Legislator Case Law & Legislation
6d99e66d-ec47-4db4-8d17-075e2e6713b3 AI generated

6d99e66d-ec47-4db4-8d17-075e2e6713b3 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 6d99e66d-ec47-4db4-8d17-075e2e6713b3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr                                                                              Administracinė byla Nr. ATP-28-354/2015                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00814-2014-8                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                         (S)                                                                            45.4.4; 45.4.5;79.1.                       . ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 2 d.Å iauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla E. M. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėčių, ir n u s t a t ė: 2014 m. rugsėjo 2 d.

Legislator headnote

AI generated

6d99e66d-ec47-4db4-8d17-075e2e6713b3 · Å iaulių apygardos teismas: Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat iÅ¡plaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr                                                                              Administracinė byla Nr. ATP-28-354/2015                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00814-2014-8                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                         (S)                                                                            45.4.4; 45.4.5;79.1.                       . ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 2 d.Å iauliai             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla E. M. atžvilgiu dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėčių, ir n u s t a t ė: 2014 m. rugsėjo 2 d.

E. M. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio sankasos. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis ir kelio sankasa, vairuotojas, nepranešęs policijos pareigÅ«nams, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Å iais veiksmais E. M. buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 133, 231 punktų (Kelių eismo taisyklių redakcija, galiojusi iki 2014 m. spalio 11 d.) reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.Apeliaciniu skundu TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant nuobaudas, numatytas ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose.Skunde teigiama, kad administracinės teisės pažeidimo byla buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, remiantis tik paties administracinės teisės pažeidimÄ padariusio asmens ir jo bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais, visiÅ¡kai neįvertinat byloje esančių įrodymų ir policijos pareigÅ«nų duotų parodymų.Skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog eismo įvykio metu buvo padaryta 1757,53 litų žala (duomenys neskelbtini) savivaldybei, bet vėliau ji buvo atlyginta ir savivaldybės atstovai nuo jos atsisakė.

Skunde pažymima, kad Kelių eismo taisyklių 234 punkte (tuo metu galiojusioje redakcijoje) numatyta, kad, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas apie eismo įvykį pranešti policijai. Institucijos nuomone, šiuo atveju akivaizdu, kad įvykio metu (duomenys neskelbtini) savivaldybei buvo padaryta žala, ir E. M. privalėjo nedelsdamas apie tai pranešti policijai. Skunde teigiama, jog E. M. bylos nagrinėjimo metu duoti liudijimai, kad jis nepagalvojo, jog dėl šio įvykio reikėjo pranešti policijai, vertinami kritiškai, kaip gynyba, bandant išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Skunde pabrėžiama, kad policijos pareigūnai V.

R. ir M. K. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog padaryta žala kelio sankasai akivaizdžiai matėsi.Pasak apelianto, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl teismas, priimdamas sprendimÄ byloje, vadovavosi tik E. M. ir jo bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais ir visai neįvertino tos aplinkybės, kad buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės civilinis ieÅ¡kinys dėl eismo įvykio metu patirtos žalos, kuris vėliau mįslingai dingo. Institucija skunde atkreipia dėmesį, kad policijos pareigÅ«nai aiÅ¡kiai nurodė, jog padaryta žala akivaizdžiai matėsi.

Pasak institucijos, liudytojas V. M., teigdamas, kad žala neva pati iÅ¡nyko: „niekas to kelio netvarkė“, akivaizdžiai meluoja, taip norėdamas padėti savo kolegai E. M..Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ E. M. atstovė advokatė Irena Sinkevičienė praÅ¡o TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. priimtÄ nutarimÄ administracinėje byloje palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinio skundo teiginys, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybei įvykio metu buvo padaryta 1757,53 Lt (kas atitinka 509,02 eurų) žala, bet vėliau ji buvo atlyginta ir todėl savivaldybės atstovai jos atsisakė, visiÅ¡kai neatitinka tikrovės.Advokatės Irenos Sinkevičienės teigimu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , E. M. teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo įvykis, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad žmonės nenukentėjo, automobilis ir kelias nebuvo apgadinti, E. M. nepagalvojo, jog reikia praneÅ¡ti policijos pareigÅ«nams.

