6dafc0db-feea-4cb1-aa64-2ee3ba5a9d38 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                Pranešėja Vilija Valantienė                                                Civilinė byla Nr. 2A-463-440/2013Teisėja Vilma Raščiuvienė                                   Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00815-2012-9                                              Procesinio sprendimo kategorija : 35; 44.2.2; 44.2.4.1; 44.5.2.4; 73.2.6.1;114.4;116.4;121.21; 99.3; 99.5; (S)                           ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 17 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Rasos BartaÅ¡ienės,          teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams A. P. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, ir           n u s t a t ė:                                                                   I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kiniu kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A.

P. ir A. K. 10452,79 Lt nuostolių atlyginimo, penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad Å iauliuose 2007 m. balandžio 22 d. dėl atsakovo A. P., vairavusio atsakovui A. K. priklausančiÄ transporto priemonę AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu atsakovo A. K. automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau – TPVCAPD). Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo draudimo bendrovės kreipėsi į ieÅ¡kovÄ . AB „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykio metu automobilio AUDI 100 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo iÅ¡mokėjo 5971,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ .

AB „Lietuvos draudimas“ už automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimÄ eismo įvykio metu iÅ¡mokėjo 2068,69 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo 2413,10 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjo UAB „BTA Draudimas“. IeÅ¡kovas minėtoms draudimo bendrovėms kompensavo iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas, iÅ¡ viso 10452,79 Lt. Å iÄ sumÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ eismo įvykio kaltininko A. P. ir automobilio savininko A.

K. solidariai.  Atsakovas A. P. su ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad A. K. priklausantį automobilį pasiėmė savavaliÅ¡kai, norėdamas pasimokyti vairuoti. Å is automobilis stovėjo jo tėvo kieme, automobilio raktelius pasiėmė ir automobiliu važiavo be tėvo leidimo, eismo įvykio metu jis buvo nepilnametis. Å iuo metu dirba, žalÄ pasižada atlyginti. Atsakovas A. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad eismo įvykio metu jis asmeniÅ¡kai Å¡io automobilio neeksploatavo, buvo atidavęs remontuoti atsakovo A.

P. tėvui L. P..                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Priteisė solidariai iÅ¡ A. P. ir A. K., Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui 10452,79 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2012 m. gruodžio 19 d. – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir po 157,00 Lt iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ A. P. ir A. K. po 16,00 Lt iÅ¡ kiekvieno bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teismas įvertinęs Å iaulių m. VPK VP Eismo priežiÅ«ros skyriaus pažymÄ dėl eismo įvykio administracinėje byloje nustatė, kad 2007 m. balandžio 22 d. 21 val. 11 min. Å iauliuose, Tilžės – Gegužių gatvių sankryžoje automobilio AUDI 80 vairuotojas nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir susidÅ«rė, po smÅ«gio trenkėsi dar į kitus automobilius, ko pasėkoje buvo apgadintos keturios transporto priemonės – automobiliai AUDI 80, valst.

Nr. AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltu dėl Å¡io eismo įvykio pripažintas A. P., vairavęs automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kadangi žala padaryta naudojant neapdraustÄ transporto priemonę, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras draudimo bendrovėms AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „BTA Draudimas“ kompensavo nukentėjusiems eismo įvykio metu iÅ¡mokėtas draudimines iÅ¡mokas – 10452,79 Lt. Šių aplinkybių atsakovai neginčijo, byloje ginčo dėl ieÅ¡kinio dydžio nekilo.

IÅ¡ automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiÅ«ros talono, eismo įvykio pažymos teismas nustatė, kad automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dienÄ , t. y. 2007 m. balandžio 22 d., buvo registruotas Lietuvoje, jam buvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiÅ«ra, jis buvo eksploatuojamas - juo važiuojant įvykdytas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, sukeltas eismo įvykis. Tokiu bÅ«du teismas laikė, kad nepriklausomai nuo to, ar automobilis AUDI 80, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas remontuoti ir eismo įvykio dienÄ savininko nebuvo naudojamas, jis privalomai turėjo bÅ«ti apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Teismas nustatė, kad žalos atsiradimo dienÄ , eismo įvykio metu, automobilis AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo padaryta žala, nuosavybės teisėmis priklausė atsakovui A. K.. Atsakovas Å¡ios aplinkybės neginčijo, duomenų, kad jam priklausantis automobilis bÅ«tų iÅ¡nuomotas, įstatymo nustatyta tvarka perduotas naudoti kitam asmeniui, nepateikė.

Todėl teismas pažymėjo, kad atsakovas A. K., o ne kitas asmuo, privalėjo apdrausti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Kadangi žala ieÅ¡kovui atsirado dėl abiejų atsakovų veiksmų – transporto priemonės savininko A. K., neįvykdžiusio pareigos apdrausti jam priklausančiÄ transporto priemonę privalomuoju draudimu, ir atsakovo A. P., pažeidusio kelių eismo taisykles, vairavusio neapdraustÄ transporto priemonę, sukėlusio eismo įvykį, todėl teismas konstatavo, kad Å¡iems asmenis tenka atsakomybė žalÄ atlyginti solidariai.

             Teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas laikė pagristu, todėl jį tenkino. IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ atsakovų teismas priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu A. K. praÅ¡o panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ apelianto atžvilgiu ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai taikė solidariÄ jÄ atsakomybę ir nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui žalos atlyginimÄ iÅ¡ A. P. solidariai. Teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) normas, neteisingai taikė proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, neiÅ¡samiai analizavo faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.2.

Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad privalo regreso tvarka solidariai atsakyti už žalÄ , kuriÄ padarė atsakovas A. P. su apeliantui priklausančia transporto priemone, kuri autoįvykio metu nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Apeliantas įsitikinęs, kad TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatytų taisyklių nepažeidė, nes neturėjo pareigos apdrausti nenaudojamos transporto priemonės. Todėl ieÅ¡kovas regreso teisę turi tik į žalÄ padariusį asmenį, o ne į solidariÄ jÄ atsakomybę.

3. Teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.270 straipsnio 3 dalies, kuri numato, jog didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už atsiradusiÄ Å¾alÄ neatsako, jei galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų. Tokiu atveju už žalÄ atsako ne valdytojas, o asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus Å¡altinį. Apelianto veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu nėra susiję su atsakovo A. P. padaryta žala, o taip pat su ieÅ¡kovo, iÅ¡mokant žalos atlyginimÄ , patirtomis iÅ¡laidomis, todėl nepagrįstai iÅ¡ apelianto solidariai priteistas nuostolių atlyginimas regreso tvarka.4.

Teismas neteisingai taikė ieÅ¡kinio senatį reguliuojančias teisės normas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį apeliantas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kinio senaties termino, nenurodė, ar, teismo nuomone, terminas yra praleistas, ar yra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apelianto įsitikinimu, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senatį, todėl ieÅ¡kinys jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti atmestas ir tuo pagrindu.5.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad pretenzijų apeliantas negavo, jam nebuvo praneÅ¡ta apie sugadintų transporto priemonių defektavimÄ , nebuvo supažindintas su turto techninės apžiÅ«ros protokolais, nerašė įsipareigojimo atlyginti žalÄ . Teismas neįvertino atsakovo A. P. parodymų, kad jis pripažino tik savo kaltę dėl neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo tik remdamasis ieÅ¡kovo argumentais, neobjektyviai vertino abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus, tuo pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančius įstatymus.

6. Apeliantas praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat praÅ¡o teismÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Å iaulių m. VPK VP Eismo priežiÅ«ros skyriaus 2007 m. balandžio 22 d. įvykusio autoįvykio tyrimo medžiaga, kurioje turi bÅ«ti įrodymų, kad A. P. paėmė naudotis apelianto autotransporto priemonę be jo žinios ir sutikimo, ir ja įvykdė autoavarijÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Su apelianto apeliaciniu skundu nesutinka, nes skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nepaisant to, ar transporto priemonė eksploatuojama, ar dėl tam tikrų priežasčių - ne, tol kol ji įregistruota - privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo tarpu pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad 2007 m. balandžio 22 d. eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvaldyta neteisėtai arba, kad galimas minėtos transporto priemonės valdymo netekimas buvo be apelianto kaltės. Transporto priemonės savininko atsakomybei prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ atsirasti pakanka vien pareigos apdrausti įregistruotÄ transporto priemonę neįvykdymo.

Atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog eismo įvykio kaltininkas apeliantui priklausančia transporto priemone pasinaudojo be jo žinios ir leidimo, vadovaujantis TPVCAPDÄ® nuostatomis, nedaro jokios įtakos apelianto, kaip transporto priemonės savininko, atsakomybei, biuro atžvilgiu. Apelianto praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį laiko nepagrįstu. LR CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

Bendraatsakovis A. P. paskutinį kartÄ savo prievolę Biurui pripažino 2010 m. sausio 27 d., iÅ¡siųsdamas 2009 m. gruodžio 14 d. skolinį įsipareigojimÄ , o tai yra taikoma ir kitam bendraskoliui solidariojoje prievolėje, t.y. apeliantui A. K. (LR CK 6.12 straipsnis), todėl biuras, 2012 m. gruodžio 14 d. pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino. Be to, pažymi, jog bendraatsakovio A. K. teiginys, jog jis negavo biuro siųstų pretenzijų, neatitinka tikrovės. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliantas teikia teismui praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodine tvarka ir praÅ¡o iÅ¡reikalauti autoįvykio tyrimo medžiagÄ .

Vadovaujantis LR CPK 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde.

Netinkamas, apelianto manymu, įrodymų įvertinimas, teismui priimant sprendimÄ , nelaikytinas pagrindu bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taip pat teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti apelianto praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Å iaulių m. VPK VP Eismo priežiÅ«ros skyriaus 2007 m. balandžio 22 d. įvykusio autoįvykio tyrimo medžiagos, kadangi remiantis LR CPK 179 straipsniu Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o apeliantas priežasčių, dėl kurių minėtų dokumentų pats pateikti negali, teismui nenurodė, savo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti autoįvykio tyrimo medžiagÄ nepagrindė, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Å iaulių m.

VPK VP Eismo priežiÅ«ros skyrių dėl minėtos informacijos pateikimo, kad prašė konkrečių dokumentų kopijų, ir, kad jo praÅ¡ymai buvo atmesti. Be to, praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti medžiagÄ motyvavo tuo, kad joje galėtų bÅ«ti užfiksuota, kad A. P. automobilį vairavo be jo žinios. Bylos duomenimis Å¡ių aplinkybių dėl vairavimo A. P. neginčijo ( 84-87, 80-81, 102-103, 118-120). Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus bylos medžiagÄ teismui nėra pagrindo padaryti iÅ¡vados, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, negalėtų tinkamai iÅ¡nagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad netenkintinas atsakovo praÅ¡ymas apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei praÅ¡ymas iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismo nuomone, teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų bÅ«ti keičiamas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja, juo labiau, kad Å¡iuo aspektu naujų apylinkės teisme neiÅ¡dėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ reglamentuojantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas.

Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį, TPVCAPDÄ® normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, atmeta kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. Dėl transporto priemonės savininko pareigųNepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad jis TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatytų taisyklių nepažeidė, nes neturėjo pareigos apdrausti nenaudojamos transporto priemonės, todėl ieÅ¡kovas regreso teisę ieÅ¡kovas turi tik į žalÄ padariusį asmenį, o ne į solidariÄ jÄ atsakomybę.

Teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių draudimas yra privalomas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek jas naudojančių asmenų turtines teises ir interesus.

AiÅ¡kinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimÄ , atsižvelgiama į tai, kad naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (LR CK 6.270 straipsnis). Tai lemia įstatymu numatytÄ transporto priemonių privalomÄ jį draudimÄ ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant. Pagal TPVCAPD įstatymo 4 straipsnį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, o už draudimo sutarties sudarymÄ atsakingas transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui transporto priemonę, neapdraustÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Taigi, nagrinėjamu atveju, nesvarbu ar transporto priemonė eksploatuojama ar dėl tam tikrų priežasčių ne, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Byloje nustatyta, kad atsakovo A. K. vardu registruotas automobilis, kurį autoįvykio metu vairavo bendraatsakovis A. P., tokiu draudimu nebuvo apdraustas. Taigi, apeliantas, būdamas automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, 2007 m. balandžio 22 d.

įvykusio eismo įvykio metu, nebuvo įvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.Dėl solidariosios atsakomybėsÄ®statymų leidėjas įvardino asmenis, į kuriuos ieÅ¡kovas įgyja reikalavimo teisę dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtų sumų atlyginimo. Nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, kai kaltininkas A. P. padarė žalÄ , naudodamas neapdraustÄ transporto priemonę, dėl žalos padarymo atsirado transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, ir ieÅ¡kovas reikalavimo teisę įgijo tiek į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį, tiek į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 1 dalis).

Bendraatsakovių A. K. ir A. P. solidarioji atsakomybė kilo dėl to, kad prievolė atlyginti žalÄ kiekvienam iÅ¡ Å¡ių asmenų atsirado visa apimtimi, ir yra visos sÄ lygos taikyti solidariÄ jÄ skolininkų prievolę. Atsakovas A. K., bÅ«damas automobilio savininkas, turėjo apdrausti automobilį privalomuoju draudimu, o jam esant nevairuojamam – pasirÅ«pinti, kad kitas asmuo negalėtų tokia transporto priemone naudotis, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu transporto priemonės neapdraudimas nepaisant pareigos jÄ apdrausti ir tokios transporto priemonės naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai.

Teismas vertina, jog Å¡iuo atveju automobilio savininko, tai yra apelianto atsakomybė atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ . Bendraatsakovas A. P. padarė žalÄ tyčiniais kaltais veiksmais. Atsakovų solidarioji atsakomybė Å¡iuo atveju atsiranda iÅ¡ TPVCAPDÄ®, todėl Å¡iuo pagrindu pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkintinas visiÅ¡kai. Tam įtakos neturi atsakovo A.

P. kaltės ir ieÅ¡kinio pripažinimas. Abiejų atsakovų pateikta argumentacija neatleidžia apelianto A. K. nuo solidarios atsakomybės taikymo.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantas A. K. pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nustatančias įpareigojimÄ sudaryti draudimo sutartį bei draudimÄ neleisti naudotis neapdrausta transporto priemone kitam asmeniui. Ä®statymų leidėjas nustatė, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas).

Atsakovo veiksmai ir neveikimas yra neteisėti, pažeidžiantys įstatymo reikalavimus, ir tai sudaro pagrindÄ civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp A. K. neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovo patirtos žalos, nes ta aplinkybė, kad atsakovas A. P. paėmė transporto priemonę be jo, kaip savininko žinios, neatleidžia apelianto, kaip transporto priemonės savininko, nuo solidarios atsakomybės.           Dėl įrodinėjimo pareigosApelianto teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas netinkamai vertino byloje surinktus prieÅ¡taringus įrodymus, neiÅ¡sprendė apelianto praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ Å iaulių m.

VPK VP Eismo priežiÅ«ros skyriaus 2007 m. balandžio 22 d. įvykusio autoįvykio tyrimo medžiagÄ . Įrodymais civilinėje byloje gali bÅ«ti bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (LR CPK 177 straipsnio 1 dalis). Be to, LR CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kuriÄ Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Pažymėtina, kad apeliantas teismo posėdyje neįrodinėjo aplinkybės, kad 2007 m. balandžio 22 d. eismo įvykio metu transporto priemonė AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvaldyta neteisėtai arba, kad galimas minėtos transporto priemonės valdymo netekimas buvo be apelianto kaltės. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai netaikė LR CK 6.270 straipsnio 3 dalies, kuri numato, jog didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas už atsiradusiÄ Å¾alÄ neatsako, jei galimybę valdyti didesnio pavojaus Å¡altinį jis prarado dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas Å¡iam savo teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t.y. dėl savavaliÅ¡ko atsakovo automobilio paėmimo nesikreipė į policijÄ , neužtikrino, kad privalomuoju draudimu nedrausto automobilio negalėtų paimti ir juo pasinaudoti paÅ¡aliniai asmenys, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis automobilį bÅ«tų iÅ¡nuomojęs ar kitaip teisėtai perleidęs tretiesiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡aliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika.

Å ioje byloje keliamas solidariosios atsakomybės taikymas ne dėl žalos padarymo bendrais veiksmais, bet dėl solidariosios atsakomybės taikymo TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apelianto A. K. atsakomybė ieÅ¡kovui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamÄ jÄ Ä¯statymo normÄ . Tokiu atveju, minėto įstatymo pagrindu, solidarioji atsakomybė tenka abiems atsakovams – A. P., kaltam dėl eismo įvykio, ir apeliantui A.

K., kaip didesnio pavojaus Å¡altinio savininkui neužtikrinusiam, kad jam priklausančiu automobiliu negalėtų pasinaudoti ne tik bendraatsakovis, bet ir kiti asmenys. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad jo veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu nėra susiję su atsakovo A. P. padaryta žala, o taip pat su ieÅ¡kovo, iÅ¡mokant žalos atlyginimÄ , patirtomis iÅ¡laidomis. Be to, aplinkybė, jog Å¡iuo atveju eismo įvykio kaltininkas apeliantui priklausančia transporto priemone pasinaudojo be jo žinios ir leidimo, nedaro jokios įtakos apelianto, kaip transporto priemonės savininko, atsakomybei, vadovaujantis TPVCAPDÄ® nuostatomis.            Dėl senaties terminoApeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl ieÅ¡kinio senaties termino, nenurodė ar, teismo nuomone, terminas yra praleistas, ar yra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Apelianto įsitikinimu, ieÅ¡kovas praleido ieÅ¡kinio senatį, todėl ieÅ¡kinys jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti atmestas ir tuo pagrindu.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas atsiliepime į ieÅ¡kinį ( 84-87 b.l.) užsiminė apie galimybę taikyti ieÅ¡kinio senatį, tačiau nei atsiliepimo rezoliucinėje dalyje, nei teismo posėdyje (102-103 b.l.) Å¡io reikalavimo nereiÅ¡kė, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo nagrinėjamoje byloje.Teisėjų kolegijos pažymėtina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas yra regresinis, o bendraatsakovius ir ieÅ¡kovÄ sieja iÅ¡ delikto kylantys santykiai, kuriems taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas – LR CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 4 dalis.

Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika Nr. 34). Pagal LR CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. balandžio 22 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti 2007 m. gegužės 22 d. (30 b.l.), 2007 m. birželio 6 d. (30 b.l.), 2007 gegužės 23 d. (13 b.l.) AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „BTA Draudimas“ išmokėjo draudimo išmokas nukentėjusiesiems su ieškovu 2002 m. kovo 29 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 (32 b.l.) ir 2002 m. kovo 29 d. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 (53 b.l.) 1.1.8 punktų pagrindu. 2007 m. rugsėjo 20 d. ir 2007 m. spalio 19 d. nurodytų sutarčių pagrindu (sutarčių 2.1.3 punktas) ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „BTA Draudimas“ nukentėjusiesiems išmokėtas draudimo išmokas (31 b.l.; 14 b.l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmoji pagrindinė prievolė eismo įvykio metu patirtai žalai atlyginti buvo įvykdyta 2007 m. gegužės 22 d. ieÅ¡kovo atstovui AB „Lietuvos draudimas“ įvykdžius TPVCAPDĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytÄ biuro pareigÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ eismo įvykyje nukentėjusiajam asmeniui, todėl nuo Å¡ios datos turi bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas (LR CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Å¡i iÅ¡vada neteikia pagrindo konstatuoti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo ir pagrindo atmesti biuro ieÅ¡kinį LR CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi LR CK 1.130 straipsnio 2 dalies nuostatose yra įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

Tokiais veiksmais gali bÅ«ti pripažinti Å¡ie skolininko veiksmai: skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenzijÄ , skolininkas sumoka dalį pagrindinės skolos ir (arba) netesybų sumos, skolininkas sumoka palÅ«kanas už pagrindinę skolÄ , Å¡alys pakeičia (papildo) sutartį, iÅ¡ kurios turinio matyti, kad skolininkas pripažįsta skolÄ , skolininkas praÅ¡o pakeisti sutartį atidedant ar iÅ¡dėstant mokėjimus, skolininkas akceptuoja inkaso pavedimÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymo normas, apibendrinimo apžvalga).Vadovaujantis LR CK 1.130 straipsnio 3 dalimi, nutrauktas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda iÅ¡ naujo nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukti.

IÅ¡ A. P. 2009 m. gruodžio 14 d. skolinio įsipareigojimo matyti, kad skolÄ ieÅ¡kovui A. P. įsipareigojo sumokėti iki 2010 m. lapkričio 30 d. (61 b.l.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, senaties termino eigos pradžia laikytina 2010 m. lapkričio 30 d.Solidariosios prievolės atveju veiksmai, kuriais nutraukiamas ieÅ¡kinio senaties terminas kreditoriaus ir vieno iÅ¡ bendraskolių santykiams, turi tokiÄ pat reikÅ¡mę to kreditoriaus santykiams su kitais bendraskoliais (LR CK 6.16 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad jeigu vienas iÅ¡ skolininkų atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, jog jis pripažįsta prievolę, tai ieÅ¡kinio senaties termino eiga tokiam pat reikalavimui pareikÅ¡ti nutraukiama ir kitiems bendraskoliams, neatlikusiems prievolės pripažinimÄ liudijančių veiksmų (LR CK 130 straipsnio 2 dalis, 6.12 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymo normas, apibendrinimo apžvalga).

Kadangi bendraatsakovis A. P. paskutinį kartÄ savo prievolę ieÅ¡kovui pripažino iÅ¡siųsdamas 2009 m. gruodžio 14 d. skolinį įsipareigojimÄ (61 b. l.), o tai yra taikoma ir kitam bendraskoliui solidariojoje prievolėje (LR CK 6.12 straipsnis), t.y. apeliantui A. K., todėl ieÅ¡kovas, 2012 m. gruodžio 14 d. pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo A. K. argumentas dėl 2009 m. gruodžio 4 d. ieÅ¡kovo siųstos pretenzijos negavimo prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams (101 b.l.), todėl laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

            Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijojeÅ aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos ir nepriteisiamos ( LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).Kadangi nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje nepateikti ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai, atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos nepriteistinos.Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims. Kolegijos pirmininkė                                                             Vilija Valantienė Teisėjai                                                                                       Egidijus Mockevičius                                                                                                            Rasa BartaÅ¡ienė