6daa2f40-7fcd-438c-b7ca-7d10eb43c322 · Panevėžio apygardos teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1-119-719/2015             Proceso Nr. 1-01-1-04732-2015-7             Procesinio sprendimo kategorija:             1.1.7.2.7.; 1.2.4.1.; 2.1.8.; 2.3.6.4.5.;              2.1.15.3.3.2.(S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 21 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas ArtÅ«ras Ridikas, sekretoriaujant JÅ«ratei Buitvydienei ir Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant: prokurorei Janinai Ražanskienei,nukentėjusiajam E. V.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Reginai Butnevičienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nedirbantis, vedęs, deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2000-05-25 pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis 2000 m. balandžio 11 d.

įstatymo „Dėl Amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p. nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas; 2) 2002-01-23 pagal BK (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, atidedant bausmės vykdymÄ 2 metams; 3) 2002-02-26 pagal BK (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymÄ 2 metams; 4) 2002-06-18 pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 metams. 2003 m. rugsėjo 23 d. veika perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimÄ 2 metams 6 mėnesiams; 5) 2005-04-08 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams; 6) 2005-10-05 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 7) 2007-08-20 pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį – 8 MGL ( 1040 Lt) dydžio bauda; 8) 2009-03-12 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2007-08-20 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams su (6 MGL) 780 Lt bauda. 2011-12-01 teismo nutartimi paskirta ir nesumokėta bauda pakeista 3 parų areštu; 9) 2014-03-06 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 641 straipsnio 1 dalį – areštu 60. Vadovaujantis BK 722 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs; 10) 2014-08-04 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 641 straipsnio 1 dalį – areštu 28 paroms, bausmę atlikęs; 11) 2015-01-21 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 63 straipsnio 1 ir 3 dalis – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.

Pritaikius BK 641 straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir n u s t a t ė : N. Å . 2015 m. sausio 20 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl tarpusavyje kilusio konflikto, nukentėjusiajam E. V. du kartus peiliu dÅ«rė į pilvo sritį, padarydamas E. V. durtines – pjautines kiaurymines pilvo žaizdas su didžiosios taukinės ir skersinės storosios žarnos sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, taip tyčia sunkiai sutrikdė E. V. sveikatÄ .

Kaltinamasis N. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. sausio 20 d. jis su nukentėjusiuoju bei Ž. K., A. G. ir E. V., kurie visi, išskyrus Ž. K. vartojo alkoholį, važiavo Ž. K. vairuojamu automobiliu, nes buvo paprašęs pavežti jį iki namų. Į automobilį jis įsėdo prie (duomenys neskelbtini). Jis buvo visiškai blaivus. Pavažiavus du ar tris šimtus metrų, jis išlipo iš automobilio, perbėgo (duomenys neskelbtini) gatvę ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Nukentėjusiojo jis visiškai nelietė, nematė jo nei sužaloto, nei nugriuvusio ir mano, kad nukentėjusysis galėjo sukonfliktuoti su kokiu nenustatytu asmeniu.

Anksčiau atsisakė duoti parodymus, nes jam buvo daromas spaudimas – liepiama prisipažinti. Ž. K. jis anksčiau pažinojo, nes su juo kartu atliko bausmę. A. G. žinojo iÅ¡ matymo. Nukentėjusysis E. V. parodė, kad jis kaltinamojo nepažįsta. 2015 m. sausio 20 d., po savo gimtadienio, jis gėrė sidrÄ , po to jo kaimynas Ž. K. paprašė leisti pavažiuoti jo maÅ¡ina su reikalais, jis sutiko ir važiavo kartu su Ž. K., kuris vairavo jo automobilį. Dabar nepamena kur, jie pasiėmė asmenį, pravarde (duomenys neskelbtini), po to, kažkur prie garažų (duomenys neskelbtini) gatvėje – N. Å ..

Ž. K. vairavo automobilį ir buvo blaivus. Jis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, (duomenys neskelbtini) gale už jo nugaros, o N. Å . už vairuotojo. Jie visi trys iÅ¡gėrinėjo. Bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, N. Å . pradėjo rÅ«kyti, o jis pradėjo sakyti, kad jo automobilyje nerÅ«koma. Jis liepė sustabdyti automobilį, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo pats ir liepė iÅ¡lipti N. Å .. N. Å . iÅ¡lipęs jam sudavė smÅ«gį peiliu į pilvÄ , tačiau jis ne iÅ¡ karto suprato, kad peiliu, galvojo, kad sudavė kumščiu.

