A-858-1833-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A858-1833/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00214-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjai E. A. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. A. R. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – sodininkų bendrija „Pakrantė”) dėl atsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

I. Pareiškėja E. A. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu bei jo patikslinimais (t. I, b. l. 3-6, 26, 40-42) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2011 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1115 „Dėl prašymo nagrinėjimo“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių įpareigoti padidinti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą laisvos valstybinės žemės sąskaita; 3) iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 5 000 litų turtinės ir 1 000 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja paaiškino, jog 1999 m. liepos 29 d. ji iš L. J. nusipirko sodo sklypą Nr. 52, esantį sodininkų bendrijoje „Pakrantė“. Tik po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo pamatė, kad žemės sklypą sudaro 0,0450 ha. Teigė, jog buvusi sodo žemės sklypo savininkė L. J. buvo sumokėjusi už 600 kv.m. sodo žemės sklypą. Nurodė, kad kaimyninio sodo sklypo Nr. 54 savininkė buvo neteisėtai užėmusi dalį jai nuosavybės teise priklausančio sodo sklypo, pasistačiusi elektros stulpą, sukrovusi statybines medžiagas ir užsitvėrusi tvora. 2006 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimu ji buvo įpareigota nuo pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr. 52 ribos iškelti jai priklausančius sodo namelį, elektros stulpą, vaismedžius bei sutvarkyti žemės sklypo dirvožemį, o V. M. – jam priklausančius vaiskrūmius. 2010 m. lapkričio 29 d. teismo sprendimu pareiškėjos ir L. J. ieškinys dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas. Nurodė, kad neteisėtai sumažinus pareiškėjos sodo sklypą, dalis sodo žemės yra likusi laisva, todėl ji kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama jos žemės sklypą padidinti laisvos valstybinės žemės sąskaita. Teigė, kad taip pat kreipėsi į Tarnybą, bet nurodytos institucijos savo pareigų nevykdė, dėl ko ji buvo priversta kreiptis į teismą. Pabrėžė, kad pareiškėja siekia, jog dalis laisvos valstybinės žemės būtų prijungta prie jos valdomo sodo sklypo neatlygintinai arba už simbolinę vieno lito kainą. Nurodė, kad dėl nesąžiningų Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmų L. J. buvo suteiktas ne 600 kv.m., o mažesnis – 0,0450 ha sudarantis sodo sklypas, kurį vėliau įsigijo pareiškėja.

Teigė, jog savo pažeistas teisės ji gynė teismuose, kurie tęsėsi devynerius metus. Dėl nuolatinės įtampos, pergyvenimų pareiškėja susirgo, turi pastoviai vartoti brangiai kainuojančius vaistus, gydytis ligoninėje. Teigė, jog išlaidos, susijusios su anksčiau vykusiais teismais, sudaro 6 000 litų, iš kurių jai atlyginta tik 1 081,88 litus sudaranti išlaidų dalis, todėl manė, kad jai padaryta ir neatlyginta turtinė žala sudaro 5 000 litų.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 72-75) prašo skundo netenkinti.