Atsiliepime nurodoma, kad E. M. paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ įvykio vietos nepasiÅ¡alino, o nuėjo ieÅ¡koti pagalbos, prie automobilio palikęs kartu važiavusį V. M.. Teigiama, kad E. M. sutiko padėti pažįstamas G. U., tačiau, kai abu grįžo prie automobilio, toje vietoje maÅ¡inos jau nerado. Advokatė Irenos Sinkevičienė taip pat nurodo, kad prieÅ¡ tai E. M. buvo paskambinęs žmonai, todėl pagalvojo, jog maÅ¡inÄ pasiėmė ji.Atsiliepime pažymima, kad teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog kelias, kuriame buvo įvykis, nėra įteisintas, tik numatytas miesto bendrame plane, kelias yra prižiÅ«rimas pačių gyventojų lėšomis.

Pasak advokatės Irenos Sinkevičienės, iÅ¡ teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«no K. L. parodymų buvo konstatuota, kad įvykio vieta net nebuvo apžiÅ«rėta. Be to, advokatės Irenos Sinkevičienės teigimu, seniÅ«nas patvirtino, jog kelias yra tokios pat bÅ«klės kaip ir iki įvykio. Atsiliepime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės atstovai nieko netikrino, surašė sÄ matÄ , kuri net nebuvo patvirtinta, o joje buvo nurodyta suma, už kuriÄ galėjo bÅ«ti suremontuota ne tik kelio dalis, bet visas kelias.

Atsiliepime pažymima, kad E. M. kelio netvarkė, nes nebuvo ko tvarkyti. Advokatė Irena Sinkevičienė nurodo, kad teismo posėdžio metu savivaldybė atsisakė nuo žalos atlyginimo, bylos metu buvo pateiktos įvykio vietos nuotraukos. Advokatės nuomone, policijos pareigÅ«nai neįrodė E. M. kaltės, suraÅ¡ytas aktas neatitiko tikrovės, įvykio metu automobilis nebuvo apgadintas, tÄ patį vakarÄ grÄ Å¾intas savininkei, E. M. sutuoktinei E. M., kitÄ dienÄ po įvykio E. M. iÅ¡važiavo į darbÄ Advokatė Irena Sinkevičienė atkreipia dėmesį, kad teismas, įvertinęs visų liudytojų parodymus, byloje esančius įrodymus bei kitas svarbias aplinkybes, Å¡ioje administracinėje byloje padarė iÅ¡vadÄ kad byloje nėra nustatytas žalos kitų asmenų turtui padarymo faktas, todėl E. M. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties, ir yra pagrindas Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti.

Be to, atsiliepime nurodoma, kad teismas konstatavo, jog E. M. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos nepraneÅ¡us policijai, juo labiau, kad nebuvo padaryta žala, todėl E. M. veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties yra pagrindas ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti. Remiantis iÅ¡dėstytu, advokatės Irenos Sinkevičienės nuomone, teismas teisingai įvertino visas administracinės bylos aplinkybes ir padarė pagrįstÄ bei teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog E. M. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, nustatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėties.

Advokatė Irena Sinkevičienė nurodo, kad, E. M. nuomone, policijos pareigÅ«nai neobjektyviai ir formaliai įvertino jo veiksmus, nes jo veiksmai nesukėlė jokių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų pasekmių, netinkamai vadovavosi visais byloje esančiais įrodymais, todėl jis nesutinka su apeliaciniu skundu ir praÅ¡o jį atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 str. taip pat iÅ¡plaukia, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nustatytu laiku E. M., vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Ä® įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį, Å¡alia kurio sėdėjo vyriÅ¡kis, vairuotojo nebuvo, automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikÅ¡telę ir E. M. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo.

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimu byla pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. E. M. atžvilgiu buvo nutraukta, tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius, teigdamas, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, remiantis tik paties administracinės teisės pažeidimÄ padariusio asmens ir jo bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais, visiÅ¡kai neįvertinat byloje esančių įrodymų ir policijos pareigÅ«nų duotų parodymų.

Apelianto teigimu, policijos pareigūnai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog padaryta žala kelio sankasai akivaizdžiai matėsi, todėl, apelianto nuomone, šiuo atveju akivaizdu, kad įvykio metu (duomenys neskelbtini) savivaldybei buvo padaryta žala ir E. M. privalėjo nedelsdamas apie tai pranešti policijai.Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai V. R. ir M. K. iš tiesų teismo posėdžio metu parodė, kad buvo apgadinta kelio sankasa (41–42 b. l.). Liudytojas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas K.

L. teigė, kad iÅ¡ policijos buvo gautas raÅ¡tas, jog padarytas nuostolis ir kokio jis dydžio. Tada jis žodžiu kreipėsi į kelius prižiÅ«rinčiÄ VÄ® „(duomenys neskelbtini)“, kad sudarytų sÄ matÄ (74–75 b. l.). Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atstovė R. D. posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, ar buvo nuvykta į įvykio vietÄ prieÅ¡ sudarant sÄ matÄ , tik nurodė, kad sÄ matÄ sudaro kelio dalies remontas užpilant ir paskleidžiant žvyro sluoksniu, kelio griovių atstatymas (57, 73–74 b. l.).

Liudytoja V. R. nurodė, kad negali paaiÅ¡kinti, kodėl žala įvertinta tokia suma, bet patikslino, kad kelias ir kelkraÅ¡tis buvo padarytas iÅ¡ biraus žvyro, kaip koks kalnas (41–42 b. l.). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija pateikė civilinį ieÅ¡kinys dėl 1757,53 Lt turtinės žalos kartu su nepasiraÅ¡yta lokaline sÄ mata (b. l. 20, 21), pagrindžiančia minėtÄ Å¾alÄ . Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos taip pat aiÅ¡ku, kad bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo atsisakė nuo reikalavimo priteisti iÅ¡ E. M. 1757,53 Lt žalos, atsižvelgdama į seniÅ«no 2014 m. spalio 31 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad E. M. kelio sankasÄ sutvarkė (b.l. 61-63).

Liudytojas (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nas K. L. teigė, jog jis E. M. paaiÅ¡kino, kad, jei pats sutvarkytų keliÄ , viskas tuo ir pasibaigtų. Minėtas liudytojas parodė, kad parašė raÅ¡tÄ , jog pretenzijų neturi, nes dabar žmogus keliÄ jau sutvarkė. SeniÅ«no K. L. teigimu, jis buvo nuvažiavęs, pasižiÅ«rėjo tÄ keliÄ ir jo akimis ten sutvarkyta. Taip pat nurodė, kad lijo lietus, kuris tÄ Å¾vyrÄ Å¡iek tiek sulygino. Liudytojo įsitikinimu, Å¡iuo metu žalos nebėra (74–75 b. l.).

Tačiau E. M., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad kelio sankasoje tebėra toks vienas griovelis apie 1 m ilgumo. Niekas nesutvarkyta, nes nėra ten ko tvarkyti (40–41 b. l.). Liudytojas G. U. parodė, kad kelias ten prastas, ant žolės supiltas žvyras ir viskas, kelias į statybas, teigė, kad prieÅ¡ teismÄ buvo nuvažiavę pažiÅ«rėti į įvykio vietÄ , tai kelias toks pat, tik vėžių nebesimato, nes lietus iÅ¡lygino (43–44 b. l.). Suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atstovė R.

D. paaiÅ¡kino, kad kelias, kur buvo įvykis, nėra įteisintas, tik numatytas miesto bendrajame plane ir, kiek jai žinoma, kelias įrengtas pačių gyventojų lėšomis. Atstovės teigimu, jis nėra įrengtas kaip kelias, atitinkantis visus keliamus reikalavimus, nėra lėšų minėtÄ keliÄ sutvarkyti pagal reikalavimus ir įteisinti (57, 73–74 b. l.). Liudytojas V. M. taip pat nurodė, kad keliÄ tvarko patys žmonės ir tvarko savo lėšomis (75–76 b. l.). Taigi kelias, kuriame įvyko įvykis, nėra įteisintas, neatitinka keliui keliamų reikalavimų.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojų parodymų, kelias supiltas iÅ¡ žvyro, jam poveikį daro oro sÄ lygos. Pažymėtina, kad liudytojai pateikė tik savo subjektyvų požiÅ«rį apie kelio sankasų apgadinimÄ , ir nors buvo pateiktas civilinis ieÅ¡kinys pagal sudarytÄ sÄ matÄ , tačiau byloje nėra duomenų, ar į įvykio vietÄ buvo nuvykęs specialistas, ar jis apžiÅ«rėjo keliÄ , sankasas ir objektyviai įvertino, ar žala iÅ¡ tiesų buvo padaryta, ir jei taip, tai kokio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs duotus liudytojų parodymus, kitÄ bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad nuvažiavęs nuo kelio E. M. apgadino kelio sankasÄ , t. y. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ , o asmens kaltė prielaidomis negali bÅ«ti grindžiama.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , pripažino, kad E. M. vairuojamas automobilis nebuvo apgadintas. E. M., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, jį apžiÅ«rėjo, bet automobilis buvo neapgadintas. Liudytoja E. M. patvirtino, kad automobilis nebuvo apgadintas, nurodė, kad maÅ¡ina sena (56 b. l.). Liudytoja V. R. taip pat patvirtino, kad automobilis vizualiai nebuvo sugadintas, buvo apibraižytas jau nuo senumo, jokių iÅ¡orinių apgadinimo žymių nesimatė (41–42 b. l.).

Liudytojas M. K. parodė, kad automobilis gal ir buvo nežymiai apibraižytas, lyg apgadintas rÅ«ko žibintas, ir viskas (42 b. l.). Tačiau, kaip matyti iÅ¡ pastarojo liudytojo parodymų, jis abejojo, tiksliai Å¡ių aplinkybių negalėjo prisiminti. Taigi, remiantis tiek policijos pareigÅ«nų, tiek kitų liudytojų parodymais, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad E. M. vairuotas automobilis nebuvo apgadintas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N756-175/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmuo, vairuodamas automobilį, sukėlęs eismo įvykį ir padaręs žalÄ tik jo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį praneÅ¡ti policijai.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad byloje neįrodyta, jog E. M. iÅ¡ įvykio vietos bÅ«tų pasitraukęs tyčia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokie duomenys, kurie rodo, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad E. M. po įvykio ne iÅ¡ karto pasitraukė iÅ¡ įvykio vietos, ieÅ¡kojo pagalbos ir stabdė pravažiuojančius automobilius, kai tik surado, kas jam padės, grįžo į įvykio vietÄ .

Teismo posėdžio metu E. M. parodė, kad išėjo ieÅ¡koti pagalbos, nes telefonÄ buvo palikęs darbe, o V. M. liko prie automobilio. Nuėjęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, sutiko G. U., kuris sutiko padėti. Tačiau sugrįžęs į įvykio vietÄ , automobilio neberado (40–41, 57–58 b. l.). E. M. paaiÅ¡kino nemanęs, kad daro kokį nors pažeidimÄ , nes automobilis nebuvo sugadintas, grotelės priekyje galėjo iÅ¡kristi jį tempiant iÅ¡ griovio, įvykis įvyko važiuojant „šunkeliu“, nieko nenuvertė, niekur neįvažiavo ir nieko nesužeidė, o tik nuslydo nuo kelio, todėl nepagalvojo, kad dėl Å¡io įvykio reikėjo paskambinti į policijÄ .

Liudytojas G. U. patvirtino, kad E. M. prašė pagalbos, jis sutiko padėti iÅ¡tempti automobilį, tačiau nuvažiavę į vietÄ nieko neberado (43–44 b. l.). Liudytoja E. M. posėdžio metu parodė, kad jai paskambino vyras iÅ¡ nežinomo numerio ir pasakė, kad įvažiavo į griovį, pats iÅ¡važiuoti negali ir važiuoja iÅ¡sitempti maÅ¡inos. Paklausus, gal jai reikia atvažiuoti, pasakė, kad jau rado, kas iÅ¡temps (55–57 b. l.). Liudytojas V. M. paaiÅ¡kino, kad E. M., vairuodamas automobilį, nuvažiavo nuo kelio, po to iÅ¡lipę jie apžiÅ«rėjo automobilį ir pamatė, kad patys nebeiÅ¡važiuos, todėl, pasak V.

M., jis liepė E. M. eiti papraÅ¡yti pagalbos, o pats liko prie automobilio. Liudytojo teigimu, po kokių 5 minučių atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie pamanė, kad vairavo jis, ir jį iÅ¡vežė į policijÄ , o automobilį atvažiavusi maÅ¡ina iÅ¡tempė ir iÅ¡vežė (75–76 b. l.). Liudytoja V. R. patvirtino, jog prie automobilio buvęs vyriÅ¡kis nuo pat pradžių teigė, jog automobilį vairavo jo draugas (41 b. l.).Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, kad E. M. tyčia bÅ«tų pasitraukęs iÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuria tiesiogiai susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad E. M. bÅ«tų vengęs atsakomybės, neigęs buvimo įvykio vietoje faktÄ , stengęsis paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan. PrieÅ¡ingai, byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad E. M., pasitraukdamas iÅ¡ įvykio vietos, nemanė, kad sukėlė eismo įvykį, nes, jo manymu, jokia žala niekam nebuvo padaryta. Vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jo pasiÅ¡alinimas prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams.

Taigi pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai, iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas ATPK 130 str. 1 d. apraÅ¡yto teisės pažeidimo tyčios turiniui nustatyti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog E. M. elgesyje nėra tyčios pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos ATPK 130 str. 1 d. prasme, todėl, apygardos teismo manymu, apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nutraukė bylÄ pagal ATPK 130 str. 1 d., nesant pažeidimo sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

E. M. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :            TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                              Nijolė Matuzevičienė  Â