Tada N. Å . pasakė: -„Ar dar nekrenti iÅ¡ vieno karto?“ Tada dar antrÄ kartÄ sudavė. Po to jis nieko nebepamena, prabudo tik ligoninėje. Ligoninėje jis buvo apklaustas, tačiau buvo po narkozės, supainiojo skirtingus įvykius ir ne taip papasakojo įvykio aplinkybes. Byloje jis reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos – 137,30 Eurų. Å iÄ sumÄ sudaro iÅ¡laidos už vaistus, kelionės iÅ¡laidos. Bei 11500 Eur ieÅ¡kinį dėl padarytos neturtinės žalos.

Jis po sužalojimo nebegali dirbti, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl nedarbingumo nustatymo. Liudytojas Ž. K. parodė, kad datos nepamena, jis vairavo E. automobilį, kuriuo kartu važiavo E., N. bei asmuo, pravarde (duomenys neskelbtini), šių asmenų pavardžių jis nežino. Jis buvo blaivus, o visi kiti neblaivūs ir automobilyje vartojo alkoholį, nes šventė E. gimtadienį. Bevažiuojant E. su N. automobilyje susiginčijo. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties vaikų namais E. liepė jam sustoti, E. ir N. išlipo iš automobilio ir jis matė, kaip N. nubėgo.

Jokio konflikto tarp N. ir E. jis nematė. Tada jis su automobiliu nuvažiavo, sustojo gatvelėje ir, palikęs automobilį ruošėsi išeiti. Tada išgirdo, kaip šaukia (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad kažkas blogai E. ir nuvežė jį į ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė teisingus parodymus. Liudytojas A. G. parodė, kad datos neprisimena kada, pas jį iš ryto atvažiavo Ž. K. su nukentėjusiuoju. Susitikę jie gėrė alkoholį. Kažkaip atsirado (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur susitiko N. Š., kuris kartu su jais alkoholio nevartojo.

Važiuojant automobiliu, nukentėjęs buvo nemažai iÅ¡gėręs ir pradėjo Å¡Å«kauti, liepė sustoti. Ž. K. sustojo ir nukentėjusysis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos su kažkokiu ratlankių raktu. N. Å . taip pat iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo namo. O Ž. K. su automobiliu nuvažiavo už kampo. Jis kurį laikÄ pasėdėjo ir nuėjo pažiÅ«rėti kur yra kiti bei pamatė prie tvoros tupintį nukentėjusįjį, kurio veidas buvo nubrozdintas. Nukentėjusysis paprašė vežti jį į ligoninę.

Su Ž. K. nukentėjusįjį nuvežė į ligoninę. Jokių smurtinių veiksmų nei iÅ¡ nukentėjusiojo, nei iÅ¡ N. Å . pusės jis nematė. Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, jis davė teisingus parodymus.Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. G. parodė metaline tvora aptvertÄ teritorijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur automobiliu E. paprašė sustabdyti automobilį. Sustojus automobiliui iÅ¡lipo N. Å . ir E.. Jis ir E. nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos.

Minėtoje sankirtoje jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link vietos kur išlipo E. ir N. Š.. Nurodytoje vietoje rado gulintį E. (1 t., 61 – 63 b. l.).Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. padarytos dvi durtinės – pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su didžiosios taukinės ir skersinės storosios žarnos sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje ir viena durtinė pjautinė žaizda kairės plaštakos I-ame piršte su tiesiamosios sausgyslės sužalojimu.

Sužalojimai E. V. padaryti trijų smÅ«gių aÅ¡triu duriančiu – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, aplinkybėse nurodytu laiku -2015-01-20. Sužalojimai E. V. padaryti paÅ¡alinės jėgos poveikyje ir negalėjo gautis pačiam griÅ«nant. E. V. dėl durtinių – pjautinių kiauryminių pilvo žaizdų su didžiosios taukinės ir skersinės storosios žarnos sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, sveikata sutrikdyta – sunkiai (1 t., 27 b. l.). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. dėl durtinės – pjautinės žaizdos kairės plaÅ¡takos I-ame pirÅ¡te su tiesiamosios sausgyslės sužalojimu kvalifikuojame nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 29 b. l.).IÅ¡ 2015-04-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad E. V. atpažino N. Å . kaip asmenį, su kuriuo 2015-01-20 važiuojant automobiliu įvyko konfliktas, nes jis Å¡iam asmeniui neleido rÅ«kyti automobilyje ir atsisakė tÄ asmenį nuvežti, kur Å¡is norėjo (1 t., 19 – 24 b. l.). IÅ¡ 2015-01-21 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikti rÅ«bai ir batai (1 t., 40 b. l.).IÅ¡ 2015-05-05 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta striukė, kelnės, marÅ¡kinėliai, megztinis, kelnaitės, kojinės ir batai.

ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad marÅ¡kinėlių ir megztinio pavirÅ¡iuje yra du kiauryminiai pažeidimai ir marÅ¡kinėliai bei megztinis sutepti medžiaga, panaÅ¡ia į kraujÄ (1 t., 41 – 51 b. l.). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Teismas įrodymus vertino remdamasis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę.Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad E. V. kaltinime nurodytu laiku, duriant du kartus į pilvo sritį, padarytos dvi durtinės – pjautinės kiauryminės pilvo žaizdos su didžiosios taukinės ir skersinės storosios žarnos sužalojimu bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje.

Å ie sužalojimai vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 27 b. l.). Kaltinamasis N. Å . neigė dÅ«ręs peiliu nukentėjusiajam ir iÅ¡ viso buvus kokį nors konfliktÄ su nukentėjusiuoju, o kartu buvę liudytojai Ž. K. bei A. G. tvirtino nematę jokio konflikto tarp E. V. bei N. Å .. Tačiau nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusįjį, durdamas peiliu, sužalojo bÅ«tent N. Å .. Teismas kritiÅ¡kai vertina abiejų liudytojų parodymus, kad Å¡ie visiÅ¡kai nematė įvykio, taip pat ir teisme duotus parodymus apie tai, kad nukentėjusysis iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo galimai pasiėmęs ratlankių raktÄ , nors perskaičius liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur apie jokį raktÄ nebuvo net užsiminta, liudytojai patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Kaip teisme nurodė N. Å ., jis anksčiau kartu su Ž. K. yra atlikęs bausmę, o A. G. Å¡iuo metu pats atlieka bausmę, be to, iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad pas A. G. buvo patekęs įvykio metu dingęs nukentėjusiojo telefonas, apie kurio įsigijimo aplinkybes A. G. pateikė savo versijÄ . Tokiu bÅ«du abu Å¡ie liudytojai, galimai siekdami padėti palengvinti N. Å . ar savo padėtį, turi pagrindo vengti duoti parodymus arba duoti ne visai teisingus parodymus. Todėl tiek Ž. K., tiek A. G. parodymus teismas pripažįsta įrodymais tik toje dalyje, kurioje jie neprieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams.

 Kaltinamojo N. Å . neprisipažinimÄ ir parodymus, prieÅ¡taraujančius byloje sunktiems įrodymams, teismas atmeta ir vertina kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Kaltinamasis, pasinaudodamas savo teise, atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o teisme nurodė, jog parodymus buvo atsisakęs duoti dėl jam daromo spaudimo. Kaltinamasis neneigė įvykio dienÄ buvęs kartu su nukentėjusiuoju ir abiem liudytojais, neneigė, jog kartu važiavo automobiliu ir iÅ¡ to automobilio iÅ¡lipo įvykio vietoje, tačiau nenurodė dėl kokių priežasčių iÅ¡ to automobilio iÅ¡lipo, nors prieÅ¡ tai prašė kad jį pavežtų namo.

Ž. K. patvirtino, kad prieš išlipant iš automobilio, E. V. ir N. Š. susiginčijo. O liudytojas A. G. teigia, jog nukentėjusysis kažko pradėjo šūkauti. Tokiu būdu šie liudytojai iš dalies patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad nukentėjusysis reiškė pretenzijas N. Š. galimai dėl rūkymo automobilyje, nors pats N. Š. tai ir neigė. Tai, kad E. V. sužalojimai buvo padaryti netoli (duomenys neskelbtini), patvirtino pats nukentėjusysis bei netiesiogiai liudytojai Ž. K. ir A. G..

Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pirminių apklausų metu ir nurodė skirtingas jo sužalojimo vietas bei aplinkybes, tačiau teismas neturi jokio pagrindo netikėti jo teisme duotais parodymais dėl sužalojimo vietos ir aplinkybių, kadangi bÅ«tent teisme duotus parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Be to, atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo iÅ¡sakytus logiÅ¡kus motyvus dėl jo visiÅ¡kai kitokių parodymų ikiteisminio tyrimo metu – jis pareiÅ¡kimÄ pasirašė bei buvo apklausiamas visiÅ¡kai neatsigavę po narkozės. IÅ¡ protokolo – pareiÅ¡kimo ir apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusysis buvo apklausiamas 2015-01-21 nuo 7.00 val. iki 7.50 val. (1 t., 6, 13 b. l.), o 2015-01-20 jam buvo atliktos dvi operacijos – 15.30 val. ir 17 val. (1 t., 27 b. l.).

