2021-11-10 Nr. AB-23616-3-64-3-00629-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-710-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00629-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl neatitinkančių teisės aktų kalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. kovo 26 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kuriose jam ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Atvykus į Šiaulių TI, buvo atliekama krata, kurios metu pareiškėjas jautėsi pažemintas, nes pareigūnai liepė nusirengti nuogai, o rūbus sudėti į nešvarias, tam nepritaikytas dėžes, stovėti nuogam šaltoje patalpoje prieš kitus asmenis. Gyvenamosiose kamerose buvo šalta, drėgna, nebuvo natūralaus apšvietimo, visą dieną švietė dirbtinio apšvietimo lempos, prie kurių neįmanoma skaityti ir rašyti, pavargsta akys. Sanitariniai mazgai buvo ankštoje patalpoje, kurioje nėra nei stogo, nei durų, nei ventiliacijos, o fekalijų kvapas patekdavo į bendras kameros patalpas. Dėl didelės drėgmės ant lubų buvo susidaręs pelėsis, nuo lubų krito kreida. Dienos metu Šiaulių TI nebuvo galima miegoti užsiklojus antklode (dėl to skiriamos nuobaudos), nepaaiškinant suimtajam ką jis turi veikti nuo 6 iki 22 val.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Remiantis teisės aktų reikalavimais vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko nuo 3,68 kv. m iki 18,8 kv. m. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas iš visų keturių pusių. Sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, gerokai jas viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas durimis arba užuolaidėle.

3.2. Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Šiaulių departamento patikrinimo aktais kamerų Nr. 24, 39, 44 lempos yra tvarkingos. Iš kito NVSC Šiaulių departamento patikrinimo akto matyti, jog kameroje Nr. 21 buvo matomas pelėsis, tačiau iki pareiškėjo apgyvendinimo šioje kameroje pažeidimas buvo pašalintas. Pažeidimo pašalinimą patvirtina Šiaulių TI 2019 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. 14/01-16100. Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos, tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei į Šiaulių TI administraciją, nei NVSC Šiaulių departamentą pareiškėjas ar kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

3.3. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitiko teisės aktų reikalavimus. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai nulemtus laikymo sąlygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją. Pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. birželio 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė, jog pareiškėjas administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos, kuri pareiškėjo nuomone, buvo padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. kovo 26 d.

6. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 135:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 17 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) (neteko galios nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) 2, 14.5, 14.10 punktais, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Instrukcija) (neteko galios nuo 2020 m. balandžio 4 d.) 148, 151, 153.1 punktais, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. kovo 26 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose Nr. 13 (plotas 15,88 kv. m), Nr. 21 (plotas 18,72 kv. m), Nr. 24 (plotas 18,85 kv. m), Nr. 39 (plotas 22,93 kv. m), Nr. 44 (plotas 17,92 kv. m), Nr. 48 (plotas 18,81 kv. m), Nr. 65 (plotas 22,06 kv. m), Nr. 67 (plotas 23,02 kv. m). Iš byloje esančios pažymos matyti, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto minimalaus kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

8. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą, išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas buvo išlaikytas ir negalima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

9. Teismas remdamasis NVSC Šiaulių departamento patikrinimo aktais nustatė, kad kamerose Nr. 24 ir 44 patikrinimų, vykusių 2019 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. sausio 23 d. metu, Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Patikrinimo metu 2019 m. lapkričio 15 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 21 nustatyti Higienos normos 39 punkto pažeidimai (ant sienos vizualiai buvo matomas pelėsis). Tačiau iš pažymos apie 2018 metais atliktus remonto darbus matyti, kad 2018 m. buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr. 21. Iš pažymos apie 2019 metais atliktus remonto darbus matyti, kad 2019 m. buvo suremontuotos gyvenamosios kameros Nr. 44, 21, 67, 39. Gyvenamoji kamera Nr. 21 buvo remontuojama 2019 m. gruodžio 12 – 13 d. 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 14/01-16100 Šiaulių TI informavo NVSC Šiaulių departamentą, jog patikrinimo akte Nr. (6.12 4.80)PA-8612 nustatytas pažeidimas pašalintas atlikus paprastąjį remontą. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas į kamerą Nr. 21 buvo patalpintas 2020 m. vasario 25 d., konstatavo, jog patikrinimo metu 2019 m. lapkričio 15 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 21 nustatyti Higienos normos 39 punkto pažeidimai, šiai bylai nėra aktualūs, nes pareiškėjas į kamerą Nr. 21 buvo patalpintas po to, kai šie pažeidimai buvo pašalinti. Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

11. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI atsakovas privalėjo atlikti pareiškėjo visuminę kratą, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo nurodoma nusirengti iki apatinių rūbų. Teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus atlikdamas pareiškėjo visuminę kratą, todėl pareiškėjo argumentus dėl kratos atlikimo atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog dienos metu Šiaulių TI negalima miegoti užsiklojus antklode, nes dėl to skiriamos nuobaudos, nepaaiškinant suimtajam ką jis turi veikti nuo 6 iki 22 val., yra abstraktūs ir deklaratyvūs. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, nenurodė kada jam buvo nepagrįstai paskirta drausminė nuobauda. Pareiškėjas su skundais dėl informacijos apie dienotvarkę nesuteikimo į Šiaulių TI administraciją nesikreipė.

13. Teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo:

14.1. Pareiškėjui tekdavo mažesnis kameros plotas nei yra nurodyta Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Sprendžiant ar pareiškėjas galėjo normaliai judėti kameroje, turi būti atsižvelgiama kiek kameros ploto užima baldai. Atskaičiavus iš bendro ploto sanitarinį mazgą, baldų užimamą plotą, pareiškėjui kamerose tekdavo nuo 1 kv. m iki 2 kv. m laisvo ploto. Plotas nebuvo pakankamas normaliai judėti. Atsakovas atsiliepime į skundą melavo, kad pareiškėjas kamerose Nr. 21 ir Nr. 48 buvo kalinamas vienas.

14.2. Ventiliavimo sistemoms įrengti nereikia kapitalinio remonto ar pastato rekonstrukcijos Šiaulių TI. Atsakovas, dangstydamasis nekompetentingumu meluoja, kad negali įrengti ventiliacijos sistemos dėl pastato statuso. Ventiliacijos neįrengimas, pareiškėjo nuomone, pažeidė Higienos normą.

14.3. Sanitarinis mazgas turi būti visiškai atitvertas nuo kameros ploto nuo grindų iki lubų. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog vietoj durų gali būti uždėta užuolaida. Šiaulių TI nėra įrengtų normalių sanitarinių mazgų, kurie būtų pilnai atitverti nuo grindų iki lubų bei įrengtos durys. Šiaulių TI nėra tinkamai įrengęs sanitarinių mazgų, kaip reikalauja teisės aktai. Pareiškėjas pažymi, jog NVSC Šiaulių departamento patikrinimai buvo atlikti neskundžiamu laikotarpiu. Nėra įrengtų klozetų, o tik tupimi tualetai.

14.4. Pareiškėjas nesikreipė į medikus psichiatrus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, nes tokio mediko, pasak pareiškėjo, Šiaulių TI nebuvo.

15. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. sausio 1 d., 2021 m. sausio 17 d., 2021 m. vasario 12 d. pateikė papildomus paaiškinimus. Paaiškinimuose akcentuojama, jog buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

16. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti. Atsakovo atstovas nurodo:

16.1. Pareiškėjo teiginys, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas baldų užimamas plotas bei sanitarinio mazgo plotas, nepagrįstas. Įvertinus tai, kad net iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą pareiškėjui mažiausias tekęs plotas buvo daugiau nei 3 kv. m, nėra pagrindo iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo ar baldų užimamą plotą, kadangi pareiškėjo galimybė judėti nebuvo suvaržyta. Asmenų skaičius kameroje fiksuojamas du kartus per dieną, todėl gali būti, kad 2020 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 48 ir 2020 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 21 iš ryto buvo laikomas vienas ne pareiškėjas, o kitas asmuo. Šiaulių TI griežtai laikosi reikalavimo užtikrinti, kad vienam asmeniui tenkantis plotas nebūtų mažesnis nei 3,6 kv. m vienam asmeniui. Kaip matyti iš Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. balandžio 22 d. pažymos Nr. 60-12064, kamerose Nr. 48 ir Nr. 21 buvo laikoma daugiausiai 5 asmenys, todėl šiose kamerose atitinkamai pareiškėjui tekęs mažiausias plotas buvo 3,76 ir 3,74 kv. m. Pareiškėjo nurodomi duomenys, kad kameroje Nr. 48 jau buvo vienas asmuo ir atkelti dar 4 (tarp jų ir pats pareiškėjas) atitinka Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. balandžio 22 d. pažymoje Nr. 60-12064 nurodomą informaciją, kad kamerose buvo daugiausiai 5 asmenys. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog kameroje Nr. 21 buvo vienas asmuo ir atkelti dar 3 taip pat leidžia pagrįstai teigti, kad vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktuose numatytą plotą.

16.2. Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas iki Eksploatavimo taisyklių ir Higienos normų įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Eksploatavimo taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus) ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Jokių duomenų, kad vėdinimas per langus nebūtų galimas nėra. Šiaulių TI, siekiant kuo palankesnių kalinimo sąlygų, šiuo metu vykdomi darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu. Atliekami darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu.

