6daebc4f-7d9a-4367-b3c3-d10ebe296f43 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-3555-667/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41414-18-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.10.1; 1.2.5.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 21 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Karolinai Čepaitytei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, kaltinamajam R. G., nukentėjusiajam D. G., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

G., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2016 m. vasario 8 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) - galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme; 2) 2017 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - galutine 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį išdirbti 40 valandų; 3) 2017 m. spalio 13 d.

Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį - galutine 1 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, jos vykdymÄ atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 4) 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3, 5, 6 punktus, 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant Å¡iuo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbÄ arba užsiregistruoti darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo ir per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriÄ jis privalo atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : R. G. 2018 m. rugpjūčio 27 dienÄ , apie 15 val., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mojuodamas kÅ«ju, žodžiu grasino savo broliui D. G., kad jį užmuÅ¡, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. jis buvo neblaivus, kartu su broliu D. G. gėrė stiprų alų. Jis yra teismo įpareigotas negerti, bet vis iÅ¡geria. Begeriant alų tarp jų su broliu kilo konfliktas. Verandoje buvo padėtas kÅ«jis. Jis netrenkė, negrasino juo, tik skėstelėjo ir pamojavo kÅ«ju. Galėjo bÅ«ti, kad grasino broliui, viskÄ prisimena, bet nebuvo taip, kad bÅ«tų užsimoję kÅ«ju. Kai jis priėjo prie D.

G., mama jį traukė į Å¡onÄ ir jis sujudino Å¡aldytuvÄ , dėl ko nukrito „samovaro“ dangtis ir stuktelėjo D. G. į galvÄ . Vėliau ėjo parÅ«kyti ir kai brolis kažkÄ jam pasakė, jis paėmė kÅ«jį. Galėjo sakyti jam „Duosiu tau!“. D. G. įžeidė jį žodžiais, kabinėjosi, nors ir pasakė jam „Duosiu tau!“, bet tikrai neužmuÅ¡tų brolio. Daiktų nedaužė, mamos nekoliojo, nežino, kodėl brolis sako kitaip. Anksčiau brolis teigė, kad jis pastÅ«mė mamÄ , o jis jos niekuomet nestÅ«mė.

Jis lankė smurto valdymo kursus, agresijos nebėra, bet pasitaiko tokių, kai jį provokuoja, bet brolio užmušti tikslo tikrai neturėjo. Kūju užsimojęs nebuvo. Brolis yra stambesnis, jis už brolį aukštesnis. Jis anksčiau brolio sumušęs nebuvo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjas perskaitė kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 54–55). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)kaime, kartu su motina R. K. ir patėviu A.

K.. Paskutinį mėnesį kartu su jais gyvena ir jo brolis D. G., dėl kokių priežasčių jis gyvena su jais nežino. 2018-08-27 dienÄ , apie 13 val. buvo savo namuose, su broliu vartojo alkoholį, iÅ¡ viso iÅ¡gėrė keturis ar penkis vieno litro talpos 7,5 promilės stiprumo alaus. Apie 15 val. tarp jų su D. kilo konfliktas, dėl kokios priežasties kilo konfliktas neprisimena, dėl kažko susiginčijo. Prisimena, kad kai susiginčijo atėjo jo mama ir pradėjo kiÅ¡tis į konfliktÄ , pradėjo rėkti ant jo.

Tada pastÅ«mė rankomis D., gali bÅ«ti, kad tuo pat metu kažkaip netyčia galėjo pastumti ir motinÄ , to tiksliai neprisimena, tačiau mamos tyčia tikrai nestÅ«mė. Nuo to susistumdymo kažkaip sujudėjo Å¡aldytuvas ir nuo Å¡aldytuvo virÅ¡aus nukrito didelio senovinio virdulio „samovaro“ dangtis, kuris nukrito tiesiai D. ant galvos ir jÄ praskėlė. Po to, jis išėjo į laukÄ parÅ«kyti ir eidamas per verandÄ pamatė, kad ten padėtas kÅ«jis. Paėmė tÄ kÅ«jį norėdamas padėti atgal į vietÄ , bet tuo pat metu D. vėl pradėjo jį užgaulioti ir kolioti, todėl atsisuko į jį su kÅ«ju rankoje ir pasakė kažkÄ , kas galėjo bÅ«ti panaÅ¡u į grasinimÄ , tiksliai nepamena, bet gali bÅ«ti kažkas panaÅ¡aus į „užsičiaupk arba kaip duosiu“ ar „kaip mausiu tau“, gali bÅ«ti, kad pasakė ir „užmuÅ¡iu“, tų žodžių tiksliai neprisimena.

KÅ«ju tikrai nebuvo užsimojęs, laikė jį rankoje nuleistÄ ir iÅ¡ tikrųjų nežadėjo D. trenkti su tuo kÅ«ju, tik taip sutapo aplinkybės, kad jis jį sunervino bÅ«tent tada, kai laikė rankoje kÅ«jį. Po to nunešė ir padėjo tÄ kÅ«jį į tvartÄ . Vėliau lauke rÅ«kė ir pamatė kaip į kiemÄ atvažiavo policija ir jį sulaikė. PrieÅ¡ tai, bÅ«damas lauke, tikrai nemetė į D. jokio kibiro. Dėl grasinimo sutinka, kad negerai pasielgė, bet nemano, kad Å¡itÄ situacijÄ galima laikyti realiu grasinimu nužudyti, nes neturėjo tokio tikslo, neketino to kÅ«jo panaudoti (b. l. 54–55).

Kaltinamasis R. G. parodė, kad sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, brolis pats ėmė jį stumdyti, o jis gynėsi, tuo metu abu buvo išgėrę, supranta, kad taip elgtis nereikia. Jam nuo pirmadienio prasideda gydymas nuo alkoholizmo. Savo poelgį vertina negerai, suklydo nepasakęs teismui, kad jį brolis puola ir skriaudžia, o jis ir išgėręs stengiasi išvengti tokių situacijų. Dėl nusikaltimų kaltas alkoholis. Visų teismo įpareigojimų laikosi, apart to, kad dar išgerdavo.

Dėl jo daromų nusikaltimų kaltas alkoholis, dabar jo nevartoja, gydosi. Atsiprašė brolio, tarp jų pykčio nėra. Išvadas dėl savo elgesio padarė, prašo neskirti atlikti realios laisvės atėmimo bausmės . Nukentėjusysis D. G. parodė, kad jis yra kaltinamojo brolis. Tyrėja apklausoje ne visiškai teisingai užrašė jo parodymus ir gal per anksti padarė išvadas. Protokole parašyta, kad brolis su kūju užsimojo, bet jis ne užsimojo, o tik paėmė ir mosikavo juo. Jam nebuvo minties, kad jį galėjo užmušti.

Žino, kad yra įspėtas sakyti tiesÄ . 2018 m. rugpjūčio 27 d. jis buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs. Brolis irgi buvo iÅ¡gėręs. Kai brolis pakėlė kÅ«jį, nepamena, ar sakė, kad jį užmuÅ¡, lyg tai nebuvo realių grasinimų apie tai, kad jam kÄ nors padarys. Jam buvo Å¡okas, dėl to ir iÅ¡kvietė policijÄ . Tai buvo jo paskubėtas žingsnis. Pamanė, kad gal brolis trenks, nes iÅ¡gėręs buvo. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaitė nukentėjusiojo D.

G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu b. l. 31–32. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)gatvėje, kartu su savo sutuoktine ir jų vaiku. (duomenys neskelbtini) gyvena jo motina R. K., jos sutuoktinis A. K. ir brolis R. G.. Mano, kad jo brolis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nes mama ne kartÄ yra sakiusi, jog kai brolis iÅ¡geria, namuose kyla problemos. Jis kažkur prieÅ¡ mėnesį laiko atsikraustė laikinai pagyventi į mamos namus, kad padėtų tėvams tvarkytis Å«kyje.

TÄ mėnesį santykiai su broliu buvo normalÅ«s, kai pamatydavo, kad Å¡is iÅ¡gėręs, stengdavosi su pastaruoju nesikalbėti, kad nekiltų problemų. 2018 m. rugpjūčio 27 d., apie 15 valandÄ jis buvo namuose, o brolis grįžo į namus bÅ«damas akivaizdžiai neblaivus. Brolis parsinešė du vieno litro talpos butelius alaus ir prie jo prisikabino praÅ¡ydamas, kad su juo tÄ alų iÅ¡gertų. Jis nenorėjo, bet mama jo paprašė, kad jis iÅ¡gertų su Å¡iuo, tam kad brolis nusiramintų ir pačiam broliui tektų iÅ¡gerti mažiau alkoholio.

