2024-05-22 Nr. AB-8404-3-62-3-00633-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-379-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00633-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.3; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovams Valstybinei miškų tarnybai, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija (tretieji suinteresuoti asmenys – Elektrėnų savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir Urėdija) 2022 m. vasario 24 d. raštą Nr. 9.12.S(E)-256 (toliau – ir Urėdijos Raštas); 2) įpareigoti iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 26 d. prašymą patikslinti miškų inventorizavimo duomenis ir išbraukti iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo adresu Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), miško žemės plotus: sklypas Nr. 2, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 17, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas Valstybinei miškų tarnybai (toliau – ir VMT) pateikė 2021 m. gegužės 20 d. prašymą dėl miško naudmenų patikslinimo, kuriame nurodė, jog, atliekant Žemės sklypo pertvarkymo projektą natūroje, buvo nustatytas miškų kadastro duomenų neatitikimas, t. y. faktiškos miško naudmenos neatitinka miško naudmenų, įregistruotų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre (toliau – ir Kadastras). VMT 2021 m. gegužės 26 d. raštu Nr. (39.4)-R2-1542 (toliau – ir VMT Raštas) pareiškėjo prašymo netenkino. VMT Raštas buvo grindžiamas iš esmės tuo, kad miškų kadastro duomenys (sklypas Nr. 2, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 17, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini)) buvo nustatyti remiantis 2002 m. ir 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu.

2.2. Urėdija nėra išsaugojusi jokių su 2002 m. inventorizacija susijusių dokumentų, todėl nežino kas, kada ir kaip vykdė 2002 m. inventorizaciją pareiškėjo Žemės sklype, o 2012 m. inventorizacija buvo atliekama taikant supaprastintą vizualinį metodą su matavimo elementais.

2.3. 2002 m. inventorizacijos duomenų Urėdija neišsaugojo, 2012 m. inventorizacijos faktiniai duomenys nebuvo pateikti, o iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo buvo gauti duomenys apie tai, kad Žemės sklype 1975–1988 m. miško niekada nebuvo (gauti 1975–1988 m. planai, kuriuose nurodytos tik ganyklos), todėl egzistuoja faktinis pagrindas ginčyti valstybinių miškų inventorizavimo duomenis, kaip neatitinkančius tikrovės, kurių pagrindu VMT nepagrįstai įregistravo miško naudmenas Žemės sklype (sklypas Nr. 2, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 17, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini)).

2.4. Žemės sklype niekada (nei 2002 m., nei 2012 m.) nebuvo ir negalėjo būti jokio miško: Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui, kuris jį įgijo 2017 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutarties Nr. 4892 pagrindu. Žemės sklypas buvo suformuotas prie 4,05 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pagrindinis sklypas) prijungus 0,2053 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Papildomas sklypas); neegzistuojančio miško naudmenos, nepagrįstai įregistruotos miškų kadastre (sklypas Nr. 2, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 17, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini)), iš esmės patenka į Pagrindinį sklypą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas pareiškėjo tėvų dar 2002 metais, sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, iš 4,05 ha sklypo ploto miško – 0 ha, plane žymimi tik saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miško ūkio paskirties žemėje, užimantys 2,4090 ha plotą.

2.5. Pagrindinio sklypo 2000 m. spalio 24 d. plane, kuris 2000 m. lapkričio 21 d. buvo suderintas su Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastru ir registru bei 2002 m. kovo 26 d. įregistruotas, prie specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų yra pažymėta, kad sklype yra „miškui nepriskirti želdiniai – krūmai“, 2009 metais buvo gautas leidimas šiuos želdinius iškirsti; taip pat 2006 metais buvo gautas leidimas statyti gyvenamąjį namą, kuris yra pastatytas ir įregistruotas, Žemės sklype buvo pastatyti ir įregistruoti ir kiti pastatai; 2009 m. mirus pareiškėjo tėvui (vienam iš dviejų Pagrindinio sklypo bendrasavininkų), pareiškėjo motina paveldėjo likusią sklypo dalį ir tapo vienintele sklypo savininke; Pagrindinio sklypo kadastro duomenys buvo atnaujinti 2013–2014 m., atsakingoms valstybės institucijoms patvirtinant, jog Žemės sklype miško naudmenų nėra, plane žymimi tik saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, užimantys 2,4090 ha plotą; 2017 m. lapkričio 13 d. notarine dovanojimo sutartimi Žemės sklypas (kartu su jame esančiu pastatu) buvo perleistas pareiškėjui. Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, o Žemės sklypo plane pažymėta, jog sklype esantys saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, užima 2,4090 ha plotą.

2.6. Patikrinus VMT viešai teikiamą geoinformaciją (M-GIS) apie miškų naudmenis, nepagrįstai įregistruotus kadastre, paaiškėjo, kad 2,4090 ha iš 4,2569 ha pareiškėjui priklausančio žemės ūkio paskirties Žemės sklypo (kartu su šioje dalyje esančiais statiniais, tame tarpe ir dalimi dirbtinio vandens telkinio – kūdros) buvo įtraukta į miškų masyvą (sklypas Nr. 2, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 17, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini)), kas taip pat matoma ir iš valstybės įmonės Registrų centro regionų žemėlapio (REGIA) duomenų.

2.7. Miškas, nepagrįstai įregistruotas Kadastre (2,4090 ha), yra saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, užimantys 2,4090 ha plotą, kurie faktiškai nelaikytini mišku ir kuriems iškirsti dar 2009 m. buvo gautas leidimas, nors miškų kadastre buvo įregistruoti duomenys, kad Žemės sklype esantis miškas yra net 43 metų amžiaus, tačiau, kaip matoma iš viešai prieinamų Lietuvos erdvinės informacijos portalo (GEOPORTAL) duomenų apie ankstyviausią Žemės sklypo paviršių, nei prieš 26 metus, t. y. 1995 m. – 1999 m., nei prieš 43 metus Žemės sklype miško nebuvo, augo tik pavieniai želdiniai, kurie per eilę metų išsikerojo, dėl ko buvo išduotas leidimas juos iškirsti.

2.8. VMT į Kadastrą kaip mišką nepagrįstai įtraukė 2,4090 ha žemės ūkio paskirties Žemės sklypo plotą užimančius saugotinus želdinius (medžius ir krūmus), augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje ir pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą nelaikytinus mišku, kai šiame plote taip pat yra pastatyti ir įregistruoti pareiškėjui priklausantys pastatai, į jį patenka dalis dirbtinio vandens telkinio – kūdros, be to, buvo gautas leidimas šiuos želdinius iškirsti.

2.9. Urėdija yra vienintelis viešojo administravimo subjektas, kuris atlieka miškų plotų inventorizavimą ir šio inventorizavimo duomenų tikslinimą, kurio pagrindu gali būti keičiami miškų valstybės kadastro duomenys. Nei 2002 m., nei 2012 m. duomenų apie tai, kad Žemės sklype faktiškai egzistuoja miškas (sklypas Nr. 2, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 17, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini)), iš tiesų nebuvo ir negalėjo būti, nes miškas (toks, koks yra apibrėžtas Miškų įstatyme) Žemės sklype nebuvo nei iškirstas, nei sodintas, taip pat negalėjo susiformuoti iš sklype buvusių želdinių (tą neginčytinai patvirtina Pagrindinio sklypo Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašai ir planai bei kiti duomenys, pateikti su šiuo prašymu). Tariamo inventorizavimo metu gauti duomenys aiškiai neatitinka tikrovės, ką neginčytinai patvirtina teikiami įrodymai.

2.10. Urėdijos Raštas prieštarauja gero administravimo principams ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms.

3. Atsakovas VMT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas VMT atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Trakų regioninio padalinio Vievio girininkijos (duomenys neskelbtini) taksaciniai miško žemės sklypai ir jų dalys, kurie patenka į Žemės sklypą, buvo registruoti Kadastre 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas), pagal 2002 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Inventorizacijos vykdytojas – valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas (dabar – Urėdija). Analizuojant viešai prieinamus Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt (Valstybės informacinės sistemos) duomenis, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1995-1998 m., 2005–2006 m. ortofotoplanus, akivaizdu, kad Žemės sklype 2002 m. inventorizacijos metu nebuvo statinių ir nebuvo dirbtinių vandens telkinių, o augo tik medynas. Dirbtinis vandens telkinys miško žemėje anksčiausiai matosi tik 2009–2010 m. ortofotoplane, o statiniai pradeda matytis tik nuo 2012–2013 m. ortofotoplanų.

3.2. Nutarimu įsteigus Kadastrą ir vadovaujantis Kadastro nuostatais, VMT Kadastre įregistravo visus miško masyvus pagal sklypų duomenų bazės įrašus, suformuotus valstybinių miškų inventorizacijų duomenų pagrindu, tame tarpe ir 2002 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu inventorizuotus miško žemės plotus, patenkančius į Žemės sklypą.

3.3. Miško žemės plotas, patenkantis į Žemės sklypą, antrą kartą buvo inventorizuotas 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu. Inventorizacijos vykdytojas – valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas.

3.4. 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu inventorizacijos vykdytojas valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas fiksavo Žemės sklype dalies medyno sunaikinimą miško žemėje radus dirbtinį vandens telkinį bei statinius ir tos teritorijos buvo išskirtos į atskirus taksacinius sklypus (Trakų regioninio padalinio Vievio girininkijos (duomenys neskelbtini) taksaciniai miško žemės sklypai) kaip galimai sunaikintas miškas. Miško sunaikinimas miško žemėje nėra teisinis pagrindas išregistruoti miško žemę iš Kadastro.

3.5. VMT neturi duomenų, kad 2002 m. ir 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos, kurias atliko valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas, teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažintos neteisėtomis, o taip pat, kad 2002 m. ir 2012 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios.

3.6. Visų Lietuvos Respublikos miškų valstybines sklypines miškų inventorizacijas organizuoja ir koordinuoja Aplinkos ministerija (Miškų įstatymo 5 str. 2 d. 4 p.). VMT neorganizuoja, nekoordinuoja ir nevykdo valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų, o taip pat, VMT nėra atsakinga už sklypinių miškų inventorizacijų vykdymą. Valstybines sklypines miškų inventorizacijas inicijuoja Aplinkos ministerija, o jas vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinkti rangovai, turintys teisės aktų reikalaujamą kvalifikaciją. Ginčo atveju inventorizacijas vykdė valstybės įmonė Valstybinis miškotvarkos institutas, tačiau pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, Urėdija nėra viešojo administravimo subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas vykdyti valstybines sklypines miškų inventorizacijas. Urėdija, pagal įmonės darbuotojų turimą kvalifikaciją, turi teisę, bet ne pareigą, vykdyti miškų inventorizacijas.

4. Atsakovas Urėdija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas Urėdija atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kurį jis įgijo 2017 m. lapkričio 13 d. dovanojimo sutarties Nr. 4892 pagrindu.

4.2. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 20 d. VMT pateikė prašymą dėl miško naudmenų patikslinimo. VMT Raštu pareiškėjo prašymas buvo atmestas. VMT Rašte nurodyta, kad miškų kadastro duomenys buvo nustatyti remiantis 2002 m. ir 2012 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu, kurie šiandien dienai nėra nuginčyti ir yra galiojantys.

4.3. 2022 m. sausio 26 d. Urėdija gavo pareiškėjo prašymą dėl miškų inventorizavimo duomenų patikslinimo, kuriame pareiškėjas prašė patikslinti miškų inventorizavimo duomenis ir išbraukti iš Žemės sklypo miško žemės plotus.

4.4. 2022 m. vasario 24 d. rašte Nr.9.12.S(E)-256 Urėdija nurodė, jog kadangi šiuo metu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-9328-428/2021 ir kol teisme nebus išspręstas pagrindinis klausimas dėl pareiškėjo 2021 m. gegužės 20 d. prašymo VMT patikslinti miškų kadastro duomenis, pareiškėjo prašymas dėl miškų inventorizavimo duomenų patikslinimo ir išbraukimo iš miškų valstybės kadastro negali būti nagrinėjamas, kadangi prašymas yra tiesiogiai susijęs su administracinės bylos Nr. eI3-9328-428/2021 baigtimi.

4.5. Trakų regioninio padalinio Vievio girininkijos (duomenys neskelbtini) taksaciniai miško žemės sklypai ir jų dalys, kurie patenka į Žemės sklypą, mišku buvo inventorizuoti 2002–2003 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 352 „Dėl valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos patvirtinimo“ 18 punktu. Šias taisykles vėliau pakeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 76 patvirtintos Lietuvos miškotvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

4.6. Kiekviena miškų inventorizacija vykdoma nustatytu tikslumu, kurį lemia naudoti miškų inventorizavimo metodai bei technologijos (pvz., medyno rodikliams nustatyti – vizualinis, instrumentinis ar kt., medyno riboms – aerofotonuotraukų dešifravimas, geodezinis matavimas ar kt.). Keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis būtina vadovautis principu, kad tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis.

4.7. Visi inventorizacijos metu gauti duomenys buvo perduoti inventorizacijos užsakovui. Tuo tarpu kiti su inventorizacija susiję dokumentai, tokie kaip abrisai ar fotoabrisai, taksacinės kortelės vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvo įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. (1.3 E) VE-52 „Dėl Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatomis neprivalo būti saugomi, todėl po sutarties įvykdymo jie nebuvo išsaugoti. Pagrindinė inventorizacijos sutartis privalėjo būti saugoma 10 metų. Kadangi nuo 2002 m. inventorizacijos yra praėję daugiau nei 10 metų, Urėdija neturi išsaugojusi jokių su šia inventorizacija susijusių dokumentų. Visi duomenys, kurie buvo nurodyti abrisuose ar fotoabrisuose, taksacinėse kortelėse buvo perkelti į duomenų bazes ir perduoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kuri duomenų saugojimo ir tvarkymo funkcijas delegavo Valstybinei miškotvarkos tarnybai (šiuo metu tai VMT).

4.8. Nagrinėjamoje byloje 2002 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu buvo inventorizuoti miško žemės plotai, patenkantys į Žemės sklypą. Valstybinės miškų inventorizacijos teisinius pagrindus nustato Valstybinės miškų inventorizacijos, valstybinės miškų apskaitos, miškotvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo, miškotvarkos duomenų centralizuoto kaupimo, tvarkymo ir pateikimo miškų savininkams bei valdytojams tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 352 (aktuali redakcija iki 2004 m. sausio 16 d.) (toliau – ir Tvarka), 21 punkte nurodyti teisės aktai.

4.9. Įsteigus Kadastrą ir vadovaujantis Kadastro nuostatais, VMT Kadastre įregistravo visus miško masyvus pagal sklypų duomenų bazės įrašus, suformuotus valstybinių miškų inventorizacijų duomenų pagrindu, tarp jų ir 2002 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu inventorizuotus miško žemės plotus, patenkančius į Žemės sklypą.

4.10. Pakartotinė 2012 m. sklypinė miškų inventorizacija buvo atlikta VMT užsakymu, pagal 2012 m. gegužės 31 d. Sklypinės miškų inventorizacijos lauko ir kameralinių darbų VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje paslaugų atlikimo sutarties Nr. 14 (toliau – ir Sutartis) nuostatas.

4.11. Sutarties vykdymui VMT perdavė inventorizacijai reikalingus duomenis t. y. inventorizuotos teritorijos miškų valstybės kadastro duomenis, miškų priskyrimo miškų grupėms ir pogrupiams duomenis bei kitus duomenis ir informaciją. Pateiktuose miškų valstybės kadastro duomenyse Žemės sklype esantis miško žemės plotas buvo įregistruotas miško žeme. Vadovaujantis Sutarties reikalavimais, medynų inventorizacija inventorizuojamoje teritorijoje buvo atliekama supaprastintu vizualiniu metodu su matavimo elementais. Vizualinis metodas su matavimo elementais yra pagrįstas visuotine sklypo apžiūra, sklypo ribų patikslinimu vietoje, įvairių medynų rodiklių aprašymu bei jų įvertinimu remiantis instrumentiniais matavimais.

4.12. 2013 m. balandžio 23 d. inventorizacijos, vykdytos inventorizuotoje teritorijoje 2013 m. kovo – balandžio mėnesiais, lauko darbų duomenys perduoti VMT kokybės įvertinimui. VMT specialistai 2013 m. gegužės mėnesį patikrino atliktų miškotvarkos lauko darbų kokybę. Patikrinimas atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atsitiktinai parinktuose tikrinimui sklypuose. VMT, atlikusi patikrinimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir nustatė, kad miškotvarkos lauko darbų kokybė yra patenkinama ir priimtina. Urėdija, atlikusi inventorizaciją, tiek ir VMT, Miškų kadastre įregistruodama Žemės sklype užaugusį ir inventorizacijos metu Urėdijos inventorizuotą mišką, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais. Urėdija neturi duomenų, kad inventorizacija teisės aktų nustatyta tvarka būtų pripažinta neteisėta, o taip pat, kad inventorizacijos duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ir / ar pripažinti netekusiais galios. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas (10 str. 3 p., 27 str. 1 d.,) visi duomenys apie Kadastre registruotus miškų plotus yra vieši, per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais.

4.13. Urėdijos 2022 m. vasario 24 d. rašte Nr.9.12.S(E)-256 nurodytos visos faktinės aplinkybės, teisės normos ir motyvai, kodėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, kad Urėdijos Raštas galimai prieštarauja gero administravimo principams ir VAĮ nuostatoms.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimą į skundą NŽT grindė šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

5.1. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 79-8772 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei Teresai Butkevičienei“ Teresai Butkevičienei atkurtos nuosavybės teisės į žemę perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam Žemės sklypą.

5.2. Iš Žemės sklypo privatizavimo byloje esančių dokumentų V. Vėželio individualios įmonės matininko V. Vėželio 2002 m. spalio 24 d. parengtų Žemės sklypo kadastro (su nekilnojamojo turto elementais) duomenų ir skaičiavimo žiniaraščio Žemės sklypo suformavimo metu žemės sklype buvo 1 ha medžių ir krūmų želdinių, 0,15 ha pelkių bei 2,90 ha nenaudojamos žemės (smėlynai).

5.3. Individualios įmonės „Inprojektas“ matininkas 2013 m. gruodžio 3 d. parengė Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą ir pateikė NŽT Elektrėnų skyriui tikrinti. Žemės sklypo kadastro duomenyse ir bei žemės sklypo plane M1: 2 000 2013 m. gruodžio 3 d. parengtuose uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Inžinerijos centras“ matininko nurodyta, kad Žemės sklypo naudmenas sudaro 1,4329 ha pievų, 0,0909 ha kelių, 0,0267 ha užstatytos teritorijos, 0,2110 ha vandenų bei 2,4090 ha želdinių. Pagal NŽT Elektrėnų skyriuje turimą informaciją tuo metu Žemės sklype taksuoto miško nebuvo. NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. 51SK-(14.51.98.)-137 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini)“ buvo patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys.

5.4. 2016 m. liepos 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 51SU-70-(14.51.44.) (notarinio registro Nr. 3806) J. L. iš valstybės įsigijo įsiterpusį 0,0864 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (Papildomą sklypą).

5.5. Papildomas sklypas, suformuotas NŽT Elektrėnų vedėjo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 51SK-315-(14.51.98.) „Dėl žemės sklypo, esančio Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“.

5.6. Iš Papildomo sklypo privatizavimo byloje esančių dokumentų UAB „Inžinerijos centras“ matininko 2016 m. gegužės 3 d. parengtų Žemės sklypo kadastro duomenų ir žemės sklypo plano M 1:500, Papildomo sklypo suformavimo metu žemės sklype buvo 0,0864 ha žemės ūkio naudmenų (pievos).

5.7. Žemės sklypas, suformuotas NŽT Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 51SK-533- (14.51.98.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) ir Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini). pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“. Šiuo sprendimu du žemės sklypai (Pagrindinis sklypas ir Papildomas sklypas) buvo sujungti į vieną Žemės sklypą.

5.8. 2016 m. UAB „Inžinerijos centras“ matininko parengtoje Žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje komplektuojamuose žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyta, jog žemės sklype 2016 m. gegužės 3 d. buvo 1,5193 ha ariamos žemės, 0,0909 ha kelių, 0,0267 ha užstatytos teritorijos, 0,2110 ha vandenų ir 2,4090 ha želdinių. NŽT Elektrėnų skyriuje 2016 m. rugsėjo 8 d. tikrinant Pagrindinio sklypo kadastro duomenų bylą, nebuvo nustatyta, kad kadastro duomenų byla būtų parengta neteisingai, todėl Pagrindinio sklypo planas buvo suderintas ir parengtas NŽT vedėjo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 51SK-533- (14.51.98.) „Dėl žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) ir Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Urėdijos raštą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 26 d. prašymą dėl miškų inventorizavimo duomenų patikslinimo, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Taip pat pareiškėjui iš Urėdijos buvo priteista 750 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

7. Teismas nurodė, kad Urėdija šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir VAĮ nuostatomis.

8. Teismas nustatė, kad Urėdija, gavusi pareiškėjo 2022 m. sausio 26 d. prašymą, jo visiškai nenagrinėjo, nurodydama kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-9328-428/2021, todėl, Urėdijos nuomone, kol teisme nebus išspręstas pagrindinis klausimas dėl pareiškėjo 2021 m. gegužės 20 d. prašymo VMT patikslinti miškų kadastro duomenis, pareiškėjo 2022 m. sausio 26 d. prašymas dėl miškų inventorizavimo duomenų patikslinimo ir išbraukimo iš miškų valstybės kadastro negali būti nagrinėjamas, kadangi prašymas yra tiesiogiai susijęs su administracinės bylos Nr. eI3-9328-428/2021 baigtimi. Teismas akcentavo, kad Urėdija visiškai nenurodė tokios nuomonės teisinio pagrindimo, t. y. nenurodė teisės aktų, kurių pagrindu pareiškėjo2022 m. sausio 26 d. prašymas negali būti nagrinėjamas ir kaip tokiu atveju užbaigiama pradėta administracinė procedūra. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Urėdijos Rašto priėmimo metu galiojusioje VAĮ redakcijoje nenumatyta Urėdijos nurodytų pagrindų pareiškėjo 2022 m. sausio 26 d. prašymo palikimo nenagrinėtu, tokių pagrindų nenurodė ir Urėdija, priimdama Raštą.

9. Teismas pažymėjo, kad Urėdija nenurodė aiškaus ir konkretaus šio ginčo teisinio reglamentavimo, todėl Rašto dalis yra visiškai neaiški. Rašto dalis yra neaiški ir dėl to, kad ji nėra susieta su konkrečiai pareiškėjo 2022 m. sausio 26 d. prašyme išdėstyta situacija, nėra aiškiai išdėstyta kokius veiksmus turi atlikti / neatlikti pareiškėjas, ar kreiptis dėl ginčo situacijos į kitus asmenis ir kokiu konkrečiai teisiniu pagrindu.

10. Teismas padarė išvadą, kad Urėdija pareiškėjo 2022 m. sausio 26 d. prašymo nenagrinėjo, todėl Rašte į pareiškėjo 2022 m. sausio 26 d. prašyme iškeltus argumentus neatsakyta, ginčo teisinis reglamentavimas neišdėstytas, todėl Raštą pripažino neteisėtu ir neatitinkančiu VAĮ reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Urėdija praplėtė Rašto motyvus ir teisinį reglamentavimą atsiliepime, nedaro Rašto teisėtu ir pagrįstu. Teismas pabrėžė, kad Raštas priimtas pažeidžiant teisės aktų normas ir procedūrinius reikalavimus, t. y. Raštas nepagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), yra neaiškus, priimtas nenurodžius ginčo teisinio reglamentavimo.

11. Teismas pažymėjo, kad antrojo reikalavimo antroji dalis, kuria pareiškėjas prašo išbraukti iš Žemės sklypo pareiškėjo nurodytus miško žemės plotus pagal kompetenciją priklauso atlikti atsakovams, todėl šią pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

III. 12. Pareiškėjas V. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, taip pat pareiškėjo naudai iš Urėdijos priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvykdė teisingumą ir neužtikrino pareiškėjo teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo, kadangi tarp proceso šalių kilusio ginčą neišsprendė iš esmės, t. y. esminę problemą, dėl kurios pareiškėjas inicijavo administracinį ginčą – Žemės sklypo kartu su jame esančiais statiniais pavertimą mišku, paliko neišspręstą, dėl šios problemos iš esmės nepasisakė ir jos sprendimą vėl perdavė Urėdijai, kuri jau išreiškė aiškų negebėjimą ir / ar nenorą spręsti šio klausimo.

12.2. Pareiškėjo Žemės sklype miško žemės plotų inventorizaciją organizavo Urėdija, neabejotina, kad būtent Urėdija ir turėtų šiuos inventorizacijos duomenis tikslinti, o ne nusišalinti nuo šių savo tiesioginių funkcijų ir nurodyti pareiškėjui pačiam organizuoti inventorizaciją savo lėšomis bei patirti dėl to nuostolių.

12.3. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje privalėjo klausimą dėl miško inventorizavimo duomenų nagrinėti iš esmės, kadangi pareiškėjas neginčytinai įrodė, jog Žemės sklype miškas ar miško žemė, kaip numatyta Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, niekada nebuvo registruota ir faktiškai niekada neegzistavo.

12.4. VMT į Kadastrą kaip mišką nepagrįstai įtraukė 2,4090 ha žemės ūkio paskirties Žemės sklypo plotą užimančius saugotinus želdinius (medžius ir krūmus), augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje ir pagal Miškų įstatymą nelaikytinus mišku, kai šiame plote taip pat yra pastatyti ir įregistruoti pareiškėjui priklausantys pastatai, į jį patenka dalis dirbtinio vandens telkinio – kūdros, be to, buvo gautas leidimas šiuos želdinius iškirsti.

12.5. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje turėjo iš esmės nagrinėti šį klausimą ir įpareigoti Urėdiją patikslinti miškų inventorizavimo duomenis, išbraukiant iš pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo miško žemės plotus: sklypas Nr. 2, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 17, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini), arba sprendime pasisakyti apie faktinį pagrindą tą padaryti pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo 2022 m. sausio 26 d. prašymą

12.6. Neišsprendus klausimo iš esmės, pareiškėjas neteks galimybės toliau plėsti savo veiklą, kadangi visi pradėti rengti ir vykdyti projektai dėl kadastro duomenų netikslumo buvo sustabdyti.

13. Atsakovas VMT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas nurodo, kad miško nustatytos ribos keičiamos (tikslinamos, ištaisomos klaidos) specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, valstybinio administravimo subjektams atliekant viešąjį administravimą, skirtą įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Dėl netikslių duomenų taisymo Kadastre sprendžia VMT.

15. Atsakovas Urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas Urėdija pažymi, kad pagal Kadastro nuostatus kadastro tvarkytojas yra VMT. Kadastro nuostatai reglamentuoja kadastro objekto išregistravimą, atsisakymą jį išregistruoti, kadastro duomenų pakeitimą ir atsisakymą juos pakeisti, kadastro duomenų taisymą (29–30, 33, 36–41 punktai). Miškų kadastro nuostatų 23 punkte nustatyta, kad kadastro objektas registruojamas, kadastro duomenys keičiami ar kadastro objektas išregistruojamas kadastro tvarkytojo sprendimu, vadovaujantis duomenimis, informacija, dokumentais ir (arba) jų kopijomis, pateiktais kadastro objektui registruoti, išregistruoti ar kadastro duomenims pakeisti. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo, būtent VMT, įvertinęs visus dokumentus bei pateiktus siūlymus, priima galutinį sprendimą dėl miškų kadastro duomenų keitimo ir tikslinimo. Urėdijos pateiktas siūlymas VMT patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis būtų patariamojo pobūdžio dokumentas, kadangi tik VMT turi teisę priimti galutinį sprendimą – koreguoti miškų kadastro duomenis, todėl Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Urėdiją išbraukti iš pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo miško žemės plotus yra ne tik nepagrįstas, bet ir neįmanomas įvykdyti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimo dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo reikalavimą išbraukti iš Žemės sklypo miško žemės plotus: sklypas Nr. 2, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 17, sklypo geokodas: (duomenys neskelbtini), pagrįstumas ir teisėtumas.

19. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundo antrojo reikalavimo antroji dalis, kuria pareiškėjas prašo išbraukti iš pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo jo nurodytus miško žemės plotus pagal kompetenciją priklauso atlikti atsakovams, šį pareiškėjo reikalavimą atmetė.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės įvykdė formalųjį teisingumą, neišsprendė ginčo iš esmės, nors pareiškėjas įrodė, kad yra pagrindas išbraukti iš pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo jo nurodytus miško žemės plotus.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, t. y. vertina tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo dalies pagrįstumą ir teisėtumą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas su 2022 m. sausio 26 d. prašymu kreipėsi į Urėdiją, kuri Raštu atsakė į šį prašymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Raštas neatitinka VAĮ reikalavimų, todėl jį panaikino ir pareiškėjo su 2022 m. sausio 26 d. prašymą perdavė nagrinėti Urėdijai iš naujo.

23. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, įgyvendinant valdžių padalijimo principą, administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; kt.). Įstatymai dažniausiai nesuteikia teismui viešojo administravimo įgalinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-155/2008; kt.). Teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; kt.).

24. Pareiškėjas, prašydamas išbraukti iš pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo jo nurodytus miško žemės plotus, iš esmės prašo pakeisti Kadastro duomenis, t. y. atlikti konkrečius veiksmus, kurie priklauso viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, todėl pareiškėjo reikalavimą įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti konkrečius veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

26. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo V. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė