2018-06-12 Nr. AB-11450-3-62-3-01809-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-26-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01809-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.8.2; 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. Š. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 300 000 Eur neturtinės žalos.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo D. Š. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas D. Š. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodo, kad jo galimybės apskųsti teismo sprendimą buvo apribotos, kadangi jis buvo baudžiamas ir laikomas kamerų tipo patalpose, be to, dėl nestabilios jo psichikos būklės ir teisinių žinių trūkumo, negalėjo pateikti apeliacinio skundo per teisės aktuose nustatytą terminą. Pažymi, kad pagal teismų praktiką, terminas gali būti atnaujinamas dėl jo judėjimo ir laisvės suvaržymų, taip pat įvertinus ginčą, kuris susijęs su jo, kaip socialiai pažeidžiamo asmens teisių ir interesų apsauga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013 ir kt.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėjas to neginčija, kad jis praleido ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą, kadangi apeliacinis skundas turėjo būti paduotas iki 2017 m. birželio 23 d. įskaitytinai. Pareiškėjas nurodo, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nuolat buvo baudžiamas ir laikomas kamerų tipo patalpose, dėl jo nestabilios psichikos būklės ir teisinių žinių trūkumo, dėl jo judėjimo ir laisvės suvaržymų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo, konstatuoja, kad nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjui skundžiamas 2017 m. gegužės 23 d. teismo sprendimas išsiųstas 2017 m. gegužės 25 d., taip pat pareiškėją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas R. L., kuriam teismo sprendimo nuorašas išsiųstas 2017 m. gegužės 25 d., apeliacinis skundas galėjo būti paduotas iki 2017 m. birželio 23 d., taigi pareiškėjas turėjo pakankamai laiko, nesutikdamas su teismo spendimu, be kita ko, atstovaujamas advokato, paduoti apeliacinį skundą per teisės aktuose nustatytą terminą. Teisėjų kolegija pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodytus teiginius, kad dėl nestabilios psichinės būklės ir nuobaudų atlikimo jis negalėjo paduoti apeliacinio skundo, vertina kaip nepagrįstus, kadangi pareiškėjas, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. spalio 2 d., 2017 m. lapkričio 27 d. su prašymais suteikti jam informaciją apie administracinės bylos eigą kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, taigi aukščiau nurodytos aplinkybės nesudarė pareiškėjui kliūčių kreiptis į teismą, todėl negali būti pripažįstamos objektyviomis, nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.

Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (judėjimo ir laisvės suvaržymai) taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti pareiškėjo procesinę padėtį kitaip ir suteikti jam daugiau teisių bei privilegijų vien dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju tai suponuotų nepagrįstą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo pažeidimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas administracinių teismų praktikoje patys savaime įprastai nelaikytini aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju vertinama, kad pareiškėjas, turėdamas pagrindą manyti, kad jis pats negali tinkamai apginti savo galimai pažeistų teisių, gali kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo teisės aktų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2013 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-929-261/2016, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-998-602/2016, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-922-756/2016 ir kt.). Kaip jau buvo minėta, pareiškėją pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas.

Kartu teisėjų kolegija pastebi, jog apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas ženkliai, kadangi apeliacinis skundas teismui išsiųstas praėjus beveik metams po termino apeliaciniam skundui paduoti. Toks ženklus termino praleidimas neatitinka operatyvumo, rūpestingumo ir atidumo standartų, kurie taip pat aktualūs sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo galimybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012, 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012, 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-657/2011, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-131-525/2016 ir kt.).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė ženkliai praleidęs įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas pats pasirinko savo elgesio variantą, todėl apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies prasme.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo, terminas paduoti apeliacinį skundą neatnaujinamas, o apeliacinį skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. Š. prašymo atnaujinti praleistą terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo D. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo ir jį grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė