6da9c090-ca69-450e-b466-9bbff105cd9a · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-4951-402/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01472-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 4 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å . (A. Å .), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Å . (A. Å .) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 30 840 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4-14). Skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 2013-04-24 iki 2016-02-18 buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau tekste – PravieniÅ¡kių PN) 9 bÅ«rio bendrabučio tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Nurodė, jog gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, pastatas buvo avarinės bÅ«klės ir nepritaikytas gyventi. PareiÅ¡kėjas teigė, jog buvo kalinamas pastate, kurio stogas nebuvo keistas 54 metus, jis buvo avarinės bÅ«klės, padengtas Å¡iferiu (asbestu), paveiktas korozijos, Å¡iferis Å¡erpėtas, suskilinėjęs, byrantis. Pastato iÅ¡orinės sienos suskilinėjusios, langų ir durų sÄ ramos prasėdusios, vietomis po asbestiniu stogu iÅ¡kritusios plytos. Tokia pastato bÅ«klė kėlė grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai ir saugumui.

PareiÅ¡kėjas negalėjo tinkamai iÅ¡simiegoti, kadangi seni, surÅ«diję gultai nebuvo pritvirtinti prie grindų. Pažymėjo, jog buvo nedarbingas ir sirgo epilepsija, pareigÅ«nai į jo sveikatos bÅ«klę neatsižvelgė, kadangi buvo priverstas lipti į lovÄ , esančiÄ antrame dviaukÅ¡tės lovos aukÅ¡te. PareiÅ¡kėjui trÅ«ko dirbtinio apÅ¡vietimo, jis buvo netinkamas, todėl negalėjo skaityti ir raÅ¡yti, skaudėdavo akis. Gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai. Tvirtino, kad blakių buvimo ir kandžiojimosi faktÄ patvirtina administracinių bylų Nr. I-4273-423/2015 ir Nr. I-151-664/2017 medžiaga.

Nurodė, kad 3 sektoriaus 9 būrio patalpose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, drabužių ir avalynės džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, kambarys maisto produktams laikyti, todėl maisto produktus laikė miegamojoje patalpoje, kurioje buvo daug žiurkių ir tarakonų. 8–9 būriams buvo įrengta tik viena virtuvėlė, kuria naudojosi 222 nuteistųjų, ji buvo per maža, negalėjo tenkinti tokio skaičiaus nuteistųjų poreikių, joje nuolatos kildavo konfliktai, susistumdymai, tvyrojo įtampa. 8–9 būriuose trūko praustuvių ir tualetų, neįrengti sėdimi unitazai.

Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus prie sanitarinių mazgų ir prausimosi patalpų buvo didelės eilės, reikėjo ilgai laukti. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas buvo apie 30 kv. m, jame buvo įrengta sunkiosios atletikos aikštelė, stalas ir du suoliukai, lauko džiovykla. Pasivaikščiojimo kiemeliu naudojosi maždaug 222 nuteistieji, todėl pareiškėjui trūko vietos pasivaikščioti. Pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo įrengta kanalizacijos šulinių lietaus vandens nutekėjimui, todėl po lietaus ar sniego, jie buvo patvinę, taip pat neįrengtas stogelis, po kuriuo nuteistieji būtų galėję pasislėpti nuo kritulių.

Pasivaikščiojimo kiemelis buvo neatskirtas nuo sporto aikštelės, todėl kėlė grėsmę būti traumuotam kokiu nors sporto inventoriumi. Pasivaikščiojimo kiemeliui esant arti gamybinių patalpų, oras jame buvo užterštas sintetinio kvapo dūmais. Nurodė, kad 3 sektoriuje nebuvo įrengtų rūkymui skirtų patalpų, o pastato viduje nebuvo draudžiančių rūkyti ženklų. Buvo rūkoma bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Nurodė, kad pataisos įstaigoje nuteistieji sergantys tuberkulioze, kitomis užkrečiamomis ligomis, iki jiems bÅ«davo nustatyta diagnozė, lankydavosi bendroje valgykloje, duÅ¡inėse, bibliotekoje, ilgalaikio pasimatymo kambariuose, todėl pareiÅ¡kėjas nuolat jautė baimę ir stresÄ dėl pavojaus užsikrėsti kokia nors pavojinga Å«mine liga. Pažymėjo, jog atvykus į įkalinimo įstaigÄ , nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais nuteistųjų teises ir pareigas, bei informacija apie sveikatos priežiÅ«ros paslaugų įstaigoje teikimo tvarkÄ , pacientų teises ir pareigas.

Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, diskomfortu, fiziniais nepatogumais, dvasinėmis kančiomis. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, diskomfortu, fiziniais nepatogumais, dvasinėmis kančiomis. Å iÄ Å¾alÄ vertina 30 840 Eur suma, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 25-32) nurodė, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.

Be to, pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Ginčo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi jokie darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkės. Pasivaikščiojimo kiemas nuo sporto aikÅ¡tyno atitvertas tvora, jokios gamybinės atliekos nėra deginamos, nuotekų vamzdynai tvarkingi, esant gedimui – nedelsiant tvarkomi.

Teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų. RÅ«kymo vietos yra įrengtos lauke. Skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti drabužius, kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu. GyvenamÄ sias patalpas tvarko patys nuteistieji, tam jiems iÅ¡duodamos valymo priemonės. Visuose bÅ«riuose įrengtos virtuvėlės, jose nuteistieji gali gaminti ir laikyti maistÄ . Ä®staigai Statinio techninis pasas iÅ¡duotas 2006-04-04. Ä®staigai nuolat teikiama kenkėjų kontrolės paslauga pagal sutartį su UAB „Dezinfa“.

Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

Atsakovas praÅ¡o skundÄ atmesti bei taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Å i byla nagrinėjama iÅ¡ naujo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo dalį dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , galbÅ«t patirtÄ laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2016 m. vasario 18 d. Kita Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimo dalis palikta nepakeista.

Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje bus analizuojamos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2016 m. vasario 18 d. PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

PareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK siejo su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio, nustatančio, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas, pažeidimu. Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). PareiÅ¡kėjas skunde neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Taisyklių 111.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. PareiÅ¡kėjas teigia, kad visose gyvenamosiose patalpose minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui.

IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų pažymų matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į Å¡ias gyvenamÄ sias patalpas: laikotarpiu nuo 2014-07-14 iki 2014-08-14 į 9 bÅ«rio 10 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 33,82 kv. m ir kurioje yra 10 miegamųjų vietų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,38 kv. m ploto; nuo 2014-08-14 iki 2016-02-18 į 9 bÅ«rio 7 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 33,82 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,83 kv. m ploto (b. l. 26, 34,36).

Ginčo dėl gyvenamųjų patalpų (brigadų) ir jų plotų byloje nėra. Tačiau pareiÅ¡kėjas, tiek skunde, tiek atsikirtime į atsiliepimÄ nurodo, jog abejose minėtose patalpose gyveno po 16 nuteistųjų bei pateikia PravieniÅ¡kių PN 2013-07-26 pažymÄ Nr. 117-618, kurioje užfiksuota, kad ginčo patalpose buvo įrengta po 16 miegamųjų vietų (b. l. 20). Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje taikytas trejų metų senaties terminas ir vertinamas ginčo laikotarpis nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2016 m. vasario 18 d., tuo tarpu pareiÅ¡kėjo pateikta teismui pažyma apie įrengtų miegamųjų vietų skaičių yra 2013 m. liepos 26 d.

Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. liepos 26 d. pažymoje nurodyti duomenys apie įrengtas miegamÄ sias vietas yra pateikiami iki pažymoje nurodytos datos (t. y. 2013 m. liepos 26 d.), todėl teismas nesiremia duomenimis, kurie nėra aktualÅ«s nagrinėjamos bylos ginčo laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė konkrečių duomenų apie nuteistųjų skaičių 9 bÅ«rio 7 ir 10 gyvenamosiose patalpose, 2019-05-09 raÅ¡te Nr. S-10579 nurodė tik bendrÄ skaičių nuteistųjų, pažymėjo, kad duomenys apie atliktus patalpų remontus, miegamųjų vietų skaičiaus pakeitimÄ Ä¯staigoje nėra kaupiama (b. l. 172).

IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK pateiktų duomenų, tame tarpe 2017-08-02 pažymos Nr. 63-1796 (b. l. 34), nustatyta, kad nuo 2014-07-14 iki 2014-08-14 9 bÅ«rio 10 gyvenamojoje patalpoje buvo 10 miegamųjų vietų, nuo 2014-08-14 iki 2016-02-18 9 bÅ«rio 7 gyvenamojoje patalpoje įrengtos 7 miegamosios. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti atsakovo PravieniÅ¡kių PN pateiktais duomenimis apie bÅ«rių gyvenamųjų patalpų plotÄ , jame įrengtų miegamųjų vietų skaičių bei vienam nuteistajam tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjas jokių kitų objektyvių įrodymų byloje nepateikė, teismas neturi pagrindo konstatuoti pažeidimÄ Å¡ioje dalyje. Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad minimalaus pareiÅ¡kėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai (Ä®sakymas Nr. V-124) neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

EŽTT 2009-07-30 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareikėjo argumentų dėl baldų užimamo ploto. PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl pastato, kuriame buvo 9 bÅ«rys, bÅ«klės, nurodydamas, kad Å¡is pastatas buvo netinkamas gyventi, avarinės bÅ«klės, jo stogas nebuvo keistas 54 metus, padengtas Å¡iferiu (asbestu), paveiktas korozijos, Å¡iferis Å¡erpėtas, suskilinėjęs, byrantis. Pastato iÅ¡orinės sienos suskilinėjusios, langų ir durų sÄ ramos nusėdusios, vietomis po asbestiniu stogu iÅ¡kritusios plytos.

Tvirtino, kad tokia pastato bÅ«klė kėlė grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai ir saugumui. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) (akto redakcija galiojusi ginčo iki 2015-11-01)) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsakovo atstovas pateikė teismui bendrabučio, kuriame buvo 8-9 bÅ«riai, Statinio techninį (techninį energetinį) pasÄ Nr. 213 (b. l. 76-83), kuriame nurodyta, jog statinio naudojimo paskirtis – bendrabutis, tai paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl Å¡io statinio nepritaikymo gyventi žmonėms, tačiau atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie Å¡io statinio bÅ«klės stebėjimus, kasmetines statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«ras (t. y. statinio techninės priežiÅ«ros žurnalo kopijų), t. y. duomenų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ apie avarinę statinio bÅ«klę.

Minėtame energetiniame pase nurodyta, kad statinio stogo danga yra Å¡iferis. Å i aplinkybė nurodyta ir atsakovės atstovo į bylÄ pateiktoje 2017 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje Nr. 77-2512 (b. l. 36-37). Tačiau joje pažymėta, jog asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimis nematomos skaidulos. Ginčo laikotarpiu įstaigoje nebuvo vykdomi darbai dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių.

Taigi, akivaizdu, kad atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie bendrabučio, kuriame buvo 8-9 bÅ«riai, techninę bÅ«klę (jo sienų, langų ir durų sÄ ramų, stogo techninę bÅ«klę) pareiÅ¡kėjo kalinimo jame metu, todėl atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, atsakovės atstovui nepateikus įrodymų apie statinio, kuriame buvo 9 bÅ«rys techninę bÅ«klę pareiÅ¡kėjo buvimo jame metu, Å¡ios aplinkybės vertinamos pareiÅ¡kėjo naudai ir atitinkamai gali bÅ«ti konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1128-442/2017).

Kita vertus, ir pats pareiÅ¡kėjas privalo pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius dėl avarinės statinio bÅ«klės, asbesto bei Å¡io pažeidimo įtakos jo teisėms. Nei skunde, nei teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas konkrečių atvejų, kuomet avarinės statinio bÅ«klės buvo sukeltas tariamas pavojus jo sveikatai ar gyvybei, nenurodė, nesiejo Å¡io pažeidimo su konkrečiai jam pasireiÅ¡kusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl konkrečių statinio bÅ«klės sÄ lygotų jo teisių ar interesų pažeidimų.

Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad, nesant tokių duomenų, vien tik pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai Å¡iame kontekste negali bÅ«ti nustatyti. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ netinkamo gyvenamųjų patalpų dirbtinio apÅ¡vietimo. Tvirtino, jog negalėjo skaityti ir raÅ¡yti, nes dėl netinkamos apÅ¡vietos jam skaudėjo akis. Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 p., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx.

Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. (Higienos normos HN 76:2010 23 p.). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punktas numato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo patalpų dirbtinės apÅ¡vietos atitiktį aukščiau nurodytų higienos normų įtvirtintiems reikalavimams, tačiau teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo, kad dėl prasto apÅ¡vietimo jam skaudėjo akis ir jis negalėjo skaityti, tuo tarpu byloje esančiuose tiek atsakovo atstovo, tiek paties pareiÅ¡kėjo pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų, pareiÅ¡kėjui nebuvo diagnozuotas regėjimo sutrikimas.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. PareiÅ¡kėjo argumentas dėl prasto apÅ¡vietimo laikytinas deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiu, kurio jis nedetalizavo, todėl yra nevertintinas kaip pakankamas neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (blakių), kurios trukdė iÅ¡simiegoti. Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktÄ , laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. AnalogiÅ¡kos nuostatos įtvirtintos Higienos normos HN 134:2015 20 punkte. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos įstaiga ginčo laikotarpiu buvo sudariusi kenkėjų kontrolės paslaugų sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurios nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (b. l. 69-72).

IÅ¡ teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo iÅ¡rašų (b. l. 41-57) matyti, jog 8-9 bÅ«rių patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teikiamos tik kartÄ Ä¯ mėnesį, Å¡i aplinkybė patvirtina netinkamÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymo faktÄ , minėtų darbų atlikimo metu buvo aptiktos ir naikinamos blakės, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra perpildyti, kad patalpose randama buitinių parazitų, o kontrolė dėl to vykdoma nepakankamai, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl buitinių kenkėjų buvimo gyvenamosiose patalpose yra pagrįsti.

Pažymėtina, jog nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad buvo sukandžiotas blakių, byloje esančiame Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjo medicininėje kortelėje įrašų apie blakių sukandimus nėra (b. l. 87-88). Nagrinėjamame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamÄ sias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl Å¡varios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sÄ lygų gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjo) valinių veiksmų.

PareiÅ¡kėjas kėlė pretenzijas dėl prie grindų nepritvirtintų lovų, kad buvo priverstas miegoti dviaukÅ¡tės lovos antrame aukÅ¡te. Lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimo reikalavimai nustatyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, kuriose reikalavimo pritvirtinti lovas prie grindų nėra nustatyta. Toks reikalavimas neįtvirtintas ir nuteistųjų buitinį aprÅ«pinimÄ reglamentuojančiame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

Nr. 1R-139. Atsižvelgiant į tai, kad lovos pritvirtinimas prie grindų nėra reglamentuotas, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl nepritvirtintų lovų atmestinos kaip nepagrįstos. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl nepritvirtintų, judančių lovų keliamų nepatogumų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovo atstovÄ , o Å¡is į jo praÅ¡ymus (skundus) nereagavo. Teismas pažymi, jeigu pareiÅ¡kėjas dėl kokių nors priežasčių negalėjo užlipti į lovÄ antrame aukÅ¡te, jis dėl keliamų nepatogumų galėjo kreiptis į PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nus, administracijÄ ar Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus.

Duomenų, kad tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs, byloje nėra, taigi darytina iÅ¡vada, jog gyvenimo sÄ lygos PravieniÅ¡kių PN jį tenkino. Teismo nuomone, nesant konkrečių praÅ¡ymų dėl galimai pažeidžiamų pareiÅ¡kėjo teisių, tik abstrakčių pareiÅ¡kėjo nusiskundimų pagrindu Å¡ia skundo apimtimi negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti PravieniÅ¡kių PN pareigÅ«nų veiksmai ir neturtinės žalos egzistavimo faktas. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog sanitariniuose mazguose neįrengti sėdimi unitazai, trÅ«ko 8-9 bÅ«riuose praustuvių ir tualetų, todėl tekdavo laukti eilėse.

Atsakovės atstovo 2017 m. birželio 14 d. rašte Nr. S-13221 (b. l. 38-40) bei Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje Nr. 77-2512 (b. l. 36-37) nurodyta, kad 8-9 būrio sanitariniame mazge įrengti 4 klozetai, 2 unitazai, minėti duomenys paneigia pareiškėjo argumentus, kad jam teko atliekant bausmę naudotis tupimu tualetu, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų sanitarinių įrenginių šiame kontekste atmestinos kaip nepagrįstos.

Atsakovės atstovo 2017 m. birželio 14 d. rašte Nr. S-13221 (b. l. 38-40) bei Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje Nr. 77-2512 (b. l. 36-37) nurodyta, kad 8-9 būrio sanitariniame mazge įrengti 6 klozetai, 9 praustuvės, 2 kojų plautuvės ir 5 dušo sieteliai. 2019 m. gegužės 2 d. pažymoje Nr. 43-10329 nurodė, kad nuo 2015 m. iki 2016 m. 8-ame būryje buvo nuo 48 iki 64 nuteistųjų, o 9-ame būryje buvo nuo 86 iki 95 nuteistųjų (b. l. 170).

Byloje nėra duomenų, kad iÅ¡ nuteistųjų buvo gauta skundų, jog kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, kad reikia laukti eilėje ir pan. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog praustuvių, klozetų, pisuarų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ bÅ«riuose nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvus, pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi bÅ«ti skiriama deÅ¡imčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, Å¡is normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ nesančio laisvalaikio kambario, kambario maisto produktams laikyti, drabužių ir avalynės džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo sandėlio. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktÄ pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – tualetas personalui (Taisyklių 5.5 p.); valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlis (kiekvienam bÅ«riui;

Taisyklių 5.6 p.); sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam bÅ«riui; Taisyklių 5.7 p.), laisvalaikio kambarys (kiekvienam bÅ«riui; Taisyklių 5.8. p.), drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam bÅ«riui; Taisyklių 5.9 p.), kiekvienam bÅ«riui įrengiama patalpa maistui laikyti, esant techninėms galimybėms - ir virtuvėlė (Taisyklių 5.11. ir 5.10. p.). Atsakovės atstovo pateikti duomenys (Ūkio skyriaus pažyma; b. l. 36-37) patvirtina, kad 3-iame sektoriuje buvo įrengta atskira patalpa, kurioje galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, džiovinimo vietos įrengtos ir bÅ«rio kieme, nuteistųjų pageidavimu visuose bÅ«riuose įrengtos virtuvėlės, kuriose nuteistieji gali laikyti ir pasigaminti savo maistÄ , 3-iame sektoriuje yra įrengtas sandėlis, kuriame saugomos valymo priemonės. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius dėl nesudarytos galimybės skalbti ir džiovinti drabužius bei vietos maistui laikyti trÅ«kumo dėl neįrengto sandėlio valymo priemonėms saugoti, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo oficialiai pateikta informacija.

Kaip minėta, atsakovės atstovas nurodo, jog virtuvėlės pataisos namuose yra įrengtos, suteikiama teisė skalbtis ir džiovinti drabužius tiek pataisos namų džiovykloje ir skalbykloje, tiek lauko džiovykloje su stogeliu. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad Pravieniškių PN nuteistiesiems suteikiama pakankamai vietos maisto produktams susidėti bei skalbiniams skalbti ir džiauti, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kodėl, pataisos namuose esant įrengtai skalbyklai ir džiovyklai, ja nesinaudojo, o buvo priverstas džiauti drabužius miegamojoje patalpoje.

Teismas tokį pareiÅ¡kėjo elgesį vertina kaip valingÄ ir sÄ moningai pasirinktÄ elgesio variantÄ , kuris nesudaro pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui. Tačiau atsakovui nepaneigus, kad nebuvo įrengta poilsio kambario, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlio, pripažinta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.6, 5.8 punktuose nurodytų reikalavimų, todėl Å¡ie pažeidimai pripažintini nustatytais. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, neįrengta vandens nutekėjimo sistema bei stogelis pasislėpti nuo kritulių, kiemeliai neatskirti nuo sporto aikÅ¡tyno.

