2023-03-22 Nr. AB-6374-3-61-3-02254-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-149-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02254-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo L. I. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui L. I. dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo L. I. (toliau – ir atsakovas) 126,97 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,22 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso – 129,19 Eur.

2. Tarnyba nurodė, kad atsakovui 2020 m. rugpjūčio 3 d. Tarnybos sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1637-8317 (toliau – ir Sprendimas) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-10285-566/2020 dėl skolos priteisimo. Atsakovas, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą mokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Atsakovas gera valia bylinėjimosi išlaidų neapmokėjo, nors teikdamas prašymą Tarnybai nurodė, kad sutinka apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo prašymą, nustatė, kad atsakovas turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

3. Tarnyba paaiškino, kad advokatė R. J. 2021 m. kovo 22 d. pateikė Tarnybai prašymą sumokėti už suteiktą atsakovui antrinę teisinę pagalbą, nurodydama, kad antrinės teisinės pagalbos teikimui atsakovui skyrė 10,78 val. Apskaičiuojant advokatui užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 16 Eur, o nuo 2020 m. spalio 2 d. – 18 Eur. Išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 181,38 Eur (6,33 val. x 16 Eur + 4,45 val. x 18 Eur). Todėl atsakovo mokėtina 70 procentų suma yra 126,97 Eur. Tarnyba pranešimais, kurie buvo siųsti atsakovo nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, informavo atsakovą, kad jis sumokėtų nurodytas sumas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Tačiau įmokos skola nesumokėta. Pranešimai atsakovui buvo siųsti registruotu paštu. Remiantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Samus“ sąskaitomis-faktūromis valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 2,22 Eur.

Atsakovas L. I. nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tarnybos, 126,97 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kitą prašymo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. liepos 27 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (8.1)VTP-1637 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-10285-566/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05311-2020-3). Prašyme atsakovas nurodė, kad jis sutinka apmokėti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Prašymo 8.2 p.). Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1637-8317 nusprendė teikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą minėtame teisminiame procese, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą atsakovui paskyrė teikti advokatę R. J.. Advokatė R. J. Tarnybai 2021 m. kovo 22 d. pateikė prašymą Nr. (12.12) VAP-1029 išmokėti užmokestį už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagal Tarnybos Sprendimą, nurodė, kad skyrė antrinės teisinės pagalbos teikimui 10,78 val. Tarnyba advokatei išmokėjo užmokestį už atsakovui teiktą antrinę teisinę pagalbą ir pranešė atsakovui apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 70 procentų, t. y. 126,97 Eur. Atsakovui jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Tarnyba 2021 m. kovo 26 d. siuntė pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Atsakovas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų skundęs Tarnybos sprendimą, kurio pagrindu administracinėje byloje yra siekiama išsiieškoti išlaidų skolą, taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad šias išlaidas atsakovas yra sumokėjęs.

6. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnyje, 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 14 straipsnio 5 dalyje, 18 straipsnio 1, 2 dalyse, 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

7. Teismas nurodė, kad Tarnyba, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 5, 7, 8 ir 9 dalimis, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą, atsakovas turėjo teisę į 30 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Todėl Tarnyba Sprendiniu suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-l0285-566/2020 dėl skolos priteisimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnybos Sprendimas yra galiojantis, atsakovas jo neskundė.

8. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. IR-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

9. Teismas nurodė, kad advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

10. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 33 punktu, nustatė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma yra apskaičiuota vadovaujantis advokatės R. J. prašymu ir pateiktais dokumenais. Teikiant atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, kurioje advokatė skyrė 10,78 valandas, išlaidų suma sudaro 181,38 Eur sumą (6,33 val. x 16 Eur + 4,45 val. x 18 Eur). Todėl atsakovo mokėtina 70 procentų suma yra 126,97 Eur. Atsakovas neginčija šių aplinkybių, sumos dydžio.

11. Teismas vertino, kad atsakovas turi pareigą apmokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teisminiame procese Nr. 2-68-3-05311-2020-3. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė advokatės nurodytų aplinkybių dėl suteiktų paslaugų, taip pat nėra duomenų ir įrodymų, kad būtų skundęs Tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei kad yra sumokėjęs apskaičiuotą antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą. Atsakovas, be to, nepateikė jokių įrodymų, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba jam nebuvo suteikta ar kitų įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadas apie pareiškėjo prašymo nepagrįstumą. Esant šioms aplinkybėms, Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo 126,97 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų yra pagrįstas.

12. Teismas dėl pareiškėjo prašymo priteisti valstybei 2,22 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų išieškojimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, be to, prašymas priteisti 2,22 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovui siuntimą. Aktualu ir tai, kad pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas.

13. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys. Administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą). ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui iš atsakovo 2,22 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu.

III. 14. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu, prašydamas pareiškėjo prašymą atmesti.

15. Atsakovo teigimu, valstybės teisinę pagalbą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija. Paaiškina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. pažyma apie pajamas Nr. 2420 įrodo jo sunkią finansinę padėtį. Atsakovas yra pensininkas ir į rankas gauna 182,1 Eur. Atsakovo metinės pajamos neviršija Nutarimu nustatyto pirmojo pajamų lygio, o tai reškia, kad antrinės pagalbos dydis teikiamas apeliantui turi būti 100 proc. Teismas vadovavosi Įstatymo 14 straipsnio 5, 7–9 dalimis, kurios prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims. Aktualu tai, kad antrinė pagalba Tarnybos 2021 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (8. 1 )TP-19-T-2452-297 buvo apmokėta 100 proc. Taip pat bylose, kuriose antrinę teisinę pagalbą buvo atsisakyta teikti, teismai informuodavo atsakovą, kad jam būtinas advokatas, dėl kurio jis turi kreiptis pagalbos į Tarnybą. Teismai savo nuomonę išdėstydavo nutartyse, tačiau Tarnyba į šias teismų nutartis nekreipdavo dėmesio ir reikalaudavo apmokėti sąskaitas, dėl ko atsakovas visas bylas pralaimėjo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos prašymo priteisti iš atsakovo L. I. 126,97 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,22 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Tarnybos prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 126,97 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kitą prašymo dalį dėl 2,22 Eur valstybės išlaidų, susijusių su išlaidų išieškojimu, atmetė.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad dėl sunkios finansinės padėties jis turi teisę į 100 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Pagal ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

21. Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog, atsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 7 d.).

22. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą, asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentu <...>. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją.

23. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis turi būti supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis.

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2020 m. liepos 27 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-10285-566/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05311-2020-3). Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovas nurodė, jog sutinka apmokėti kitą antrinės teisinė pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50, 70 ar 85 proc.), jeigu, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų. Tarnybą, išnagrinėjusi atsakovo prašymą bei nustačiusi, kad pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama 3 bylose pagal Tarnybos sprendimus, 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1637-8317 nusprendė teikti atsakovui antrinę teisinę pagalbą minėtame teisminiame procese, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 str. 5–9 d.), bei teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę R. J..

25. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Tarnybos sprendimą būtų ginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl minėtas sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kurio pagrindu Tarnyba įgijo teisę reikalauti iš atsakovo dalies valstybės patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą.

26. Nustatyta, kad atsakovas su 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymu kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, kad negali apmokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies dėl sunkios finansinės padėties ir prašydamas, kad valstybė apmokėtų 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 17 d. raštu į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymą nurodė, kad atsakovas 2020 m. liepos 27 d. prašyme sutiko apmokėti antrinės pagalbos išlaidų dalį. Pažymėjo, kad antrinė teisinė pagalba atsakovui yra teikiama 3 bylose pagal Tarnybos sprendimus. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, jei tarnybos sprendimu antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba taip pat nurodė, kad nesutinkant apmokėti 70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, reikia pateikti prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Nepateikus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, Tarnyba teiks antrinę teisinę pagalbą apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o 70 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų bus privaloma apmokėti. Advokatė R. J., suteikusi pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-10285-566/2020, pateikė Tarnybai prašymą išmokėti užmokesti už suteiktą antrinę pagalbą. Tarnyba 2021 m. kovo 26 d. raštu informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 126,97 Eur (70 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį) bei, patikrinusi duomenis ir nustačiusi, kad atsakovas antrinės teisinės pagalbos išlaidų nėra apmokėjęs, 2021 m. gegužės 18 d. pranešimu pakartotinai informavo atsakovą apie pareigą apmokėti 126,97 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

27. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Tarnyba tinkamai ir laiku informavo atsakovą apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, nurodė sąskaitą, į kurią šią sumą reikia pervesti bei mokėjimo terminus. Todėl atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atsakovui atlyginti dalį (70 proc.) gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant ir į atsakovo sutikimą, esant galiojančiam 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimui Nr. (8.1)TP-20-T-1637-8317 bei pareiškėjui nepasinaudojus jam išaiškinta teise prašyti nutraukti teisinės pagalbos teikimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

28. Šiuo atveju valstybė įvykdė savo įsipareigojimą ir suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato Įstatymas ir su kuriomis atsakovas sutiko, prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą, todėl atsakovui nevykdant savo pareigos padengti likusią teisinės pagalbos išlaidų dalį – 126,97 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, pagrįstai šios išlaidos pirmosios instancijos teismo priteistos iš atsakovo valstybės naudai.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo L. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis