6da29aa6-e356-498b-aed2-cf6c19aad114 · Vilniaus apygardos teismas

CivCivilinė byla Nr. 2A-337-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-61-3-01802-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.2; 2.8.2.;(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė vienasmeniÅ¡kai teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo,             n u s t a t ė :             Ginčo esmėIeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 1553,93 EUR (5365,43 Lt) turtinės žalos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2011 m. kovo 16 d.

Vilniuje, Trinapolio g. ir Žvalgų g. sankryžoje automobiliui Mercedes – Benz v.n. FAR789, įvažiavus į duobę buvo apgadinti priekiniai ratai. IeÅ¡kovas automobilio draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo 1553,93 EUR (5365,43 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus už žalÄ asmenis. Pažymėjo, kad sankryža, kurioje įvyko eismo įvykis nuosavybės teise priklauso Vilniaus mieto savivaldybei. Tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2011 m. sausio 25 d. sudarytos sutarties Nr. A72-50(3.1.36-UK) pagrindu už Trinapolio g. ir Žvalgų g. sankryžos dangų remontÄ ir priežiÅ«rÄ atsakinga UAB „Grinda“, todėl ji laikytina kelio valdytoja.

ŽalÄ padarytÄ dėl statinių, įskaitant kelius, trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Grinda“ teikia kelių remonto bei priežiÅ«ros paslaugas sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu, praÅ¡o priteisti žalos atlyginimo iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai. Atsakovas UAB „Grinda“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutiko prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo pateiktas VPK pažyma apie eismo įvykį nepatvirtina, kad visi automobilio apgadinimai atsirado bÅ«tent dėl blogai prižiÅ«rimo kelio ar atsakovo kaltės. Skirtingai nei nurodo ieÅ¡kovas, minėtoje pažymoje nėra nurodyta, kad duobės nebuvo įmanoma pastebėti.

Vien ta aplinkybė, kad duobė nebuvo pažymėta ženklais nesudaro pagrindo atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas nebuvo kviestas apžiÅ«rėti apgadinto automobilio po įvykio. Atsakovo nuomone, žala atsirado dėl didelių paties vairuotojo neatsargių veiksmų, kuriais jis prisiėmė rizikÄ , neapdairiai ir neatsakingai vairuodamas padidinto pavojaus Å¡altinį, todėl atsakovas atleistinas nuo atsakomybės net ir konstatavus atsakovo atsakomybę IeÅ¡kovas nepateikė jokių tiesioginių įrodymų patvirtinančių atsakovo UAB „Grinda“ neteisėtus veiksmus.

Taip pat neįrodė kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Atsakovo nuomone, tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudarytos sutarties pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, kad UAB „Grinda“ bÅ«tų laikytina kelio valdytoja, kadangi sutarties pagrindu yra susitarta dėl tam tikrų konkrečių darbų atlikimo, kurių apimtį nurodo užsakovas atskirais aktais.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su juo nesutiko ir prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, netenkinus Å¡io praÅ¡ymo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovo nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, kadangi tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-01-25 buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-50(3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, pietinės, vakarinės, Å¡iaurinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ . Pagal Å¡iÄ sutartį UAB „Grinda“ yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoja, todėl vadovaujantis CK 6.299 str. nuostatomis privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų priežiÅ«ros, remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ir kitų sÄ lygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, taip pat neteisingai apskaičiavo žalos dydį.

Pažymėjo, kad vertinant automobiliui padarytÄ Å¾alÄ nedalyvavo atsakovų atstovai. IeÅ¡kovas neįrodė, kad atlikti remonto darbai buvo bÅ«tini.II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“, ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 486,59 EUR žalos, 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 486,59 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, 2014-08-25, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 14 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“ valstybės naudai 5 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai 11 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ atsakovo UAB „Grinda“ naudai 118 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. GrÄ Å¾ino atsakovui UAB „Grinda“ iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos 828,85 EUR sumokėto avanso už ekspertizės atlikimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , atsakovų 2011-01-25 Darbų atlikimo sutarties A72-50(3.1.36-UK) nuostatas, sprendė, kad atsakovui UAB „Grinda“, minėta sutartimi buvo perduota ne tik gatvių techninė priežiÅ«ra, bet ir valdymas, todėl gatvę, kurioje įvyko eismo įvykis, nurodyto eismo įvykio metu valdė UAB „Grinda“ ir tinkamu atsakovu, atsakingu už žalÄ , atsiradusiÄ dėl jam valdymo teise perduoto kelio trÅ«kumų, Å¡ioje byloje pripažintina UAB „Grinda“.

O Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju yra netinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, todėl jai nei įstatymo, nei sutarties pagrindu nekyla prievolė asmeniÅ¡kai, nei solidariai su UAB „Grinda“ atsakyti už žalÄ , atsiradusiÄ dėl kelio trÅ«kumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ sprendė, kad ieÅ¡kovo apdraustos transporto priemonės valdytojas, žinodamas, kad kelio dalis, kurioje įvyko eismo įvykis, yra duobėta, bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, turėjo pareigÄ Ä¯vertinti eismo sÄ lygas ir imtis priemonių žalai iÅ¡vengti ar jai sumažinti, laikydamasis saugaus greičio ir stengdamasis apvažiuoti kelyje esančias duobes.

Ä®vertinęs faktines aplinkybes ir raÅ¡ytinius įrodymus apie eismo įvykio aplinkybes teismas darė iÅ¡vadÄ , jog kilusiÄ Å¾alÄ lygia dalimi sÄ lygojo netinkama kelio dangos bÅ«klė ir didelis nukentėjusio asmens neatsargumas.Toks ieÅ¡kovo draudėjo elgesys, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindÄ CK 6.828 str. pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį 30 proc. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo į bylÄ pateiktų žalÄ pagrindžiančių įrodymų negalima padaryti neginčijamos iÅ¡vados, kad visi transporto priemonės sugadinimai buvo padaryti eismo įvykio metu.

IÅ¡ remonto sÄ matos nustatyta, kad buvo pakeisti transporto priemonės priekinės pusės ratlankiai bei galinės pusės kairės pusės ratlankis, Å¡ių pažeidimų mastas sudarė 858,81 EUR (2965,29 Lt). Tačiau iÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų negalima nustatyti, kokio pobÅ«džio pažeidimai buvo padaryti aptariamiems ratlankiams, kad bÅ«tų buvęs bÅ«tinas jų keitimas naujais. Pažymėjo, kad eismo įvykio metu transporto priemonės pažeidimus fiksavę policijos pareigÅ«nai iÅ¡ viso nenurodė, kad bÅ«tų buvę pažeisti automobilio ratlankiai.

Teismo ekspertas, atlikdamas byloje ekspertizę nurodė, kad pateiktos spalvotos nuotraukos, kuriose yra užfiksuoti automobilio ratai ir pakabos elementai, kuriose užfiksuotas apibrozdintas ratlankis (ratlankiai), kitų ženklių sugadinimų nuotraukose nesimato. Identifikuoti objektÄ , su kuriuo buvo padaryti ratlankių nubrozdinimai iÅ¡ nuotraukų nėra galimybės. Taip pat nėra galimybės nustatyti, kokio gamintojo yra ratlankis (ratlankiai). Transporto priemonę vairavęs eismo įvykio metu asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jis ir ankščiau yra įvažiavęs į duobes, tačiau jos nebuvo tokios didelės. Atsižvelgdamas į tai, teismas neatmetė galimybės, kad transporto priemonės ratlankiai galėjo bÅ«ti pažeisti ankstesnių įvykių metu.

Byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad įvykio metu buvo sugadinti ratlankiai 858,81 EUR (2965,29 Lt) sumos iÅ¡mokėtos už ratlankių keitimÄ , teismas nelaikė žala susijusia su draudiminiu įvykiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis sudaro 695,12 EUR (2400,14 Lt), kuri mažintina iki 486,59 EUR.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas AB Lietuvos draudimas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Grinda“ 727,05 EUR žalos atlyginimÄ bei 6 proc. metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo priteisti reikalaujamos žalos už ratlankių keitimÄ .

Remonto sÄ matoje, dalių kaina yra 1324,29 EUR (5608,36 Lt) iÅ¡ jų ratlankių kaina sudaro 858,81 EUR (2965,29 Lt), padangų – 496,90 EUR (1715,70 Lt), kitų dalių kaina 268,58 EUR (927,37 Lt) bei remonto darbų kaina 160,74 EUR (555 Lt). IeÅ¡kovas prašė priteisti 5365,43 Lt sumÄ , kuriÄ sudaro dalių kaina įvertinus nusidėvėjimÄ â€“ 1509,04 EUR (5210,43 Lt), remonto darbų kaina 160,74 EUR (555 Lt) ir minus 115,85 EUR (400 Lt) besÄ lyginė iÅ¡skaita. Teismas mažindamas nuostolio sumÄ ratlankių kaina, turėjo iÅ¡skaičiuoti ne 858,81 EUR (2965,29 Lt) sumÄ , o 10 proc. mažesnę sumÄ , nes ieÅ¡kovas už ratlankius prašė priteisti 772,93 EUR (2668,76 Lt), t.y. sumÄ apskaičiuotÄ su 10 proc. nusidėvėjimu.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad visi 3 ratlankiai sugadinti eismo įvykio metu. Nurodė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių mažiausiai vieno ratlankio sugadinimÄ . Ties padangos pažeidimo vieta yra pažeista ratlankio briauna, tai reiÅ¡kia, kad ratlankis atsitrenkė į kelio dangÄ . Todėl dėl ratlankio pažeidimo, kuris yra gilesnis nei 1 mm., ratlankį reikėjo keisti. Dėl Å¡ių priežasčių teismas turėjo priteisti žalÄ mažiausiai už vienÄ ratlankį, kurio kaina 257,64 EUR, žalos dydis atėmus 2 ratlankių kainÄ ir sumažinus jÄ 30 proc. yra 727,05 EUR.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Grinda“ su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡nagrinėjo į bylÄ pateiktus įrodymus bei pagrįstai atsižvelgė į ekspertizės iÅ¡vadas. Pagrįstai sprendė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog eismo įvykio metu sugadinti ratlankiai ir kad Å¡i žala susijusi su draudiminiu įvykiu.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados12.              Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo pateikto apeliacinio skundo ribose.13.             Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovas (draudikas) prašė priteisti 1553,93 EUR (5365,43 Lt) turtinės žalos, kuri kilo eismo įvykio metu draudėjo vairuojamam automobiliui įvažiavus į kelio dangoje esančiÄ duobę. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagÄ bei ekspertizės iÅ¡vadÄ , sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakingas už žalÄ asmuo yra atsakovas UAB „Grinda“, tačiau įvertinęs paties automobilio vairuotojo neatsargumÄ , bei tai, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad eismo įvykio metu buvo sugadinti 3 ratlankiai, teismas priteistinos žalos dydį, sumažino iki 486,59 EUR.14.

             Apeliantas nesutinka tik su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas dėl žalos priteisimo už 3 ratlankių keitimÄ , todėl teismas pasisako tik dėl Å¡ios teismo sprendimo dalies pagrįstumo bei teisėtumo vertindamas ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.15.             Pažymėtina, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-404/2014; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .16.             Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovui teko pareiga įrodyti žalos dydį. IeÅ¡kovas automobiliui padarytÄ Å¾alÄ Ä¯rodinėja nukentėjusio asmens UAB „APS“ grupė 2011-03-21 praÅ¡ymu, kuriame nurodyta, kad transporto priemonei padaryti 3 žieminių padangų, 3 vienetų originalių ratlankių bei pakabos elementų sugadinimai (1 t., b.l. 13-14).

IeÅ¡kovas taip pat pateikė paties sudarytÄ 2011-03-21 Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktÄ , kuriame užfiksuoti transporto priemonės sugadinimai: kairės pusės priekinio rato padanga „Vredestein" 245/40/R18 (8 mm); deÅ¡inės pusės priekinio rato padanga „Vredestein" 245/40/R18 (8 mm); kairės pusės priekinis ratlankis R18; deÅ¡inės pusės priekinis ratlankis R18; kairės pusės galinio rato padanga „Vredestein" 245/40/R18 (8 mm); kairės pusės galinis ratlankis R18; kairės pusės priekinio rato Å¡arnyras (tikslinti); kairės pusės priekinio rato vairo traukė (tikslinti) (1t., b.l. 15).

IeÅ¡kovas taip pat pateikė automobilio dalių fotonuotraukas (t. 1 b.l. 129-141) bei remonto sÄ matÄ (T1., b.l. 21). 17.             Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad iÅ¡ byloje esančių nuotraukų galima spręsti apie mažiausiai vieno ratlankio sugadinimus, kadangi ties padangos pažeidimo vieta yra pažeista ratlankio briauna, o tai reiÅ¡kia, kad ratlankis atsitrenkė į kelio dangÄ . Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančio ekspertizės akto matyti, kad minėtuose nuotraukose užfiksuotas apibrozdintas ratlankis (ratlankiai), kitų ženklių sugadinimų nuotraukose nesimato.

Tokie nubrozdinimai bÅ«dingi lengvo lydinio ratlankiui slystamai kontaktuojant su abrazyvinių dalelių turinčiu objektu, kas galėtų bÅ«ti bordiÅ«ras, asfaltuotos kelio dangos kraÅ¡tas. Identifikuoti objektÄ su kuriuo buvo padaryti ratlankių nubrozdinimai iÅ¡ nuotraukų nėra galimybės. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, eismo įvykio metu transporto priemonės pažeidimus fiksavę policijos pareigÅ«nai nenurodė, kad bÅ«tų buvę pažeisti automobilio ratlankiai. IÅ¡ byloje esančio el. laiÅ¡ko, kurį ieÅ¡kovo vyr. teisininkui siuntė autoserviso konsultantas matyti, kad ratlankiui buvo padaryti tik kosmetiniai pažeidimai (t.1 b.l. 170).

Tuo tarpu tame pačiame laiške nurodyta aplinkybė, kad draudžiama remontuoti ar dažyti ratlankius, kurie yra dengti specialiu laku, chromuoti, taip pat kai ratlankiai turi gilesnius nei 1 mm. įbrėžimus, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, kadangi iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti ratlankių gamintojo. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka vienareikšmiškai išvadai apie tai, kad draudiminio įvykio metu buvo sugadinti automobilio ratlankiai, kuriuos reikėjo pakeisti naujais.

Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dalyje, dėl žalos padarytos automobilio ratlankiams, priteisimo.18.              Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas mažindamas žalos sumÄ ratlankių kaina turėjo iÅ¡skaičiuoti ne 858,81 EUR (2965,29 Lt) sumÄ , o 10 proc. mažesnę sumÄ (nusidėvėjimo sumÄ ), kadangi ieÅ¡kovas reikalavo 778,72 EUR (2668,76 Lt) už ratlankius, atsižvelgdamas į 10 proc. nusidėvėjimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas kritiÅ¡kai vertina Å¡iuos argumentus ir atmeta juos kaip neįrodytus.19.             Atkreiptinas dėmesys, jog tokios reikalaujamos sumos detalizacijos, kuri nurodoma apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui nepateikė. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie ratlankiams skaičiuotÄ 10 proc. nusidėvėjimÄ . Pažymėtina, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas reikalavo 1553,94 EUR (5365,43 Lt) žalos atlyginimo. Remiantis UAB „VipAuto“ PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. 100213, automobilio remontas kainavo 1785,03 EUR (6163,36 Lt) be PVM (T. 1., b.l. 20).

Minėtoje sÄ skaitoje faktÅ«roje ranka įraÅ¡yti įraÅ¡ai, jog detalėms (7131, 7309, 7311) skaičiuojamas 13 proc. nusidėvėjimas, o padangoms 17 proc. nusidėvėjimas, kas sudaro 397,93 Lt. IÅ¡ automobilio remonto kainos ieÅ¡kovui atėmus besÄ lyginę 115,85 EUR (400 Lt) iÅ¡skaitÄ , bei minėtÄ nusidėvėjimo sumÄ , lieka suma, kurios ieÅ¡kiniu reikalavo ieÅ¡kovas, t.y. 1553,94 EUR (5365,43 Lt). IÅ¡ automobilio remonto sÄ matos, kurioje nurodomos detalių pozicijos, tarp 7131,7309,7311 detalių nėra ratlankių, tai reiÅ¡kia, kad nusidėvėjimas ratlankiams nebuvo skaičiuojamas (T1., b.l. 21).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ priteistinos sumos iÅ¡skaičiavo 3 ratlankius po 286,27 EUR (988,43 Lt), kaip nurodyta automobilio remonto sÄ matoje (T.1., b.l. 21).20.              Įvertinus iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio tinkamai taikė proceso normas reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , todėl pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog draudiminio įvykio metu automobilio ratlankiams buvo padaryta žala ir reikėjo juos keisti naujais, todėl remdamasis automobilio remonto sÄ mata, pagrįstai iÅ¡ priteistinos sumos iÅ¡skaičiavo 858,81 EUR (2965,29 Lt) sumÄ už 3 automobilio ratlankius, kurių kaina 286,27 EUR (988,43) Lt už vienetÄ .                          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                     Andrutė Kalinauskienė