IÅ¡gėrė vienÄ stiklinę, brolis tuo tarpu iÅ¡gėrė visÄ butelį. Paskui atidarė antrÄ butelį, jis iÅ¡gėrė stiklinę alaus, brolis baigė antrÄ butelį. Tada mama pradėjo broliui aiÅ¡kinti, kad Å¡is negertų, susitvarkytų gyvenimÄ . R. supyko, pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius, visaip iÅ¡vadino mamÄ , ėmė daužyti daiktus, trankyti Å¡aldytuvo duris, matėsi, kad nebekontroliuoja savęs. Mama pradėjo praÅ¡yti R. kad tas eitų atsigulti, bet Å¡is pradėjo dar labiau ant mamos Å¡aukti.

Tada jis atsistojo į tarpÄ tarp mamos ir brolio bei pasakė R. apsiraminti. Po to R. tyčia abiem rankomis sugriebė jį už marÅ¡kinėlių ir nustÅ«mė į Å¡onÄ . Jam tuo metu nieko nenutiko, fizinio skausmo nejautė, sužalojimų nepatyrė. Tada mama pradėjo priekaiÅ¡tauti broliui dėl to, kad Å¡is stumdosi, tada R. abiem rankomis pastÅ«mė mamÄ , mama neiÅ¡laikė pusiausvyros ir parkrito ant minkÅ¡to „pufo“, kuris stovėjo prie Å¡aldytuvo. Tuomet jis pribėgo prie mamos pažiÅ«rėti ar viskas gerai ir tuo pat metu nuo Å¡aldytuvo virÅ¡aus jam ant galvos nukrito didelis metalinis senovinis virdulys, vadinamas „samovaras“, ir praskėlė virÅ¡ugalvį.

„Samovaras“ nukrito, kadangi kai mama nukrito ant „pufo“, tai sujudėjo Å¡aldytuvas, R. dėl to sužalojimo nėra kaltas. Jis paklausė mamos kaip Å¡i jaučiasi, mama atsakė, kad neužsigavo ir nieko neskauda, bet matė, kad mama atrodė iÅ¡sigandusi. Tada jis pasakė R., kad iÅ¡kvies policijÄ . R. pradėjo rėkti „tik pabandyk, aÅ¡ jus iÅ¡kart užmuÅ¡iu“, ar kažkÄ panaÅ¡aus. Po to mama išėjo į kiemÄ , o R. nuėjo į sandėliukÄ , iÅ¡ ten pasiėmė kÅ«jį, atsinešė į kambarį prie jo, užsimojo tuo kÅ«jų ir sakė „aÅ¡ užmuÅ¡iu tave“.

Tada jis rimtai iÅ¡sigando, nes suprato kad R. visiÅ¡kai nebesiorientuoja aplinkoje ir nekontroliuoja savęs, nežinia kas gali nutikti. Po to jis iÅ¡bėgo į laukÄ kviesti policijos. Kai jau buvo lauke ir ruošėsi skambinti pareigÅ«nams, iÅ¡girdo kaip R. metė kÅ«jį į duris. Kai paskambino pareigÅ«nams, pasakė mamai, kad iÅ¡kvietė policijÄ . Tai iÅ¡girdęs R. iÅ¡bėgo į laukÄ ir vėl pradėjo Å¡aukti ant jo, vadinti necenzÅ«riniais žodžiais. Tuo metu lauke ant suoliuko buvo plastikinis tuščias apie 5 litrų talpos kibiras.

R. griebė tÄ kibirÄ ir jį metė į jį. Kibiras pataikė jam į galvÄ . Pajuto fizinį skausmÄ , tačiau skausmas buvo momentinis, truko labai trumpai, kadangi kibiras buvo lengvas ir tuščias. Po to atvyko policija. Dėl fizinio smurto neturi broliui jokių pretenzijų, tačiau mano, kad R. iÅ¡sakyti grasinimai užmuÅ¡ti buvo realÅ«s, nes tuo metu kai grasino, R. buvo užsimojęs kÅ«ju, be to, matė, kad dėl girtumo sukeltos bÅ«senos savęs visiÅ¡kai nekontroliavo, buvo labai agresyvus, jis iÅ¡sigando dėl sveikatos ir gyvybės. Be to, R. yra teistas ankščiau už smurtÄ prieÅ¡ jį ir jų patėvį (b. l. 31–32).