Nurodė, kad kiemeliuose tvyrodavo kenksmingi dÅ«mai, sklindantys iÅ¡ gamybinių patalpų. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punkte įtvirtinti reikalavimai įrengti atmosferos kritulių Å¡alinimo sistemÄ ir 1,2 pločio stogelius, skirtus nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių, taikomi tik pasivaikščiojimo kiemuose įrengtoms kameroms, o ne pasivaikščiojimo kiemams bendrÄ ja prasme, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl lietaus vandens kanalizacijos Å¡ulinių bei stogelių nebuvimo yra nepagrįstos.

Higienos normos HN 76:2010 18.3. punkte nurodyta, jog sporto aikÅ¡tynai turi bÅ«ti papildomai aptverti, sporto įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, nekelti pavojaus laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų bei personalo sveikatai ir gyvybei. Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie ginčo bÅ«rio pasivaikščiojimo kiemelio bei jame buvusios sporto aikÅ¡telės įrengimÄ , jos atskyrimÄ nuo likusio kiemelio ploto. Taip pat atsakovo atstovas nepateikė jokių prieÅ¡taravimų pareiÅ¡kėjo nurodytai aplinkybei dėl kiemelio oro tarÅ¡os, Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus paneigiančių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nepaneigė pareiÅ¡kėjo tvirtinimo dėl neatskirto pasivaikščiojimo kiemo, užterÅ¡to oro. Tačiau akcentuotina taip pat, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kada ir kokiu bÅ«du buvo iÅ¡kilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei minėtame pasivaikščiojimo kieme, t. y. neindividualizavo pažeidimo aplinkybių bei juo galimai pareiÅ¡kėjui sukeltų pasekmių, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimÄ si į atsakovo atstovÄ dėl pasivaikščiojimo kiemelyje kilusios grėsmės jo sveikatai, todėl, nesant tokių duomenų, nagrinėjamam kontekste atsakovo atstovo civilinė atsakomybė negalima.

Pareiškėjas tvirtino, kad 3 sektoriuje nebuvo rūkymui skirtų patalpų, pastato viduje nebuvo draudžiančių rūkyti ženklų, nurodė, jog nuolatos buvo rūkoma bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Higienos normos HN 76:2010 (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 6 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šio teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tas pats numatyta ir Higienos normos HN 134:2015 (galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 7 punkte.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, Å¡io draudimo įgyvendinimu turi rÅ«pintis atitinkamos įstaigos administracija, Å¡iuo atveju – PravieniÅ¡kių PN-AK (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012), t. y. pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog pataisos įstaigoje ženklas leidžiantis rÅ«kyti buvo iÅ¡kabintas ant įėjimo į pastatÄ durų, tačiau pastato viduje ženklų draudžiančių rÅ«kyti nebuvo (b. l. 10). Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog PravieniÅ¡kių PN-AK lauke yra įrengtos ir atitinkamai pažymėtos rÅ«kymo vietos, skirtos rÅ«kyti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK vertinamu laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl kitų kartu su juo gyvenančių nuteistųjų rÅ«kymo patalpose, ar dėl jo perkėlimo į kitÄ kamerÄ .

Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai, atmestini kaip neįrodyti. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ Å¾alÄ sieja su atsakovo veiksmais, laikant jį kartu su nuteistaisiais, sergančiais tuberkulioze, kitomis užkrečiamomis ligomis, iki jiems bÅ«davo nustatyta diagnozė. Teigė, jog dėl to jis nuolatos jautė pavojų, buvo streso bÅ«senoje, bijodamas užsikrėsti kokia nors pavojinga Å«mine liga. Atsakovo atstovo 2017 m. birželio 14 d. raÅ¡te Nr. S-13221 (b. l.

