6d93a94b-94de-4b69-b9fb-d144c097c73a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-192-601/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09948-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 30.10; 114.4;121.18; 121.21 (S) Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimondo Buzelio ir Ramūno Mitkaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. B. ieÅ¡kinį atsakovui R. P. su trečiuoju asmeniu Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija dėl nuosavybės teisės gynimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti jai teisę be bendraturčio R. P. sutikimo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ pagal techninį projektÄ ,,Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, (duomenys neskelbtini) Kaune, savavaliÅ¡ko rekonstravimo įteisinimo projektas“ ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad tėvas R. P. žodžiu buvo davęs sutikimÄ dėl ieÅ¡kovei priklausančios namo dalies apÅ¡iltinimo, tačiau vėliau padavė skundÄ , kuriuo remiantis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gruodžio 16 d. surašė savavaliÅ¡kos statybos aktÄ ir 2011 m. gruodžio 23 d. reikalavimÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. 2011 m. gruodžio 16 d. kreiptasis dėl savavaliÅ¡kos statybos įteisinimo, parengtas minėto gyvenamojo namo dalies savavaliÅ¡ko rekonstravimo įteisinimo projektas, tačiau statybÄ leidžiančio dokumento negalima gauti, kadangi negaunamas bendraturčio R.

P. sutikimas (b. l. 3-5). Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pripažino ieÅ¡kovei S. B. teisę be bendraturčio R. P. sutikimo gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ pagal pateiktÄ Å½. R. projektavimo biuro parengtÄ techninį projektÄ â€žGyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savavaliÅ¡ko rekonstravimo įteisinimo projektas“.

Priteisė ieÅ¡kovei S. B. iÅ¡ atsakovo R. P. 1 142 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir valstybei 12 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų (b. l. 44-45). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei priklauso 27/100 namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, likusi dalis priklauso atsakovui, naudojimo tvarka pastatu nenustatyta. Nurodė, kad ieÅ¡kovės atlikti savavaliÅ¡kos statybos darbai galėtų bÅ«ti įteisinami su sÄ lyga, jei bÅ«tų gautas atsakovo sutikimas. Neduodamas sutikimo R. P. nepaaiÅ¡kino, kuo ieÅ¡kovės atlikti darbai pažeidžia jo teises, nepagrindė aplinkybės, kad ieÅ¡kovė užėmė jam priklausančias patalpas, nenurodamas jokių sutikimo nedavimo priežasčių, pažeidžia ieÅ¡kovės teises.

Planuojami įteisinti namo rekonstrukcijos darbai pastato bÅ«klės neblogina, prieÅ¡ingai – gerina dalies pastato bÅ«klę, todėl negali pažeisti atsakovo teisių. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai: Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti (b. l. 47-49). Motyvuose nurodė: Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvai, kuriais remiamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio pagrįstumas, neatitinka byloje surinktų įrodymų, iÅ¡ dalies jiems prieÅ¡tarauja.Teismas sprendime neaiÅ¡kina aplinkybių, kurios suteiktų teisėtÄ ieÅ¡kovės ir kitų jos Å¡eimos narių gyvenimÄ name, nenurodo, kokio įstatymo pagrindu ieÅ¡kovė turi teisė gyventi jai nepriklausančiose patalpose, tokiu bÅ«du įteisina ieÅ¡kovės ir jos Å¡eimos narių teisę gyventi atsakovo patalpose. 1993 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovei padovanota 27/100 dalis gyvenamojo namo, kuria taip pat nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, numatant, kad dovanos gavėja naudosis priestato patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1/8,82 kv. m., 1-2/8,50 kv. m., 1-3/8,10 kv. m., 1-4/17,25 kv. m.

Teismas, neatsižvelgdamas į atsakovo interesus ir pažeisdamas Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktÄ (dėl leidimo naudotis atsakovo žemės sklypu, vykdant rekonstrukcijÄ ), nepagrįstai pripažino ieÅ¡kovei teisę gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ savavaliÅ¡kam gyvenamojo namo rekonstravimui. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, priklauso atsakovui, kuris turi teisę leisti ar neleisti savo žemėje kitam asmeniui vykdyti įvairius darbus. Teismas ginčijamu sprendimu atėmė atsakovo, kaip žemės savininko, teises į žemę, numatytas CK 4.37 ir 4.40 straipsniuose.Teismas nesiaiÅ¡kino, kokios pasekmės pastačius priestatÄ bus atsakovo valdomam gyvenamajam namui.