Nukentėjusysis D. G. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau, tuo metu sakė tiesÄ , bet jam buvo Å¡okas, o tyrėja tarsi darė spaudimÄ . Tyrėja klausė, ar brolis užsimojo kÅ«ju, o jis sakė, kad neužsimojo. BÅ«davo, kad kartais R. iÅ¡gerdavo ir jis tada stengdavosi su juo nekalbėti. Kai mama R. pasakė, kad tvarkytųsi savo gyvenimÄ , R. supyko ir pradėjo trankyti Å¡aldytuvo duris. Mama prašė R. eiti atsigulti, bet R. supyko. Jis irgi sakė R. apsiraminti.

R. jį Å¡iek tiek pastÅ«mė, kad jis atstotų ir netrukdytų jiems aiÅ¡kintis. Mama parkrito ant sofos. Ant jo nukrito „samovaro“ dangtis, o „samovaras“ nukrito nuo to, kai mama, krisdama ant „pufo“ stipriai atsitrenkė į Å¡aldytuvÄ . Matėsi, kad mama buvo iÅ¡sigandusi. R. nesakė, kad užmuÅ¡, gal tyrėja ne taip suformulavo ar ne taip suprato. KÅ«jis bÅ«davo sandėliuke, bet tėvas kažkÄ dirbo ir pastatė jį prieangyje. R. kÅ«jį atsinešė iÅ¡ prieangio, kÅ«ju jis neužsimojo, tik laikė rankose.

R. sakė kažkÄ tokio, kad trenks jam, bet nesakė, kad užmuÅ¡. Tuo metu jis iÅ¡sigando, nes R. buvo stipriai iÅ¡gėręs. Po to iÅ¡bėgo kviesti policijÄ , bet iÅ¡girdo, kad R. metė kÅ«jį į duris. Jis to nematė, jam mama sakė. R. „koliojosi“, vadino jį įvairiais keiksmažodžiais. R., kai bÅ«davo iÅ¡gėręs, dažnai pasikeikdavo. Buvo taip, kad R. metė kibirÄ jam į galvÄ , bet nieko nejuto, nes kibiras buvo tuščias. Sveikatos sužalojimų nepatyrė. Matė, kad R. dėl alkoholio vartojimo nevaldo savęs. Jis bijojo dėl savo sveikatos, bet ne dėl gyvybės. Žinojo, kad R. buvo teistas, jis buvo sumušęs patėvį.

Civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Apie tai, kad R. buvo nuteistas už sugyventinės muÅ¡imÄ , nežinojo. Dabar R. kardinaliai pasikeitęs, nevartoja alkoholio, nekonfliktuoja su tėvais. Jis, D. G., kartais pavartoja alkoholį, bet tik tada, kai nėra brolio. R. dabar vartoja vaistus, vaikÅ¡to pas psichologÄ , lanko paskirtas programas. Atvykę pareigÅ«nai jo nelabai ko klausė, tik sakė, kad R. jiems jau pažįstamas. Kai atvažiavo pas tyrėjÄ , matė jÄ pirmÄ kartÄ , nemano, kad tyrėja turėjo pagrindo jį apkalbėti.

PraÅ¡o jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes jis visai nebegeria, lanko kursus, gydosi ir todėl nekonfliktuoja su artimaisiais. Teisėjus perskaičius policijos pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus b. l. 12–14, 36, nukentėjusysis D. G. parodė, kad jo patėvis A. K. visada guli kambaryje, ne visada bÅ«na adekvatus, jau virÅ¡ 10 metų patėvis vaistus vartoja, kartais daug ko nesupranta. Galėjo bÅ«ti, kad patėvis kokį triukÅ¡mÄ iÅ¡girdo ir prisigalvojo ko nors. Kai jis skambino policijai, nesakė žodžio „gelbėkit“.

IÅ¡kvietė policijÄ tam, kad nekiltų dar didesnis konfliktas. 2018 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policijÄ kvietė D. G., kuris paaiÅ¡kino, kad jo brolis neblaivus ir agresyvus, sumušė pranešėjÄ ir jų motinÄ , grasino kÅ«ju. R. G. nustatytas 2,34 promilės girtumas (b. l. 12–15). 2018 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–23).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ir pan., gali bÅ«ti iÅ¡sakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar vieÅ¡us pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas bÅ«tų realus, duodantis pagrindÄ manyti, kad jis gali bÅ«ti realizuotas.

Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumÄ suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas R.

