6daae1c2-2b70-470c-8b4e-a0f3e32f3534 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-115-527/2015;teisminio proceso Nr. 2-69-3-15940-2013-5;procesinio dokumento kategorijos: 35.3.6;35.5;50.4;121.14; 121.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės, Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Gudynienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rapslita“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-677-800/2014 pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rapslita“ dėl skolos už patalpų nuomÄ ir delspinigių priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rapslita“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl kompensacijos ir palÅ«kanų priteisimo (trečiasis asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas), n u s t a t ė:I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas 2013-09-27 pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 4‑6), kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 33 705,74 Lt skolÄ nesumokėto nuomos mokesčio (už patalpas 1-me aukÅ¡te 13 664,42 Lt ir už patalpas rÅ«syje 20 041,32 Lt) nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio, 5 679 Lt (2 252,77 Lt už patalpų 1-me aukÅ¡te nesumokėtÄ nuomÄ ir 3 426,23 Lt už patalpų rÅ«syje nesumokėtÄ nuomÄ ) delspinigių nuo nesumokėto nuomos mokesčio, 5 % procentus metinių palÅ«kanų nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 2013-03-29 suraÅ¡ant ir pasiraÅ¡ant valstybės materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktus Nr. 30-IL-204 ir Nr. 30-IL-205 atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui nuomojamÄ valstybės materialųjį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Turto kadastro duomenų byloje Nr. 5011 pastatas pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), lA4p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Patalpų, kurių bendras plotas 165,30 kv. m, indeksas 1-me aukÅ¡te nuo 45b-1 iki 45b-15, rÅ«sio patalpų, kurių bendras plotas 122,95 kv. m, indeksas 45-15, 45-16, 45-17, 45-18, 45-19, 45-20, 45-21, 45-22, 45-23.

TurtÄ 1-me aukÅ¡te atsakovė nuomojosi nuo 2003-10-01 pagal 2003-10-01 Ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3, sudarytÄ su tuo metu šį valstybės turtÄ valdžiusiu patikėjimo teise Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos skyriumi. TurtÄ rÅ«syje atsakovė nuomojosi nuo 2005-02-21 pagal 2005-02-21 Ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 121-3-22, sudarytÄ su Kauno m. VPK. Turto valdymÄ patikėjimo teise perėmus Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei „Vytis“, tarp rinktinės „Vytis“ ir atsakovės 2010-11-23 buvo sudaryti susitarimai Nr. 142-IL-2810 ir 142-IL-2811 prie 2003 m. ir 2005 m. sutarčių.

Å iais susitarimais buvo sutarta, kad nuomotojas pagal 2003 ir 2005 m. sutartis yra rinktinė „Vytis“, o nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja mokėti 1 670,12 Lt dydžio nuompinigius kas mėnesį už turtÄ 1-me aukÅ¡te ir 1 242,22 Lt už turtÄ rÅ«syje. IeÅ¡kovas turto valdytoju tapo 2011-08-25, perėmus jį iÅ¡ rinktinės „Vytis“. Tarp Å¡alių 2011-08-31 buvo sudaryti susitarimai Nr. 30-4-ST2-11-210 ir Nr. 30-4-ST2-11-211, kuriais nuomotojo teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ turto nuomos sutarčių ir visų Å¡ių sutarčių papildymų bei pakeitimų, kurie yra neatskiriamos sutarčių dalys, tarp rinktinės „Vytis“ (nuomotojo) ir UAB „Rapslita“ (nuomininko) perėmė ieÅ¡kovas.

Sudarius tarp Å¡alių susitarimus Nr. 30-4-ST2-11-210 ir Nr. 30-4-ST2-11-211, atsakovė nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio iki 2012 metų kovo mėnesio vykdė sutartinius įsipareigojimus, t. y. mokėjo kas mėnesį nuompinigius 1 670,12 Lt už turtÄ 1-me aukÅ¡te ir 1 242,22 Lt už turtÄ rÅ«syje, o nuo 2012 metų gegužės mėnesio nuomos mokesčio už turtÄ nebemokėjo. Vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais ir sutarčių su atsakove sÄ lygomis, ieÅ¡kovas 2012-11-23 raÅ¡tu Nr. 14069 nutraukė turto nuomos sutartis su atsakove ir prašė nedelsiant padengti 19 144,09 Lt įsiskolinimÄ už nuomÄ .

Atsakovė patvirtino 2012-11-30 ieÅ¡kovo finansų skyriaus parengtÄ skolų suderinimo aktÄ Nr. 14830, kuriame yra duomenys apie tai, kad 2012-11-30 atsakovė ieÅ¡kovui yra skolinga 22 056,42 Lt. Kadangi iÅ¡nuomotas turtas buvo grÄ Å¾intas nuomotojui tik 2013-03-29 suraÅ¡ant ir pasiraÅ¡ant valstybės materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktus Nr. 30-IL-204 ir Nr. 30-IL-205, tai, vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , ir atlyginti nuostolius.

Atsakovės įsiskolinimas už patalpų nuomÄ ieÅ¡kovui 2013-05-31 sudarė 33 705,74 Lt. 2003 m. ir 2005 m. sutarčių punkte Nr. 11 numatyta, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuompinigių, moka delspinigius, t. y. 0,05 % nuo nesumokėtos nuompinigių sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Apskaičiuoti delspinigiai už nesumokėtus nuompinigius yra 5 679 Lt.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 83 259,24 Lt kompensacijÄ , 3 775,18 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ 83 259,24 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, visas atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 87‑93).

Atsakovė nurodė, kad su ieÅ¡kovu sudarytose nuomos sutartyse (2004-08-27 patalpų nuomos sutarties, kurioje buvo pakeista 2003-10-01 sutartis (t. 2, b. l. 99), ir 2005-02-21 nuomos sutartyje (t. 1, b. l. 10)) buvo numatytas 4 punktas, kad :Pritaikydami turtÄ numatytai veiklai, turi teisę į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kiekvienÄ mėnesį mažinant nuompinigių sumÄ (...) atlyginimo už iÅ¡nuomoto turto pagerinimÄ suma negali virÅ¡yti 40 proc. nuompinigių sumos per visÄ nuomos terminÄ ; atlikti kapitalinio remonto darbus galima tik gavus raÅ¡ytinį steigėjo arba jo įgalioto asmens raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ .

Å alims toliau vykdant abi nuomos sutartis, atsakovė atliko daug investicijų reikalavusius turto pagerinimus. Jie atsispindi eksperto A. Z. 2013-11-20 atliktoje „Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, atliktų pagerinimo darbų statybinės vertės nustatymo ataskaitoje“. Be to, įvertintų pagerinimų faktas matyti ir iÅ¡ vieÅ¡ojo registro duomenų: 2006-05-24 pažymėjime apie patalpų įregistravimÄ matyti, jog 2006-05-17 ir 2006-03-28 buvo sudaryti du Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai, pakeista patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios atskiros dalys buvo iÅ¡nuomotos atskiromis 2003 ir 2005 m. nuomos sutartimis, paskirtis, sumažintas jos plotas rekonstruojant.

Pagal du praÅ¡ymus VieÅ¡osios policijos Kauno apsaugos skyrius 2005-10-25 raÅ¡tu Nr. 121-S-777 leido „atlikti kapitalinio remonto darbus iÅ¡nuomotose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pritaikant jas prekybos, maitinimo, Å«kinės veiklos vykdymui ir atitinkamai pakeisti patalpų tikslinę naudojimo paskirtį“. Tik po Å¡io sutikimo/leidimo buvo gautas statybos leidimas ir atliekami visi pagerinimo darbai (t. 1, b. l. 94‑95). Atsakovė į ginčo patalpas investavo ženkliÄ pinigų sumÄ , žinodama, kad už pagerinimus bus atlyginta.

Kai atsakovė pagerinimų darbus užbaigė, Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ 2010-11-23 pageidavo pakeisti sudarytas nuomos sutartis, nurodant, kad už pagerinimus (bÅ«simus, jei tokių ateityje ir bÅ«tų) jau nebus atlyginama. Tačiau atsakovė jau įgytos teisės į kompensacijÄ niekada neatsisakė, tai bÅ«tų nepagrįsta jokia ekonomine logika. Be to, ieÅ¡kovo pirmtakų paruoÅ¡tų pasiraÅ¡ymui 2004 ir 2005 m. sutarčių 4 punktai nenustatė konkretaus termino, per kurį galėtų pageidauti nuomos mokesčio mažinimo.

Juose nustatyta tik tai, kad kompensuojamų pagerinimų suma negali virÅ¡yti 40 procentų nuompinigių sumos per visÄ nuomos terminÄ . Galiausiai, Å¡alių valia ir ketinimai dėl nuomininko teisės į kompensacijÄ už bÅ«simus pagerinimus panaikinimo geriausiai atsispindi abiejų 2010-11-23 Susitarimų 2.1 punktuose („susitarimas įsigalioja nuo 2011 m. sausio 1 d. ir yra neatskiriama sutarties dalis“) bei vieno iÅ¡ Susitarimų 2.2 punkte: „Nuo 2011 m. sausio 1 d. netenka galios 2004-08-27 d. sutarties „Dėl 2003 m. spalio 1 d. ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 3 pakeitimo“ 1 punktas“, kuriame ir buvo aptartos riboto kompensavimo už pagerinimus sÄ lygos.

Gavusi ieÅ¡kovo 2012-11-23 praneÅ¡imÄ , kad nuomos sutartys nutrauktos, ieÅ¡kovui pranešė, jog 2003-10-01 nuomos sutartyje Nr. 3 buvo numatytas 10 metų terminas, o faktinis nuomos terminas yra 9 metai 1 mėnuo ir 23 dienos. 2005-02-21 nuomos sutartyje Nr. 121-3-22 buvo numatytas 10 metų terminas, o faktinis nuomos terminas yra 7 metai 9 mėnesiai ir 2 dienos. Per faktinį nuomos terminÄ bendrai sumokėta nuompinigių suma apskaitos duomenimis yra 208 148,11 Lt. Å io faktinio nuomos termino metu susidariusių nuompinigių sumos 40 procentų dalis bendrai sudaro 83 259,24 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2014-08-01 sprendimu (t. 3, b. l. 36–45) ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 33 705,74 Lt skolos, 5 679 Lt delspinigių, 5 % (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (39 384,74 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 435,54 Lt ieškovo patirtų kelionės išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 1 181,54 Lt žyminio mokesčio ir 76,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovės 194,07 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities VPK.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiAtsakovė apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 53–60) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-08-01 sprendimÄ ir perduoti bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, teismui nutarus neperduoti bylos nagrinėti iÅ¡ naujo – ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. Sprendimo dalis dėl ieÅ¡kinio tenkinimo yra visiÅ¡kai be motyvų, todėl, esant CPK 329 str. 2 d. 4 p. numatytam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas nesilaikė CPK 270 str. 4 d. 1–4 p. ir 329 str. 2 d. 4 p. nustatytų reikalavimų motyvuoti priimamÄ teismo sprendimÄ . Sprendimo dalyje, kuria teismas pasisako dėl ieÅ¡kinio, tik dar kartÄ glaustai pakartojamos bylos faktinės aplinkybės, byloje nustatytų faktinių įvykių seka, tačiau nepateikiama jokių ieÅ¡kovo ar atsakovės argumentus patvirtinančių ar paneigiančių motyvų, t. y. nėra nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimas. Taip pat nepateikiamas ir atsakovės atsikirtimų į ieÅ¡kinį, iÅ¡dėstytų 2013-10-28 atsiliepime, vertinimas ir nenurodoma, kad jie yra nepagrįsti.

Sprendimo dalyje dėl ieÅ¡kinio yra tik trumpai nurodoma, jog: „IÅ¡nagrinėjus pateiktÄ ieÅ¡kovų (?) ieÅ¡kinį ir įvertinus atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius byloje esančius dokumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pilnai pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.“ IÅ¡ tikrųjų jokio „vertinimo“ teismas neatliko ir sprendime nenurodė. Vien sprendimo 6 psl. 2 pastraipoje esantis teiginys, kad teismas kai kuriuos duomenis „įvertino“, dar nereiÅ¡kia tinkamo teismo pareigos atlikimo teisingumo vykdymo procese.

Teismo sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir suprantami, t. y. motyvuoti. Å iuo atveju joks vertinimas sprendime nėra atskleistas, teisinė taika neatkurta. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiomis konkrečiai byloje nustatytomis aplinkybėmis, paaiÅ¡kinimais, argumentais ir dokumentais teismas rėmėsi tenkindamas ieÅ¡kinį, todėl yra akivaizdu, kad sprendimo dalis, kuria tenkinamas ieÅ¡kinys, turėtų bÅ«ti panaikinta, nes yra visiÅ¡kai be motyvų. TÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014 ir joje paminėta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Bylos negrÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo, su sprendimu apeliantė sutinka iÅ¡ dalies (jei teismas bÅ«tų įskaitęs dalį nuompinigių į prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus reikalavimus), tačiau mano, kad teismas privalėjo įvertinti ir pasisakyti dėl atsakovės nurodyto teiginio, jog nuomos mokestis po 2012-02-28 apskritai neturėjo bÅ«ti skaičiuojamas, kadangi nuomos sutartys turėjo bÅ«ti laikomos pasibaigusios nepaisant Å¡alių valios LR Vyriausybės nutarimo Nr. 194 pagrindu. IeÅ¡kovas byloje reikalavo priteisti nuompinigius ir delspinigius, susidariusius nuo 2012-05-01.

Galiausiai, ieÅ¡kinys buvo nepagrįstai visiÅ¡kai tenkintas, priteisiant iÅ¡ atsakovės didesnę nei 19 144,09 Lt nuompinigių sumÄ (susidariusiÄ iki nuomos sutarčių nutraukimo). Nuompinigiai turėjo bÅ«ti mokami tik už laikotarpį 2012 m. gegužės (kaip nurodoma ieÅ¡kinyje), t. y. nuo 2012-05-01 (už I aukÅ¡to patalpas) ir 2012-05-01 (už rÅ«sio patalpas) iki 2012-11-23, kuomet ieÅ¡kovas 2012-11-23 raÅ¡tu Nr. 14069 nutraukė abi turto nuomos sutartis. Tolesnis nuomos mokesčio skaičiavimas buvo nepagrįstas ir negalėjo bÅ«ti priteistas.

Apie tai atsakovė nurodė 2013-12-05 teismo posėdžio metu, pateikdama 3 atsakovės 2012–2013 m. ieÅ¡kovui siųstus raÅ¡tus (t. 1, b. l. 132–134). Juose nurodoma, kad sutinka valdyti nuomotas patalpas iki kol jos bus perimtos neatlygintinės pasaugos pagrindu; ieÅ¡kovui patogiu metu pasiraÅ¡yti bet kokius susitarimus ir aktus, jam atvykus į KaunÄ ; kad nuomos sutarčių 13.4 punktuose nėra numatyta jokių iÅ¡ankstinių Ä®spėjimo apie sutarčių nutraukimÄ terminų; prašė iÅ¡ anksto informuoti, kada ieÅ¡kovas atvyks į KaunÄ ir kad yra pasirengusi perduoti patalpas nuo pat 2012-11-23 raÅ¡to gavimo; bei kad dar 2012-02-28 įvyko faktinis sutartyse numatytas nuomos teisinių santykių nutraukimas, LR Vyriausybei pakeitus 2007-10-10 nutarimÄ Nr. 1082 dėl ginčo patalpų įtraukimo į valstybės atnaujinamo nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä .

Dėl delspinigių taip pat nurodė (2013-02-22 raÅ¡tas), kad neaiÅ¡ku, kaip ir už kokį laikotarpį jie skaičiuojami, Å¡iuo raÅ¡tu grÄ Å¾ino delspinigių sÄ skaitÄ .CK 6.535 str. 3 ir 4 dalys numato, kad „3. Jeigu viena sutarties Å¡alis vengia pasiraÅ¡yti pastato, statinio ar įrenginio perdavimo–priėmimo aktÄ nuomos sutartyje aptartomis sÄ lygomis, tai laikoma, kad atitinkamai nuomotojas atsisako vykdyti savo prievolę perduoti pastatÄ , statinį ar įrenginį, o nuomininkas atsisako juos priimti.

4. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas nuomotojui pagal Å¡io straipsnio nustatytas taisykles.“ IÅ¡ atsakovės 2012-12-11, 2013-02-22 ir 2013-03-14 raÅ¡tų (t. 1, b. l. 132–134) akivaizdu, kad atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovui bet kada perimti nuomotas patalpas, t. y. jų perdavimo nevengė. Abi nuomos sutartis parengė ieÅ¡kovas ir jo pirmtakai, sutartys sudarytos konkurso bÅ«du, dėl to turi bÅ«ti taikoma contra proferentem taisyklė ir laikoma, kad sutarties neaiÅ¡kumai dėl neaptartų turto grÄ Å¾inimo sÄ lygų (kas parengia perdavimo aktÄ , kas nustato jo pasiraÅ¡ymo vietÄ ir laikÄ ) aiÅ¡kintini iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Konkrečiai, dėl patalpų perdavimo ieškovui raštuose nurodė, kad: „...Prašome jas perimti Jums patogia forma, būdu ir laiku, tačiau mokėti nuomos mokestį už Jūsų neperimtas patalpas po to, kai sutartis Jūsų iniciatyva yra nutraukta, nesiruošiame“; „...atsakant į Jūsų telefoninį skambutį, mūsų įmonės vadovas Jums nenurodė, kad „bendrovė dar nepasirengusi perduoti nuomojamas patalpas“, o atvirkščiai, nurodė, kad yra pasirengusi perduoti patalpas, tik ne per 3–4 valandas.

Manau, kad turime laikytis bent minimalių protingumo standartų ir perspėti vienas kitÄ apie pageidaujamo susitikimo laikÄ nors prieÅ¡ 24 valandas. Minėtame JÅ«sų el. laiÅ¡ke, kurį perskaitėme tik Å¡iandien 11 valandÄ , pageidaujate perimti patalpas dar ir Å¡iandien, 10 valandÄ . Keista, kad vakar apie tai telefoninio pokalbio metu taip pat neužsiminėte. Susidaro įspÅ«dis, kad norite mus apkaltinti nenoru perduoti patalpas, nors patys nesistengiate bendradarbiauti su kita Å¡alimi ir sudaryti normalias sÄ lygas jų perdavimui.

PraneÅ¡ame, kad visados buvome ir esame pasirengę perduoti patalpas, tai galite padaryti kad ir Å¡iandien, pvz., 16 val., bei kitomis Jums patogiomis dienomis. PraÅ¡ome informuoti apie JÅ«sų atvykimÄ , kadangi patalpose seniai nėra vykdoma jokia veikla, į jas mums taip pat reikia atvykti prieÅ¡ tai suderinus konkretų laikÄ â€œ. Atsižvelgiant į tai atsakovė mano, kad likusios 14 561,65 Lt sumos priteisimas, esant jau pasibaigusiems nuomos santykiams, taip pat visų reikalautų 5 679 Lt delspinigių priteisimas yra nepagrįstas, kadangi:1) nuomos sutarčių pagrindu tarp Å¡alių susiklostė ne tik savalaikio nuompinigių mokėjimo, bet ir atlyginimo už iÅ¡nuomoto turto pagerinimus teisiniai prievoliniai santykiai;2) priteisęs atsakovės pripažįstamÄ 19 144,09 Lt nuompinigių įsiskolinimÄ , nurodytÄ paties ieÅ¡kovo 2012-11-23 praneÅ¡ime apie nuomos sutarčių nutraukimÄ (t. 1, b. l. 20), teismas turėjo įskaityti jį į prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus;3) ieÅ¡kovo praÅ¡yti 5 679 Lt delspinigiai dėl nesumokėtų nuompinigių neturėjo bÅ«ti priteisiami, nes byloje nėra pateikta jokio delspinigių paskaičiavimo nei pagal atskirus vėlavimo mėnesius, nei bendrai sumai ir neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du Å¡i 5 679 Lt suma susidaro.

Be to, aiÅ¡ku, kad sutartis nutrÅ«ko jau 2012-02-15, LR Vyriausybei priėmus nutarimÄ Nr. 194 dėl 2007-10-10 nutarimo Nr. 1082 pakeitimo. Tokio nutarimo priėmimas sutarčių 13.4 punktuose yra numatytas kaip besÄ lyginis pagrindas nuomos sutarčiai pasibaigti. Nuomos mokestis ne tik kad turėjo nebebÅ«ti mokamas nuo 2012-02-15 LR Vyriausybės nutarimo paskelbimo 2012-02-28 dienÄ ; nuo nesamo nuomos mokesčio nebegalėjo bÅ«ti skaičiuojami ir delspinigiai, kadangi prievolės mokėti patį nuomos mokestį jau nebebuvo.Teismas iÅ¡samiai nenagrinėjo ir dėl to nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimus dėl nuomos mokesčio skolos ir delspinigių už ieÅ¡kinyje nurodytÄ laikotarpį iki 2013-03-29 perdavimo akto pasiraÅ¡ymo.

Jei nepaisant LR Vyriausybės nutarimo Nr. 194 paskelbimo fakto ir bÅ«tų nustatyta atsakovės pareiga mokėti iki nuomos sutarčių 2012-11-23 nutraukimo susidariusiÄ nuomos mokesčio sumÄ skolÄ , už I aukÅ¡to patalpas mokant 1 670,12 Lt per mėnesį, už rÅ«sio patalpas mokant 1 242,22 Lt per mėnesį ir 0,05 % delspinigių už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , tai skolos ir delspinigių dydis už laikotarpį nuo 2012 m. pavasario iki 2012 m. rudens (2012-11-23) byloje nėra pateiktas. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas apmokėti nuomos įsiskolinimÄ už visÄ laikotarpį, t. y. iki 2012-03-29, kuomet buvo suraÅ¡yti materialiojo turto ir priėmimo aktai Nr. 30-IL-204 ir Nr. 30-IL-205, remiasi CK 6.499 straipsnio 2 dalimi.

Visų pirma, pats ieÅ¡kovas, o ne atsakovė vengė nedelsiant perimti baigtas nuomotis patalpas, nors pats ir pranešė apie sutarčių pasibaigimo pagrindus. Antra, Å¡ioje situacijoje CK 6.499 str. 2 dalies norma apskritai neturėtų bÅ«ti taikoma, nes ji atlieka nuomotojo patirtų nuostolių, o ne įsiskolinimo kompensavimo funkcijÄ ir nesudaro pagrindo „nuomos mokesčio“ įsiskolinimo priteisimui. Tokia pastarosios normos taikymo praktika pateikta LAT 2008-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008:

„Dėl naudojimosi daiktu po nuomos sutarties pasibaigimo pasekmių. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ . Å ioje normoje nustatytos prievolės nesilaikymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grÄ Å¾inusiam iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ nuomotojui. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktÄ grÄ Å¾ina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , bei atlyginti nuostolius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje Å¡alių sulygtÄ nuomos mokestį, preziumuojamÄ kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis.“ IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo trukdoma naudotis patalpomis ar kad jis buvo nurodęs, kada planuoja atvykti perimti nuomotas ginčo patalpas.

Dėl nuomos objekto specifiÅ¡kumo atsakovė negalėjo perduoti jo ieÅ¡kovui į rankas, nuveždami į KlaipėdÄ , kadangi patalpos yra nekilnojamasis daiktas. Byloje atsakovė pateikusi dokumentÄ (2012-12-11 raÅ¡tÄ ieÅ¡kovui, t. 1, b. l. 132), jog nuomojamas patalpas siÅ«lo valdyti pasaugos pagrindu, kol ieÅ¡kovas jų nepasiims, kitus du raÅ¡tus, kad nemano, kad vilkina patalpų perdavimÄ , nes iÅ¡ esmės jose nebevykdė jokios veiklos dar žymiai anksčiau iki 2012-11-23 praneÅ¡imo apie sutarčių nutraukimÄ gavimo ir buvo suinteresuota jų kuo greitesniu perdavimu ieÅ¡kovui.Situacijos, kai nuomotojas pats vengia priimti grÄ Å¾inamÄ turtÄ , vertinimo kriterijai yra aptarti LAT 2008-11-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008:

„SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.535 straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad tais atvejais, kai pasibaigus negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai nuomininkas faktiÅ¡kai atlaisvina negyvenamÄ sias patalpas turėdamas tikslÄ jas perduoti nuomotojui, o nuomotojas vengia pasiraÅ¡yti patalpų perdavimo–priėmimo aktÄ , pripažintina, jog nuomotojas atsisako priimti patalpas, o nuomininkas savo ruožtu yra tinkamai įvykdęs CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ .

IÅ¡ esmės iÅ¡sinuomoto turto grÄ Å¾inimas reiÅ¡kia nuomotojo galimybę toliau naudotis ir disponuoti Å¡iuo turtu savo nuožiÅ«ra, o patalpų perdavimo–priėmimo aktas yra vienas iÅ¡ įstatyme nurodytų įrodymų, jog nuomininkas savo pareigÄ yra įvykdęs. Toks CK 6.499 ir 6.535 straipsnių nuostatų aiÅ¡kinimas atitinka bendrÄ sias prievolių teisės normas, įtvirtintas CK Å¡eÅ¡tosios knygos pirmojoje dalyje. Pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalį kiekviena prievolės Å¡alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir, vykdydama prievolę, bendradarbiauti su kita Å¡alimi.

Å is principas įtvirtintas CK 6.200 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad Å¡alys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Bendradarbiauti – reiÅ¡kia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymÄ pareigÄ bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius; Å¡alims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku ar dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal įstatymÄ pareigÄ bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iÅ¡ sutarties, informuoti vienas kitÄ apie atsiradusias sÄ lygas, susijusias su prievolės vykdymu (LAT 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008).

Nagrinėjamoje byloje Å¡alių bendradarbiavimo principas yra svarbus vertinant, kaip prievolės Å¡alys keitėsi informacija apie bÅ«simÄ patalpų perdavimÄ , kaip sprendė kilusius nesutarimus ar neaiÅ¡kumus, kokių ėmėsi priemonių, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prievolė bÅ«tų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus principus ir įstatymo nuostatas, konstatuoja, kad nuomotojo vengimas priimti nuomininko faktiÅ¡kai atlaisvintas ir nuomotojui grÄ Å¾inamas patalpas ir pasiraÅ¡yti tai patvirtinantį perdavimo–priėmimo aktÄ negali bÅ«ti interpretuojamas kaip pagrindas nuomininko atsakomybei dėl pavėluoto patalpų grÄ Å¾inimo pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį kilti.

Dėl to bylÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas apie patalpų grÄ Å¾inimÄ nuomotojui, turi vertinti abiejų Å¡alių nurodytas aplinkybes, jų įrodytus faktus, nustatytų bylos aplinkybių pagrindu susiklosčiusiÄ situacijÄ tinkamai kvalifikuoti teisiÅ¡kai.Atsakovė ne kartÄ ragino (pirmÄ kartÄ 2012-12-11 praÅ¡yme) ieÅ¡kovÄ atvykti į KaunÄ perimti patalpas, nes jo 2012-11-23 praneÅ¡ime iÅ¡ viso nebuvo jokios informacijos apie pageidavimÄ perimti turtÄ . 2013-01-10 raÅ¡te ieÅ¡kovas pareikalavo atsakovės raÅ¡tiÅ¡kai informuoti apie atsakovės pasirengimÄ pasiraÅ¡yti perdavimo aktus, į kÄ 2013-02-07 raÅ¡te (jo ieÅ¡kovas taip pat nepateikė, dėl to Å¡alių bendradarbiavimo pareigos vykdymo tinkamam nustatymui ir iÅ¡samaus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimo tikslu atsakovė praÅ¡o priimti šį įrodymÄ (raÅ¡to tekstÄ ) į bylÄ CPK 314 straipsnio pagrindu) Å¡alia kitų, ginčytinų sutarties nutraukimo momento nustatymo klausimų pakartojo, jog „iki šį turtÄ pagal perdavimo aktÄ faktiÅ¡kai valdyti perims kitas asmuo, valdys jį neatlygintinės pasaugos pagrindu“.

Atsakydamas į pastarÄ jį atsakovės 2013-02-07 raÅ¡tÄ (Å¡i data pažymima kitame ieÅ¡kovo dokumente), ieÅ¡kovas 2013-02-20 raÅ¡tu pakartojo norįs atsakovės raÅ¡tiÅ¡ko informavimo apie atsakovės pasirengimÄ pasiraÅ¡yti perdavimo aktus, dėl to 2013-02-22 raÅ¡te vėlgi atsakovė pasiÅ«lė perimti patalpas ieÅ¡kovui „patogia forma, bÅ«du ir laiku“. Dar vėliau po to ieÅ¡kovas 2013-03-13 17:05 val. el. paÅ¡tu siuntė 2013-03-13 praneÅ¡imÄ (prieÅ¡ tai telefonu pareikalavęs tuojau pat atvykti į patalpas jų perdavimui iÅ¡ anksto neįspėjęs ir atsakovės vadovui esant iÅ¡vykus iÅ¡ Kauno).

Ä® jį atsakovė atsakė nedelsdama 2013-03-14 raÅ¡tu, kad gali perduoti patalpas „šiandien, 16 val.“. Atvykęs ieÅ¡kovo atstovas nesutiko perimti patalpų, kadangi jose rado į patalpas įmontuotus įrenginius (gaisro signalizacijÄ , ventiliacijos sistemÄ , gartraukius ir pan.), Å¡ių įrenginių nepasiėmimo faktÄ jis įvertino kaip kliÅ«tį perimti patalpas ir pasiraÅ¡yti akto nesutiko; 2013-03-25 raÅ¡tu nurodė kitÄ patalpų perdavimo momento 2013-03-29 11 val. Galiausiai, Å¡alys 2013-03-29 pasirašė patalpų perdavimo aktÄ neiÅ¡ardžius jokių aukščiau minėtų pagerinimų ir įrenginių bei inventoriaus, kadangi ieÅ¡kovas persigalvojo ir sutiko priimti patalpas tokias, kaip yra – tai matyti iÅ¡ perdavimo aktų teksto:

„...akto nuostatos netaikomos ... patalpose esančiam turtui, sumontuotai įrangai, inventoriui ir kitoms materialinėms vertybėms“. Tuo pačiu perdavimo metu dalyvavo ir Turto banko atstovas, kuris iÅ¡ karto perėmė minėtas patalpas iÅ¡ ieÅ¡kovo.Nors iÅ¡ karto po 2012-11-23 ieÅ¡kovo praneÅ¡imo ir nebuvo pasiraÅ¡ytas nuomoto turto perdavimo aktas, savo veiksmais atsakovė niekaip nekliudė ieÅ¡kovui naudotis patalpomis ar jas perimti ir visada geranoriÅ¡kai bendradarbiavo perimant seniai atsakovės nebenaudojamas patalpas, todėl pagal LAT pateiktus 6.499 straipsnio 2 dalies ir CK 6.535 straipsnio normų iÅ¡aiÅ¡kinimus ieÅ¡kovas negali remtis tariamu atsakovės vengimu perduoti turtÄ , be to, jam nebuvo padaryta jokių nuostolių.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾intas pagerintas ir didesnės vertės turtas, palyginti su jo verte prieÅ¡ jį iÅ¡nuomojant 2004–2005 metais. PraktiÅ¡kai visas sprendimo motyvuojamosios dalies turinys yra skirtas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentams įvertinti ir pagrįsti jų atmetimo priežastis. Nepaisant to, teismo sprendimas ir Å¡ioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to naikintinas (CPK 263 str.). Teismas nurodo keletÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo priežasčių, kurios nepagrįstos:Sprendime nurodoma, kad ginčo nuomos sutartys buvo sudarytos galiojant LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Disponavimo įstatymo) 14 straipsnio 5 dalies nuostatai, jog Nuomininkui, pagerinusiam iÅ¡sinuomotÄ turtÄ , už pagerinimÄ neatlyginama.

Nors atsakovė kėlė Å¡ios normos konstitucingumo klausimÄ net du kartus ir teismas nutartimis atsisakė kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ dėl jo atitikimo LR Konstitucijos 23 str., 29 straipsnio 1 d. ir 46 straipsniui, tačiau, kaip prašė bylos nagrinėjimo pabaigoje ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo, teismas 2004-08-27 ir 2005-02-21 pasiraÅ¡ytų sutarčių nuostatų nepripažino niekinėmis (CK 1.80 str.), nors ir nustatė, kad jos prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Toks teismo sprendimas, kuriame sutartys nepripažįstamos niekinėmis, bet jomis nesiremiama dėl jų prieÅ¡taravimo „imperatyvioms įstatymų nuostatoms“, be to, prieÅ¡ tai teismui atskiromis nutartimis net du kartus atsisakius kreiptis dėl Å¡ių įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai, sukelia pagrįstas abejones ne tik sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, bet ir jo aiÅ¡kumu, tinkamu Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo taikymu, CPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytai teisės aktų hierarchijai bei CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatytai pareigai kiekvienu atveju, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ .

Å i pareiga iÅ¡plaukia iÅ¡ Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyto imperatyvo, jog Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. O nežinodamas, ar konkretus įstatymas jai prieÅ¡tarauja, teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos. Teismas netinkamai taikė minėtas CPK ir Konstitucijos nuostatas, dėl to CPK 334 straipsnio 3 dalies pagrindu (Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali bÅ«ti paduodami, bet motyvai dėl Å¡ių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti įtraukiami į apeliacinį skundÄ ) Kauno apygardos teismo praÅ¡o panaikinti minėtas 2014-03-04 ir 2014-05-14 nutartis bei atsakovės 2014-04-03 praÅ¡yme nurodytais argumentais kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ .2010-11-23 Å¡alių susitarimus naikinti minėtÄ sÄ lygÄ (sutarčių 4 punktus) teismas vertino kaip iÅ¡Å¡auktus „pastebėjimo, jog jos prieÅ¡tarauja įstatymui“.

Toks teismo motyvas prieÅ¡tarauja byloje surinktiems Å¡alių neginčijamiems raÅ¡ytiniems įrodymams – elektroniniu susiraÅ¡inėjimu dėl 2010-11-23 susitarimų sudarymo, iÅ¡ kurių aiÅ¡ku tik tiek, kad atsakovės direktorius geranoriÅ¡kai sutinka keisti nuompinigių dydį. Be to, liudytoja R. Č., 2010 m. rudenį bendravusi su atsakovės vadovu dėl sutarčių pakeitimo, patvirtino, kad jau tada jai buvo žinoma, kad (po remonto ir rekonstrukcijos) patalpų plotas pasikeitė, reikėjo keisti ir šį punktÄ . 2010-11-23 sutartis paruošė ji, atsakovė dėl jų nesiderėjo.

Liudytojas K. J. pripažino, jog jam buvo žinoma, kad po to, kai jis pasirašė 2004 ir 2005 m. sandorius, numatančius atlyginimÄ už patalpų pagerinimÄ , patalpos buvo pagerintos, tik atsakovė neteikė jokių praÅ¡ymų tai kompensuoti, 2004-08-27 ir 2005-02-21 „sutartį ruošėme mes“, „nenumatyta, kad bus jei mes anksčiau nutraukiame – kaip jie atsiims pagerinimus“, sÄ lyga „kas mėnesį – kaip saugiklis, kad jei mes nenutraukiame sutarties, bet tai nereiÅ¡kia, kad jie kas mėnesį atsiims 40 procentų“, „niekada neprieÅ¡taravome atliekamiems darbams ir rekonstrukcijai“.

Dar kitas liudytojas J. R. teismui patvirtino, kad „patalpos buvo prastos bÅ«klės, todėl reikėjo jas remontuoti, „reikėjo daug investicijų“; „joks verslininkas kÄ galėtų veikti – nežinau“, „vaizdas prasčiau nei čia (teismo salėje)“, „užtruko keletÄ metų iki patalpos sutvarkymo veiklai“, „verslininkas neturėjo jokios naudos, tik investicijas į patalpÄ â€œ, „buvo labai daug problemų“, buvau nuvykęs po remonto – buvo gražu“, „sutartį dėl kompensavimo buvome parašę, priekaiÅ¡tų nebuvo dėl darbų ir sutarties galiojimo“, „Policijos departamentas leido atlikti darbus“, „dėl kompensavimo viskas atsispindėjo sutartyje“, „sutartį ruošė (policijos) apsaugos skyrius“, „buvo padidintas nuomos mokestis“, „kavinės veiklai jos anksčiau dar nebuvo tinkamos“, „buvo operatorinėm, centrinio stebėjimo pultas“, „grindys buvo, viskas buvo susidėvėję“.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tarp Å¡alių susiklostė turto pagerinimo teisiniai santykiai, kuriuos paneigti yra sunku ir kurių nepanaikino 2010-11-23 į ateitį sudaryti, nuo 2011 metų įsigalioję nauji Å¡alių susitarimai. Jei tuometiniai patalpų savininkai (policijos rinktinė Vytis, dabartinis trečiasis asmuo) ir norėjo iÅ¡taisyti kokiÄ nors klaidÄ dėl neatitikimo įstatymui, tai padaryti tai buvo galima tik aiÅ¡kiai numatant, kad minėti 2004-08-27 ir 2005-02-21 sandoriai dėl kompensavimo įsipareigojimo nesukelia jokių teisinių pasekmių ir jais atsakovė negalės remtis.

Galiausiai, atsakovė nebÅ«tų dariusi jokių investicijų ir pagerinimų, jei nebÅ«tų sudariusi minėtų dviejų sandorių. Savo ruožtu ieÅ¡kovas žinojo ir apie atliktus pagerinimus, ir kad dėl jų 10,74 kv. m pasikeitė (sumažėjo) patalpų plotas, ir kad remontas yra užbaigtas 2006-03-28 ir 2006-05-17 Pripažinimo tinkamu naudoti aktais, įregistruotais vieÅ¡ajame registre 2006-05-24 (registro pažymėjimas, t. 1, b. 1.123–124).Teismas nurodė, kad 2004 ir 2005 sutartys pažeidė ir vieÅ¡ojo nuomos konkurso tikslus, tačiau net nesiaiÅ¡kino ir byloje nėra duomenų, kokie buvo konkurso dokumentai ir tikslai.Teismas pažymėjo, kad pagal 2004 ir 2005 sutartis atsakovė turėjo praneÅ¡ti ieÅ¡kovui apie darbų pradžiÄ ir pabaigÄ , ir iÅ¡ 2003 metais prasidėjusių darbų iÅ¡laidų dokumentų (t. 3, b. l. 28–30, 2014-07-23 buhalterinė-chronologinė pažyma) padarė iÅ¡vadÄ , kad tokiÄ pareigÄ atsakovė pažeidė.

Tačiau tuo teismas pripažino, kad minėta pareiga apskritai egzistavo, t. y. sandoris dėl pagerinimo darbų atlikimo ir jų kompensavimo buvo galiojantis. Aplinkybės, kad jis buvo nežymiai pažeistas, niekas neginčija, liudytojas J. R. patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl darbų jis, kaip ieškovo pirmtako atstovas, niekada nereiškė; o ir tokio pažeidimo pasekmės negali paneigti paties pagerinimų atlikimo 2006-03-28 ir 2006-05-17 fakto.Teismas nurodė ir byloje esančioje atsakovės 2014-07-23 buhalterinėje-chronologinėje pažymoje paryškino, kad darbai buvo atliekami ir iki 2005-10-25 statybos leidimo rekonstrukcijai išdavimo (čia ir teismo pažymėta išlaidų dalis – 124 751,13 Lt).

Tačiau ir Å¡i aplinkybė nepaneigia pagerinimų atlikimo pagal 2004 ir 2005 m. sandorius fakto, nes ne visiems su ieÅ¡kovo pirmtakais suderintiems patalpų pagerinimams reikėjo statybos leidimo, kai kurie darbai buvo atliekami paprastojo remonto bÅ«du, kam savivaldybės administracijos leidimas nėra reikalingas. FaktÄ , kad pagerinimų atlikimas buvo suderintas, pripažino ir liudytojai K. J. bei J. R., betarpiÅ¡kai dalyvavę derinimo procedÅ«rose, ir atsakovės 2005-10-24 praneÅ¡imai nuomotojui su konkrečių atliktinų pagerinimo darbų iÅ¡vardinimu - 6 pozicijų griovimo darbai, 11 pozicijų remonto darbai (t. 3, b. l. 8–9), ir liudytojo (tuometinio nuomotojo vadovo) K.

J. pasiraÅ¡ytas 2005-10-25 iÅ¡duotas leidimas atlikti kapitalinio remonto darbus (t. 1, b. l. 97, t. 2, b. l. 8, t. 3, b. l. 7), ir atsakovės 2005-02-28 raÅ¡tas nuomotojui bei 2005-10-17 praneÅ¡imas daugiabučio namo gyventojams dėl remonto (t. 3, b. l. 5–6), siÅ«lant 2005-10-17 susipažinti su architekto K. Å . firmos parengtu darbų projektu, praneÅ¡ime nurodant, kad J. R. (tuometinio nuomotojo darbuotojas, davęs liudytojo parodymus teismui) yra Å¡io aptarimo organizatorius. Matyti, kad prieÅ¡ingai nei teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pirmtakai anaiptol neturėjo jokių priekaiÅ¡tų atsakovei ir buvo patenkinti visiems ieÅ¡kovo atliekamiems darbams.IÅ¡ Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai neįmanoma suprasti, kodėl teismas pripažino atsakovės įmonę „nesÄ Å¾ininga“, nors ji ir turėjo visiÅ¡kÄ nuomotojo pritarimÄ ir palaikymÄ dėl pagerinimo darbų, galiojančiÄ sutartį ir teisėtus lÅ«kesčius, kad už pagerinimus nedidele 40 proc. dalimi jai bus atlyginta.

Be to, liudytojas pripažino, kad, parengęs 2004–2005 m. sutartį, jis nenumatė, kokiu bÅ«du atsakovė atsiims investuotas lėšas, todėl byloje yra bÅ«tina taikyti contra proferentem taisyklę, visus sutarties neaiÅ¡kumus aiÅ¡kinant sutartį parengusios Å¡alies nenaudai (CK 6.193 str.).Teismas suabejojo kai kuriomis į bylÄ pateiktomis iÅ¡laidų PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kuriose nėra nurodomas objektas ar adresas, kuriame atliekami konkretÅ«s pagerinimų darbai. Tačiau minėtas sÄ skaitas iÅ¡rašė ne atsakovė, o jos pirktų prekių ar paslaugų pardavėjai, dėl to nebuvo jokios galimybės kontroliuoti sÄ skaitose daromus įraÅ¡us.Teismų praktikoje yra pripažinta pagerinimų ar kitų iÅ¡laidų suma gali bÅ«ti įrodinėjama ir bet kokiais leistinais kitais įrodymais.

Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė pateikė eksperto iÅ¡vadÄ , kuri atlieka įrodomÄ jÄ funkcijÄ , jÄ buvo bÅ«tina vertinti ir motyvuoti dėl jos teismo sprendime daromas iÅ¡vadas. LAT 2001-05-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549 iÅ¡aiÅ¡kinta, jog teisminio nagrinėjimo eigoje gali bÅ«ti naudojami kaip įrodymai raÅ¡ytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobÅ«džio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias. Tai turto Ä®vertinimo, defektų nustatymo, Ä®rengimų ir mechanizmų iÅ¡tyrimo ar kitokie aktai, kurie yra suraÅ¡yti atitinkamÄ kvalifikacijÄ turinčių asmenų po iÅ¡tyrimo.

Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobÅ«džio, gauta iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma įrodymu – eksperto iÅ¡vada – CPK 91 straipsnio prasme. Toks dokumentas gali atitikti kitÄ Ä¯rodinėjimo priemonės rūšį, numatytÄ procesinio įstatymo, raÅ¡ytinį įrodymÄ , kadangi jame gali bÅ«ti žinių apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai (CPK 73 str.). Dėl to nepagrįsti teismo argumentai, kuriais atsisakyta vertinti draudiko pateiktÄ iki teismo atliktÄ ekspertizės aktÄ kaip įrodymÄ .

Atmesdamas UAB „Skena“ iÅ¡vadÄ vien dėl to, kad ji atlikta 2013 metų lapkritį, teismas nesirėmė Å¡ia teismų praktika ir pažeidė atitinkamas CPK bei Teismų įstatymo nuostatas.               Teismas nepagrįstai priteisė atsakovės ir trečiojo asmens kelionės į teismÄ iÅ¡laidas kaip „kitas bÅ«tinas ir pagrįstas iÅ¡laidas“ (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Minėta teisės norma nenumato kelionės kaip atskiros iÅ¡laidų rÅ«Å¡ies. Be to, trečiasis asmuo minėtų iÅ¡laidų dokumentus pateikė jau po 2014-07-14 įvykusio bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos 2014-07-18, t. y. pažeisdamas CPK 98 straipsnio nuostatas.

Nepaisant to, kad sprendimas iÅ¡ esmės yra nepagrįstas, Å¡ios iÅ¡laidos taip pat neturėjo bÅ«ti priteisiamos.IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ (t. 3, b. l. 65–68) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovo nuomone, teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino tiek faktines, tiek teisines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialines teisės normas. Be to, Å¡ioje byloje yra svarbi dar viena aplinkybė, nustatanti Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ vykdant sutartį, į kuriÄ bÅ«tina atsižvelgti priimant sprendimÄ dėl tarp Å¡alių iÅ¡kilusio ginčo, t. y. tai, kad byloje esamais duomenimis atsakovė vietoje kapitalinio remonto atliko rekonstrukcijÄ , ko pasėkoje nuomojamų patalpų plotas sumažėjo 10,74 kv. m.

Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, pakeisti statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan., galima tik atliekant rekonstrukcijÄ , o patalpų nuomotojas 2005-10-25 raÅ¡tu Nr. 121-S-777 atsakovei davė leidimÄ atlikti tik kapitalinį remontÄ , nes leisti atlikti rekonstrukcijÄ neturėjo teisinio pagrindo. Todėl atsakovė neteisėtai atliko patalpų rekonstrukcijÄ , nes jos atlikimas prieÅ¡taravo įstatymo ir Sutarčių sÄ lygoms.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (t. 3, b. l. 73–79) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus ir nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Trečiasis asmuo palaiko ieÅ¡kovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytus motyvus. Å io atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ argumentai tapatÅ«s argumentams Vilniaus apskrities VPK atstovo iÅ¡dėstytiems bylÄ nagrinėjant Kauno apylinkės teisme. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Kolegija nesutinka su apeliantu, kad sprendimo dalis dėl ieÅ¡kinio tenkinimo yra visiÅ¡kai be motyvų ir kad todėl, esant CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytam absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiÅ¡kai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tuomet, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (žr., pvz., LAT 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010; 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Taigi, tik nustatęs, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, konkrečiai – neiÅ¡sami teismo sprendimo motyvacija, dėl kurios galėjo bÅ«ti neteisinga iÅ¡spręsta byla, ir kai pats negali iÅ¡taisyti Å¡io pažeidimo (jo padarinių), apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (nutartį) turi naikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 str. 1 d.) (LAT 2014-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).Atsakovė 2013-10-28 atsiliepime į ieÅ¡kinį (1 t., b. l.

80) nurodė, jog į ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ , kad sutartys nutraukiamos, iÅ¡ karto reagavo, siÅ«lydama patalpas perimti ir kompensuoti pagerinimo iÅ¡laidas, o iki perėmimo įsipareigojo jas saugoti, kadangi jau kurį laikÄ nebevykdė patalpose kavinės veiklos, jos buvo tuščios. Atsakovė nurodė niekada nevengusi perduoti ieÅ¡kovui patalpų, tačiau dėl užsitęsusio susiraÅ¡inėjimo ir ginčų dėl kompensacijos mokėjimo, pats ieÅ¡kovas neatvykdavo perimti patalpų. Be to, atsakovė pateikė į bylÄ tris 2012–2013 m. ieÅ¡kovui siųstus raÅ¡tus (t. 1, b. l. 132–134).

Nors Å¡ie atsakovės argumentai ir pateikti į bylÄ raÅ¡tai skundžiamame sprendime iÅ¡ tiesų liko neaptarti ir neįvertinti, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas pats gali iÅ¡taisyti apelianto nurodytÄ pažeidimÄ â€“ neiÅ¡samiÄ teismo sprendimo dalies dėl ieÅ¡kinio tenkinimo motyvacijÄ , be pagrindo skundžiamame sprendime neaptarus atsakovės argumentų ir pateiktų įrodymų, susijusių su ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumu.Bylos duomenys patvirtina, jog 2012-11-23 raÅ¡te Nr. 14069 (1 t., b. l.

20) ieÅ¡kovas informavo atsakovę, jog, vadovaujantis LRV 2012-02-15 nutarimu Nr. 194, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, įtrauktas į Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä , jog Å¡is turtas LRV 2007-10-10 nutarime Nr. 1082 nustatyta tvarka perduodamas VÄ® Turto bankui, taip pat apie tai, jog Å¡ių nutarimų pagrindu ir vykdant 2003 ir 2005 m. sutarčių pasibaigimo nuostatų reikalavimus (nuomotojo reikalavimu, kai LRV priima sprendimÄ dėl iÅ¡nuomoto valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo), Å¡ios sutartys nutraukiamos.

Taip pat ieÅ¡kovas priminė, jog nuomininkui, pagerinusiam iÅ¡nuomotÄ turtÄ , už pagerinimus neatlyginama, ir prašė nedelsiant padengti 19 144,09 Lt įsiskolinimÄ už patalpų nuomÄ , neskaičiuojant delspinigių, 2012-12-11 praÅ¡yme ieÅ¡kovui (t. 1, b. l. 132), kurį ieÅ¡kovas nurodė gavęs tik 2013-01-07 (1 t., b. l. 22), atsakovė nurodė sutinkanti sutartis laikyti nutrauktomis nuo 2012-11-23 ir kad šį turtÄ (iki jį pagal perdavimo aktÄ faktiÅ¡kai valdyti perims kitas asmuo) valdys neatlygintinės pasaugos pagrindu bei kad netrukus nutrauks visas Å¡io turto eksploatavimo paslaugų sutartis.

Taip pat atsakovė pareikalavo per 7 dienas sumokėti 83 259,24 Lt (40 proc. nuomos kainos) už turto pagerinimus. 2013-01-10 raÅ¡te Nr. 30-S-730 (1 t., b. l. 22–23) ieÅ¡kovas informavo atsakovę, jog sutartys nei raÅ¡tiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai iki Å¡ios dienos nenutrauktos, susitarimai dėl patalpų nuomos sutarčių vykdymo (galiojimo termino) pabaigos Å¡alių nepasiraÅ¡yti, patalpos perdavimo ir priėmimo aktu negrÄ Å¾intos, UAB ,,Rapslita“ kaip naudojosi taip ir Å¡iai dienai naudojasi nuomojamomis patalpomis, taip pat pareikalavo artimiausiu metu raÅ¡tiÅ¡kai informuoti ieÅ¡kovÄ apie pasirengimÄ pasiraÅ¡yti susitarimus dėl patalpų nuomos sutarčių vykdymo (galiojimo termino) pabaigos ir patalpų perdavimo ir priėmimo aktus.

RaÅ¡te nurodyta, jog nuomojamų patalpų grÄ Å¾inimo vilkinimas sudaro kliÅ«tis LRV 2012-02-15 nutarimo Nr. 194 ir 2007-10-10 Nr. 1082 įgyvendinimui. Atsakovė 2013-02-07 pasiÅ«lyme (3 t., b. l. 61–62) nurodė, jog ieÅ¡kovas, 2013-10-10 raÅ¡te teigdamas, kad abi sutartys nėra nutrauktos, prieÅ¡tarauja savo paties pozicijai, iÅ¡dėstytai 2012-11-23 praneÅ¡ime. IeÅ¡kovui pateikus ofertÄ , o atsakovui – akceptÄ , laikoma, jog Å¡alių susitarimas dėl sutarčių nutraukimo momento fiksavimo yra sudarytas, todėl atsakovė prašė nebesiųsti sÄ skaitų už 2012 m. gruodį, 2013 m. sausio, vasario ir vėlesnius mėnesius, o nuomos mokestį už 2012 m. lapkritį prašė perskaičiuoti už 23 dienas.2013-02-20 raÅ¡te Nr. 30-S-2386 (1 t., b. l. 24–25) ieÅ¡kovas informavo atsakovę gavęs 2013-02-07 atsakovės pasiÅ«lymÄ ir nurodė, jog praÅ¡ymÄ apmokėti patalpų pagerinimo iÅ¡laidas vertina kaip nepagrįstÄ , bei pakartotinai pareikalavo artimiausiu metu raÅ¡tiÅ¡kai informuoti ieÅ¡kovÄ apie pasirengimÄ grÄ Å¾inti nuomotojui iÅ¡sinuomotas patalpas, pasiraÅ¡yti susitarimus dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių vykdymo (galiojimo termino) pabaigos ir patalpų perdavimo ir priėmimo aktus.

RaÅ¡te taip pat nurodyta, jog atsakovės vienaÅ¡alis sprendimas valdyti iÅ¡sinuomotÄ turtÄ pasaugos pagrindu, iki šį turtÄ perims kitas asmuo, nesant tam turto valdytojo praÅ¡ymo ar sutikimo, yra niekinis ir ieÅ¡kovui nepriimtinas. IeÅ¡kovui taip pat nepriimtina atsakovės pozicija dėl nuomos teisinių santykių pasibaigimo momento fiksavimo. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ . Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnio 4 dalį.

Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grÄ Å¾inti pastatÄ laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiÅ¡kai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties Å¡alys pasiraÅ¡o perdavimo–priėmimo aktÄ (CK 6.535 str. 2 d.). Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrÄ Å¾ina daikto nuomotojui, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.; LAT 2011-02-07 nutartis civilinėje bylioje Nr. 3K-3-37/2011).

Atsakovė 2013-02-22 praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 133) nurodė, jog ,,Kaip ir ankstesniuose mÅ«sų raÅ¡tuose, galime pakartoti, kad Jums patogiu metu pasiraÅ¡ysime bet kokius susitarimus ir aktus, Jums atvykus į KaunÄ , t. y. į mÅ«sų bendrovę ar į nuomotas patalpas. Iki Å¡iol jokio poreikio perduoti patalpas aktu neakcentavote. Jei jums yra bÅ«tinas patalpų perdavimas aktu, praÅ¡ome informuoti kada tai galite atlikti. Buvome ir esame pasirengę tai padaryti nuo pirmojo JÅ«sų raÅ¡to gavimo, t. y. nuo 2012-11-23 d. kai buvo pasiektas susitarimas jas nutraukti Å¡alių susitarimu, priimant JÅ«sų ofertÄ ,,sutartys nutraukiamos“.

Sutarčių 13.4 punktuose ar teisė aktuose nėra jokio prieÅ¡laikinio įspėjimo termino ar kitų lengvatų. Kaip patys nurodėte savo 2012-11-23 d. raÅ¡te, LR Vyriausybė jau 2012-02-28 d. pakeitė 2007-10-10 d. nutarimÄ Nr. 1082, įtraukdama JÅ«sų mums nuomojamas patalpas į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sÄ raÅ¡Ä . Vadinasi, neinformuodami mÅ«sų apie tai, faktiÅ¡kai neteisėtai gaudavote nuomos pajamas iki 2012-11-23 d., kai surašėte minėtÄ praneÅ¡imÄ , jog ,,sutartys nutraukiamos“.

Mes niekada nevengėme perduoti patalpų JÅ«sų komisariatui. PraÅ¡ome jas perimti Jums patogia forma, bÅ«du ir laiku, tačiau mokėti nuomos mokestį už JÅ«sų nepriimtas patalpas po to, kai sutartis JÅ«sų iniciatyva yra nutraukta, nesiruoÅ¡iame. Taip pat grÄ Å¾iname ir nepagrįstai iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ delspinigiams ,,per 2012 metus“, kadangi iÅ¡ jos neaiÅ¡ku, už kurį laikotarpį – iki 2012-11-23 d. ar po 2012-11-23 d. – ji suformuota“. 2013-03-13 raÅ¡te Nr. 30-S-3248 (1 t., b. l.

26) ieÅ¡kovas nurodė, jog kovo 13 d. telefoniniu pokalbiu tarp Klaipėdos aps. VPK Logistikos skyriaus vyriausiojo specialisto E. K. ir UAB ,,Rapslita“ direktoriaus R. J. derinant iÅ¡vykimo į Kauno miestÄ ir patalpų perdavimo ir priėmimo laikÄ , UAB ,,Rapslita“ direktorius R. J. informavo, kad bendrovė dar nepasirengusi perduoti nuomojamas patalpas. IeÅ¡kovas prašė raÅ¡tiÅ¡kai informuoti apie pasirengimÄ 2013-03-14 10 val. grÄ Å¾inti iÅ¡sinuomotas patalpas bei pasiraÅ¡yti patalpų perdavimo–priėmimo aktus. Atsakovė 2013-03-14 praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 134) nurodė, jog ,,Elektroniniu laiÅ¡ku mÅ«sų įmonės vadovui siųstame 2013-03-13 d. raÅ¡te Nr. 30-S-3248 nurodėte, kad norėjote perimti mums nuomotas patalpas po kelių valandų, 2013-03-13 d.

Deja, buvau iÅ¡vykęs ir taip greitai grįžti į KaunÄ nebuvo jokių galimybių, dėl to atsakant į JÅ«sų telefoninį skambutį, mÅ«sų įmonės vadovas Jums nenurodė, kad ,,bendrovė dar nepasirengusi perduoti nuomojamas patalpas“, o atvirkščiai, nurodė, kad yra pasirengusi perduoti patalpas, tik ne per 3–4 valandas. Manau, kad turime laikytis bent minimalių protingumo standartų ir perspėti vienas kitÄ apie pageidaujamo susitikimo laikÄ nors prieÅ¡ 24 valandas. Minėtame JÅ«sų el. laiÅ¡ke, kurį persikaitėme tik Å¡iandien 15 val., pageidaujate perimti patalpas dar ir Å¡iandien, 10 valandÄ .

Keista, kad vakar apie tai telefoninio pokalbio metu taip pat neužsiminėte. Susidaro įspÅ«dis, kad norite mus apkaltinti nenoru perduoti patalpas, nors patys nesistengiate bendradarbiauti su kita Å¡alimi ir sudaryti normalias sÄ lygas jų perdavimui. PraneÅ¡ame, kad visados buvome ir esame pasirengę perduoti patalpas, tai galite padaryti kad ir Å¡iandien, pvz., 16 val., bei kitomis Jums patogiomis dienomis. PraÅ¡ome iÅ¡ anksto informuoti apie JÅ«sų atvykimÄ , kadangi patalpose seniai nėra vykdoma jokia veikla, į jas mums taip pat reikia atvykti prieÅ¡ tai suderinus konkretų laikÄ .“IeÅ¡kovo 2013-03-25 raÅ¡te Nr. 30-4-S-60 (1 t., b. l. 28), adresuotame atsakovei, nurodyta, jog 2013-03-19 ieÅ¡kovo Logistikos skyriaus vyriausiasis specialistas E. K. atvyko į Kauno miestÄ priimti ginčo patalpas, tačiau patalpų perdavimas–priėmimas neįvyko dėl atsakovės nepasirengimo perduoti iÅ¡sinuomotas patalpas bei dėl neatlaisvintų atsakovės įrenginiais ir inventoriumi patalpų.

RaÅ¡te nurodyta, jog 2013-03-29 ieÅ¡kovo atstovai pakartotinai atvyks priimti iÅ¡sinuomotÄ turtÄ ir kad praÅ¡oma pasiruoÅ¡ti grÄ Å¾inti patalpas ir pasiraÅ¡yti priėmimo–perdavimo aktus. Apeliantės teigimu, ieÅ¡kinys buvo nepagrįstai tenkintas, priteisiant iÅ¡ atsakovės didesnę nei 19 144,09 Lt nuompinigių sumÄ (susidariusiÄ iki nuomos sutarčių nutraukimo), kadangi nuompinigiai turėjo bÅ«ti mokami tik iki 2012-11-23, kuomet ieÅ¡kovas 2012-11-23 raÅ¡tu Nr. 14069 nutraukė abi turto nuomos sutartis.

CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ . Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnio 4 dalį. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grÄ Å¾inti pastatÄ laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiÅ¡kai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties Å¡alys pasiraÅ¡o perdavimo–priėmimo aktÄ (CK 6.535 str. 2 d.). Jeigu, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrÄ Å¾ina daikto nuomotojui, nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.;

LAT 2011-02-07 nutartis civilinėje bylioje Nr. 3K-3-37/2011). Situacijos, kai nuomotojas pats vengia priimti grÄ Å¾inamÄ turtÄ , vertinimo kriterijai yra aptarti LAT 2008-11-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008: „SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.535 straipsnio nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad tais atvejais, kai pasibaigus negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai nuomininkas faktiÅ¡kai atlaisvina negyvenamÄ sias patalpas turėdamas tikslÄ jas perduoti nuomotojui, o nuomotojas vengia pasiraÅ¡yti patalpų perdavimo–priėmimo aktÄ , pripažintina, jog nuomotojas atsisako priimti patalpas, o nuomininkas savo ruožtu yra tinkamai įvykdęs CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ .

IÅ¡ esmės iÅ¡sinuomoto turto grÄ Å¾inimas reiÅ¡kia nuomotojo galimybę toliau naudotis ir disponuoti Å¡iuo turtu savo nuožiÅ«ra, o patalpų perdavimo–priėmimo aktas yra vienas iÅ¡ įstatyme nurodytų įrodymų, jog nuomininkas savo pareigÄ yra įvykdęs. Toks CK 6.499 ir 6.535 straipsnių nuostatų aiÅ¡kinimas atitinka bendrÄ sias prievolių teisės normas, įtvirtintas CK Å¡eÅ¡tosios knygos pirmojoje dalyje. Pagal CK 6.38 straipsnio 3 dalį kiekviena prievolės Å¡alis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau ir, vykdydama prievolę, bendradarbiauti su kita Å¡alimi.

Å is principas įtvirtintas CK 6.200 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad Å¡alys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Bendradarbiauti – reiÅ¡kia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymÄ pareigÄ bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius; Å¡alims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku ar dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal įstatymÄ pareigÄ bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iÅ¡ sutarties, informuoti vienas kitÄ apie atsiradusias sÄ lygas, susijusias su prievolės vykdymu (LAT 2008-09-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008).

Nagrinėjamoje byloje Å¡alių bendradarbiavimo principas yra svarbus vertinant, kaip prievolės Å¡alys keitėsi informacija apie bÅ«simÄ patalpų perdavimÄ , kaip sprendė kilusius nesutarimus ar neaiÅ¡kumus, kokių ėmėsi priemonių, kad CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prievolė bÅ«tų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus principus ir įstatymo nuostatas, konstatuoja, kad nuomotojo vengimas priimti nuomininko faktiÅ¡kai atlaisvintas ir nuomotojui grÄ Å¾inamas patalpas ir pasiraÅ¡yti tai patvirtinantį perdavimo–priėmimo aktÄ negali bÅ«ti interpretuojamas kaip pagrindas nuomininko atsakomybei dėl pavėluoto patalpų grÄ Å¾inimo pagal CK 6.499 straipsnio 2 dalį kilti.

Dėl to bylÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas apie patalpų grÄ Å¾inimÄ nuomotojui, turi vertinti abiejų Å¡alių nurodytas aplinkybes, jų įrodytus faktus, nustatytų bylos aplinkybių pagrindu susiklosčiusiÄ situacijÄ tinkamai kvalifikuoti teisiÅ¡kai.“Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju, sprendžiant dėl nuomos mokesčio priteisimo už laikotarpį nuo 2012-11-23 iki perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymo, ieÅ¡kovui remiantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, nustatinėtina aplinkybė yra tai, ar atsakovė pavėlavo (ir jei pavėlavo – tai kiek) grÄ Å¾inti nuomotas patalpas, ir tai, ar pats nuomotojas nevengė priimti grÄ Å¾inamÄ turtÄ .Kaip matyti iÅ¡ atsakovės 2012-12-11 praÅ¡ymo (t. 1, b. l. 132), jame pati atsakovė nurodė sutinkanti sutartis laikyti nutrauktomis nuo 2012-11-23 ir kad šį turtÄ (iki jį pagal perdavimo aktÄ faktiÅ¡kai valdyti perims kitas asmuo) valdys neatlygintinės pasaugos pagrindu bei kad netrukus nutrauks visas Å¡io turto eksploatavimo paslaugų sutartis.

Vadinasi, pati atsakovė, laikydama sutartis nutrauktomis nuo 2012-11-23 ir paminėdama patalpų perdavimo akto suraÅ¡ymÄ ateityje, tokiu bÅ«du patvirtino faktinį patalpų neperdavimo faktÄ ir tai, jog suprato, kada patalpas faktiÅ¡kai dar reikės perduoti pagal perdavimo aktÄ , nors ieÅ¡kovas 2012-11-23 raÅ¡te Å¡ios aplinkybės ir nebuvo nurodęs.Apeliantės teigimu, pats ieÅ¡kovas, o ne atsakovė vengė nedelsiant perimti baigtas nuomotis patalpas, nors pats ir pranešė apie sutarčių pasibaigimo pagrindus.

Tačiau tai, kad po 2012-11-23 raÅ¡to gavimo pati atsakovė, suprasdama bÅ«tinybę suraÅ¡yti perdavimo aktÄ , pradžioje pati vengė faktiÅ¡kai aktu perduoti (grÄ Å¾inti) patalpas, kolegijos nuomone, patvirtina Å¡ios aplinkybės:- pati atsakovė, sutartis laikydama nutrauktomis nuo 2012-11-23, tik 2012-12-11 praÅ¡yme (t. 1, b. l. 132) ieÅ¡kovui (kurį Å¡is teigia gavęs tik 2013-01-07) nurodė, jog netrukus nutrauks visas Å¡io turto eksploatavimo paslaugų sutartis (nors, kolegijos nuomone, jau ir iki to buvo pakankamai laiko tam atlikti), be to, be jokio teisėto pagrindo nurodė šį turtÄ (iki jį pagal perdavimo aktÄ faktiÅ¡kai valdyti perims kitas asmuo) valdysianti neatlygintinės pasaugos pagrindu (negavusi dėl to ieÅ¡kovo sutikimo, kuris, kolegijos nuomone, Å¡ioje situacijoje buvo bÅ«tinas), o svarbiausia – nenurodė ieÅ¡kovui nei jokios datos, kada ji galėtų atlikti turto perdavimÄ , nei to, kad tokį perdavimÄ pasiruoÅ¡usi atlikti bet kada, nei siÅ«lymo tÄ datÄ pasirinkti pačiam ieÅ¡kovui (nors, kolegijos nuomone, pati atsakovė, norėdama iÅ¡vengti tolimesnio nuomos mokesčio mokėjimo, pirmiausia pati turėjo rodyti tam iniciatyvÄ ir siÅ«lyti įvairiausius variantus);- nenuginčyta ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė (1 t., b. l. 22), jog pirmÄ jį raÅ¡ytinį atsakymÄ , datuotÄ 2012-12-11, į 2012-11-23 raÅ¡tÄ ieÅ¡kovas gavo tik 2013-01-07, kas reiÅ¡kia, jog atsakovė, laikydama sutartį nutraukta nuo 2012-11-23 ir suprasdama, jog patalpas reikia grÄ Å¾inti (perduoti), pusantro mėnesio į ieÅ¡kovÄ dėl patalpų perdavimo net nesikreipė;- ieÅ¡kovui 2013-01-10 raÅ¡te (1 t., b. l. 22–23) aiÅ¡kiai nurodžius, jog patalpos perdavimo–priėmimo aktu negrÄ Å¾intos ir pareikalavus artimiausiu metu raÅ¡tiÅ¡kai informuoti ieÅ¡kovÄ apie pasirengimÄ pasiraÅ¡yti patalpų perdavimo–priėmimo aktus, atsakovė beveik mėnesį tylėjo, o 2013-02-07 pasiÅ«lyme (3 t., b. l. 61–62), laikydama sutartį nutrauktÄ nuo 2012-11-23, prašė nebesiųsti sÄ skaitų už 2012 m. gruodį ir vėlesnius mėnesius, o nuomos mokestį už 2012 m. lapkritį perskaičiuoti už 23 dienas, tačiau svarbiausia – vėlgi nenurodė ieÅ¡kovui nei datos, kada ji galėtų atlikti turto perdavimÄ , nei to, kad tokį perdavimÄ pasiruoÅ¡usi atlikti bet kada, nei siÅ«lymo tÄ datÄ pasirinkti pačiam ieÅ¡kovui;- ieÅ¡kovui 2013-02-20 raÅ¡te (1 t., b. l. 24–25) pakartotinai pareikalavus artimiausiu metu raÅ¡tiÅ¡kai informuoti ieÅ¡kovÄ apie pasirengimÄ grÄ Å¾inti nuomotojui iÅ¡sinuomotas patalpas, pasiraÅ¡yti susitarimus dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarčių vykdymo (galiojimo termino) pabaigos bei patalpų perdavimo ir priėmimo aktus, atsakovė 2013-02-22 praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 133) be jokio pagrindo nurodė, jog ,,Kaip ir ankstesniuose mÅ«sų raÅ¡tuose, galime pakartoti, kad Jums patogiu metu pasiraÅ¡ysime bet kokius susitarimus ir aktus, Jums atvykus į KaunÄ , t. y.

į mÅ«sų bendrovę ar į nuomotas patalpas. Iki Å¡iol jokio poreikio perduoti patalpas aktu neakcentavote“, kadangi, kaip matyti iÅ¡ pacituoto susiraÅ¡inėjimo, iki tol jokiame raÅ¡te atsakovė nebuvo nurodžiusi, kad ieÅ¡kovui patogiu metu pasiraÅ¡ys bet kokius susitarimus ir aktus, ieÅ¡kovo atstovams atvykus į KaunÄ , t. y. į bendrovę ar į nuomotas patalpas, o ieÅ¡kovas dar 2013-01-10 raÅ¡te (1 t., b. l. 22–23) buvo nurodęs bÅ«tinybę pasiraÅ¡yti turto perdavimo aktÄ .Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė 2013-02-22 praneÅ¡ime (t. 1, b. l. 133) raÅ¡tu suformulavo savo praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovui perimti patalpas ieÅ¡kovui ,,patogia forma, bÅ«du ir laiku“, tačiau ieÅ¡kovas, kaip spręstina iÅ¡ 2013-03-13 raÅ¡to (1 t., b. l. 26), iÅ¡siųsto elektroniniu paÅ¡tu atsakovei 2013-03-13 17:02 val., t. y. jau po darbo valandų, tik 2013-03-13 telefonu sugebėjo susisiekti su atsakovės direktoriumi dėl iÅ¡vykimo į Kauno miestÄ ir patalpų perdavimo–priėmimo laiko suderinimo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog, kaip matyti iÅ¡ atsakovės 2013-03-14 praneÅ¡imo (t. 1, b. l. 134), ieÅ¡kovo telefonu pasiÅ«lytas atvykimo laikas buvo tÄ pačiÄ dienÄ (2013-03-13) po kelių valandų, kai atsakovės vadovas, jo teigimu, buvo iÅ¡vykęs ir neturėjo galimybių operatyviai sugrįžti į KaunÄ , taip pat atsižvelgiant į tai, jog elektroniniu paÅ¡tu atsakovei 2013-03-13 17:02 val., t. y. jau po darbo valandų, atsiųstame ieÅ¡kovo 2013-03-13 raÅ¡te (1 t., b. l. 26), kurį atsakovė nurodė perskaičiusi tik 2013-03-14 15.00 val., buvo nurodytas, kolegijos nuomone, iÅ¡ tiesų neprotingas praÅ¡ymas raÅ¡tiÅ¡kai informuoti apie pasirengimÄ 2013-03-14 10.00 val., t. y. rytojaus dienÄ , grÄ Å¾inti patalpas (kuriose nebebuvo vykdoma jokia veikla ir į kurias atsakovei taip pat reikėjo laiko atvykti) ir pasiraÅ¡yti perdavimo–priėmimo aktus, be to, atsižvelgiant į apeliantės nurodytas aplinkybes, kurių atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė neginčijo, t. y.

į tai, jog 2013-03-19 atvykęs ieÅ¡kovo atstovas nesutiko perimti patalpų, kadangi jose rado į patalpas įmontuotus įrenginius (gaisro signalizacijÄ , ventiliacijos sistemÄ , gartraukius ir pan.), kurių nepasiėmimo faktÄ jis įvertino kaip kliÅ«tį perimti patalpas ir pasiraÅ¡yti akto nesutiko, nors 2013-03-29 Å¡alys pasirašė patalpų perdavimo aktÄ neiÅ¡ardžius jokių aukščiau minėtų pagerinimų ir įrenginių bei inventoriaus, kadangi ieÅ¡kovas persigalvojo ir sutiko priimti patalpas tokias, kaip yra – tai matyti iÅ¡ perdavimo aktų teksto:

„...akto nuostatos netaikomos ... patalpose esančiam turtui, sumontuotai įrangai, inventoriui ir kitoms materialinėms vertybėms“, kolegijos nuomone, laikant, jog po atsakovės 2013-02-22 praneÅ¡imo gavimo iki 2013-02-29 buvo pakankamai laiko ieÅ¡kovui, susisiekus su atsakove, perimti ginčo patalpas, kurios faktiÅ¡kai buvo perimtos tik 2013-03-29, sÄ Å¾ininga, teisinga ir protinga priteistÄ nuomos mokesčio sumÄ sumažinti vieno mėnesio nuomos mokesčio suma, sudarančia 2 912,33 Lt (1 670,11 + 1 242,22), kas atitinka 843,47 Eur, t. y. priteistÄ 33 705,74 Lt sumÄ sumažinti iki 30 793,41 Lt (kas atitinka 8 918,39 Eur).

Nesutiktina su apeliante, jog Å¡ioje situacijoje CK 6.499 straipsnio 2 dalies norma apskritai neturėtų bÅ«ti taikoma, nes ji atlieka nuomotojo patirtų nuostolių, o ne įsiskolinimo kompensavimo funkcijÄ ir nesudaro pagrindo „nuomos mokesčio“ įsiskolinimo priteisimui. LAT 2008-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008 nurodyta: „Dėl naudojimosi daiktu po nuomos sutarties pasibaigimo pasekmių. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ .

Å ioje normoje nustatytos prievolės nesilaikymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grÄ Å¾inusiam iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ nuomotojui. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktÄ grÄ Å¾ina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , bei atlyginti nuostolius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje Å¡alių sulygtÄ nuomos mokestį, preziumuojamÄ kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis.“ Kadangi Å¡iuo atveju nuomos mokestį buvo praÅ¡oma priteisti vadovaujantis CK 6.499 straipsnio 2 dalimi, bÅ«tent kuri numato nuomotojo teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Å¡ia teisės norma, visiÅ¡kai pagrįstai tÄ nuomos mokestį iki 2013-02-29 ir priteisė.IeÅ¡kovui neįrodžius, kad jis dėl patalpų neperdavimo po 2012-11-23 iki 2013-03-29 patyrė didesnius nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis, kolegijos nuomone, delspinigiai, paskaičiuoti už šį laikotarpį nuo nuomos mokesčio sumos, virÅ¡ijančios 21 376,88 Lt nuomos mokesčio sumÄ iki 2012-11-23, skundžiamu sprendimu negalėjo bÅ«ti priteisti.

Pažymėtina, jog 21 376,88 Lt nuomos mokesčio dydis paskaičiuotas taip: laikant, jog per mėnesį nuomos mokestis sudaro 2 912,33 Lt (1 670,11 + 1 242,22), o per 7 dienas nuo 2012-11-23 iki 2012-11-30 atitinkamai 679,54 Lt (2 912,33 x 7 / 30), iÅ¡ Å¡alių pripažintos 22 056,42 Lt skolos sumos 2012-11-30 dienai minusavus 679,54 Lt sumÄ gaunama 21 376,88 Lt (22 056,42 – 679,54) nuomos mokesčio suma iki 2012-11-23. Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nepagrįstai minima 19 144,09 Lt suma yra be pagrindo paskaičiuota iki 2012-10-31, t. y. iÅ¡ Å¡alių pripažintos 22 056,42 Lt skolos sumos 2012-11-30 dienai minusavus vieno mėnesio nuomos mokesčio dydį: 22 056,42 – 2 912,33= 19 144,09.Tačiau, byloje nesant jokio ieÅ¡kovo praÅ¡ytų priteisti ir pirmosios instancijos teismo priteistų delspinigių paskaičiavimo nei pagal atskirus vėlavimo mėnesius, nei bendrai sumai ir dėl to nesant galimybės nustatyti, kokio dydžio paskaičiuoti delspinigiai buvo paskaičiuoti ir priteisti už nuomos mokestį iki 2012-11-23 ir už nuomos mokestį, paskaičiuotÄ nuo 2012-11-24 iki 2013-03-29, kolegija naikina teismo sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ atsakovės 5 679 Lt delspinigių, o taip pat ir sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias bus įmanoma apskaičiuoti tik iÅ¡nagrinėjus visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, ir Å¡ias bylos dalis grÄ Å¾ina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Å ioje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar atsakovei turi bÅ«ti atlyginta už atliktus pagerinimo darbus nuomotose patalpose.Kolegija kaip visiÅ¡kai nepagrįstus vertina apeliacinio skundo argumentus, jog teismas, priteisęs atsakovės pripažįstamÄ 19 144,09 Lt nuompinigių įsiskolinimÄ , nurodytÄ paties ieÅ¡kovo 2012-11-23 praneÅ¡ime apie nuomos sutarčių nutraukimÄ (t. 1, b. l. 20), turėjo įskaityti jį į prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus reikalavimus, atsižvelgdamas į tai, jog nuomos sutarčių pagrindu tarp Å¡alių susiklostė ne tik savalaikio nuompinigių mokėjimo, bet ir atlyginimo už iÅ¡nuomoto turto pagerinimus teisiniai prievoliniai santykiai.Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2003-10-01 tarp Kauno m.