40) nurodyta, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nuteistieji, sergantys tuberkulioze, laisvės atėmimo bausmės neatlieka. Nuteistųjų profilaktinių tyrimų organizavimo tvarkÄ , periodiÅ¡kumÄ reglamentuoja Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 343/191, pagal kurio 3 p. profilaktinių tyrimų atlikimÄ organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiÅ«ros tarnybų vadovai, o Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – gydomųjų skyrių vadovai.

Asmenys, įtariami sergantys pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sÄ lytį, ar Å¡ių ligų sukėlėjų neÅ¡iotojai turi bÅ«ti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sÄ raÅ¡o patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 62-2527, Nr. 75-3245) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ApraÅ¡o 5 p.).

Laisvės atėmimo vietų įstaigose dirbantys gydytojai vykdo asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, ugdymÄ pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencijos klausimais (ApraÅ¡o 6 p.). Å is ApraÅ¡as reglamentuoja ir profilaktinių tyrimų atlikimo periodiÅ¡kumÄ , pagal kurį dėl tuberkuliozės tikrinami naujai į kalinimo įstaigÄ atvykę nuteistieji, 1 kartÄ per metus (jei nebuvo atlikta dėl kitų priežasčių), pagal epidemiologine ir klinikine indikacijas bei priimant į darbÄ .

Atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ pareiÅ¡kėjas kildina aplinkybėmis, jog tuberkulioze ir kitomis užkrečiamomis ligomis susirgę nuteistieji kartu su pareiÅ¡kėju naudojosi bendro naudojimo patalpomis, tvirtindamas, jog tai kėlė jam grėsmę užsikrėsti sunkiomis ligomis, tačiau pareiÅ¡kėjas nekelia pretenzijų dėl aukščiau nurodytų ApraÅ¡o nuostatų netinkamo vykdymo, t. y. patikrinimų savalaikio neatlikimo, periodiÅ¡kumo nesilaikymo, infekuotų asmenų neizoliavimo ir pan., todėl, nekonstatavus konkrečių ApraÅ¡o normų pažeidimų, atsakovo atstovo atsakomybė negalima.

Be to, pažymėtina, kad galima tokia situacija, jog tinkamai vykdydamas ApraÅ¡o nuostatas, dėl tam tikrų priežasčių (susirgusio asmens elgesio, nežymių ligos požymių ir pan.) atsakovės atstovas pagrįstai tam tikrÄ laikotarpį galėjo nežinoti, jog pataisos namuose kalintys asmenys serga tuberkulioze ar kitomis užkrečiamomis ligomis. Pabrėžtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie gyvenimo su tuberkulioze ar kitomis užkrečiamomis ligomis užsikrėtusiais asmenimis sukeltas konkrečias pasekmes pareiÅ¡kėjui, t. y. jo kreipimÄ si į psichinės sveikatos specialistus, medikus, jo nukreipimus į Laisvės atėmimo vietų ligoninės psichiatrijos skyrių, kas taip pat Å¡alina atsakovo atstovo atsakomybę.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtu kankinimu, orumo ir garbės pažeminimu, sukeltais dideliais nepatogumais, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sveikatos pablogėjimu ir pan. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų, nėra. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o (b. l. 87-88) bei pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų apie sveikatÄ matyti (b. l. 108-112), kad jis yra gydomas dėl įvairių lėtinių ligų, tokių, kaip epilepsija, organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį ir kt., todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodomi psichologinės bÅ«klės sutrikimai galėjo kilti bÅ«tent dėl jam diagnozuotų nervinės sistemos ligų, juolab, kad pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į Psichologinės tarnybos specialistus ginčo laikotarpiu (b. l. 35).

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl patalpų antisanitarinės bÅ«klės ir dėl to patirtų sveikatos susirgimų, atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatyto pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į aktualiÄ teismų praktikÄ , sprendžia, kad nors Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų (dėl patalpoms reikalingo remonto, parazitų buvimo patalpose, sanitarinio mazgo įrenginių trÅ«kumo, poilsio kambario, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruoÅ¡imo sandėlio nebuvimo) galėjo patirti tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus, Å¡ie pareiÅ¡kėjui galbÅ«t kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo A. Å . (A. Å .) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių pataisos namuose atviroje kolonijoje.

ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Natalja Zelionkienė