6daecdb6-674e-4084-a4e7-580ef255c05d · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1064-730/2020 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00046-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Maisto slėnis“ ieÅ¡kinį atsakovei Tauragės „Šaltinio“ progimnazijai dėl atsakovės 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo „Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 499467) procedÅ«ras panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o panaikinti atsakovės 2020 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ nutraukti vieÅ¡ojo pirkimo „Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 499467) procedÅ«ras.

2. IeÅ¡kovė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad 2020 m. liepos 28 d. atsakovė paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žTauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“. IeÅ¡kovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. pateikė pasiÅ«lymÄ , jį atsakovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. peržiÅ«rėjo ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. pranešė, kad visos pirkime dalyvaujančios įmonės atitinka kvalifikacinius reikalavimus, tačiau 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė be motyvų nusprendė pirkimÄ nutraukti. Teigia, kad atsakovei 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ , tačiau ji 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovės buvo atmesta.

3. Ieškovė dėl pirkimo procedūrų nutraukimo nurodo, kad perkančioji organizacija turėtų teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu būtų nustatyta, kad:

1) atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti;

2) tos aplinkybės turi bÅ«ti kliÅ«timi sudaryti pirkimo sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovė sprendime dėl pirkimo procedÅ«rų nutraukimo nurodė, kad atsakovė turi atsisakyti Å¡vediÅ¡ko stalo, atsirado bÅ«tinybė mokinius maitinti dviem pamainomis; maistas turės bÅ«ti patiektas vienkartinėse pakuotėse; atsakovė nusprendė įdiegti elektroninį atsiskaitymo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės nurodytos priežastis negali bÅ«ti laikomos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima numatyti, ir kliÅ«timi sudaryti pirkimo sutartį.

4. IeÅ¡kovė dėl atsakovės sprendimo atsisakyti Å¡vediÅ¡ko stalo principo nurodė, kad atsakovė sprendimÄ dėl pirkimo nutraukimo priėmė 2020 m. rugpjūčio 14 d., o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas sprendimus dėl Å¡vediÅ¡ko stalo principo uždraudimo priėmė po Pirkimo nutraukimo, tai yra 2020 m. rugpjūčio 17 d., todėl konstatuotina, kad atsakovė negalėjo motyvuoti pirkimo nutraukimo aplinkybėmis, kurios iÅ¡ esmės atsiras ateityje. Aplinkybės, susijusios su Å¡vediÅ¡ko stalo principo uždraudimu, neegzistavo sprendimo dėl pirkimo procedÅ«rų nutraukimo priėmimo metu, todėl atsakovės sprendimas dėl pirkimo nutraukimo vadovaujantis Å¡vediÅ¡ko stalo principo uždraudimu yra nepagrįstas bei neteisėtas, be to, Å¡vediÅ¡ko stalo principo uždraudimas galėjo bÅ«ti įgyvendintas atliekant sutarties pakeitimÄ Pirkimo sutarties 9.3.3 punkto pagrindu.

5. IeÅ¡kovė dėl atsakovės sprendimo mokinius maitinti dviem pamainomis ir maistÄ patiekti vienkartiniuose induose nurodė, kad atsakovė minėtÄ sprendimÄ grindžia teisės aktais, kurie buvo priimti anksčiau nei pradėtos pirkimo procedÅ«ros, todėl atsakovė paskelbdama pirkimÄ privalėjo įvertinti teisės aktų reikalavimus ir pirkimÄ organizuoti pagal naujausius teisės aktus. Be to, nė viename iÅ¡ atsakovės nurodytų teisės aktų nebuvo įpareigojimo mokinius maitinti dviem pamainomis ir maistÄ patiekti vienkartiniuose induose. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės sprendimas organizuoti mokinių maitinimo procesÄ kyla ne iÅ¡ teisės aktų reikalavimų, be to, atsakovė galėjo inicijuoti sutarties pakeitimÄ pirkimo sutarties 9.3.3 ir 9.4 punktų pagrindais.

6. IeÅ¡kovė dėl atsakovės sprendimo numatyti elektroninį atsiskaitymo bÅ«dÄ nurodė, kad atsakovė šį sprendimÄ grindžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų 1.9 punktu. IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovė minėtÄ sprendimÄ priėmė 2020 m. rugpjūčio 14 d., o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas sprendimus dėl Å¡vediÅ¡ko stalo principo uždraudimo priėmė po Pirkimo nutraukimo, tai yra 2020 m. rugpjūčio 17 d., todėl konstatuotina, kad atsakovė negalėjo motyvuoti pirkimo nutraukimo aplinkybėmis, kurios iÅ¡ esmės atsiras ateityje, be to, ekstremaliosios situacijos vadovo sprendimuose nebuvo įpareigojimo numatyti elektroninį atsiskaitymo bÅ«dÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės sprendimas kitaip organizuoti mokinių maitinimo procesÄ kyla ne iÅ¡ teisės aktų reikalavimų, be to, pirkimo sutartis tiesiogiai įtvirtino sutarties keitimo galimybę pasikeitus teisės aktams.

7. Rašytiniais paaiškinimais atsakovė Tauragės „Šaltinio“ progimnazija prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovė dėl sprendimo teisėtumo nurodo, kad 2020 m. liepos 28 d. paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žTauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasiÅ«lymÄ pateikė ieÅ¡kovė. Nurodo, kad atsakovė yra priversta atsisakyti Å¡vediÅ¡ko stalo principo dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos, atsižvelgiant į ugdymo proceso įgyvendinimo ypatumus 2020–2021 mokslo metais, atsirado bÅ«tinybė mokinius maitinti dviem pamainomis (daugiau nei 1000 mokinių dėl viruso plitimo grėsmės ir todėl keliamų reikalavimų vienu metu mokyklos negalės lankyti), maistÄ pateikiant vienkartiniuose induose (valgykloje dėl viruso plitimo grėsmės jie negalės valgyti – maistÄ vyresnieji mokiniai privalės neÅ¡tis į savo klases, o prieÅ¡mokyklinių klasių mokiniams kitame korpuse pietÅ«s bus vežami vienkartiniuose induose), ir Å¡ie du faktoriai padidins sÄ naudas ir pasiÅ«lymuose pateikiamos sumos turėtų skirtis nuo Å¡iuo metu pateiktų sumų.

Taip pat perkančioji organizacija, atžvelgdama į anksčiau nurodytas priežastis, siekia numatyti elektroninį atsiskaitymo bÅ«dÄ â€“ banko kortelėmis ir elektroniniais mokinio pažymėjimais, siekiant sumažinti mokinių kontaktÄ su nepedagoginiais darbuotojais. Atitinkamos padėties negalima iÅ¡taisyti, kadangi pirkimui Tiekėjai pateikė pasiÅ«lymus, todėl pirkimo dokumentų (sÄ lygų) koreguoti negalima.

9. Atsakovė dėl sprendimo atsisakyti Å¡vediÅ¡ko stalo principo nurodo, kad ekstremalioji situacija yra aukščiausios kategorijos bÅ«sena, kai reikia reaguoti nedelsiant. Å ių metų rugpjūčio 14 d. (penktadienis) buvo paruoÅ¡ti sprendimų projektai, kurie nedelsiant buvo patvirtinti rugpjūčio 17 d. (pirmadienį), tai yra vos po keleto darbo valandų. Å iuo atveju atsakovė tinkamai įgyvendindama teisės aktus ir esamÄ situacijÄ teisėtai priėmė sprendimÄ nutraukti pirkimÄ , atsižvelgiant į tai, kad pirkimo sutartis dar nebuvo sudaryta, racionaliausiais ir ekonomiÅ¡kai naudingiausiais variantas buvo nutraukti pirkimÄ .

10. Atsakovė dėl sprendimo mokinius maitinti dviem pamainomis ir maistÄ patiekti vienkartiniuose induose nurodo, kad ieÅ¡kovė klaidina teismÄ nurodydama, kad atsakovė nusprendė mokinius maitinti dviem pamainomis. Å iÄ sÄ lygÄ atsakovė vykdė vadovaudamasi teisės aktais, o bÅ«tent sprendimais. Teigia, kad sutarties pakeitimas nebÅ«tų įmanomas, kadangi nebÅ«tų galimybės nustatyti paslaugos kainos ir tai pažeistų kitų tiekėjų interesus, o kartu ir pirkimo principus.

11. Atsakovė dėl sprendimo numatyti elektroninį atsiskaitymo bÅ«dÄ nurodo, kad atsakovė galėjo nutraukti pirkimÄ dėl to, kad nutarė numatyti elektroninį atsiskaitymo bÅ«dÄ , kadangi tai numatė minėti Sprendimai, o tai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Sprendimų 1.9 punktas. Teigia, kad sprendimų projektus atsakovė žinojo, o keisti sutarties sÄ lygas su nauja technine specifikacija ir papildomais kaÅ¡tais bÅ«tų nebeįmanoma. Dėl to reikėtų nutraukti sutartį, bÅ«tų neracionalu jÄ sudaryti žinant, kad turi bÅ«ti nutraukta. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys atmetamas.

12. Vertinant byloje esančių įrodymų visumÄ , byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp Å¡alių nėra. 2020 m. liepos 28 d. atsakovė paskelbė vieÅ¡Ä jį pirkimÄ â€žTauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų pirkimas“ (pirkimo Nr. 499467) (toliau – Pirkimas). 2020 m. rugpjūčio 10 d. pasiÅ«lymÄ Pirkime pateikė ieÅ¡kovė. 2020 m. rugpjūčio 10 d. 13.02 val. atsakovė peržiÅ«rėjo ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ . 2020 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė pranešė, kad visos Pirkime dalyvaujančios įmonės atitinka kvalifikacinius reikalavimus. 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakovė nusprendė PirkimÄ nutraukti, nurodydama, jog vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 29 straipsnio 3 dalimi, kadangi atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki pirkimo procedÅ«rų pradžios. 2020 m. rugpjūčio 21 d. ieÅ¡kovė atsakovei pateikė pretenzijÄ dėl Pirkimo nutraukimo ir paprašė panaikinti atsakovės priimtÄ sprendimÄ , kuriuo buvo nutrauktas Pirkimas. 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovė pranešė ieÅ¡kovei, kad pretenzija yra atmesta, nurodė konkrečias aplinkybes, kurių, atsakovės vertinimu, nebuvo galima numatyti iki Pirkimo procedÅ«rų pradžios, kurios sudarė pagrindÄ nutraukti ginčo PirkimÄ .

13. Tarp Å¡alių iÅ¡kilo ginčas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo nutraukiant PirkimÄ . IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad atsakovės sprendimo nutraukti PirkimÄ priėmimo metu neegzistavo objektyvios aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti ir dėl kurių nebuvo galima sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties, o jeigu jos ir bÅ«tų egzistavusios, dėl Å¡ių aplinkybių reikalingus pakeitimus buvo galima atlikti Pirkimo sutarties 9.3.3 ir 9.4 punktų pagrindu, pakeičiant jau sudarytÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutartį. Atsakovė įrodinėjo, jog jos nurodomos aplinkybės buvo tos aplinkybės, kurios jai sudarė pagrindÄ nutraukti PirkimÄ vadovaujantis VPÄ® 29 straipsnio 3 dalimi, kadangi atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki pirkimo procedÅ«rų pradžios, tai yra įsigaliojo teisės aktai, kurių reikalavimų neatitiko atsakovės paskelbto Pirkimo sÄ lygos.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, kai tiekėjas siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimÄ nutraukti pradėtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , jis turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedÅ«ras pagrindus, tai yra įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras nėra arba jos nėra tokio pobÅ«džio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedÅ«ras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017, 55 punktas).

15. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje toliau nurodomas nustatytas faktines aplinkybes, kurios nustatytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , formuojamÄ teismų praktikÄ , nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė turėdama įrodinėjimo pareigÄ nuginčijo atsakovės nurodytus Pirkimo nutraukimo pagrindus dėl Å¡vediÅ¡ko stalo maitinimo principo ir elektroninio atsiskaitymo bÅ«do (16–34 punktai).

16. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 24 d. raÅ¡te „Dėl 2020-08-21 pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo nutraukti pirkimÄ â€œ ir teismui savo pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodė aplinkybes, dėl kurių atsakovė kaip Perkančioji organizacija privalėjo nutraukti PirkimÄ , kurių nebuvo galima numatyti:

1) Perkančioji organizacija turi atsisakyti maitinimo švediško stalo principu;

2) atsirado būtinybė mokinius maitinti dviem pamainomis;

3) maistas turės būti patiektas vienkartinėse pakuotėse;

4) Perkančioji organizacija nusprendė įdiegti elektroninį atsiskaitymo bÅ«dÄ .

17. Atsakovė Å¡ias pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių, kaip ji nurodo, privalėjo nutraukti PirkimÄ , sieja su Lietuvos Respublikoje dėl ekstremaliosios situacijos priimtais norminiais aktais, kurie nustatė ar pateikė rekomendacijas, kaip turi bÅ«ti organizuojamas moksleivių maitinimas ekstremaliosios situacijos Lietuvos Respublikoje metu.

17. VieÅ¡asis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedÅ«ros neturėtų bÅ«ti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedÅ«ras gali paaiÅ¡kėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPÄ® įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedÅ«ras laikantis VPÄ® įtvirtintų sÄ lygų.

18. VPĮ 29 straipsnyje yra reglamentuota pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga. Šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos teisė bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

19. Nurodyta įstatymo formuluotė suponuoja, kad tam, jog bÅ«tų galima pirkimÄ nutraukti dėl paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, kurios nebuvo galima numatyti, turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios dvi sÄ lygos:

1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta;

2) turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmoji sÄ lyga yra formalioji ir ji nagrinėjamu atveju yra tenkinama. Antroji sÄ lyga, tai yra ar egzistuoja aplinkybė, kurios nebuvo galima numatyti, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , yra vertinamoji. VPÄ® neatskleidžiami Å¡ios vertinamosios sÄ lygos taikymo kriterijai, taigi nenumatytos aplinkybės yra vertinamos teismo konkrečioje byloje. Neturi reikÅ¡mės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus.

Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, tai yra dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas ir jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; kt.).

20. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiÅ¡kia imperatyviųjų teisės normų pažeidimÄ . Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti iÅ¡ teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

21. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo dokumentai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami ar tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sÄ lygų esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sÄ lygų turinį (jam suteikia tiksliÄ reikÅ¡mę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiÅ¡kinti taip, kad bÅ«tų iÅ¡ esmės pakeistos pirkimo sÄ lygos, nes tokiu atveju bÅ«tų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lÅ«kesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016).

Skaidrumo principo neatitinka pirkimo dokumentų aiÅ¡kinimas ir taikymas, neatitinkantis pradinio jų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016). Kasacinis teismas, remdamasis Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, nuosekliai formuoja praktikÄ , kad lygiateisiÅ¡kumo principas viešųjų pirkimų srityje reiÅ¡kia ir perkančiosios organizacijos pareigÄ vienodai aiÅ¡kinti ir taikyti viešųjų pirkimų dokumentų sÄ lygas visiems konkurso dalyviams; lygiateisiÅ¡kumo principas pažeidžiamas, jeigu skirtingiems tiekėjams nevienodai aiÅ¡kinamos ir taikomos viešųjų pirkimų teisės ir pirkimo dokumentų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2017).

22. VieÅ¡ojo pirkimo vykdytojas turi užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymÄ si, objektyviai ir kruopščiai vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neribota diskrecijos laisvė perkančiosios organizacijos veiksmuose draudžiama, todėl ji negali savo nuožiÅ«ra lanksčiai aiÅ¡kinti ir vertinti konkurso sÄ lygose nustatytų reikalavimų: vienu atveju plačiau, kitu – siauriau. Toks ribojimas iÅ¡plaukia iÅ¡ dalyvių lygiateisiÅ¡kumo ir skaidrumo principų, vieÅ¡umo ir objektyvumo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).

23. Esant formuojamai teismų praktikai (20–22 punktai), perkančioji organizacija, siekdama įgyvendinti pirkime VPÄ® 17 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo principus ir tokiu bÅ«du nepažeisti imperatyviųjų teisės normų, turi pareigÄ laikytis teisės aktų ir savo paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų sÄ lygų.

24. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas 2020 m. rugpjūčio 17 d. priėmė sprendimÄ Nr. V-1838 „Dėl pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo bÅ«tinų sÄ lygų“ ir sprendimÄ Nr. V-1839 „Dėl pradinio ugdymo organizavimo bÅ«tinų sÄ lygų“ (toliau – Sprendimai), kurių 1.1 punktu nutarė įpareigoti Å¡vietimo įstaigų vadovus organizuoti Å¡vietimo įstaigų darbÄ laikantis Å¡ių reikalavimų. Å iuose Sprendimuose, be kitų reikalavimų, buvo nustatyti reikalavimai ir mokinių maitinimui mokyklose.

25. Progimnazijos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmÄ jÄ dalį arba pagrindinio ugdymo programos pirmÄ jÄ dalį ir pradinio ugdymo programÄ (Lietuvos Respublikos Å¡vietimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovė, kaip atitinkanti šį reikalavimÄ , turėjo pareigÄ vadovautis 24 punkte nurodytais Sprendimais.

26. Pirkimo sÄ lygų 3 priedo „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija) 1.21 punkte įtvirtintas reikalavimas mokinius maitinti privalomai diegiant Å¡vediÅ¡ko stalo principÄ . Techninėje specifikacijoje numatytas vienintelis maitinimo organizavimo bÅ«das – Å¡vediÅ¡ko stalo principas, nenumatant kitų alternatyvų. Tuo tarpu Sprendimų (24 punktas) 1.4 punkte yra nustatyta, kad maitinimas Å¡vediÅ¡ko stalo principu, kai maistÄ Ä¯sideda patys mokiniai, neturi bÅ«ti organizuojamas.

27. Techninės specifikacijos 3.1 punkte numatyta, kad už mokamÄ maitinimo paslaugÄ mokiniai su tiekėju atsiskaito grynaisiais pinigais. Kaip matyti iÅ¡ Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutarties projekto (sÄ lygų 4 priedas), Å¡i nuostata turi bÅ«ti įtvirtinta ir sutarties 4.5 punkte. Tuo tarpu Sprendimų (24 punktas) 1.9 punkte nustatyta, kad mokiniai neturėtų tiesioginio kontakto su darbuotojais, į kurių pareigas neįeina tiesioginis darbas su mokiniais.

28. Teismo vertinimu, esant nurodytoms Pirkimo sÄ lygoms ir priimtiems teisės aktams (24–27 punktas), atsakovei tęsiant PirkimÄ ir sudarant sutartį, bÅ«tų pažeistos Sprendimų nuostatos dėl mokinių maitinimo organizavimo (24 punktu), o atsakovei sudarius Pirkimo sutartį ir po to, keičiant Pirkimo sutarties sÄ lygas, kaip nurodo ieÅ¡kovė, atsakovė, teismo vertinimu, nesilaikytų savo pačios paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų sÄ lygų, tai yra neįgyvendintų Techninės specifikacijos 1.21 punkto, 4.5 punkto, 3.1 punkto reikalavimų.

29. Be to, teismas nesutinka su ieÅ¡kovės vertinimu, jog Å¡ie reikalavimai, tai yra mokinių maitinimas kitokiu principu nei Å¡vediÅ¡ko stalo, atsiskaitymas kitu principu nei grynaisiais pinigais gali bÅ«ti įgyvendinti, atliekant Pirkimo sutarties pakeitimÄ Pirkimo sutarties 9.3.3 ir 9.4 punktų pagrindu. Teismo vertinimu, nurodyti Pirkimo sÄ lygų 4 priedo „Tauragės ,,Å altinio“ progimnazijos mokinių maitinimo paslaugų vieÅ¡ojo pirkimo–pardavimo sutartis“ projekto 9.3.3 ir 9.4 punktai, reglamentuojantys pirkimo sutarties keitimÄ , gali bÅ«ti taikomi tik tuomet, kai pirkimo sutartis jau yra pasiraÅ¡yta ir kai aplinkybių, dėl kurių bÅ«tina keisti sutartį, nebuvo įmanoma numatyti iki sutarties pasiraÅ¡ymo.

Å iuo atveju nurodytos aplinkybės atsirado iki Pirkimo sutarties pasiraÅ¡ymo, tai yra jos jau buvo, o esant tokiai situacijai VPÄ® numato Pirkimo nutraukimo institutÄ , vadovaujantis VPÄ® 29 straipsnio 3 dalimi, o ne Pirkimo sutarties sudarymÄ , jau egzistuojant tokioms aplinkybėms, ir jos pakeitimÄ iÅ¡ karto, įgyvendinant jau iki Pirkimo sutarties sudarymo buvusias aplinkybes.

30. Taip pat teismas nesutinka su ieÅ¡kovės vertinimu, jog Å¡ioje Pirkimo procedÅ«rų stadijoje aplinkybės, susijusios su koronaviruso valdymu, negali bÅ«ti pagrindas nutraukti Pirkimo procedÅ«ras, kadangi Pirkimo sutarties galiojimas yra ilgas, o teisės aktai, kuriais yra valdoma ekstremalioji situacija, yra keičiami dažnai, tai nereiÅ¡kia, kad kiekvieno pokyčio metu bus bÅ«tina nutraukti Pirkimo sutartį ir organizuoti naujus pirkimus. Teismo vertinimu, sudarius Pirkimo sutartį ir atsiradus ieÅ¡kovės nurodytoms aplinkybėms, VPÄ® 89 straipsnis numato Pirkimo sutarties keitimo institutÄ , kuriuo bÅ«tų pagrindas naudotis, o ne Pirkimo sutarties nutraukimÄ ir naujo pirkimo organizavimÄ .

31. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu tai, kad vienas iÅ¡ skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų ir savo paskelbto vieÅ¡ojo pirkimo dokumentų sÄ lygų laikymasis. PrieÅ¡ingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principÄ , nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sÄ lygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lÅ«kesčių dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų nekeičiamumo. Skaidraus vieÅ¡ojo pirkimo siekimas nėra savitikslis, jis padeda siekti kitų tikslų, visų pirma – tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiÅ¡kraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija, kartu ir tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo ir nediskriminavimo principai.

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturi reikšmės tai, kada nenumatytos aplinkybės objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas ir jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai bus laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011, 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

33. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, neturi esminės reikÅ¡mės ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, jog atsakovė PirkimÄ nutraukė 2020 m. rugpjūčio 14 d. (penktadienis), o Sprendimai buvo priimti 2020 m. rugpjūčio 17 d. (pirmadienis), nes atsakovė, vadovaudamasi VPÄ® 29 straipsnio 3 dalimi, tokia teise galėjo pasinaudoti bet kuriuo metu iki Pirkimo sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, atsakovė įrodė, kad tokios aplinkybės iki Pirkimo pardavimo sutarties sudarymo atsirado.

34. Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad dėl nurodytų aplinkybių, tai yra to, jog Perkančioji organizacija turėjo atsisakyti maitinimo Å¡vediÅ¡ko stalo principu ir atsirado bÅ«tinybė įdiegti elektroninį atsiskaitymo bÅ«dÄ , atsakovei egzistavo sÄ lygos ginčo PirkimÄ pagal VPÄ® 29 straipsnio 3 dalį nutraukti. Ä®sigaliojus nurodytiems teisės aktams, atsakovei nebÅ«tų buvę galimybės įgyvendinti Techninės specifikacijos 1.21 punkte, 3.1 punkte, 4.5 punkte nustatytų reikalavimų. Pirkimo sÄ lygų keitimas jau paskelbus apie pirkimÄ iÅ¡ esmės yra draudžiamas, o be vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų keitimo, teismo vertinimu, nebÅ«tų galimybės įgyvendinti teisės aktų, įsigaliojusių po Pirkimo paskelbimo, kuriais atsakovė turėjo pareigÄ vadovautis, reikalavimų (24 punktas).

35. Tačiau, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė turėdama įrodinėjimo pareigÄ Ä¯rodė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, tai yra tai, jog atsirado bÅ«tinybė mokinius maitinti dviem pamainomis ir maistas turės bÅ«ti patiektas vienkartinėse pakuotėse, nesudarė kliūčių atsakovei tęsti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras toliau, jos nebuvo tokio pobÅ«džio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedÅ«ras (CPK 178 straipsnis).

36. Nenustatyta, kad, remiantis atsakovės nurodomais teisės aktais (24 punktas), kitais teisės aktais, buvo nustatytas reikalavimas maistÄ mokiniams patiekti vienkartiniuose induose, organizuoti maitinimÄ dviem pamainomis.

37. Be to, Techninės specifikacijos 4.4 punkte nustatyta, kad tiekėjas savo lėšomis apsirÅ«pina stalo įrankiais bei indais, tai yra nenumatyta, kad maistas negali bÅ«ti tiekiamas vienkartiniuose induose. Techninės specifikacijos 1.10.16 punktu draudžiama naudoti susidėvėjusius, iÅ¡trupėjusius, įskilusius, apdaužytais kraÅ¡tais indus bei aliuminius įrankius ir indus. Techninėse sÄ lygose nebuvo draudimo naudoti vienkartinius indus. Teismo vertinimu, esant bÅ«tinybei maistÄ tiekti vienkartiniuose induose, įgyvendinant Å¡iÄ nuostatÄ Pirkimo sÄ lygos nebÅ«tų pažeistos. Esant poreikiui maitinti mokinius vienkartiniuose induose ilgÄ laikÄ , dėl to keičiantis Pirkimo sutarties kainai, bÅ«tų galimybė spręsti dėl Pirkimo sutarties pakeitimo, vadovaujantis Pirkimo sutarties VIII dalimi, kur numatyta galimybė spręsti ir dėl Sutarties kainos koregavimo, esant bÅ«tinybei pakeisti Paslaugos kokybę ar savybes (9.5.1.2 punktas).

38. Techninėje specifikacijoje nebuvo numatyta, keliomis pamainomis turėtų bÅ«ti organizuojamas mokinių maitinimas. Techninės specifikacijos 1.19 punkte numatyta, kad maitinimo Paslaugos mokiniams teikiamos kasdien, esant poreikiui kelis kartus per dienÄ , iÅ¡skyrus poilsio, Å¡venčių ir mokinių atostogų dienas. Techninės specifikacijos 1.20 punkte, be kitų reikalavimų, nustatyta, kad mokinių maitinimų per dienÄ skaičių tiekėjas suderina su įstaigos vadovu. Teismo vertinimu, esant bÅ«tinumui organizuoti mokinių maitinimÄ dviem pamainomis, įgyvendinant Å¡iÄ nuostatÄ Pirkimo sÄ lygos nebÅ«tų pažeistos, nes atitiktų Techninės specifikacijos 1.19 punkto ir 1.20 punkto reikalavimams.

39. Dėl to (36–38 punktai) darytina išvada, kad atsakovės nurodomos aplinkybės, tai yra tai, jog atsirado būtinybė mokinius maitinti dviem pamainomis ir maistas turės būti patiektas vienkartinėse pakuotėse, nesudarė kliūčių atsakovei tęsti viešojo pirkimo procedūras toliau, jos nebuvo tokio pobūdžio (nėra esminės), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis).

40. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma ieÅ¡kinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, kiti argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

41. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors pastaroji ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetus, ieÅ¡kovei patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 592,90 EUR advokato pagalbos iÅ¡laidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovės priteisiama 592,90 EUR bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maisto slėnis“ ieškinį. Priteisti atsakovei Tauragės „Šaltinio“ progimnazijai 592,90 EUR bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maisto slėnis“.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Erinija Kazlauskienė