Priestato antras aukÅ¡tas „paÅ¡alino“ atsakovui matomumÄ , atsakovas neteko jam priklausančio namo dalies patogumų. Antras aukÅ¡tas pastatytas be jokio leidimo, kurio negalima duoti dėl to, kad pirmo aukÅ¡to pamatai nepritaikyti antram aukÅ¡tui statyti.Teismas sprendimu yra Å¡aliÅ¡kas, gina tik ieÅ¡kovės teises, priimdamas sprendimÄ nevertino posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų (dėl sumuÅ¡imo ir t. t.). IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 55-56).

Motyvuose nurodė:Teismas teisingai nustatė, kad naudojimosi tvarka patalpomis nenustatyta ir pagrįstai nesprendė atsakovo keliamų klausimų dėl naudojimosi kitomis patalpomis tvarkos. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovė turi pateikti sutartį, sudarytÄ su žemės sklypo savininku, kadangi priestatas jau seniai pastatytas, liko atlikti tik vidaus apdailos darbus. Nepagrįstas atsakovo nurodymas, kad ginčijamu sprendimu atimtos iÅ¡ jo, kaip žemės savininko, teisės. Nepagrįstas argumentas, kad priestatas blogina atsakovui matomumÄ , nes priestato antras aukÅ¡tas jam matomumo ,,nepaÅ¡alina“.

Taip pat iÅ¡galvotas atsakovo argumentas dėl priestato pamatų. Nepagrįstas argumentas dėl galimo vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų tiesimo per atsakovui priklausantį žemės sklypÄ . Panaudos sutartis įteisina neatlygintinÄ naudojimÄ si žemės sklypu. Be to, visos inžinerinės komunikacijos (iÅ¡skyrus dujotiekis) jau yra pastate.Atsakovas nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl neduoda sutikimo. PrieÅ¡ingai, posėdžio metu patvirtino, kad priestato rekonstrukcija nepažeidžia jo teisių.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 27/100 dalys, o atsakovui 73/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

Pagal 1993 m, rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutartį (b. l. 50-51) ieÅ¡kovei priskirta naudotis namo (priestato) patalpomis 1-1/8,82 kv. m., 1-2/8,50 kv. m., 1-3/8,10 kv. m., 1-4/17,25 kv. m., kurių atliekamÄ rekonstrukcijÄ ieÅ¡kovė ir nori įteisinti. IÅ¡ savavaliÅ¡ko rekonstravimo įteisinimo projekto (pridėtas prie civ. bylos) matyti, kad rekonstruojamo pastato iÅ¡orinės sienos apÅ¡iltinamos, rÅ«syje įrenginėjamos patalpos, pertvarkomos pirmo aukÅ¡to patalpos, pakėlus iÅ¡orines sienas mansardoje įrenginėjami kambariai, t. y. gyvenamojo namo bendras plotas po rekonstravimo padidėja.Byloje kilo ginčas dėl bendraturčių bendrosios nuosavybės teises įgyvendinimo.        Lietuvos Respublikos CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrÄ daiktÄ (žemės sklypÄ , pastatÄ ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu.

Bendraturčiai susitarimÄ pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiÅ¡kam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginÄÄ tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do ir sÄ lygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iÅ¡ jų pažeidžia interesų derinimo principÄ . Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę rekonstruoti (įteisinti savavaliÅ¡kÄ rekonstrukcijÄ ) bendrÄ daiktÄ , kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus.

Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti Å¡ių teisių pažeidimo priežastimi.Bendraturtis turi teisę padidinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomÄ daiktÄ (CK 4.77 straipsnis), tačiau Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be Å¡ių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimÄ padidinti bendrÄ daiktÄ .

Bendraturčių nesutikimas turi bÅ«ti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sÄ lygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė bÅ«klė, iÅ¡likti galimybė patekti į kelius ir gatves, natÅ«ralus apÅ¡vietimas, atitinkamų higienos standartų sÄ lygojami reikalavimai dėl triukÅ¡mo, vibracijos, oro tarÅ¡os ir kiti.

Bendraturčio teisės padidinti bendrÄ jÄ nuosavybę įgyvendinimo bÅ«tinos sÄ lygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant, yra tarpusavyje susijusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-58/2008).Byloje yra ieÅ¡kovo pateiktas savavaliÅ¡ko rekonstravimo įteisinimo projektas, kuris atitinka faktinę statinio bÅ«klę po rekonstrukcijos, tačiau kad bÅ«tų galima pradėti rekonstrukcijos įteisinimÄ , viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų yra statinio bendraturčių (Å¡iuo atveju atsakovo) sutikimas (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p.).

Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 15 dalį statybos ar rekonstravimo sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetencijÄ tikrina atitinkamos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5p., 23 str. 15 d. ). Taigi Å¡ių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktams teismas netikrina. Teismas turi patikrinti, dėl kokių priežasčių bendraturtis, Å¡iuo atveju atsakovas, nesutinka su ieÅ¡kovų pateiktu projektiniu pasiÅ«lymu, ar ieÅ¡kovo atlikta rekonstrukcija nepažeidžia atsakovo teisių.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginÄÄ , kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do ir sÄ lygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iÅ¡ jų pažeidžia interesų derinimo principÄ .Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovas, nenurodydamas pagrįstų motyvų, neduoda sutikimo įteisinti rekonstruojamas patalpas, t. y. atsakovas savo nesutikimo protingai nemotyvuoja arba nurodo motyvus, kurie nėra susiję su ginčo dalyku.

Pažymėtina, kad tokie atsakovo nurodyti motyvai, kaip:

1) ieÅ¡kovė turi kur gyventi, 2) ieÅ¡kovės Å¡eima nuolat vartoja jo atžvilgiu smurtÄ , 3) ieÅ¡kovė užėmė jo gyvenamÄ sias patalpas ir jis negali gyventi savo namuose, 4) ieÅ¡kovė be jo sutikimo naudoja jo kurÄ , 5) ieÅ¡kovė be jo sutikimo iÅ¡vežė jo metalÄ , - nėra susiję su ginčo dalyku, nurodomos aplinkybės yra atsiradusios iki savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos atlikimo, o patalpų pasikeitimas po rekonstrukcijos Å¡ioms aplinkybėms neturi (-ės) jokios įtakos. Atsakovas, neduodamas sutikimo, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 str.), iÅ¡ kurių galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , kad pastato pasikeitimai dėl rekonstrukcijos pažeidžia atsakovo teises (pvz.: pablogės pastato techninė bÅ«klė, negalės patekti į patalpas ir pan.), tačiau tokių aplinkybių atsakovas nenurodė.

Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų duoti sutikimÄ , jeigu ieÅ¡kovė iÅ¡sikraustytų iÅ¡ jo namo dalies (b. l. 41), t. y. iÅ¡ esmės atsakovas nesutinka duoti sutikimo tik todėl, kad ieÅ¡kovė yra užėmusi (jo manymu) jo gyvenamojo namo dalį, o ne dėl to, kad yra pažeidžiamos jo teisės susijusios su rekonstrukcija. Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neduoda sutikimo ne dėl to, kad rekonstrukcija pažeidžia jo teises, o dėl to, kad priverstų ieÅ¡kovę paklusti atsakovo norams bei dėl tarp Å¡alių esančios konfliktinės situacijos (pažymėtina, kad įvairios konfliktinės situacijos tarp Å¡alių, tame tarpe ir ieÅ¡kovės naudojimasis atsakovo patalpomis, nėra Å¡ios bylos ginčo dalykas).        Apeliaciniame skunde atsakovas papildomai nurodė, tokius sutikimo rekonstrukcijai nedavimo motyvus kaip:

1) atsakovo teisė leisti ar neleisti savo žemėje vykdyti kitam asmeniui statybos darbus, 2) priestato antras aukÅ¡tas paÅ¡alina atsakovui matomumÄ per 2 aukÅ¡to langÄ , 3) neatsižvelgta, kad gali bÅ«ti vedamas vandentiekis, kanalizacija, dujotiekis per jo žemę, 4) pirmo aukÅ¡to priestato pamatai nepritaikyti antram aukÅ¡tui statyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas Å¡ias aplinkybes nurodė tik apeliaciniame skunde (nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme jomis nebuvo remtasi), o apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo, sprendžiant teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimÄ , jomis remtis. Tačiau pažymėtina, kad ir Å¡ioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), o ieÅ¡kovė nurodo, kad:

1) priestatas jau pastatytas, likę tik vidaus apdailos darbai, todėl sutarties su žemės savininku nėra reikalinga, 2) priestato mansardinis aukÅ¡tas „nepaÅ¡alina“ atsakovui matomumo per 2-o aukÅ¡to langÄ , 3) jokie inžineriniai tinklai nebus vedami, reikalingi yra namo viduje, 4) atsakovo iÅ¡galvotas argumentas dėl priestato pamatų pritaikymo, paneigiamas pateiktu savavaliÅ¡ko rekonstravimo įteisinimo projektu.         Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).        Apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 1 000 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme (suteiktas patarimas, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymas; CPK 98 str.) (b. l. 57-60). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į bylos sudėtingumÄ (byla nesudėtinga), advokato darbo ir laiko sÄ naudas (advokatas dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme) sprendžia, kad praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ mažintinos iki 500 Lt.        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r i a :

               Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis Å¡imtus litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                                     Evaldas Burzdikas                                                                                                           Raimondas Buzelis                                                                                                                                RamÅ«nas Mitkus