16.3. Pareiškėjas nekonkretizavo kuo pasireiškė netinkamas sanitarinio mazgo atitvėrimas, ir kokias, tariamai neigiamas pasekmes, tai sukėlė. Iš bylos medžiagos matyti, kad sanitarinis mazgas atskirtas tinkamai, o pareiškėjo privatumas užtikrintas. Kaip matyti iš Šiaulių TI 2019 m. birželio 13 d. lentelės Nr. 62/08- 145, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo atitvėrimų aukštis buvo kur kas didesnis, nei 1,5 m, o jų atitvėrimą iš visų pusių patvirtina pirmosios instancijos teismui teiktos nuotraukos. Kadangi esamo aukščio atitvėrimai visiškai užtikrina sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens privatumą, reikalavimas sanitarinį mazgą atitverti iki pat lubų, nepagrįstas. Taip pat nėra nustatyta, kad užuolaidos būtų netvarkingos.

16.4. Kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai. Jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Siekiant kuo objektyviau nustatyti aktualiu laikotarpiu buvusias sąlygas, teikiami patikrinimo aktai, kuriuose užfiksuoti patikrinimai kelis mėnesius iki pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje ar kelis mėnesius po jo buvimo kameroje. Kadangi kelių mėnesių terminas sąlyginai trumpas, pagrįstai daromos išvados, kad ir pareiškėjo laikymo metu sąlygos buvo analogiškos ar bent labai panašios.

16.5. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad tualetai buvo tupimi, taip pat, kad Šiaulių TI nebuvo psichiatro. Pareiškėjas aplinkybių, susijusių su tupimu tualetu bei galimybe kreiptis į psichiatrą, pirmosios instancijos teismui neskundė. Apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. kovo 26 d.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog kameros plotas buvo mažesnis, nei numatytas teisės aktuose, atsakovas melavo dėl kalinimo sąlygų, neįrengta ventiliavimo sistema, sanitarinis mazgas neatitinka teisės aktų reikalavimų, NSVC Šiaulių departamento patikrinimai buvo atliekami neskundžiamu laikotarpiu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pareiškė prašymą teismui išreikalauti duomenis apie tai kokie remonto darbai atliekami Šiaulių TI.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra ta, kad būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

21. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

23. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

24. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kad šioje byloje (jos apeliacinio proceso stadijoje) būtų pagrįstas pagrindas tirti jo įvardintus duomenis apie šiuo metu atliekamus remonto darbus Šiaulių TI, kad minėti pareiškėjo prašomi išreikalauti duomenys (dokumentai) galėtų patvirtinti ar paneigti kokias nors šiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurio turėtų reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinio proceso stadijoje šią bylą nagrinėjant jau šioje byloje surinktų įrodymų pagrindu nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą papildomai apeliacinio proceso stadijoje išreikalauti naujus duomenis.

27. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais teisingai konstatavo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. kovo 26 d. buvo laikomas kamerose Nr. 44, Nr. 48, Nr. 67, Nr. 65, Nr. 39, Nr. 13, Nr. 21, Nr. 24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui teko ne mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas. Pagrįstai galima teigti, jog pareiškėjas turėjo galimybę normaliai judėti kamerose. Pareiškėjo argumentas, kad kamerų plotas buvo per mažas, atmestinas kaip nepagrįstas, o reikalavimo iš bendro kameros ploto atimti baldų ir kito inventoriaus užimamą plotą, nacionaliniai teisės aktai nenustato.

28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodytu argumentu, jog atsakovas melavo, kad pareiškėjas kamerose buvo vienas. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė minėtą argumentą, neįrodydamas jo pagrįstumo, o atsakovo atstovas pateikė dokumentinius įrodymus, patvirtinančius jo argumentus apie kartu su pareiškėju gyvenusių asmenų skaičių. Šiuo aspektu jokie teisės aktų pažeidimai nekonstatuotini.

29. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis nustatė, kad sanitarinis mazgas atitiko teisės aktų reikalavimus. Higienos normos pažeidimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo nustatyta. Remiantis bylos duomenimis, vėdinimas buvo tinkamai užtikrinamas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo, ventiliacijos, užuolaidų įrengimo, būtų pagrįsti, todėl jie atmestini.

30. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bylai aktualiu laikotarpiu, ne visose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atliekami gyvenimo sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai. Tačiau pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Šiaulių TI administraciją. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės.

31. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (tualetai buvo tupimi, Šiaulių TI nebuvo psichiatro) nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016). Atsižvelgiant į tai, minėtos naujos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nevertintinos.

32. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

33. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė