6da5bcef-2b4d-464b-a9a3-9bb5a96c8e46 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-145-883/2017 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00852-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.9.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 20 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena StasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo E. D. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-988-674/2016 pagal ieÅ¡kovo E. D. ieÅ¡kinį atsakovei V.

D. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmėIeÅ¡kovas E. D. pateikė teismui ieÅ¡kinį dėl 302,74 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovės V. D.. Nurodė, kad patyrė iÅ¡laidų, susijusių su Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto iÅ¡laikymu, todėl atsakovė, proporcingai savo daliai, privalo apmokėti Å¡ias iÅ¡laidas. Atsakovė V. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. D. jos patirtus nuostolius už namo, kuris priklauso Å¡alims po 1/2 dalį, apÅ¡ildymÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.

Nurodė, kad nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. kuru rÅ«pinosi ir bendrosios nuosavybės teise Å¡alims priklausantį namÄ apÅ¡ildė ji, nepraÅ¡ydama iÅ¡ ieÅ¡kovo nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kovas E. D. iÅ¡ dalies sutiko su atsakovės pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, t. y. sutiko sumokėti atsakovei 72 Eur už vienos tonos briketų kainÄ , kitoje dalyje prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, nurodydamas, kad atsakovė nepirko malkų, nes nepateikė jokių dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėRaseinių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį – visiÅ¡kai: priteisė iÅ¡ atsakovės V. D. ieÅ¡kovui E. D. 132,50 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato darbÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo E. D. atsakovei V. D. 185,35 Eur nuostolių atlyginimÄ , patirtÄ už Å¡ildymo iÅ¡laidas; grÄ Å¾ino E. D. 20 Eur sumokėto žyminio mokesčio.Teismas, nustatęs, kad skirtingais laikotarpiais Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį namÄ Å¡ildė tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė, nesant galimybės Å¡ildyti tik kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priklausančiÄ namo dalį, konstatavo, jog Å¡alių patirtos iÅ¡laidos yra dalintinos proporcingai jų turimai turto daliai, t. y. per pusę.Teismas sprendė, kad praÅ¡ymas kompensuoti pusę kuro sÄ naudų yra niekuo nepagrįstas, kadangi nustatė, jog kliūčių ieÅ¡kovui jam nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje gyventi ir Å¡ildyti patalpas nebuvo, o važinėjimÄ po kelis kartus per dienÄ kÅ«renti krosnį laikė ieÅ¡kovo savanoriÅ¡ku apsisprendimu, kuris nepriskirtinas bÅ«tinosioms turto iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidoms.Teismas vertino antstolės E. R. faktinių aplinkybių konstatavimo aktÄ kaip perteklinį, todėl Å¡ių ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės nepriteisė.Teismas, nustatęs, kad tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba atleidžiant 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡skyrus atstovavimo iÅ¡laidas, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas, iki kol jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, buvo patyręs 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų apimčiai, iÅ¡ atsakovės priteisė 55 Eur už teisines paslaugas suteiktas ieÅ¡kovui.III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentaiIeÅ¡kovas E. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo patenkinti visiÅ¡kai, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį – iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡laidas pjuvenų briketams įsigyti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas neatskleidė bylos esmės, todėl neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ .Teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, susijusius su jo patirtomis iÅ¡laidomis dėl bendrosios nuosavybės iÅ¡laikymo.Teismas nepagrįstai visa apimtimi patenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, kadangi atsakovė nepateikė jos visas turėtas Å¡ildymo iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų.Teismas priėmė Å¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ , kadangi rėmėsi duomenimis, kurie yra palankÅ«s bei naudingi atsakovei, o ieÅ¡kovui palankius duomenis atmetė arba ignoravo.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė V.

D. praÅ¡o Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas tinkamai įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus ir priėmė objektyvų, pagrįstÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovas, teigdamas, kad teismas neatskleidė bylos esmės, pats nesuprato teismo sprendimo.IeÅ¡kovas klaidina teismÄ , teigdamas, kad jis iÅ¡sikeldamas iÅ¡ namo paliko kuro, kurį iÅ¡naudojusi atsakovė iÅ¡sikėlė iÅ¡ namo, nors tuo pačiu pripažino, kad atsakovės įsigytų pjuvenų briketų nebÅ«tų užtekę namui apÅ¡ildyti.IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad 2013 m. jis pirko kurÄ namo Å¡ildymui.Teismask o n s t a t u o j a :IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmetamas.Byloje kilo ginčas tarp bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių dėl iÅ¡laidų, susijusių su gyvenamojo namo iÅ¡laikymu, atlyginimo.Byloje nustatyta, kad Å¡alims nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį pastato – sodo namo, malkinės, garažo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas padalintas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu nutraukus Å¡alių santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, taip pat nustatyta naudojimosi Å¡iuo turtu tvarka.

Po šalių santuokos nutraukimo, nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. liepos ar rugpjūčio mėn. (tiksliai nenustatyta), šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name gyveno atsakovė su vaikais. Nuo 2015 m. liepos ar rugpjūčio mėn. (tiksliai nenustatyta) minėtame name niekas negyvena. Ieškovas pateikė ieškinį dėl 302,74 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovės, nurodydamas, kad po to, kai atsakovė išsikėlė iš šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo, jo šildymu pradėjo rūpintis tik ieškovas, todėl atsakovė, proporcingai savo daliai, privalo apmokėti šias išlaidas.

Atsakovė su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti nuostolius, kuriuos patyrė 2014 – 2015 metų Å¡ildymo sezonu už namo Å¡ildymÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį – visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 132,50 Eur nuostolių atlyginimÄ , o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo – 185,35 Eur nuostolių atlyginimÄ , patirtÄ už Å¡ildymo iÅ¡laidas. Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dalyje dėl iÅ¡laidų už kuro sÄ naudas važinėjant Å¡ildyti namÄ ir antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimÄ priteisimo, nustatęs, kad jos nepriskirtinos prie bÅ«tinųjų bendro turto iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidų ir yra perteklinės. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi netinkamai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, susijusius su jo patirtomis iÅ¡laidomis dėl bendrosios nuosavybės iÅ¡laikymo.

Visų pirma, pažymėtina, kad bylos esmės neatskleidimas yra svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo procesinio sprendimo turinį, neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , iÅ¡nagrinėjo visus ieÅ¡kovo suformuluotus reikalavimus, įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių argumentus, savo iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kinio reikalavimų tenkinimo ar atmetimo argumentavo.

Pirmosios instancijos teismas tyrė bei vertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, kurios susijusios su ieškovo pareikštais reikalavimais.Antra, įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytas taisykles.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo pareigÄ galima apibrėžti kaip bÅ«tinybę Å¡aliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiÅ¡kia Å¡alies pareigÄ nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus.

Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamam faktui buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008 ir kt.).Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas E. D. prie patirtų nuostolių dėl Å¡alims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto iÅ¡laikymo priskiria Å¡ildymo iÅ¡laidas, iÅ¡laidas už kuro sÄ naudas, kurias jis patyrė važinėdamas Å¡ildyti Å¡alims priklausantį namÄ , taip pat iÅ¡laidas už anstolės faktinių aplinkybių konstatavimÄ .

Minėtus nuostolius ieÅ¡kovas įrodinėja pateikdamas PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras už namo Å¡ildymui įsigytus pjuvenų briketus, savo paskaičiavimus apie patirtas iÅ¡laidas automobilio kurui, kuro įsigijimo kvitus, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ir už jį atliktus mokėjimo nurodymus.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis numato, jog kiekvienas bendraturtis privalo prisidėti prie bendro turto iÅ¡laikymo ir iÅ¡saugojimo. Å i norma detalizuojama CK 4.83 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, kad bendraturtis privalo apmokėti tik tas jo turto daliai tenkančias iÅ¡laidas, kurios yra susiję su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais, taip pat tas, kurioms jis yra davęs sutikimÄ .

CK 4.72 straipsnio 1 dalyje bendrosios nuosavybės teisė apibrėžiama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Jeigu vienas bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir iÅ¡laikyti bendrÄ daiktÄ , kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ . IÅ¡laidos bendram daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti kaip teisinė kategorija yra suprantamos kaip iÅ¡leidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra iÅ¡saugoti turtÄ nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibÅ«dina bÅ«tinumo ir protingumo kriterijai. IÅ¡laidos daiktui gali bÅ«ti pripažįstamos bÅ«tinomis, jei jos reikalingos turtui iÅ¡saugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui labai pablogėti.

Tai daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos, kuriomis iÅ¡laikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, namo Å¡ildymo iÅ¡laidos yra dvejopo pobÅ«džio – namo Å¡ildymas tenkina gyventojų poreikius ir tuo pačiu padeda iÅ¡saugoti ir iÅ¡laikyti daiktÄ (namÄ ) geros bÅ«klės, apsaugoti nuo neigiamo žiemos oro poveikio, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2015 – 2016 m. Å¡ildymo sezonu Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name niekas negyveno, namÄ Å¡ildė ieÅ¡kovas, kad kiekvienam bendraturčiui galimybės Å¡ildyti savÄ jÄ namo dalį nėra, pagrįstai patenkino ieÅ¡kinio dalį, priteisdamas iÅ¡ atsakovės dalį namo Å¡ildymo iÅ¡laidų, proporcingai jos turimai turto daliai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo nurodyti nuostoliai dėl kelionės iÅ¡laidų, važinėjant Å¡ildyti Å¡alims priklausantį namÄ , ir už antstolės paslaugas, nepriskirtini bÅ«tinosioms turto iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidoms, todėl negali bÅ«ti priteisiami iÅ¡ atsakovės. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kuriÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe variantui pasiekti bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų.

Nustatytų faktinių aplinkybių (nutarties 13 p.) ir ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų kontekste, ieÅ¡kovo nurodytos kelionės iÅ¡laidos pagrįstai laikytinos papildomomis iÅ¡laidomis, kurios tiesiogiai nesusijusios su Å¡alims priklausančio bendro turto iÅ¡laikymu ir priežiÅ«ra, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog bendraturčiai bÅ«tų susitarę ar bent taręsi dėl namo Å¡ildymo tvarkos, jo iÅ¡laikymo, po to, kai iÅ¡ jo iÅ¡sikėlė atsakovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas savanoriÅ¡kai važinėdamas Å¡ildyti Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį namÄ , turi prisiimti ir neigiamus tokio elgesio padarinius.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad iÅ¡laidos antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimÄ yra niekaip nesusiję su bÅ«tinosiomis turto iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros iÅ¡laidomis, o remiantis Å¡ios nutarties 16 p. iÅ¡dėstytomis įrodinėjimo taisyklėmis, Å¡alis, kuri įrodinėja tam tikras aplinkybes, turi prisiimti pateikiamų įrodymų neigiamo įvertinimo rizikÄ , t. y. teismui nustačius, kad tam tikrų aplinkybių įrodinėti nereikėjo (Å¡iuo atveju, kad Å¡alių namas yra negyvenamas), iÅ¡laidos, susijusios su tokių įrodymų pateikimu, negali bÅ«ti pripažįstamos kaip Å¡alies patirti nuostoliai.Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas visa apimtimi patenkino atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 185,35 Eur nuostolių atlyginimÄ už Å¡ildymo iÅ¡laidas.

Apelianto teigimu, atsakovė teismui nepateikė jos visas turėtas Å¡ildymo iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė savo patirtus nuostolius, susijusius su Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo Å¡ildymu, įrodinėjo pateikdama 2014 m. rugsėjo 5 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ už pjuvenų briketus, 2014 m. lapkričio 13 d. medienos gabenimo lapÄ , kuriame nurodyta, kad V. D. gavo 5 m3 malkų, taip pat savo paaiÅ¡kinimais, kad už malkas sumokėjo 780 Lt (225,90 Eur).

Nagrinėjamu atveju, tarp Å¡alių nėra ginčo dėl atsakovės patirtų iÅ¡laidų namo Å¡ildymui už pjuvenų briketus, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės patirtomis iÅ¡laidomis bendro namo Å¡ildymui už malkų įsigijimÄ , nurodydamas, kad atsakovės pateiktas malkų įsigijimo dokumentas visiÅ¡kai nieko neįrodo – iÅ¡ jo negalima spręsti, kokia pinigų suma buvo sumokėta, kokiu adresu malkos buvo pristatytos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutarties 16 p. iÅ¡dėstytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsakovės pateiktus įrodymus įvertinęs visų byloje esančių įrodymų kontekste, konstatuoja, jog labiau tikėtina atsakovei patyrus jos nurodytas iÅ¡laidas namo Å¡ildymui už malkas, nei jų nepatyrus.

Byloje nustatyta, kad 2014 – 2015 m. Å¡ildymo sezonu Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name gyveno ir juo rÅ«pinosi atsakovė. 2014 m. rugsėjo 5 d. namo Å¡ildymui atsakovė įsigijo vienÄ tonÄ pjuvenų briketų, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas 2015 – 2016 m. Å¡ildymo sezonui pirko dvi tonas pjuvenų briketų, atsakovei jos Å¡ildymo sezonui įsigytų pjuvenų briketų kiekio galėjo neužtekti, todėl tikėtina, kad ji 2014 m. lapkričio 13 d. papildomai įsigijo medienos (malkų), tuo labiau, kad prieÅ¡ingai, nei nurodo ieÅ¡kovas, tokias aplinkybes patvirtina atsakovės pateiktas medienos gabenimo lapas, iÅ¡ kurio matyti tiek medienos kiekis (5 m3), tiek medienos pristatymo vieta (duomenys neskelbtini).

Kad medienos pristatymo vieta sutampa su bendraturčių nekilnojamojo turto buvimo vieta (duomenys neskelbtini) patvirtina ieÅ¡kovo, kartu su antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti ant namo esantis numeris (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytÄ medienos pirkimo kainÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti jos nurodytomis aplinkybėmis, o ieÅ¡kovui nepateikus prieÅ¡ingų įrodymų, jo prielaidos dėl medienos įsigijimo ar neįsigijimo 2014 – 2015 m.

Å¡ildymo sezonu atmestinos. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, minimas iÅ¡laidas vertinant pagal teisėje pripažintus bÅ«tinumo ir protingumo kriterijus, atsakovė įrodė, kad jos buvo bÅ«tinos iÅ¡laikant ir iÅ¡saugant Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį daiktÄ .Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiÅ¡kai įvertintos ir iÅ¡nagrinėtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad abi Å¡alys atleistos nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 96 str. 4 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                 Irena StasiÅ«nienė