veiklÄ nuomojamose patalpose.

Akivaizdu, jog tokiu bÅ«du skundžiama nutartimi yra ir uždrausta atsakovui reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės didesnio nei 25,9 Lt (be PVM) už 1 kv. m pagrindinį nuomos mokestį ir didesnį nei 11,21 Lt (be PVM) už 1 kv. m papildomÄ nuomos mokestį, o tuo pačiu ir sustabdytas didesnių nei 2012-07-04 Susitarime numatytų nuomos mokesčių mokėjimas. Sutiktina su apeliantu, jog teismas uždraudė atsakovui nutraukti su ieÅ¡kove Nuomos sutartį, nepaisant to, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje aplamai nekelia Nuomos sutarties galiojimo klausimo.

Teismo formuluotė, kad atsakovas negali nutraukti Nuomos sutarties ir kitaip apriboti ieÅ¡kovės teisių, jeigu ieÅ¡kovė mokės sumažintus mokesčius, reiÅ¡kia, kad teismas tokiu bÅ«du neteisėtai nustatė naujÄ Nuomos sutarties sÄ lygÄ (tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai netgi iÅ¡spręsdamas ginÄÄ iÅ¡ esmės), o ieÅ¡kovė pagal skundžiamÄ nutartį bÅ«tent ir įgyja teisę mokėti nutartyje nurodytus sumažintus mokesčius iki bylos pabaigos, ir tai nebus laikoma Nuomos sutarties pažeidimu, suteikiančiu pagrindÄ atsakovui kaip kreditoriui ginti savo teises nutraukiant Sutartį.

Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iÅ¡ dalies sutampa su ieÅ¡kinio dalyku ir nėra susijusios su bÅ«simo teismo spendimo įvykdymu. Nors pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra draudimas atsakovui nutraukti Nuomos sutartį su ieÅ¡kove ar kitaip apriboti jos teises naudotis patalpomis, nutartyje nustatyta sÄ lyga tokiam draudimui – jeigu ieÅ¡kovė mokės praÅ¡omÄ nustatyti sumažintÄ nuomos kainÄ â€“ reiÅ¡kia, kad iki bylos pabaigos ieÅ¡kovė turi pagrindÄ mokėti bÅ«tent ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ sumažinti nuomos kainÄ .

Taigi Nuomos sutarties sÄ lygų neatitinkančios nuomos kainos mokėjimas nebus laikoma Nuomos sutarties pažeidimu iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės, dėl ko atsakovas galėtų nutraukti Nuomos sutartį ar kitaip suvaržyti ieÅ¡kovės teises naudotis patalpomis. Vadinasi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl sumažintos nuomos kainos mokėjimo, neiÅ¡nagrinėjęs bylos. Tol, kol nėra priimtas galutinis sprendimas byloje, Nuomos sutarties nuostatos, reglamentuojančios nuomos kainÄ , yra privalomos Å¡alims (CK 6.189 str.).

Teisės mokėti sumažintÄ , pačios ieÅ¡kovės nusistatyto dydžio nuomos kainÄ suteikimas ieÅ¡kovei, neturi nieko bendro su ieÅ¡kovei galimai palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Teismui priėmus ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ , nuomos kainų skirtumas tarp numatytos Nuomos sutartyje ir nustatytos galutiniu teismo sprendimu galėtų bÅ«ti įskaitytas į ieÅ¡kovės nuomos mokestį už likusį laikotarpį iki nuomos termino pabaigos arba ieÅ¡kovė šį permokėtÄ mokestį galėtų reikalauti sugrÄ Å¾inti.

Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ , jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, bet ne sutapti su pareikÅ¡tais reikalavimais, t. y. ieÅ¡kinio dalyku. Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieÅ¡kinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios iÅ¡ esmės gali sutapti su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra iÅ¡imtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu bÅ«du užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ (2009-07-23 nutartis civ. byloje Nr. 2-781/2009, 2009-11-26 nutartis civ. byloje Nr. 2-1458/2009).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia prevencinio ieÅ¡kinio, kuriuo bÅ«tų siekiama uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, galinčius sukelti realiÄ Å¾alos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 str.), nes tam nėra jokio pagrindo. Å ioje byloje pareiktu ieÅ¡kiniu siekiama sumažinti Nuomos sutartyje nustatytÄ nuomos kainÄ , todėl pritaikytos analogiÅ¡kos ieÅ¡kinio dalykui laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti panaikintos. Nagrinėdamas analogiÅ¡kÄ situacijÄ , kai laikinosiomis apsaugos priemonėmis pirmosios instancijos teismas suteikė teisę nuomininkui mokėti sumažinÄ nuomos kainÄ , kas atitiko nuomininko pareikÅ¡to reikalavimo dalykÄ , Lietuvos apeliacinis teismas 2009-12-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1559/2009 laikinÄ sias apsaugos priemones panaikino.

Teismas sprendė: „Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumo, pastebi, kad ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimo priemonės turi bÅ«ti taikomos tam, kad užtikrintų bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . IÅ¡ byloje pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų matyti, kad atsakovas Å¡iuo reikalavimu siekia, kad teismas nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos nustatytų 6,29 EUR nuomos mokestį, neįskaičiuojant PVM, bei pareiÅ¡kė analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ pritaikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę, tai yra nustatyti minėtÄ nuomos kainÄ .

Kaip jau buvo minėta, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tuomet, kai yra grėsmė, jog Å¡ių priemonių nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios sutampa su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu, o jų taikymas ar netaikymas nėra susijęs su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymu. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas ir paaiÅ¡kėtų, kad jis yra permokėjęs nuomos mokestį ieÅ¡kovui, pastarasis turėtų perskaičiuoti priskaičiuotas sumas, o tuo atveju, jeigu reikalavimas bÅ«tų atmestas, liktų galioti nuomos mokesčio tarifas arba teismas spręstų kitÄ atsakovo reikalavimÄ nutraukti sutartį ir nustatytų nutraukimo datÄ bei sÄ lygas.

Tuo atveju, jeigu teismas pritaikytų praÅ¡omÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir nustatytų mažesnį nuomos mokestį, tačiau vėliau ieÅ¡kinio reikalavimas bÅ«tų atmestas, atsirastų pagrindas naujam ginčui dėl nuomos kainos skirtumo apmokėjimo. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu sutampančios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas nėra susijęs su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinosios apsaugos priemonė panaikintina“.

Teismai yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų sprendimų (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad konkrečios rÅ«Å¡ies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik neiÅ¡einant už pareikÅ¡tų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto bÅ«tent pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus, vykdymÄ . Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali bÅ«ti taikoma.

Tiesiogiai su pareikÅ¡tu reikalavimu ir bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiÅ¡kumo principÄ , todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Kadangi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė nekelia Nuomos sutarties nutraukimo klausimo, nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, draudžianti atsakovui nutraukti Nuomos sutartį su ieÅ¡kove, yra nesusijusi su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu reikalavimu ir todėl yra negalima.

Teismui nustačius, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusiję su pareikÅ¡tais reikalavimais, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 2-627/2007). Tinkamas nuomos mokesčio mokėjimas tėra viena iÅ¡ daugelio ieÅ¡kovės kaip nuomininko prievolių, nustatytų nuomos sutartyje ir įstatymuose. Mokėjimo prievolės pažeidimas yra tik vienas iÅ¡ daugelio nuomos sutarties nutraukimo pagrindų nuomotojo iniciatyva. Teismas, nustatydamas draudimÄ atsakovei nutraukti Nuomos sutartį ar kitaip suvaržyti ieÅ¡kovės kaip nuomininko teises, jeigu ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies vykdys vien mokėjimo prievolę, nepriklausomai nuo to, kaip ieÅ¡kovė vykdys kitas Nuomos sutartimi prisiimtas pareigas, reiÅ¡kia, kad teismas nutartimi iÅ¡ esmės apribojo atsakovo kaip kreditoriaus (nuomotojo) teises.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl favorcontractus principo derinimo su sutarties nutraukimu, yra nurodęs, kad bendrieji kreditorių teisių gynimo bÅ«dai yra Å¡ie: teisė reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, sustabdyti prieÅ¡prieÅ¡inį vykdymÄ , reikalauti nuostolių, netesybų ir palÅ«kanų, reikalauti pakeisti sutartį ar jÄ nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimÄ nustačius papildomÄ terminÄ sutarčiai įvykdyti, kt. SpecialÅ«s kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dai, minėta, nustatyti atskiras sutarčių rÅ«Å¡is reglamentuojančiose teisės normose.

Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vienÄ ar kelis gynimo bÅ«dus, jeigu bendrÄ jų taikymÄ leidžia pasirinktų gynimo bÅ«dų prigimtis (LAT 2012-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012). Teismas negali apriboti kreditoriaus teisių ir kreditoriaus pasirinkimo, kuriÄ teisę realizuoti, įskaitant teisę nutraukti sutartį joje ar įstatyme numatytais pagrindais. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas, iÅ¡eidamas už bylos nagrinėjimo ribų, apribojo atsakovo, kaip kreditoriaus pagal Nuomos sutartį, teises ginti savo pažeistus interesus Sutarties nutraukimu, visiÅ¡kai neanalizuodamas atsakovo turimų kreditoriaus teisių ir jų neindividualizuodamas.

Pažymėtina, jog, palikus galioti skundžiamÄ nutartį, galėtų susidaryti tokia situacija, kai ieÅ¡kovė tyčia ar dėl neatsargumo blogins patalpų bÅ«klę arba naudosis patalpomis ne pagal Sutartį ar patalpų paskirtį, tačiau atsakovas, galiojant tokiai nutarčiai, jeigu ieÅ¡kovė tvarkingai atliktų mokėjimus, Sutarties nutraukti negalėtų. Daugiau negu akivaizdu, jog teismo nutartis prasilenkia su teisingumo ir protingumo principais ir turi bÅ«ti panaikinta kaip neteisėta. Teismų praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto teismas turi atsižvelgti ne tik į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dydį bei pobÅ«dį, bet ir įvertinti, ar nustatytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeis ekonomiÅ¡kumo principo.

Å is principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovei, įvykdymui užtikrinti. EkonomiÅ¡kumo principas teismų praktikoje aiÅ¡kinamas sistemiÅ¡kai su teisingumo bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais nurodant, kad turi bÅ«ti iÅ¡laikoma proceso Å¡alių interesų pusiausvyra, o laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti, bei taikant laikinÄ sias apsaugos priemones turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į ieÅ¡kovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo padarinius atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims.

Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Pritartina atskirojo skundo argumentui, jog atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios Å«kinės–komercinės veiklos, t. y. taikant laikinÄ sias apsaugos priemones turi bÅ«ti siekiama palikti galimybę iÅ¡ esmės netrikdomai vykdyti Å«kinę–komercinę veiklÄ (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, skelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 34).

Tuo tarpu nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apribojo atsakovo galimybes vykdyti įprastinę komercinę–ūkinę veiklÄ , nukreiptÄ Ä¯ pelningÄ patalpų nuomos rezultatÄ , kas, teismo nuomone, preliminariai įvertinus Å¡alių argumentus ir pateiktus įrodymus, rodo ekonomiÅ¡kumo ir Å¡alių interesų pusiausvyros principų pažeidimÄ . Atsakovo teigimu, jis nutraukė Nuomos sutartį su ieÅ¡kove, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali bÅ«ti įvykdytos.

Atsakovas nurodė, kad tik gavęs skundžiamÄ 2013-01-24 nutartį 2013-01-29 sužinojo apie jo atžvilgiu pritaikytÄ draudimÄ nutraukti Nuomos sutartį su ieÅ¡kove, tačiau 2013-01-28 praneÅ¡imu, t. y. dar nežinodamas apie nutarties egzistavimÄ , atsakovas Nuomos sutartį su ieÅ¡kove jau buvo nutraukęs (t. 2, b. l. 72–73). Atsakovo nuomone, teismo nutartis atgal negalioja, todėl iki nutarties įteikimo atsakovui teismo nustatytas draudimas nutraukti Nuomos sutartį atsakovo nesaistė ir atsakovo veiksmai – Nuomos sutarties nutraukimas vienaÅ¡aliÅ¡ku 2013-01-29 atsakovo pareiÅ¡kimu yra teisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog CPK 152 straipsnio 1 dalis aiÅ¡kiai numato (tai, beje, nurodyta ir pačioje skundžiamoje nutartyje), jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai, todėl nutartis įsigaliojo nuo jos priėmimo momento. Be to, pažymėtina, jog 2013-01-28 praneÅ¡imas – tai įspėjimas nuomininkui apie Sutarties nutraukimÄ nuo 2013-02-27, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog Sutartis 2013-01-28 jau buvo nutraukta.

Kadangi tiek 2013-01-28 pranešimo surašymo metu, tiek jame nurodytu Sutarties nutraukimo metu (2013-02-27) jau galiojo teismo draudimas, akivaizdu, jog tai yra niekiniai dokumentai, negalintys sukelti šalims teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš tiesų egzistuoja grėsmė, kad atsakovas gali nutraukti Sutartį, jeigu ieškovė nemokės Sutartyje numatyto dydžio nuomos mokesčio. Tačiau, nežiūrint į tai, apeliacinės instancijos teismas nemato galimybių teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių palikti galioti dėl kitų šioje nutartyje aptartų priežasčių.

Papildomai pažymėtina, jog bÅ«tent ieÅ¡kovės valioje yra pasirinkti tokį jos teisių gynimo bÅ«dÄ , kad nesusidarytų teisinės prielaidos konstatuoti Sutarties nutraukimo pagrindo atsiradimÄ , o tuo pačiu ir užkirsti keliÄ galimybei ir ateityje nuomotis patalpas už mažesnę nei Sutartyje numatytÄ kainÄ . Taip pat pažymėtina, jog ieÅ¡kovė, skundžiamÄ nutartį panaikinus, siekdama iÅ¡saugoti nuomos santykių tęstinumÄ , turėtų sumokėti visÄ atsakovo reikalaujamÄ nuomos kainÄ , tokiu bÅ«du užkertant keliÄ Nuomos sutarties nutraukimui, o vėliau, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, galėtų permokėtas sumas iÅ¡ atsakovo susigrÄ Å¾inti jai priimtiniausiu bÅ«du (arba per teismÄ , arba atliekant tarpusavio reikalavimų įskaitymus ir pan.).

Tuo atveju, jeigu Sutartis vis tik bÅ«tų nutraukta, o ieÅ¡kovė manytų, kad tas nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ji galėtų teisme ginčyti Nuomos sutarties nutraukimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo, taip pat turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Nustačius, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieÅ¡kovei palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o jeigu jos pritaikytos, panaikinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2271/2011).

Nustatyta, jog ieÅ¡kovės nuomojamose patalpose veikia ne pati ieÅ¡kovė, o kita įmonė – UAB „MEDIASHOP“, kuriai ieÅ¡kovė subnuomoja patalpas, kÄ pagrindžia atsakovo raÅ¡tas ieÅ¡kovei, suteikiantis teisę subnuomoti patalpas (t. 2, b. l. 37), ieÅ¡kovės pateikti 2011-06-23 ir 2012-07-07 Å¡alių susitarimai dėl Nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 87–91; 91–93), kurių Å¡alimi yra nurodyta minėta UAB „MEDIASHOP“, bei kasos čekis, patvirtinantis, kad 2013-01-29 patalpose įgytÄ prekę pardavė bÅ«tent subnuomininkė UAB „MEDIASHOP“ (t. 2, b. l. 38).

Nors Susitarimus dėl Nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 87–91; 91–93) prie ieÅ¡kinio pateikė pati ieÅ¡kovė, tačiau konstatuotina, jog Å¡i aplinkybė, kaip spręstina iÅ¡ ieÅ¡kinio argumentų, teismui nebuvo aiÅ¡kiai atskleista. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai sprendžiant dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, bÅ«tina įvertinti ir Å¡iÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė tėra tarpininkė tarp atsakovo (nuomotojo) ir subnuomininkės UAB „MEDIASHOP“. Be to, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, priimtini ir vertintini taip pat ir atsakovo su 2013-04-11 raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikti nauji įrodymai, kuriuos į bylÄ jau po atskirojo skundo suraÅ¡ymo pateikė teismo iniciatyva į bylÄ Ä¯trauktas trečiasis asmuo UAB „MEDIASHOP“, t. y.

Susitarimas dėl 2010-02-26 Negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties Nr. 10-763 pakeitimo (t. 2, b. l. 141), iÅ¡ kurio matyti, jog nuo 2010-02-26 patalpas subnuomojanti UAB „MEDIASHOP“ nuo 2011-01-01 yra įsipareigojusi mokėti ieÅ¡kovei per mėnesį 109 929,48 Lt (be PVM) subnuomos mokestį, kuris atitinka Nuomos sutartyje nustatytÄ nuomos mokestį po 37 Lt (35 Lt su indeksacija) už 1 kv. m (2 971,05 x 37 = 109 929,48 Lt). Tuo tarpu, kaip spręstina iÅ¡ Susitarimų dėl Nuomos sutarties pakeitimo, nuo 2010-04-01 iki 2010-12-31 ieÅ¡kovė atsakovui turėjo mokėti (atsakovo teigimu, ir mokėjo) 25 966,98 Lt (8,74 x 2 971,05) (1 t., b. l. 80-82) bei nuo 2011-04-01 iki 2012-03-31 – 54 964,43 Lt (18,5 x 2 971,05) (1 t., b. l. 87-90) nuomos mokesčio (be papildomo mokesčio).

Tai, kad patalpų naudotojo UAB „MEDIASHOP“ 2010-12-31 įsipareigotas mokėti ieÅ¡kovei subnuomos mokestis atitinka Nuomos sutartyje nustatytam nuomos mokesčio dydžiui (37 Lt (35 Lt su atsakovo taikoma indeksacija) už 1 kv. m), kas reiÅ¡kia, jog pati ieÅ¡kovė tokio paties dydžio nuomos mokestį Subnuomos sutartimi taiko savo subnuomininkui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, duoda pagrindÄ abejoti ieÅ¡kovės argumentais, jog ieÅ¡kovės taikomas Sutartyje numatytas mokestis neatitinka Patalpų nuomos rinkos kainÄ ir dėl to sÄ lygoja nuomos sutarties vykdymo suvaržymÄ .

Pažymėtina ir tai, jog Å¡ias abejones dar labiau sustiprina atsakovo pateikti įrodymai (t. 2, b. l. 42–71) pagrįsti teiginiams, jog 2012 metais, atsižvelgiant į mažmeninės rinkos atsigavimo tendencijÄ , Prekybos centro nuomininkams taikomo nuomos mokesčio tarifas palaipsniui buvo sugrÄ Å¾intas į pradinį nuomos sutartyse sulygtÄ nuomos mokesčio dydį, kuris priklausomai nuo patalpų ploto, vietos Prekybos centre ir kitų kriterijų varijuoja nuo 17 EUR/kv. m iki 34 EUR/kv. m ir daugiau; 2012 metais patalpų Prekybos centre paklausa ženkliai iÅ¡augo ir norinčių nuomotis patalpas yra daug.

IeÅ¡kovė remiasi 2008 m. pasauline ekonomine krize kaip aplinkybe, kuria grindžiamas Nuomos sutarties suvaržymas į ateitį, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2017 m. (nuomos termino pabaiga). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovės argumentai apie 2008 metų ekonominę krizę, jos mastÄ , poveikį verslui, ieÅ¡kovės subnuomininko prekybos patalpose rezultatai, vertintini sistemiÅ¡kai su atsakovo argumentais ir pateiktais įrodymais, aiÅ¡kiai ir vienaprasmiÅ¡kai preliminariai nepatvirtina ieÅ¡kovės teiginių apie esminį veiklos suvaržymÄ ir kategoriÅ¡kai nepaneigia atsakovo argumentų apie rinkos atsigavimÄ nuo 2012 m. bei grįžimÄ Ä¯ prieÅ¡krizinį lygmenį, tuo labiau, ieÅ¡kinyje net neargumentuota, kaip 2008 m. krizė ir jos padariniai 2013 m. varžo pačios ieÅ¡kovės veiklÄ , kuri pati veiklos patalpose nevykdo, ir varžys jÄ iki Sutarties pabaigos 2017 m.

Preliminariai vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , pažymėtina ir tai, jog atsakovo teigimu, kurio ieÅ¡kovė nepaneigė, per 2009–2012 metus atsakovas suteikė ieÅ¡kovei nuomos mokesčio, papildomo mokesčio lengvatų už 3 664 459,91 Lt (skaičiavimai yra grindžiami ieÅ¡kovės pateiktais susitarimais dėl Nuomos sutarties pakeitimo (t. 1, b. l. 77–79; 80–82; 87–90; 91–93) bei detalizacija (t. 2, b. l. 40–41). Todėl natÅ«ralu, kad, pasitvirtinus aplinkybei, jog mažmeninės prekybos rinka iÅ¡ esmės atsigauna ir grįžo į prieÅ¡krizinį lygį (kas nustatinėtina bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės), atsakovas gali pagrįstai tikėtis, kad ieÅ¡kovė vykdys Nuomos sutartį ir mokės tÄ nuomos mokestį, dėl kurio Å¡alys susitarė sudarydamos Sutartį 2006 metais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nustačius, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai ir pateikti įrodymai toje bylos proceso stadijoje preliminariai leidžia manyti, kad ieÅ¡kovei palankaus sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikina. Pažymėtina, jog tai atitinka ir  Lietuvos apeliacinio teismo formuojamÄ praktikÄ (2011-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2271/2011).

Kadangi skundžiama nutartis yra priimta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra iš dalies tapačios ieškinio dalykui ir tuo pačiu išeinančios už ieškinio reikalavimų ribų, nepagrįstai varžančios atsakovo teisėtus interesus, prieštaraujančios ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principams, nutartis naikintina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįsta ir neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. IeÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teisėja                                                                                                                      Jolita Cirulienė