G. grasinus nužudyti D. G., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pasitvirtino, nes R. G. būdamas agresyviai ir mosikuodamas kūju grasino broliui D. G., sakė užmuš. Kaltinamasis R. G. savo kaltę pripažino iš dalies, pripažįsta, kad su broliu D. G. vartojant alkoholį kilo konfliktas. Pripažįsta, kad rankose turėjo kūjį, bet juo broliui negrasino, užsimojęs nebuvo, tik mosikavo, skėstelėjo. Pripažįsta, kad galėjo pasakyti broliui „Duosiu tau!“, bet tikslo nužudyti brolį neturėjo.

Mano, kad jo elgesys buvo įtakotas alkoholio, tačiau paskutiniu metu nebegeria, gydosi. Teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus konstatuoja, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus teisme, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu nebenurodo, kad brolis grasindamas užsimojo kÅ«ju. Teigia, kad jis tik laikė kÅ«jį, mojavo juo, bet iÅ¡kėlęs jo į viršų ir užsimojęs nebuvo, nesakė, kad užmuÅ¡, sakė, kad trenks. Nurodo, kad iÅ¡bėgo kviesti policijos, kas rodo jo iÅ¡sigandimÄ . Tačiau teigia, kad į policijÄ skambino tik dėl to, kad buvo Å¡oke ir nenorėjo, kad kiltų dar didesnis konfliktas.

Akivaizdu, kad duodamas parodymus teisme nukentėjusysis siekia suÅ¡velninti kaltinamojo - savo brolio atsakomybę, nurodymas kitokias įvykio aplinkybes. Teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotais parodymais, kuriuos laiko teisingais. Be to, pats nukentėjusysis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau. Nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 12–15) nurodyta, kad gavus praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusiojo D.

G. dėl jo psichinės būklės apklausti nebuvo galimybės. 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime (b. l.

36) užfiksuota, kad telefonu bendraujant su kaltinamojo patėviu šis nurodė, kad konflikto nematė. Po konflikto matė, kad kraujuoja D. G. galva ir šis pasakojo, kad apsistumdė su broliu Remigijumi, kuris po to dar ir grasino, kad jį užmuš. Ši ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis R. G. tyčia mojuodamas rankose turimu sunkiu kūju, o ne užsimojęs juo, kas šalintina iš kaltinimo, savo veiksmais ir žodžiais grasino D. G. ir buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Grasinimo realumÄ patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis žino apie ankstesnį brolio teistumÄ dėl patėvio sumuÅ¡imo, kas rodo agresyvų jo bÅ«dÄ . Å ių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , padarytas nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau 4 kartus teistas už smurtÄ artimoje aplinkoje, vienÄ kartÄ taip pat ir žmogaus terorizavimÄ (b. l. 77–95), baustas administracine tvarka (b. l. 96–102), VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 64), Respublikiniame priklausomybės centre lankosi pagal probacijos skyriaus nukreipimÄ profilaktiniams patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo (b. l. 6065 pagal 2018 m. rugsėjo 6 d. specialisto iÅ¡vadÄ R.

G. atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 68), užsiima individualia veikla (b. l. 74). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ bei į kaltinamajam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas.

Kadangi tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, nurodo, kad po Å¡io nusikaltimo R. G. iÅ¡vadas padarė, visai nebegeria alkoholio, gydosi nuo alkoholizmo, jam padeda lankomos smurtinį elgesį keičiančios programos, kas rodo jo norÄ ir tikslus pasitaisyti, darytina iÅ¡vada, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tai yra BK 75 straipsnio tvarka bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams 6 mėnesiams. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai: tęsti gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 5 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktai).

R. G. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintinos. Kaltinamasis R. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d., 15.19 val. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., 14 val. (b. l. 41–42, 45), tai yra vienÄ parÄ , todėl bausmės vykdymo atveju Å¡is laikas įskaitytinas į bausmę, vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant R. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: -tęsti gydytis priklausomybės ligas, -dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, -per 5 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, -nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtÄ bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. liepos 26 d. nuosprendžiu, ir skirti galutinę bausmę 2 (du) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant R. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: -tęsti gydytis priklausomybės ligas, - bÅ«ti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, - per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbųtęsti gydytis priklausomybės ligas, -dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, -per 5 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, -nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal 2018 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį R. G. atliktÄ bausmės dalį ir laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d., 15.19 val. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d., 14 val., tai yra vienÄ parÄ , vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. KardomÄ sias priemones – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Alvydas Rimkevičius