VPK Apsaugos skyriaus ir atsakovės buvo sudaryta ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis, kurios 4 punkte buvo numatyta, kad nuomininkui, pagerinusiam iÅ¡sinuomotÄ turtÄ (t. y. ginčo patalpos I aukÅ¡te), už pagerinimÄ neatlyginama (t. 1, b. l. 7), tačiau 2004-08-27 sutartimi (t. 1, b. l. 81) 2003-10-01 sutarties 4 punktas buvo pakeistas, įraÅ¡ant: ,,Nuomininkas, pagerinęs iÅ¡sinuomotÄ turtÄ (atlikęs iÅ¡nuomoto turto kapitalinio remonto darbus, pritaikydamas turtÄ savo veiklai, turi teisę į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kiekvienÄ mėnesį mažinant nuompinigių sumÄ .

Apie nurodytų darbų pradžiÄ bei pabaigÄ Nuomininkas privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti Nuomotojui ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 (penkias) darbo dienas. Å iame punkte nurodyta atlyginimo už iÅ¡nuomoto turto pagerinimÄ suma, negali virÅ¡yti 40 (keturiasdeÅ¡imties) proc. nuompinigių sumos per visÄ nuomos terminÄ â€œ. 2005-02-21 tarp Kauno m. VPK Apsaugos skyriaus ir atsakovės buvo sudaryta ilgalaikio materialiojo turto (t. y. ginčo patalpų rÅ«syje) nuomos sutartis, kurios 4 punktas buvo analogiÅ¡kas 2004-08-27 padarytam sutarties pakeitimui dėl pagerinimo darbų kompensavimo (t. 1., b. l. 10). 2010-11-23 susitarimais tarp Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ (Nuomotojo) ir UAB „Rapslita“ (Nuomininko), įsigaliojusiais nuo 2011-01-01 (t. 1, b. l. 14‑17), sutarčių 4 punktai buvo panaikinti.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, 2003-10-01 ir 2005-02-21 Ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys buvo pasiraÅ¡ytos atsakovei laimėjus 2003-09-05 ir 2005-02-07 vieÅ¡us konkursus, galiojant LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui, kurio 14 straipsnio 5 dalis numatė: ,,Nuomininkui, pagerinusiam iÅ¡sinuomotÄ turtÄ , už pagerinimÄ neatlyginama”. CK 6.501 straipsnis numato galimybę į iÅ¡laidų atlyginimÄ pagerinus daiktÄ , jeigu tai atliekama turint nuomotojo leidimÄ .

IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo nurodė, jog pastebėjus, kad į sutartis neteisėtai įtrauktos įstatymui prieÅ¡taraujančios sÄ lygos, 2010-11-23 abi nuomos sutartys buvo pakeistos, pasiraÅ¡ant naujus susitarimus Nr. 142-IL-2810,142-IL-2811. Patalpų perdavimo momentu 2010 m. jokio įsiskolinimo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei „Vytis“ už Å¡io turto nuomÄ atsakovė neturėjo. Iki perdavimo momento jokių praÅ¡ymų ar pretenzijų dėl Å¡io turto nuomos mokesčio mažinimo turto pagerinimo pagrindu gauta nebuvo.

Teisme apklausta liudytoja R. Č., ruoÅ¡usi 2010-11-23 susitarimus dėl sutarčių pakeitimo, nurodė, jog jai nebuvo žinoma apie jokias atsakovės investuotas sumas į iÅ¡nuomotÄ turtÄ , jokių reikalavimų niekas nereiÅ¡kė; sutarties nuostatos buvo keičiamos, nes jos neatitiko įstatymų reikalavimų, be to, sutartyje buvo sumažinta kvadratÅ«ra atsižvelgiant į Registrų centro duomenis. Liudytojas S. G. patvirtino, jog buvo reikalinga atlikti sutarčių pakeitimus, nes teisės aktai draudė pagerinimų kompensavimÄ ; jam nebuvo žinoma apie jokias atsakovės investuotas lėšas ar jų dydį, jokių pretenzijų iÅ¡ atsakovės nebuvo gauta.

Liudytojas K. J., pasirašęs 2003 m. sutartį, nurodė, kad 2004 m. atsakovė iniciavo sutarties pakeitimÄ , numačiusį, kad galima mažinti nuompinigių sumÄ pagerinimų sÄ skaita kas mėnesį, 2005 metais buvo pasiraÅ¡yta nauja sutartis su tokia pat sÄ lyga, tačiau atsakovė per visÄ nuomos laikÄ tokių praÅ¡ymų nereiÅ¡kė. Liudytojas J. R. nurodė, kad iÅ¡nuomotos patalpos buvo prastos bÅ«klės, todėl reikėjo daug investicijų, remontas buvo atliekamas apie du metus, tačiau atsakovė, atlikusi remontÄ , niekada nesikreipė dėl nuomos mažinimo ir nebuvo pateikusi jokių dokumentų, patvirtinančių remonto iÅ¡laidas, visada mokėjo priskaičiuotÄ nuomos sumÄ , problemų dėl nuomos mokesčių nebuvo.

Kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog esminės sutarties sÄ lygos (kainos), nustatytos vieÅ¡o konkurso bÅ«du, keitimas Å¡alių susitarimu, kai jos keitimo galimybė nenustatyta Å¡iuos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, neatitiktų Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nustatytų imperatyviųjų valstybės turto valdymo principų, vieÅ¡ojo nuomos konkurso organizavimo nuostatų, pažeistų kitų nuomos konkurse dalyvavusių asmenų teises ir teisėtus interesus. 2003-10-01 sutarties Nr. 3 3 punktas nustatė, kad nuompinigių dydį nuomotojas perskaičiuoja kiekvienų kalendorinių metų pradžioje, vadovaujantis aplinkos ministro ir finansų ministro bendru įsakymu patvirtinta Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomÄ skaičiavimo tvarka.

AnalogiÅ¡ka nuostata buvo įraÅ¡yta ir 2005-02-21 sutartyje Nr. 121-3-22. Tarp Å¡alių sutartys buvo sudaromos vieÅ¡o konkurso bÅ«du, o ne Å¡alių susitarimu, todėl konkurso pagrindu pasiraÅ¡ytos sutarties sÄ lygos negalėjo bÅ«ti keičiamos Å¡alių susitarimu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių susitarimuose ir sutartyse numatytas nuompinigių mažinimas atliktų pagerinimų sÄ skaita nebuvo galimas, todėl pagrįstai atmetė atsakovės argumentÄ dėl laisvos Å¡alių galimybės tartis, nes tai prieÅ¡taravo ne tik Å¡alių pasiraÅ¡ytų sutarčių 3 punktui, bet ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatoms, ir pagrįstai pripažino, jog tokie susitarimai pažeidė vieÅ¡osios teisės imperatyvias normas ir vieÅ¡o nuomos konkurso tikslus.

Nors atsakovė kėlė LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Disponavimo įstatymo) 14 straipsnio 5 dalies nuostatos (jog Nuomininkui, pagerinusiam iÅ¡sinuomotÄ turtÄ , už pagerinimÄ neatlyginama) konstitucingumo klausimÄ , kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai 2014-03-04 ir 2014-05-14 nutartyse iÅ¡dėstytais argumentais, kuriems kolegija pritaria ir jų nekartoja, atsisakė kreiptis į LR Konstitucinį TeismÄ dėl Å¡ios įstatymo nuostatos atitikimo LR Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai ir 46 straipsniui.

Apeliantas be jokio pagrindo teigia, jog teismas, nustatęs, jog 2004-08-27 ir 2005-02-21 sutarčių 4 punkto nuostatos prieÅ¡taravo „imperatyvioms įstatymų nuostatoms“, tačiau nepripažinęs jų niekinėmis (CK 1.80 str.), be pagrindo jomis nesirėmė. Kolegija pažymi, jog dėl to, kad 2004-08-27 ir 2005-02-21 sutarčių 4 punkto nuostatos teismo nebuvo pripažintos niekinėmis, byla nėra iÅ¡nagrinėta neteisingai. Be to, teismas, nors ir nurodęs, kad Å¡ie Å¡alių susitarimai prieÅ¡taravo LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Disponavimo įstatymo) 14 straipsnio 5 dalies nuostatos, Å¡iomis 4 punkto nuostatomis vis tik rėmėsi, tačiau jas vertino kaip nesÄ Å¾iningas, be to, nustatė, jog pati atsakovė tas nuostatas pažeidė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas patyrė vykdydama bÅ«tent tÄ susitarimÄ , t. y. kapitaliÅ¡kai remontuodama bÅ«tent ginčo patalpas, prieÅ¡ tai gavusi nuomotojo leidimÄ ir apie darbų pradžiÄ ir pabaigÄ raÅ¡tu praneÅ¡usi nuomotojui ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas.  Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, leidimas atlikti kapitalinį remontÄ buvo duotas tik 2005-10-25 (t. 2, b. l. 8), tuo tarpu atsakovė net ir negavusi leidimo statybos darbų atlikimui vykdė statybos darbus.

Be to, kaip nustatyta byloje esančiais duomenimis, atsakovė vietoje kapitalinio remonto atliko rekonstrukcijÄ , ko pasėkoje nuomojamų patalpų plotas sumažėjo 10,74 kv. m. Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, pakeisti statinio iÅ¡orės matmenis – ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan., galima tik atliekant rekonstrukcijÄ , o patalpų nuomotojas 2005-10-25 raÅ¡tu Nr. 121-S-777 atsakovei davė leidimÄ atlikti tik kapitalinio remonto darbus, bet ne rekonstrukcijÄ , kas duoda pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė patalpų rekonstrukcijÄ atliko negavusi nuomotojo leidimo, todėl, vadovaujantis CK 6.501 straipsniu, ir dėl Å¡ios priežasties negali pretenduoti į iÅ¡laidų atlyginimÄ pagerinus daiktÄ .Atskirai pasisakytina ir VieÅ¡osios policijos Kauno apsaugos skyriaus 2005-10-25 duoto leidimo (t. 2, b. l.8), kuriame nurodyta, jog, vadovaujantis Lietuvos policijos apsaugos organizavimo tarybos virÅ¡ininko A.

S. 2004-08-08 raÅ¡tu Nr. 5-AOT-4/2-SD8-1070 ,,Dėl steigėjo leidimo nuomininkui atlikti iÅ¡sinuomotų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, kapitalinio remonto darbus“ leidžiama atlikti kapitalinio remonto darbus iÅ¡nuomotose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune pritaikant jas prekybos, maitinimo, Å«kinės veiklos vykdymui ir atitinkamai pakeisti patalpų tikslinę naudojimo paskirtį. Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos policijos apsaugos organizavimo tarybos virÅ¡ininko A. S. 2004-08-05 raÅ¡to Nr. 5-AOT-4/2-SD8-1070 (2 t., b. l. 5), jame nurodyta, jog Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neprieÅ¡tarauja, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Apsaugos skyriaus valdomose ir Å¡iuo metu iÅ¡nuomotose patalpose (duomenys neskelbtini), Kaune, bÅ«tų atliktas kapitalinis remontas nuomininko UAB ,,Rapslita“ lėšomis, kartu primenant, jog 2003-10-01 Nuomos sutartyje nėra nustatytos sÄ lygos atlyginti nuomininkui už iÅ¡nuomoto turto pagerinimÄ .

Kolegijos nuomone, yra akivaizdu, jog steigėjas leidimÄ davė tik atlikti kapitalinį remontÄ nuomininko UAB ,,Rapslita“ lėšomis, o po to, kai 2004-08-27 buvo pakeistas 2003-10-01 Nuomos sutarties 4 punktas, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad steigėjas bÅ«tų davęs leidimÄ atlikti kapitalinį remontÄ ne nuomininko (ar iÅ¡ dalies ne nuomininko) lėšomis, bet nuomotojo (ar iÅ¡ dalies nuomotojo) lėšomis. Vadinasi, bylos duomenys nepatvirtina, jog nuomotojo steigėjas bÅ«tų davęs leidimÄ atlikti kapitalinį remontÄ ne nuomininko (ar iÅ¡ dalies ne nuomininko) lėšomis, bet nuomotojo (ar iÅ¡ dalies nuomotojo) lėšomis.IÅ¡ atsakovės pateikto dokumento nuomos sÄ naudos „Savanoriai“ nustatyta, kad įvairÅ«s darbai buvo atliekami 2003‑2004 m. laikotarpiu, o taip pat 2005 metais, nors leidimas darbams atlikti buvo duotas tik 2005-10-25.

Atsakovė teismui nepateikė dokumentų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti, kada, kas ir kokius darbus atliko, kiek buvo sumokėta, kada darbai buvo atlikti. Kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovė, vykdydama komercinę veiklÄ ir jÄ plėsdama kaip verslininkė, turėjo bÅ«ti apdairi ir suprasti, jog investuodama lėšas į nuomojamas patalpas ir jų rekonstrukcijÄ , nebÅ«dama tam gavusi ieÅ¡kovo leidimo, veikia savo rizika dėl turėtų iÅ¡laidų susigrÄ Å¾inimo.

Pritartina teismo iÅ¡vadai, kad atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai ir aiÅ¡kindama nuomos sutarčių 4 punktÄ (galiojusį iki 2011-01-01), numačiusį atsakovės teisę į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kiekvienÄ mėnesį mažinant nuompinigių sumÄ . Atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių ir kitokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, jog atlikusi darbus kas mėnesį bÅ«tų informavusi patalpų nuomotojÄ apie iÅ¡leistÄ remontui pinigų sumÄ ir atitinkamai bÅ«tų praÅ¡iusi mažinti nuomos kainÄ .

Byloje taip pat nėra duomenų, kada buvo gautas leidimas ir suderinimai su atitinkamomis institucijomis, leidusiomis atlikti statybos (o ypač – rekonstrukcijos) darbus po 2005-10-24 gauto Kauno m. VPK Apsaugos skyriaus sutikimo. Kaip matyti iÅ¡ priedo prie civilinės bylos lapų 82, 114, 125, 169, 191, 200, 205, 216‑217, 230, atsakovė sutartis darbams atlikti sudarinėjo 2003-12-02, 2004-01-05, 2005-09-01, 2005-07-04, 2005-01-04, 2005-03-14, 2005-03-01, 2005-05-12, 2005-06-01 net negavusi leidimo iÅ¡ patalpų nuomotojo.

Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir atsakovės 2014-07-23 buhalterinė pažyma (t. 3, b. l. 28‑30), kurioje nurodomos sumos, panaudotos ginčo objekto statybai nuo 2003-12-15 iki 2005-12-13 ir kurioje nurodytų sumų nuo 2005-10-24 iki 2005-12-13 pagal atsakovės pateiktus dokumentus nėra galimybės priskirti bÅ«tent ginčo patalpų kapitalinio remonto iÅ¡laidoms. IÅ¡ priedo prie bylos (pvz. b. l. 86, 99, 103, 106, 107, 108, 117) ir buhalterinės pažymos nustatyta, kad po 2005-10-24 buvo iÅ¡leista 14 912,63 Lt, 1 527,68 Lt, 70 000 Lt, 4 68,02 Lt, 1 125 Lt ir t. t., tačiau, kaip teisingai nurodė teismas, Å¡ių sumų susieti su ginčo objektu nėra jokio pagrindo, nes dokumentų, patvirtinančių, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos prekės buvo įgytos ar kapitalinio remonto darbai atlikti bÅ«tent ginčo patalpose, nėra.

VisiÅ¡kai pritartina teismo iÅ¡vadai, kad atlikdama statybos darbus be nuomotojo leidimo, t. y. pažeidžiant pačios atsakovės inicijuoto sutarties pakeitimo reikalavimÄ , atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai. Be to, byloje nebuvo pateikti dokumentai, kad galiojant terminuotoms 2003-10-01 sutartims, 2004-08-27 Å¡ios sutarties pakeitimui ir 2005-02-21 sutartims atsakovė nors kartÄ bÅ«tų kreipusis dėl remontui iÅ¡leistų lėšų įkaitymo į nuomos mokestį. Atsakovė, 2010-11-23 pasiraÅ¡iusi naujus susitarimus (t. 1, b. l. 14‑17), pagal kuriuos iÅ¡nyko galimybė kiekvienÄ mėnesį iki 40 procentų mažinti nuompinigių sumÄ kapitalinio remonto iÅ¡laidų sÄ skaita ir kuriuose buvo aiÅ¡kiai nurodyta, jog ,,nuomininkui, pagerinusiam iÅ¡nuomotÄ turtÄ už pagerinimÄ neatlyginama“, tačiau iki to laiko net nereikalavusi jokių investuotų lėšų įskaitymo į nuomos mokestį ir dėl jokių lėšų įskaitymo (kompensavimo) su patalpų nuomotoju nesusitarusi, kolegijos nuomone, neturėjo jokio teisinio pagrindo nuo 2012 m. gegužės mėnesio nemokėti nuomos mokesčio ir Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu reikalauti priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo kompensacijÄ už atliktus nuomotų patalpų pagerinimo darbus.

Atsakovė klausimÄ apie nuompinigių mažinimÄ atliktų darbų verte iÅ¡kėlė tik ieÅ¡kovui pareikalavus atlaisvinti patalpas ir nutraukus sutartį, o savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ teisme dėl kompensacijos priteisimo (netgi ne dėl nuompinigių mažinimo) teisme pareiÅ¡kė tik ieÅ¡kovui teisme pareiÅ¡kus reikalavimÄ priteisti įsiskolinimÄ už nuomÄ . Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neturėjo pagrindo remonto iÅ¡laidų įskaityti į nuomos mokestį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuomos sutarties pakeitimÄ dėl kompensavimo mechanizmo inicijavo atsakovė ir nebuvus galimybės nustatyti tikrÄ sias sutarties sudarymo aplinkybes (atsakovės direktoriui bylos nagrinėjime nedalyvavus), abejotinas sutarties sÄ lygas aiÅ¡kino tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies, t. y. ieÅ¡kovo, naudai. Tarp Å¡alių sudarytų sutarčių 7 punktai numatė, kad nuomininkui draudžiama iÅ¡sipirkti nuomojamÄ ilgalaikį turtÄ , tačiau buvo nustatyta, jog jį galima privatizuoti įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas padarė visiÅ¡kai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, nebÅ«dama gavusi nuomotojo sutikimo ir pažeisdama sutarties sÄ lygas, investavo į nuomojamas patalpas pinigus, tikėdamasi ateityje privatizuoti Å¡ias patalpas, o kartu ir įsigyti visus atliktus pagerinimus. Nuomotojui Nuomos sutarties sudarymo metu negalėjo bÅ«ti žinoma, kad nuomos objektas bus pertvarkomas pagal nuomininko siekiamÄ tikslÄ â€“ privatizuoti patalpas, todėl rizikÄ dėl iÅ¡sinuomotų negyvenamųjų patalpų pritaikymo konkrečiai veiklai investuojant lėšas Å¡ioje situacijoje turi prisiimti nuomininkas.

Atsižvelgiant į visus Å¡iuos iÅ¡vardintus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai atmetė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , t. y. atsakovei nepateikus tiek įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės investicijų bÅ«tent į ginčo patalpų kapitalinį remontÄ (ir tuo labiau – ne į rekonstrukcijÄ ) dydį, tiek įrodymų apie tai, kad tos investicijos buvo atliktos turint patalpų nuomotojo leidimÄ . Apeliantas be jokio pagrindo teigia, jog teismas, nustatęs, jog 2004-08-27 ir 2005-02-21 sutarčių 4 punkto nuostatos prieÅ¡taravo „imperatyvioms įstatymų nuostatoms“, tačiau nepripažinęs jų niekinėmis (CK 1.80 str.), be pagrindo jomis nesirėmė.

Kolegija pažymi, jog dėl to, kad 2004-08-27 ir 2005-02-21 sutarčių 4 punkto nuostatos teismo nebuvo pripažintos niekinėmis, byla nėra iÅ¡nagrinėta neteisingai. Be to, teismas, nors ir nurodęs, kad Å¡ie Å¡alių susitarimai prieÅ¡taravo LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Disponavimo įstatymo) 14 straipsnio 5 dalies nuostatos, Å¡iomis 4 punkto nuostatomis vis tik rėmėsi, tačiau jas vertino kaip nesÄ Å¾iningas, be to, nustatė, jog pati atsakovė tas nuostatas pažeidė ir bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas patyrė vykdydama bÅ«tent tÄ susitarimÄ , t. y. kapitaliÅ¡kai remontuodama bÅ«tent ginčo patalpas, prieÅ¡ tai gavusi nuomotojo leidimÄ ir apie darbų pradžiÄ ir pabaigÄ raÅ¡tu praneÅ¡usi nuomotojui ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 darbo dienas.

 Tai, kad nuomotojas žinojo, kad dėl atlikto remonto (rekonstrukcijos) 10,74 kv. m pasikeitė (sumažėjo) patalpų plotas ir kad remontas yra užbaigtas 2006-03-28 ir 2006-05-17 Pripažinimo tinkamu naudoti aktais, įregistruotais vieÅ¡ajame registre 2006-05-24 (registro pažymėjimas, t. 1, b. 1. 123–124), tai, jog anot liudytojo J. R., jokių pretenzijų dėl darbų jis, kaip ieÅ¡kovo pirmtako atstovas, niekada nereiÅ¡kė, kolegijos nuomone, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad, atsakovei iki sutarčių nutraukimo nereiÅ¡kus reikalavimų dėl jos turėtų iÅ¡laidų įskaitymo į nuompinigius kiekvienÄ mėnesį mažinant nuompinigių sumÄ , ieÅ¡kovas tokiu bÅ«du bÅ«tų sutikęs ar įsipareigojęs atlyginti (kompensuoti) to remonto iÅ¡laidas ir kad tai galėtų bÅ«ti vertinama kaip pagrindas prieÅ¡ieÅ¡kiniui patenkinti.

Apeliacinio skundo teiginys, jog teismas nesiaiÅ¡kino ir byloje nėra duomenų, kokie buvo konkurso dokumentai ir tikslai, kolegijos nuomone, niekaip nepagrindžia apelianto abejonių dėl teismo teiginio, jog 2004 ir 2005 sutartys pažeidė ir vieÅ¡ojo nuomos konkurso tikslus. Jeigu atsakovė manė, jog 2004 ir 2005 sutartys nepažeidė vieÅ¡o nuomos konkurso tikslų, tai bÅ«tent ji, o ne pats teismas, vadovaujantis rungtyniÅ¡kumo principu, ir turėjo tai patvirtinančius įrodymus pateikti į Å¡iÄ bylÄ , kurioje teismo vaidmuo nėra aktyvus.Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, 1997-12-19 sprendimas byloje Helle v.

Finland; 2007-12-18 sprendimas byloje Marini v. Albania). Atsižvelgdama į tai, kolegija, palikdama nepakeistÄ sprendimo dalį, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, tiesiog pritaria apylinkės teismo argumentams ir dėl likusių apeliantės teiginių bei abejonių nepasisako.Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ pakeičia: priteistÄ iÅ¡ atsakovės 33 705,74 Lt skolos sumÄ sumažina iki 30 793,41 Lt (kas atitinka 8 918,39 Eur), nurodo, jog priteistos 5 procentų metinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo priteistos 30 793,41 Lt (kas atitinka 8 918,39 Eur) sumos; panaikina teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteista 5 679 Lt delspinigių ir 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos bei 435,54 Lt ieÅ¡kovo patirtų kelionės iÅ¡laidų, taip pat sprendimo dalis, kuriomis bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos iÅ¡ atsakovės trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities VPK ir valstybei, ir Å¡ias bylos dalis grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kitas sprendimo dalis palikdama nepakeistas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. sprendimÄ pakeisti. PriteistÄ iÅ¡ atsakovės UAB ,,Rapslita“ 33 705,74 Lt skolos sumÄ sumažinti iki 30 793,41 Lt (kas atitinka 8 918,39 Eur).Nurodyti, jog priteistos 5 procentų metinės palÅ«kanos skaičiuojamos nuo priteistos 30 793,41 Lt (kas atitinka 8 918,39 Eur) sumos. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteista 5 679 Lt delspinigių ir 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos bei 435,54 Lt ieÅ¡kovo patirtų kelionės iÅ¡laidų, taip pat sprendimo dalis, kuriomis bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos iÅ¡ atsakovės trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities VPK ir valstybei, ir Å¡ias bylos dalis grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas. Teisėjai:                                                                 Aušra Baubienė Jolita Cirulienė                                                                                                                                  Virginija Gudynienė