6da7192c-2bd9-4ce4-a1f5-0ca3e07cc08c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1436-821/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25524-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.4; 55.1; (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovo atstovei E. C., trečiųjų suinteresuotų asmenų - valstybės įmonės Valstybės žemės fondas atstovei G.

M. ir akcinės bendrovės „Amber Grid“ atstovui advokatui Mindaugui Jablonskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. V. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys VÄ® Valstybės žemės fondas ir AB „Amber Grid“ dėl įsakymo dalies panaikinimo, Teisėjų kolegija n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 20 d.

įsakymo Nr. 36VI-(14.36.2.)-1057 „Dėl servituto nustatymo T. V. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Rietavo savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) kaime“ (toliau – ir Ä®sakymas) 2.4 punktÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad Ä®sakymu buvo nustatytas žemės servitutas, o ginčijamu Ä®sakymo 2.4 punktu buvo nustatyta vienkartinė 3 744 Lt kompensacija už servituto nustatymÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad su akcine bendrove „Amber Grid“ (toliau – ir Bendrovė) buvo tariamasi dėl servituto sutarties sudarymo, sutartyje numatant kompensacijos sumÄ 11 427,00 Lt.

PareiÅ¡kėja teigė neprieÅ¡taraujanti servituto nustatymui, tačiau nesutiko su Ä®sakyme nurodytu kompensacijos dydžiu bei jos vienkartiniu, o ne periodiniu pobÅ«džiu. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu į skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad pagal Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau – ir Servitutų nustatymo taisyklės) 10 punktÄ , Tarnybos skyrius nėra įpareigojamas perskaičiuoti nustatytÄ kompensacijos dydį.

Šį dydį nustato teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (toliau – ir Fondas) atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Fondo KraÅ¡totvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus inžinierė, vadovaudamasi vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (toliau – ir Metodika) 2014 m. sausio 9 d. parengė Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktÄ Nr. 680700030006A ir Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktÄ Nr. 680700030006B.

Metodikoje numatytas bendras visos kompensacijos dydžio apskaičiavimas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡mokamas per vienÄ kartÄ arba atskirais periodiniais mokėjimais, tačiau nepriklausomai nuo mokėjimo bÅ«do kompensacijos dydis nesikeičia. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Amber Grid“ atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Metodikoje įtvirtintos formulės numato bendrÄ kompensacijos dydžio apskaičiavimÄ pagal faktinius skaičiavimo metu bÅ«tinus įvertinti duomenis, o jokie kintami dydžiai, kurių pagalba bÅ«tų įvertinami žemės sklypo savininko praradimai ateityje, kompensacijų skaičiavimo formulėse nenumatyti.

Net ir panaikinus skundžiamÄ Ä®sakymo punktÄ , Tarnyba neturėtų teisinio pagrindo savarankiÅ¡kai perskaičiuoti pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėtinos kompensacijos dydžio, nes teisės aktai nesuteikia Tarnybai tokios teisės. PaaiÅ¡kino, kad Bendrovės pasiÅ«lymas galiojo su sÄ lyga, kad tarp pareiÅ¡kėjos ir akcinės bendrovės „Amber Grid“ bus sudaryta ir notariÅ¡kai patvirtinta sutartis dėl servituto nustatymo. Stengdamasi pasiekti susitarimÄ su pareiÅ¡kėja ir užkirsti keliÄ ateityje tarp Å¡alių galintiems kilti ginčams, Bendrovė už servituto nustatymÄ pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai 30 procentų didesnę vienkartinę kompensacijÄ nei buvo nustatyta Fondo.

Taip pat pareiÅ¡kėjai buvo pasiÅ«lyta 6 560 Lt kompensacija už magistralinio dujotiekio specialios apsauginės zonos žemės sklype nustatymÄ .Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti. Papildomai nurodė, jog paskaičiavimas nėra aiÅ¡kus, nesuprantama kaip paskaičiuota kompensacija.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismo posėdžio metu Fondo atstovės palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Teismo posėdžio metu AB „Amber Grid“ atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundÄ atmesti.

             Skundas atmetamas              Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus 2014 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 36VÄ®-(14.36.2)-1057 2.4 punkto, kuriame nurodyta, jog dėl žemės servitutų nustatymo pareiÅ¡kėjai nurodyta pervesti 3 744,00 Lt (1 084,33 Eur) dydžio vienkartinę kompensacijÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.              IÅ¡ pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateikto jos advokato elektroninio susiraÅ¡inėjimo su AB „Amber Grid“ nustatyta, kad su pareiÅ¡kėja buvo siekiama susitarti dėl servituto nustatymo ir kompensacijos iÅ¡mokėjimo. 2014 m. birželio 3 d. elektroniniu paÅ¡tu pareiÅ¡kėjos advokatui buvo siųstas Fondo KraÅ¡totvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus 2014 m. sausio 9 d.

Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktas Nr. 680700030006B (I t. b. l. 13, 15), kuriame ranka įraÅ¡ytuose punktuose (9 ir 10 punktai) buvo iÅ¡dėstytas pasiÅ«lymas dėl kompensacijos dydžio pareiÅ¡kėjai sutinkant sudaryti notarinę sutartį. PasiÅ«lyta nuostolių atlyginimo suma pareiÅ¡kėjai buvo didesnė (11 427 Lt) nei paskaičiuota Fondo akte (3 744 Lt).

Tačiau notarinė sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, pareiÅ¡kėjos atstovui buvo pasiÅ«lyta atsiųsti suformuluotus norimus taisyti punktus arba komentavimÄ su kokiais punktais nesutinkama (I t. b.l. 14).             Magistralinio dujotiekio (duomenys neskelbtini) specialiojo plano rengėjas, 2014 m. birželio 5 d. raÅ¡tu Nr. 7-144 (b. l. 43-44) Tarnybos skyrių informavo apie tai, kad Bendrovė vykdo gamtinių dujų perdavimo sistemos plėtros projekto „Magistralinis dujotiekis (duomenys neskelbtini)“ (magistralinio dujotiekio (duomenys neskelbtini)) pajėgumo didinimas), įtraukto į pirmÄ jį Europos SÄ jungos bendro intereso projektų sÄ raÅ¡Ä bei Vyriausybės 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1195 pripažinto valstybei svarbiu ekonominiu projektu, įgyvendinimo procesÄ , ir pridėjo, be kita ko, vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktÄ (visiems žemės sklypams pagal pateiktus sÄ raÅ¡us) bei kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktus (visiems žemės sklypams pagal pateiktus sÄ raÅ¡us).

             PareiÅ¡kėjai su AB „Amber Grid“ nepavykus sudaryti notarinės sutarties, 2014 m. birželio 12 d. praÅ¡ymu (I t. b.l. I t. 70-71), vadovaudamasi Servitutų nustatymo taisyklių 6.2, 8 ir 9 punktais, Bendrovė prašė nustatyti siÅ«lomus žemės servitutus pagal magistralinio dujotiekio (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumentÄ (Specialųjį planÄ ), be kita ko, ir pareiÅ¡kėjos žemės sklypui (I t. b. l. 38-41).             Tarnybos skyriaus vedėjo, veikiančio pagal Tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d.

įgaliojimÄ Nr. 1Ä®-(1.9)-276, įsakymu pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiam privačios žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Rietavo savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, buvo nustatytas žemės servitutas, suteikiantis teisę 1,3432 ha plote tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (I t. b.l. 6–7). Apie priimtÄ Ä¯sakymÄ pareiÅ¡kėja informuota Tarnybos skyriaus 2014 m. birželio 26 d. raÅ¡tu Nr. 36SD-(14.36.101)-1779, siunčiant Ä®sakymÄ su priedais - aktais Nr. 680700030006A bei 680700030006B (I t. b.l. 56).

             PareiÅ¡kėja neginčijo paties servituto nustatymo administraciniu aktu fakto ar jo dydžio, tačiau nesutiko su nuostolių atlyginimo dydžiu ir vienkartiniu kompensacijos pobÅ«džiu, o savo nesutikimÄ grindė tuo, kad AB „Amber Grid“ atsiųstoje tipinėje servituto sutartyje buvo numatyta 11 427 Lt kompensacija, kai tuo tarpu servitutÄ nustačius administraciniu aktu, buvo paskirta tik 3 744 Lt kompensacija.              PareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu jį patenkinto, panaikino skundžiamÄ Ä®sakymo dalį, konstatavęs, kad Ä®sakymas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų (I t. b. l. 190-195).

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi (II t. b.l. 33-41) atsakovo apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalis, panaikino teismo sprendimÄ ir perdavė bylÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjų kolegija nutartyje atkreipė dėmesį, kad atsakovas, administraciniu aktu nustatydamas servitutÄ ir kompensacijos dydį, vadovaujasi teisės aktais, pagal kuriuos kompensacijÄ apskaičiuoja ne vieÅ¡pataujančio daikto savininkas (AB „Amber Grid“), bet teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

Todėl pareiÅ¡kėjai ir Bendrovei nepavykus susitarti dėl servituto nustatymo notarine sutartimi, servituto nustatymui administraciniu aktu Bendrovės anksčiau siÅ«lytos sÄ lygos ir kompensacijos dydis pareiÅ¡kėjai nebėra aktualÅ«s.             Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali bÅ«ti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje servituto nustatymo pagrindus, numatyta, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka reglamentuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Ä®statymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensacijÄ tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis).

Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalį, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iÅ¡kirsto miÅ¡ko rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ tvirtina Vyriausybė.             Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtino Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ (toliau – ir Metodika).

             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad Metodikoje pateikta kompensacijos apskaičiavimo formulė (principai) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo. Šis atlyginimas priklausytų nuo individualaus turto vertinimo, pateiktų įrodymų pagrįstumo. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus idealius turto vertės nustatymo atvejus. Tai yra preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai.

Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedÅ«ros ir nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimÄ . Kartu Metodika neužkerta kelio asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius (rinkos vertės sumažėjimÄ , praradimÄ ir pan.) tiek, kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015; 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2801/2014).             Kaip minėta, Å¡ioje byloje nėra ginčo dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, tačiau pareiÅ¡kėjos netenkina Ä®sakymo 2.4 p. nurodytas kompensacijos dydis.

             Metodika reglamentuoja Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimÄ (Metodikos 1 p.), kuris kaip minėta skirtas nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimÄ . Pagal Metodikos 2 punkto nuostatas nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: sunaikinamus pasėlius ir sodinius (2.1. p.); iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ (2.2. p.); prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį (2.3. p.).             IÅ¡ Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akto (toliau – ir Kompensacijos už pasėlius aktas, I t. b.l.

81) bei Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akto (toliau – ir Vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo aktas, I t. b.l.

82) turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjai buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikintus pasėlius, nuostoliai patirti už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo. IÅ¡ pateiktų aktų, matyti, jog kompensacijos dydį apskaičiavo valstybės įmonės Valstybės žemės fondo KraÅ¡totvarkos ir teritorijų planavimo skyrius.             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjai buvo paskaičiuoti ir atlyginti nuostoliai už sunaikintus pasėlius (miežius (vasarinius, nesalyklinius)), kurie įvertinti 1369,00 Lt dydžio suma.

             Metodikos 4 punkte nustatyta, jog sunaikinamų pasėlių rinkos vertė (Np) apskaičiuojama pagal formulę: Np = Dvid. x 100 x Sp x K1 x K2, čia: Dvid. – žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras, tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu; Sp – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); K1 – žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinė kaina, kuri nustatoma pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas;

K2 – žemės sklypo naÅ¡umo balo santykis su vidutiniu Lietuvos žemės naÅ¡umo balu (39).              Bendra sunaikinamų pasėlių ir sodinių rinkos vertė įraÅ¡oma į kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktÄ (Å¡ios Metodikos 1 priedas). Jį užpildo teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas (Metodikos 6 p.). Pasėlių rÅ«Å¡ys, plotai, sodinių rÅ«Å¡ys ir skaičius nustatomi pagal faktinės žemės naudojimo bÅ«klės analizę teritorijų planavimo dokumento rengimo metu (Metodikos 7 p.).

Kompensacijų apskaičiavimo akte įraÅ¡yta, jog 0,8509 ha plote buvę pasėliai - miežiai (vasariniai, nesalykliniai). Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad pasėlių plotas ar jų rÅ«Å¡is butų nurodyti klaidingai.              Žemės Å«kio augalų vidutinio derlingumo pagal kultÅ«ras (Dvid.) rodikliai nustatyti žemės Å«kio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės Å«kio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“.

Pagal minėtÄ Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymÄ , vidutinis miežių derlingumas 100 kg iÅ¡ 1 ha – 23,6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-799 „Dėl biologinio turto ir žemės Å«kio produkcijos normatyvinių kainų 2014 metais patvirtinimo“, normatyvinė salyklinių miežių tonos kaina – 710 Lt, maistinių miežių tonos kaina – 560 Lt, o paÅ¡arinių - 540 Lt. Pažymėtina, kad skaičiuojant nuostolius už sunaikintus miežių pasėlius, buvo imama aukščiausia (710 Lt už tonÄ ) salyklinių miežių kaina, nors akte nurodyta, jog miežiai nesalykliniai.

Taigi nuostolių, patirtų už sunaikintus pasėlius, suma apskaičiuota taip: Np = 23,60 (derlingumas) x 100 x 0,8509 ha pasėlių plotas x 0,71 Lt už kg (normatyvinė salyklinių kviečių tonos kaina – 710 Lt) x 0,96 (žemės sklypo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) naudmenų naÅ¡umo balas 37,6/39). Teisėjų kolegija, įvertinusi Kompensacijos už pasėlius apskaičiavimo aktÄ bei Vienkartinės kompensacijos apskaičiavimo aktÄ sprendžia, jog pareiÅ¡kėjos patirti nuostoliai už sunaikintus pasėlius (miežius vasarinius, nesalyklinius) įvertinti tinkamai.

             PareiÅ¡kėjai taip pat buvo paskaičiuoti nuostoliai už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ , kurie įvertinti 229 Lt dydžio suma. Pagal Metodikos 8 p. iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė lygi miÅ¡ko medynų, patenkančių į teritorijÄ , kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miÅ¡ko žemės vertės), kuriÄ teritorijų planavimo dokumento rengėjo praÅ¡ymu pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574), nustatyta medynų tÅ«rio verte.

Kaip matyti iÅ¡ Detalaus kompensacijos apskaičiavimo iÅ¡raÅ¡o (I t. b.l. 50-51). IÅ¡kertamo miÅ¡ko rinko vertė lygi miÅ¡ko medynų, patenkančių į teritorijÄ , kuriai projektuojamas servitutas, vertei, kuriÄ apskaičiuoja Valstybinė miÅ¡kų tarnyba. Detaliame kompensacijos apskaičiavimo iÅ¡raÅ¡e (I t. b.l. 50-51) pateiktos taksacinių sklypų medynų vertės ir paskaičiuota bendra miÅ¡ko medynų tÅ«rio vertė, kuri 0,4211 ha lygi 229 Lt. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių faktinių duomenų ar specialių žinių pagalba gautų duomenų, kurie paneigtų minėtų nuostolių paskaičiavimus.             Metodikos 2.3 punkte nurodyta, kad nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį.

Metodikos 9.1 punkte nurodyta, kad nuostoliai dėl žemės Å«kio paskirties žemėje sunaikinamų žemės Å«kio naudmenų (Nžūn) apskaičiuojami pagal formulę: Nžūn = 15 x S x Kp, čia: S – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės Å«kio naudmenų, kuri tvirtinama žemės Å«kio ministro įsakymu. Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 patvirtintos žemės Å«kio veiklos pajamų iÅ¡ žemės Å«kio naudmenų hektaro normos (2013 m. spalio 29 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d.), kurios atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos sklypo žemės Å«kio naudmenų naÅ¡umo balÄ (37,6) yra neigiama ir lygi -135 Lt/ha, tačiau nagrinėjamu atveju skaičiavimuose buvo taikytas pareiÅ¡kėjai palankesnis didesnio naÅ¡umo balo veiklos pajamų normatyvas (155 Lt/ha).

Taigi, nuostoliai pareiÅ¡kėjai už prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) dalį (0,8509 ha) pagal pagrindinę (žemės Å«kio) žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį sudaro 1978 Lt (15 x 0,8509 ha x 155). Pagal Metodikos 9.2 p. nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kai sklypo paskirtis – ne žemė Å«kio paskaičiuoti pagal formulę Nk = 15´Sk´Vk´Kr´Kn, čia:

Sk – žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas; Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 (Žin., 2012, Nr. 146-7536), nustatyta tvarka; Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina;

Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1. Taigi, nuostoliai pareiÅ¡kėjai už prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį (0,4932 ha) pagal (ne žemės Å«kio) žemės naudojimo paskirtį, sudaro 168 Lt (15 x 0,4932 ha x (30312/38,5) x 0,029 x 1).

Atsižvelgus į tai akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjui teisėtai ir pagrįstai apskaičiuoti 1978 Lt ir 168 Lt nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo.              Kaip matyti iÅ¡ aktuose pateikiamų skaičiavimų bendra nuostolių suma dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto sudaro 3744 Lt (1369 Lt + 229 Lt + 1978 Lt + 168 Lt), todėl nėra pagrindo teigti, kad Å¡ie nuostoliai paskaičiuoti neaiÅ¡kiai ar nesuprantamai.

Tarnybos įsakymas ir su juo pareiÅ¡kėjai pateikta informacija buvo pakankama tam, kad pareiÅ¡kėja įvertintų kompensacijos apskaičiavimo pagrįstumÄ , kompensacijos dydį bei galėtų imtis įstatyme numatytų teisinių priemonių ginti savo galimai pažeistas teises. PareiÅ¡kėjai nesutinkant su kompensacijos dydžiu, paskaičiuotu pagal Metodikos nuostatas, pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių taisykles, jai tenka pareiga paneigti Å¡ios kompensacijos apskaičiavimo teisingumÄ .

             Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja skunde nenurodė jokių Ä®sakymo 2.4 punkto neteisėtumo motyvų, neginčijo Ä®sakymo 2.4 punkte numatytos kompensacijos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, nenurodė jokių teisės aktų, kurių pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas nustatant kompensacijos dydį, bei jokių teisinių motyvų, kurių pagrindu bÅ«tų galima pripažinti, kad Ä®sakymo 2.4 punktas yra naikintinas. Pagal ABTÄ® straipsnius teisė suformuluoti skundo (praÅ¡ymo) pagrindÄ ir dalykÄ priklauso pareiÅ¡kėjai.

Todėl pareiÅ¡kėjos suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiÅ¡kėjos ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimai ir Å¡iuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo bÅ«ti iÅ¡dėstytos skunde, o ne paaiÅ¡kinimuose, kitokio pobÅ«džio dokumentuose ar iÅ¡sakytos posėdžio metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A520-480/2013).              PareiÅ¡kėja savo nesutikimÄ su Ä®sakymo dalimi grindė iÅ¡imtinai tuo, jog AB „Amber Grid“ atsiųstoje tipinėje servituto sutartyje buvo numatyta didesnė, t.y. 11 427 Lt kompensacija. Dėl Å¡io pareiÅ¡kėjos argumento Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016-10-26 nutartyje nurodė, kad pareiÅ¡kėjai ir Bendrovei nepavykus susitarti dėl servituto nustatymo notarine sutartimi, servituto nustatymui administraciniu aktu Bendrovės anksčiau siÅ«lytos sÄ lygos ir kompensacijos dydis pareiÅ¡kėjai nebėra aktualÅ«s.             PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, jog nėra aiÅ¡ku, kodėl paskaičiuota kompensacija yra vienkartinė, o ne periodinė.

Dėl Å¡io pareiÅ¡kėjos argumento pažymėtina, jog Metodikos 9.1. punkte ir 9.2. punkte pateiktų nuostolių apskaičiavimo formulių, gautos sumos dauginamos iÅ¡ 15, t. y. didinamos 15 kartų. Å io koeficiento („15“) reikÅ¡mė nurodyta pirmojoje Metodikos redakcijoje, patvirtintoje 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1545. Minėtos redakcijos Metodikos 1.2 punkte nurodyta, kad „kai žemės Å«kio paskirties žemės nebus galima panaudoti pagal tikslinę jos paskirtį, nuostoliai apskaičiuojami dauginant metinį normatyvinį pelnÄ (apskaičiuotÄ pagal Agrarinės ekonomikos instituto parengtÄ metodikÄ ) iÅ¡ terminuoto servituto naudojimo metų skaičiaus (tačiau ne daugiau kaip 15), o jeigu žemės servitutai nustatyti neterminuotam laikui, dauginama iÅ¡ 15“.

Vėlesnėse Metodikos redakcijose Å¡is koeficientas „15“ taip pat iÅ¡lieka, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuostoliai apskaičiuojami už vienerius metus, nes akivaizdu, jog pagal MetodikÄ paskaičiuota kompensacija yra periodinio pobÅ«džio.              Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus Nr. 36VÄ®-(14.36.2)-1057 įsakymo 2.4 punkto, kuriame nurodyta, jog dėl žemės servitutų nustatymo pareiÅ¡kėjai nurodyta pervesti 3 744,00 Lt (1 084,33 Eur) dydžio vienkartinę kompensacijÄ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti.

             Administraciniu aktu numatyta kompensacija turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į Metodikos nuostatas, tačiau Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulė) neužkerta kelio asmeniui gauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tiek kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Jei asmuo siektų įrodyti kitokį kompensacijos dydį negu numato Metodika, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles jis turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius realiai patiriamų nuostolių dydį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika, pareiÅ¡kėja dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ .             Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija              n u s p r e n d ė:

             PareiÅ¡kėjos T. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .              Teisėjai                                                    Iveta Pelienė Violeta Petkevičienė Ernestas Spruogis