Be to, iÅ¡ tyrėjo 2015-01-26 tarnybinio praneÅ¡imo taip pat matyti, kad E. V. savo pirminių parodymų netikrumÄ motyvavo girtumu ir narkoze (1 t., 112 b. l.). Apklausiamas 2015-04-16 nukentėjusysis jau iÅ¡ esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teisme, iÅ¡skyrus tai, kad jis neprisiminė, kaip jam buvo durta. Liudytojai Ž. K. bei A. G. parodė, jog iki tol, kol nukentėjusysis su kaltinamuoju neiÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, jie jokių E. V. sužalojimų nematė. A. G. dar papildė, kad po to, kai iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo nukentėjusysis ir N. Å ., o Ž.

K. su automobiliu kažkiek pavažiavo į priekį, jis dar kurį laikÄ pasėdėjo ir nuėjo pažiÅ«rėti kur yra kiti bei pamatė prie tvoros tupintį nukentėjusįjį, kurio veidas buvo nubrozdintas. Nukentėjusysis paprašė vežti jį į ligoninę. TÄ vietÄ liudytojas A. G. parodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Tokiu bÅ«du nekyla jokių abejonių, kad E. V. buvo sužalotas kaltinime nurodytoje vietoje. Nors tiesioginių liudytojų, kurie bÅ«tų matę, kaip buvo sužalotas E. V., byloje nėra, nekyla abejonių, kad sužalojimus padarė N. Å ..

Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai, tiek ir pats kaltinamasis parodė, jog E. V. ir N. Å . abu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio įvykio vietoje. Pagal nukentėjusiojo bei iÅ¡ dalies liudytojų parodymus, prieÅ¡ iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas. Atsižvelgiant į prieÅ¡ sužalojimÄ kilusį konfliktÄ , į kaltinamojo asmenybę – jis dėl pykčio proveržių ir agresyvaus elgesio Å¡eÅ¡is kartus gydytas psichiatrijos skyriuje (2 t., 55 b. l.), kaltinamasis nurodytomis aplinkybėmis galėjo elgtis neadekvačiai.

Be to, nukentėjusysis aiÅ¡kiai, logiÅ¡kai ir iÅ¡samiai nurodė konflikto priežastį, nurodė, kad N. Å . jam sudavė smÅ«gį į pilvÄ bei, pasakęs -„Ar dar nekrenti iÅ¡ vieno karto?“, sudavė antrÄ smÅ«gį, po kurio jis nieko nebepamena. Tokiu bÅ«du visų įrodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių visuma sudaro logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę ir patvirtina, kad kaltinamasis N. Å . kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tyčia du kartus peiliu dÅ«rė nukentėjusiajam E. V., padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tačiau kaltinamojo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kos paskatos yra atsakomybę kvalifikuojanti aplinkybė, apibÅ«dinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvÄ . Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . Motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos pasireiÅ¡kia neiÅ¡provokuota agresija, Å¡ioms paskatoms bÅ«dingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas atliekamiems veiksmams. Nusikalstami veiksmai iÅ¡ pavydo, kerÅ¡to ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Byloje buvo nustatyta, kad E. V. sveikata buvo sutrikdyta (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui (kurį galimai sukėlė pats nukentėjusysis) tarp nukentėjusiojo ir N. Å ., t. y. sprendžiant asmeninius santykius. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ tokiu atveju, kai vieÅ¡oje vietoje, kokia yra miesto gatvė, sprendžiami nukentėjusiojo ir kaltininko asmeninai santykiai, veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Tuo atveju, jeigu sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių padaręs kaltininkas taip pat sutrikdė ir visuomenės rimtį ar tvarkÄ , veika kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad kas nors bÅ«tų matęs įvykį, niekas aplinkui jokių žmonių nepastebėjo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad N. Å . veiksmais taip pat buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Tuo labiau, kad ir prokuroras tokio kaltinimo nebuvo pareiÅ¡kęs. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ N. Å . inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas ir civiliniai ieÅ¡kiniai Aplinkybių, lengvinančių ir sunkinančių kaltinamojo atsakomybę, nėra.Nors byloje yra duomenų, kad kaltinamasis galimai galėjo vartoti alkoholį prieÅ¡ įvykį, tačiau konstatuoti Å¡iÄ aplinkybę, o tuo labiau nustatyti, kad Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tų duomenų nepakanka.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padarytų nusikaltimų sunkumÄ , jų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, į nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus, stadijÄ ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.N. Å . yra vedęs, iki sulaikymo niekur nedirbo buvo baustas administracine tvarka, jam yra nustatytas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, tačiau jam nėra nustatyti psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai ir duoti apie tai parodymų (2 t., 55 b. l.).

N. Å . padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis iki Å¡io nusikaltimo padarymo buvo teistas net deÅ¡imt kartų, tame tarpe ir už veikas, susijusias su smurto prieÅ¡ asmenį panaudojimu bei sveikatos sutrikdymu, kas rodo, jog jis nėra linkęs taisytis ir ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės neįvykdė savo paskirties ir nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikaltimų darymo.

Ä®vertinus paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., N. Å . už nusikaltimo padarymÄ skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas Å¡iek tiek didesnis, nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkis. Å iuo nuosprendžiu skirtina bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendžiu skirta galutine bausme apėmimo bÅ«du, kadangi ankstesniu nuosprendžiu N. Å . buvo nuteistas už nesunkius nusikaltimus, o Å¡iuo nuosprendžiu – už sunkų nusikaltimÄ , kas atitinka BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas sÄ lygas.

Kadangi N. Å . Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kardomoji priemonė jam neskirtina, o bausmės laikas skaičiuojamas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, dėl nusikalstamos veikos patyrusiam turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieÅ¡kinį, kurio pagrįstumo ir dydžio klausimus sprendžia teismas, priimdamas sprendimÄ byloje. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pareiÅ¡kė 423,66 Eur civilinį ieÅ¡kinį už apmokėtas E. V. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (1 t., 76 – 78 b. l.).

Tokio dydžio ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai, nurodytÄ sumÄ priteisiant iÅ¡ N. Å ., kurio kaltais veiksmais Å¡i žala ir buvo padaryta. Taip pat byloje yra pareikÅ¡tas nukentėjusiojo E. V. civilinis ieÅ¡kinys dėl padarytos 137,30 Eur turtinės ir 11500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 89 – 98 b. l.). Nukentėjusysis nurodė, kad ieÅ¡kinį dėl padarytos turtinės žalos sudaro iÅ¡laidos vaistams ir kelionės pas gydytojus iÅ¡laidos. Neturtinę žalÄ nukentėjusysis patyrė dėl to, kad dėl sužalojimo prarado sveikatÄ , tapo nedarbingas ir nebegali fiziÅ¡kai dirbti, iki Å¡iol jaučia baimę, nerimÄ .

Atsižvelgiant į atsiradusias pasekmes, teismas neabejoja, kad tokio dydžio žala tiek dėl padarytos turtinės, tiek dėl neturtinės yra visiškai pagrįsta.Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis dėl padarytų sužalojimų kentė fizinį skausmÄ , dėl to patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, o tai apribojo jo bendravimo galimybes, darbingumo sumažėjimÄ , kas neabejotinai padarė bei ateityje darys neigiamÄ Ä¯takÄ jo gyvenimo kokybei. Akivaizdu, kad atsiradus tokioms pasekmėms, kai nukentėjusysis tampa nedarbingas ir sprendžiamas klausimas dėl jo darbingumo lygio nustatymo, atsiranda netikrumas dėl ateities, dėl ko patiriami papildomi dvasiniai iÅ¡gyvenimai, todėl, nustatant priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina į Å¡ias pasekmes.

Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodytas neturtinės žalos dydis yra visiÅ¡kai pagrįstas ir iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina visa jo nurodyta suma – 11500 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. V. rÅ«bai ir batai, saugomi Panevėžio apskrities VPK, grÄ Å¾intini teisėtam savininkui – E. V.. Teismas, remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis BPK 301 – 303 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, - n u s p r e n d ž i a :

N. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu Å¡iuo nuosprendžiu skirtÄ bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendžiu skirta galutine bausme, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir N. Å . paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (metams). Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laikÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – t. y. nuo 2015 m. spalio 21 d.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, iÅ¡ dalies (iki 2015 m. spalio 20 d. įskaitytinai), atliktÄ pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-01-21 nuosprendį.Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ N. Å . Valstybinės ligonių kasos naudai 423,66 Lt (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus 66 ct) už apmokėtas E. V. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.Priteisti iÅ¡ N. Å .

E. V.:137,30 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt septynis eurus 30 ct) turtinei žalai atlyginti;11500 Eur (vienuolika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – E. V. rÅ«bus ir batus, saugomus Panevėžio apskrities VKP (kvitas (duomenys neskelbtini) (1 t., 52, 53 b. l.), grÄ Å¾inti nukentėjusiajam E. V..Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas                                                                                                                Artūras Ridikas