Atsakovas nurodė, jog sodininkų bendrijos „Pakrantė“ išplanavimo projekte pažymėtas 0,0450 ha sodo sklypas Nr. 52 buvo suteiktas L. J.. Tenkindama L. J. prašymą, Klaipėdos rajono valdyba 1992 m. rugsėjo 22 d. potvarkiu Nr. 513-v L. J. jos naudojamą sodo sklypą Nr. 52 leido pirkti. 1994 m. balandžio 30 d. Klaipėdos rajono valdybos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4650 0,0450 ha sodo sklypas Nr. 52 buvo parduotas L. J.. Parduoto naudojamo sodo sklypo plotas ir ribos atitiko sodo išplanavimo projekte suprojektuotas sklypo Nr. 52 ribas ir plotą. 1994 m. gegužės 2 d. sodo sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 1999 m. liepos 7 d. L. J. jai nuosavybės teise priklausantį sodo sklypą Nr. 52 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavė pareiškėjai. Tiek pareiškėjos įsigytas, tiek greta esantys sodo sklypai pagal sodininkų bendrijos „Pakrantė“ išplanavimo projektą įsigyti privačion nuosavybėn. Sodo sklypai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir greta pareiškėjos sodo sklypo nėra laisvos valstybinės žemės, todėl pareiškėjos prašymą tenkinti nėra galimybės. Pabrėžė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkintas, nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog sodo sklypą iš valstybės pirko L. J., o ne pareiškėja, skundo teiginys, kad E. A. R. patyrė žalą yra nepagrįstas. Pareiškėja turėjo žinoti galiojančius teisės aktus ir negalėjo tikėtis įsigyti papildomo valstybinės žemės sklypo, nes sodininkų bendrijos „Pakrantė“ sodo sklypai buvo parduoti pagal sodo išplanavimo projektą ir greta jos sodo sklypo laisvos valstybinės žemės nėra. Skunde ir jo patikslinimuose išdėstytos nuostatos dėl žalos atlyginimo neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius visumą civilinės atsakomybės sąlygų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Pakrantė“ prašė skundo netenkinti. Nurodė, jog šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sodo žemės sklypo laisvos valstybinės žemės nėra.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu (t. I, b. l. 175-178) pareiškėjos E. A. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje ginčijamas Tarnybos atsakymas, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos E. A. R. prašymas dėl jos sodo žemės sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, ploto padidinimo laisvos valstybinės žemės sąskaita. Byloje nustatyta, jog, išnagrinėjus pareiškėjos E. A. R. prašymą, 2010 m. gruodžio 31 d. Tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 12-R3-837 (b. l. 27) pareiškėja buvo informuota apie laisvos bendro naudojimo žemės, esančios šalia pareiškėjos nuosavybės teise turimo žemės sklypo, privatizavimo sąlygas. 2011 m. gegužės 16 d. Tarnybos rašte Nr. 1SS-(7.5)-1115 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (b. l. 63-64) konstatuota, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis prie pareiškėjos iš L. J. įsigyto sodo žemės sklypo Nr. 52 laisvos valstybinės žemės nėra, todėl pareiškėjos prašymas padidinti sodo sklypą Nr. 52, esantį sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, negali būti patenkintas. Kadangi Tarnybos rašte konstatuota, jog pareiškėjos E. A. R. prašymas leisti padidinti jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą Nr. 52, esantį sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, negali būti patenkintas, teismas laikė, jog toks atsakymas atitinka individualaus teisės akto požymius ir gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodo teritorijoje, suskirstytoje į individualius naudojamus mėgėjų sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (reikalingą bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai), nustatyta tvarka įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, pardavimo ir nuomos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą arba Tarnybos teritorinio padalinio iniciatyva. Kartu su prašymu inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą asmuo pateikia prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ir pateikia kitus Taisyklių 25.2 – 25.4, 25.7 punktuose (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos iš užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos) arba Taisyklių 27.4 punkte (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrija) nurodytus dokumentus.

Šiame prašyme turi būti nurodyta prašomo suprojektuoti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo buvimo vieta, atsiskaitymo su valstybe už perkamą įsiterpusį valstybinį žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai, taip pat nuosavybės teise valdomo besiribojančio žemės sklypo kadastro numeris. Teritorinis padalinys, gavęs asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatęs, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir kad žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šis įsiterpęs valstybinės žemės sklypas reikalingas sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą ir pateikti Taisyklių 27.4 punkte nurodytą dokumentą.

Jeigu sodininkų bendrija per nustatytą terminą pateikia prašymą parduoti žemės sklypą ir pateikia reikiamus dokumentus, teritorinis padalinys per 10 dienų nuo sodininkų bendrijos prašymo parduoti žemės sklypą ir reikiamų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, kad jo prašymas parduoti žemės sklypą nebus tenkinamas, nes šis įsiterpęs valstybinės žemės sklypas reikalingas sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 9 p.).

Taisyklių 2 dalyje pažymėta, jog įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu laikytinas valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Teismas nurodė, jog sodo žemės sklypai sodininkų bendrijos „Pakrantė“ nariams privatinės nuosavybės teise buvo suteikti 1994 m. vasario 24 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkiu Nr. 113-v pagal priedėlį Nr. 2 (civilinė byla Nr. 2-18-714/2010, t. I, b. l. 29-39). 1999 m. liepos 29 d. sutarties (b. l. 8) pagrindu pareiškėja E. A. R. iš L. J. įsigijo 0,0450 ha ploto žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „Pakrantė“. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 80-81) patvirtina, kad 1999 m. spalio 19 d. sodo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, ribos nustatytos 2006 m. gruodžio 19 d. teismo sprendimu (civilinė byla Nr. Nr. 2-18-714/2010, t. I, b. l. 55-66). Teismas nurodė, kad iš ištraukos iš kadastro žemėlapio ir kitų byloje esančių įrodymų (b. l. 54,89-91) matyti, jog šalia pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, nėra įsiterpusio valstybinės žemės sklypo. 1999 m. liepos 29 d. žemės sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta (b. l. 61-62). Kadangi neįrodyta priešingai, sprendimas, jog dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nebuvimo pareiškėjos žemės sklypas negali būti padidintas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėja žalos atlyginimo prievolę iš esmės sieja ne su šioje byloje ginčijamu 2011 m. gegužės 16 d. Tarnybos atsakymu, o su Tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmais, dėl kurių L. J. buvo suteiktas ne 600 kv.m., o 0,0450 ha ploto žemės sklypas, kurį vėliau įsigijo pareiškėja. Skunduose nurodoma, jog nuolatinė įtampa ir pergyvenimai bei ligos yra susijusios su devynerius metus trukusiais teismais, dėl ko pareiškėja patyrė 5 000 litų turtinę ir 1 000 000 litų neturtinę žalą. Kadangi teismas nenustatė, jog yra bent viena iš sąlygų atsakovo atsakomybei kilti, jis reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikė nepagrįstu ir jo netenkino.

III. Pareiškėja E. A. R. apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 181-186) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 16 d. raštą Nr. 1SS-(7.5)-1115 „Dėl prašymo nagrinėjimo”, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių įpareigoti grąžinti 1,5 aro neteisėtai atimtą žemę ir atstatyti 6 arų sodo sklypą Nr. 52, priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo 5 000 litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti 154,33 litus bylinėjimosi išlaidų.

Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti pareiškėjos skunde. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog šalia jos žemės sklypo Nr. 52 yra laisvos žemės, kurią Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius ištaisęs pirminius pirkimo dokumentus iš 6 arų į 4,5 arus neteisėtai sumažino. Teigia, jog L. J. nurodė, kad jai 6 arų sodo sklypą skyrė Žvejų vartotojų kooperatyvo profsąjunga 1989 metais. Tais pačiais metais pagal 1989 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos miesto LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 239 patvirtintą suplanavimo projektą, 6 arų sodo sklypą gavo sodo bendrijoje „Pakrantė“. 1992 m. spalio 5 d. pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos rajono valdybos potvarkį Nr. 513-X jį išsipirko. Pareiškėja nurodo, jog nei pirminio projekto, nei sąrašo Nr. 31 jai gauti nepavyko. Pažymi, jog 1994 m. balandžio 22 d. buvo sudarytas ir patvirtintas sodininkų bendrijos „Pakrantė“ suvestinis planas su 431 sodininku. Šis planas atitiko Nr. 52 ir Nr. 54 ir kitų sodo sklypų išplanavimus. Tik 1994 m. balandžio 30 d. kažkas iš pareigūnų neteisėtai pertaisė pirminius dokumentus ir sumažino sodo sklypo plotą. Tačiau pats sodininkų bendrijos „Pakrantė“ suvestinis planas liko nepakeistas, nebuvo performuotas ir sklypas Nr. 52. Pirkimo-pardavimo dokumentuose buvo sumažintas tik sodo sklypo ilgis: vietoje buvusių 20 metrų nurodant 15 metrų. Tokiu būdu žemės sklypo dalis buvo atimta ir paversta laisve žeme. Pabrėžia, jog 2006 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išvažiuojamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad N. Š. be savo nuosavo žemės sklypo yra užėmusi dalį ir pareiškėjos žemės sklypo, todėl pietinėje jos sklypo dalyje atsirado 280 m2 laisvas žemės plotas, už kurį N. Š. nemoka jokių mokesčių. Pabrėžia, jog N. Š. nevykdo teismo sprendimo atlaisvinti užimtą žemės sklypo dalį.

Pareiškėja nurodo, jog ji kreipėsi į žemėtvarkos skyrių dėl neteisėtai sumažinto sodo sklypo ploto, tačiau prašymai buvo ignoruojami. Pareiškėja 2008 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, kad jis įpareigotų žemėtvarkos skyrių grąžinti 1,5 arus žemės sklypo, tačiau teismas dėl senaties taikymo pareiškėjos prašymą atmetė. Pabrėžia, jog pareiškėja dėl teismo sprendimo apskundimo galėjo kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą, tačiau tada ji sirgo ir gulėjo ligoninėje. Be to, teismas sprendime nurodė, jog pareiškėjos sodo sklypą galima padidinti laisva valstybine žeme. Remdamasi tuo, pareiškėja 2010 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į žemėtvarkos skyrių, tačiau jis nurodė kreiptis į sodo bendrijos „Pakrantė“ valdybą, kuri į pareiškėjos paklausimus neatsakė. Pareiškėja nesutinka su Tarybos teiginiu, kad laisvos žemės nėra. Pabrėžia, jog metodiniuose nurodymuose nurodyta, kad ginčytinos sklypo ribos atkuriamos pagal sodo išplanavimo projektą. Pažymi, jog pareiškėja surado sodininkų bendrijos „Pakrantė“ privatizuojamų žemės sklypų sąrašą Nr. 31, 1989 m. spalio 11 d. ir 1992 m. vasario 6 d. Nr. 2 sodininkų bendrijos „Pakrantė“ visuotinius narių susirinkimo protokolus, kuriuose nurodyta, kad visi sodų sklypai buvo po 6 arus.

Pareiškėja pažymi, jog daug metų ji bylinėjasi teismuose, patyrė įvairių išgyvenimų, sveikatos problemų, dėl slepiamų dokumentų ji pati turėjo jų ieškoti valstybės įstaigose ir kitose institucijose. Pareiškėja pabrėžia, jog dėl nuolatinės įtampos, streso pablogėjo jos sveikata, susirgo lėtine smegenų liga, nemiga, sustiprėjo kitos ligos. Remdamasi tuo, pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kuria vertina 1 000 000 litų, ir 5 000 litus, patirtus bylinėjantis teismuose. Atsiradus naujiems įrodymams, pareiškėja prašo panaikinti senaties terminą, sujungti Klaipėdos apygardos administracinio teismo (proceso Nr. 3-63-3-00214-2011-6) ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-18-714/2010 ir jas kartu išnagrinėti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1-2) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, jog pareiškėja nenurodo apeliacinio skundo juridinio pagrindo, dėsto tas pačias aplinkybes, kurios buvo išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos E. A. R. skundas kaip nepagrįstas, sutinka ir mano, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Remiasi argumentais, pateiktais atsiliepime į pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos atsakymo (t. I, b. l. 63–64), kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos E. A. R. prašymas dėl jos sodo žemės sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, ploto padidinimo laisvos valstybinės žemės sąskaita.

Pareiškėja savo apeliaciniame skunde nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepagrįstai teigia, kad nėra laisvos žemės, kuri galėtų būti paskirta pareiškėjai.

Laisvos žemės paskyrimo tvarką reglamentuoja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 3.1.2. punktas numato, kad pagal šias taisykles fiziniai asmenys gali įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Taisyklių 2 punktas įsiterpusį valstybinės žemės sklypą apibrėžia, kaip valstybinės žemės plotą, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – žemėtvarkos projektas) neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Taisyklių 7 punkte numatyta, kad Žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio (toliau – teritorinis padalinys) iniciatyva. Kartu su prašymu inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą asmuo pateikia prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ir pateikia kitus šių taisyklių 25.2–25.4, 25.7 punktuose (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos) arba šių taisyklių 27.4 punkte (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrija) nurodytus dokumentus.

Šiame prašyme turi būti nurodyta prašomo suprojektuoti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo buvimo vieta, atsiskaitymo su valstybe už perkamą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai, taip pat nuosavybės teise valdomo besiribojančio žemės sklypo kadastro numeris. Teritorinis padalinys, gavęs asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatęs, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir kad žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šis įsiterpęs valstybinės žemės sklypas reikalingas sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą ir pateikti šių taisyklių 27.4 punkte nurodytą dokumentą.

Jeigu sodininkų bendrija per nustatytą terminą pateikia prašymą parduoti žemės sklypą ir pateikia reikiamus dokumentus, teritorinis padalinys per 10 dienų nuo sodininkų bendrijos prašymo parduoti žemės sklypą ir reikiamų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, kad jo prašymas parduoti žemės sklypą nebus tenkinamas, nes šis įsiterpęs valstybinės žemės sklypas reikalingas sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Tarnybos atsakymo teisėtumo, visų pirma vertino ar atsakovė pagrįstai teigia, jog šalia pareiškėjos sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje „Pakrantė“ nėra sklypo, atitinkančio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus (t. I, b. l. 54, 89 - 91) sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypų, atitinkančių pirmiau minėtą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, kurie ribotųsi su pareiškėjos žemės sklypu, nėra. Esant minėtai byloje nustatytai faktinei aplinkybei darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog Tarnyba neveikė taip, kaip reikalauja atitinkami teisės aktai, ar juos pažeidė.

Vertindama pareiškėjos prašymą įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių grąžinti 1,5 aro neteisėtai atimtos žemės ir atstatyti 6 arų dydžio pareiškėjos nuosavybės teise valdomą sodo sklypą Nr. 52, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pareiškėjos subjektinės teisės į sodo sklypą Nr. 52, esantį sodininkų bendrijoje „Pakrantė“, atsirado nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo momento. Pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp E. A. R. ir L. J. 1999 m. liepos 29 d., pareiškėja įsigijo ir subjektines teises įgijo į 0,045 ha ploto sodo sklypą. Minėta sutartis nėra nuginčyta (t. I, b. l. 61–62). Dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 52 ribų pasisakyta įsiteisėjusiu ir nenuginčytu 2006 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, susiję su L. J. sklypo nuosavybės teisių įsigijimo aplinkybėmis atmestini, kadangi nėra susiję su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis. Be to, šioje byloje nenagrinėti ir pareiškėjos argumentai, kad N. Š. nevykdo teismo sprendimo atlaisvinti užimtą žemės sklypo dalį, nes tai nėra šios administracinės bylos dalykas. Todėl šioje dalyje pareiškėjos apeliacinis skundas taip pat atmestinas.

Kiek tai susiję su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo (t. I, b. l. 181–186) ir skundų pirmosios instancijos teismui (t. I, b. l. 3–6, 26, 40–42) turinio, pareiškėja žalos atsiradimo faktą sieja ne su Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 1-(7.5)-11.5, bet iš esmės su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų veiksmais, kuriais L. J. buvo suteiktas ne 600 kv. m., bet 450 kv. m. sklypas.

Žalos dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimą numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje A143–1966/2008), pažymi, kad deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: 1) neteisėtus veiksmus ar neveikimą; 2) teisės pažeidimu padarytą žalą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde pareiškėja, prašydama priteisti neturtinę žalą, nenurodo jokių įstatymų ar kitų teisės aktų ir konkrečių teisės normų ar principų, kuriuoss jos manymu, pažeidė Tarnyba, ir dėl to pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės ar institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes, su kuriomis pareiškėjas sieja turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą konstatavo, kad nenustatyta nė viena iš sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, kad sodo sklypą iš valstybės įsigijo ne pareiškėja, o L. J., pareiškėjos teiginys, kad pareiškėja patyrė žalą dėl Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų veiksmų, kuriais L. J. buvo suteiktas ne 600 kv. m., bet 450 kv. m. sklypas nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja iš L. J. nuosavybės teises įsigijo būtent į 0,045 ha ploto sklypą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena iš sąlygų atsakovės atsakomybei kilti ir pagrindo priteisti žalos atlyginimą nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 154,33 litus bylinėjimosi išlaidų. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas priteisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos E. A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė