Legislator Case Law & Legislation
6d923d79-2fca-4df6-a6be-ef01318b7f26 AI generated

6d923d79-2fca-4df6-a6be-ef01318b7f26 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 6d923d79-2fca-4df6-a6be-ef01318b7f26
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atmetė Å¡alių praÅ¡ymus dėl žodinio posėdžio, sprendžiant klausimÄ dėl jurisdikcijos; ieÅ¡kinį dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo (papildymo) paliko nenagrinėtÄ , nutarė bylÄ toliau nagrinėti pagal ieÅ¡kinio reikalavimus dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo;

Legislator headnote

AI generated

6d923d79-2fca-4df6-a6be-ef01318b7f26 · Vilniaus apygardos teismas: atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė iÅ¡ dalies – atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė kaip atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo (apelianto) N. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. S. ieÅ¡kinį atsakovui N. S. dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė L. S. (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui N. S. (toliau ir atsakovas) dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir iÅ¡laikymo dydžio padidinimo. IeÅ¡kovė pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-30186-1040/2020 nustatytÄ tėvo ir nepilnamečių vaikų G. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , o taip pat pakeisti iÅ¡laikymo dydį (padidinant iÅ¡laikymÄ abiem vaikam iki 364 Eur/mėn.).

2. Teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nustatant ieÅ¡kinio trÅ«kumus, buvo keliamas klausimas dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti ieÅ¡kovės reikalavimus, nes vaikai gyvena Jungtinėje Karalystėje, o dėl reikalavimo pakeisti bendravimo tvarkÄ jurisdikcijos jau yra pasisakę teismai kitoje byloje: į teismÄ anksčiau jau kreipėsi su ieÅ¡kiniu atsakovas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4377-1153/2022 buvo atsisakyta ieÅ¡kinį priimti, motyvuojant tuo, kad teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ginÄÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad pasibaigus santuokos nutraukimo bylai, kompetencijÄ spręsti dėl tėvų pareigų turi tas teismas, kuriam priklauso jurisdikcija pagal vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-602-803/2022 atmetė atsakovo atskirÄ jį skundÄ , motyvuodamas, kad Å¡alys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nesusitarė dėl teismo jurisdikcijos spręsti reikalavimus, kildinamus iÅ¡ tėvų pareigų, o pagal 1996 m.

Hagos Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį, L. S. su vaikais teisėtai išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, ieškinys dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo yra teismingas Jungtinės Karalystės teismams.

3. IeÅ¡kovė pateikė paaiÅ¡kinimus, kad visi ieÅ¡kinio reikalavimai teismingi Lietuvos Respublikos teismams. Pažymėjo, kad 1996 m. Hagos konvencija netaikoma iÅ¡laikymo pareigoms, o Tarybos reglamente (EB) 2008 m. gruodžio 18 d. Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendravimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau ir IÅ¡laikymo reglamentas) 3 straipsnyje numatyta, kad jurisdikcijÄ nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas.

Pagal IÅ¡laikymo reglamentÄ ginčas, susijęs su iÅ¡laikymo prievolėmis, yra teismingas atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad tikslinga kartu su iÅ¡laikymo reikalavimu nagrinėti ir bendravimo tvarkos pakeitimÄ klausimÄ . Pažymėjo, kad vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, be to, tarp Å¡alių nėra ginčo, kad byla nagrinėtina Lietuvos teismuose.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) iÅ¡vadoje nurodė, kad palaiko teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, kad reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami Jungtinėje Karalystėje. Tarnybos vertinimu, arčiausiai vaikų esantis teismas galėtų geriausiai įvertinti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti vaikų interesus atitinkantį sprendimÄ . Reikalavimų nagrinėjimas Lietuvos teisme užtruktų ilgai, jei nustatyta įrodymų rinkimo tvarka bÅ«tų kreipiamasi į Jungtinę Karalystę, o tai neatitiktų nepilnamečių interesų. Nurodė, kad motinai su vaikais gyvenant Jungtinėje Karalystėje, Tarnyba negali tinkamai atlikti jai pavestų funkcijų todėl prašė teismo spręsti teismingumo (jurisdikcijos) klausimÄ .

5. Atsakovas pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-30186-1040/2020 nustatytÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ nustatant atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti atsakovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ .

6. IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad nors Å¡alys neturi raÅ¡tu sudaryto susitarimo dėl jurisdikcijos, tačiau abi laiko, reiÅ¡kiami reikalavimai teismingi Lietuvos teismams. Be to, ginčo Å¡alys vykdė privalomÄ jÄ mediacijÄ Lietuvoje. Pabrėžė, kad byloje nėra ginčo dėl vaikų gyvenimo sÄ lygų Jungtinėje Karalystėje ar Lietuvos Respublikoje, o praÅ¡oma tik pakeisti (papildyti) bendravimo tvarkÄ , kuri buvo nustatyta Lietuvos teismo. Mano, kad Tarnybos iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovė prašė teismingumo klausimÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes tokiu bÅ«du geriausiai bÅ«tų atskleista bylos esmė.

7. Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl atsakovo reikalavimų prieÅ¡ galutinai iÅ¡sprendžiant ginčo teismingumo klausimÄ . Nurodė, kad nuo ieÅ¡kovės pozicijos priklauso ir bylos teismingumas, kuris nagrinėtinas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teigė, kad teismas galėtų prisiimti iÅ¡imtinę jurisdikcijÄ ir dėl reikalavimų bendravimo tvarkos pakeitimo, galėtų pateikti tokį praÅ¡ymÄ kitos valstybės institucijai. Atsakovas nesutiko su Tarnybos iÅ¡vadoje nurodytomis aplinkybėmis dėl ginčo teismingumo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi:

1) atmetė Å¡alių praÅ¡ymus dėl žodinio posėdžio, sprendžiant klausimÄ dėl jurisdikcijos;

2) ieÅ¡kinį dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo (papildymo) paliko nenagrinėtÄ , nutarė bylÄ toliau nagrinėti pagal ieÅ¡kinio reikalavimus dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo;

3) grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 88 Eur sumokėto žyminio mokesčio;

4) atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė iÅ¡ dalies – atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį priėmė kaip atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jurisdikcijos klausimÄ tikslinga iÅ¡spręsti iki prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo, nelaukiant parengiamojo posėdžio, kuris dar tik planuojamas paskirti. Teismas nematė pagrindo jurisdikcijos klausimÄ papildomai dar nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi ginčo reikalavimai ir jų pagrindas yra aiÅ¡kÅ«s, o Å¡alių pozicija aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose. Teismas vertino, kad atsakovo argumentai, jog jis nori iÅ¡girsti ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, nepatvirtina bÅ«tinumo skirti žodinį posėdį, nes ne ieÅ¡kovės pozicija sprendžia bylos reikalavimų teismingumÄ , o bÅ«tent teisinis reglamentavimas, tuo tarpu aplinkybę, kad tarp Å¡alių yra ginčas, patvirtina tiek nepavykęs mediacijos procesas, tiek Å¡alių procesiniai dokumentai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų jurisdikcijos klausimų iÅ¡sprendimÄ atidėti ir skirti jį nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tai nepaneigtų teismo pareigos iÅ¡spręsti prieÅ¡ieÅ¡kinio ir jame suformuluoto praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

10. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-4377-1153/2022 ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eS2-602-803/2022 detaliai aptarė teisinį reglamentavimÄ dėl reikalavimo (bendravimo tvarkos pakeitimo nagrinėjimo). Teismas, įvertinęs nurodytų teismo nutarčių motyvus, nurodė, kad neturi pagrindo daryti kitokių, ne prieÅ¡ tai bylas nagrinėję teismai, iÅ¡vadų, vien dėl to, kad Å¡iuo atveju į teismÄ kreipėsi motina ir papildomai dar pareikÅ¡tas kitas atskiras reikalavimas, kurio jurisdikcijos klausimas taip pat sprendžiamas atskirai.

Teismas sprendė, kad vien tai, jog ginčo šalys norėtų, kad ginčas būtų sprendžiamas Lietuvoje, nėra pagrindas daryti šioje byloje priešingas išvadas, tokių išimčių nenumato ir 1996 m. Hagos Konvencija, kuri taikytina ieškinio reikalavimui dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nes pirmiausia paisomi vaikų interesai, taip pat atsižvelgiama į teisės akto, pagal kurį turi būti sprendžiamas jurisdikcijos klausimas, taisykles.

11. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti nagrinėjamas Lietuvos teismuose. Nurodė, kad byloje reikės nustatyti daugybę aplinkybių, be to, dėl ieÅ¡kovės ir nepilnamečių vaikų faktinio gyvenimo Jungtinėje Karalystėje, Tarnyba negalės pateikti reikÅ¡mingų duomenų ir objektyvios iÅ¡vados. Tai patvirtina, kad Lietuvos teismams bÅ«tų apsunkintas tokio ginčo nagrinėjimas, trÅ«ktų duomenų ir jų gavimas galėtų užtruktų. Teismas pabrėžė, kad jurisdikcijos nustatymas pagal vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos kriterijų leidžia užtikrinti vaiko teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam, o Å¡iuo atveju, vaikai yra tokio amžiaus, kad gali iÅ¡kilti poreikis juos apklausti ar surinkti duomenis apie dabartinę vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , jų buities tyrimo aktÄ , Å¡eimos aplinkos tyrimÄ ir kita.

Tai, kad vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie anksčiau gyveno Lietuvoje, nepatvirtina jurisdikcijos keitimo būtinumo.

12. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimui dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo netaikoma 1996 m. Hagos konvencija netaikoma iÅ¡laikymo pareigoms (Konvencijos 4 straipsnio e punktas). Pažymėjo, kad nors ginčo Å¡alys nurodo, jog minėtam reikalavimui turi bÅ«ti taikomas IÅ¡laikymo reglamentas, tačiau teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iÅ¡ Europos SÄ jungos, pagal SusitarimÄ Â dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominės energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalį, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pradėtam teismo procesui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 29, 30 ir 31 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsnyje arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 12 ir 13 straipsniuose nurodytam teismo procesui ar ieÅ¡kiniams, kurie yra susiję su tokiu teismo procesu, Jungtinėje Karalystėje, taip pat valstybėse narėse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais buvo taikomi Å¡ie aktai ar nuostatos:

a) Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos dėl jurisdikcijos;

b) Reglamento (ES) 2017/1001 Reglamento (EB) Nr. 6/2002, Reglamento (EB) Nr. 2100/94, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos dėl jurisdikcijos;

c) Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos dėl jurisdikcijos;

d) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos dėl jurisdikcijos.

13. Teismas nurodė, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nagrinėjamu atveju aktualus yra Europos Komisijos praneÅ¡imo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos parengtos konvencijos pakeičia ES teisę ES ir Jungtinės Karalystės santykiuose su sÄ lyga, kad tiek ES, tiek Jungtinė Karalystė yra konvencijos Å¡alys. Teismų praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ginčas susijęs su Jungtine Karalyste po pereinamojo laikotarpio, tai dėl kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų teismingumo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas pagal tarptautinės teisės aktuose nustatytas taisykles ir patikslinta, kad dėl reikalavimų dėl nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumo spręstina pagal 2007 m. lapkričio 23 d.

Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo. Ši Konvencija nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose, tačiau įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles.

14. Nutartyje nurodoma, kad atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl iÅ¡laikymo pripažinimÄ ir vykdymÄ remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti iÅ¡lygÄ kuriai nors iÅ¡ 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Konvencijoje numatyta, jog kreditorius gali reikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl sprendimo, priimto praÅ¡omojoje valstybėje, keitimo, o priimtas sprendimas galėtų bÅ«ti pripažįstamas ir vykdomas kitoje susitariančiojoje valstybė, esant tokioms aplinkybėms kaip Å¡ioje byloje, kadangi atsakovo (pradedant procedÅ«rÄ ) nuolatinė gyvenamoji vieta yra kilmės valstybėje.

Dėl to teismas konstatavo, kad jis turi jurisdikcijÄ nagrinėti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, nors ieÅ¡kovės ir vaikų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Teismas akcentavo, kad bylai aktualiuose tarptautinės teisės aktuose nenumatyta, jog reikalavimui dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo esant teismingu, tas teismas turėtų automatiÅ¡kai jurisdikcijÄ nagrinėti ir kitus tuo pačiu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus skirtingus reikalavimus.

15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nėra teismingas Lietuvos teismams, nutarė atsisakyti priimti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Atsakovas (apeliantas) N. S. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį dalyje, kurioje teismas atsisakė taikyti įstatyme numatytÄ iÅ¡imtį, paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kovės L. S. patikslinto ieÅ¡kinio dalį dėl atsakovo N. S. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos papildymo ir pakeitimo, o atitinkamÄ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį – atsisakė priimti.

17. Apelianto įsitikinimu, skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Atskirajame skunde nurodo, kad: 17.1. Teismas nepagrįstai neiÅ¡siaiÅ¡kino ginčo dalyko. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir pakeisti priteisto iÅ¡laikymo vaikams dydį. Atsiliepdamas į ieÅ¡kinį, atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kovės reikalavimais nesutiko ir, be kita ko, prašė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ pakeisti.

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas bendravimo tvarkos papildymas nėra pakankamas, kadangi juo lieka neiÅ¡spręsta papildomai atsiradusių atsakovo vaikų kelionės iÅ¡laidų, vykstant susitikti į užsienio valstybę ar iÅ¡ jos, dengimo tvarka. Teigia, kad Å¡iuo atveju tai, ar ieÅ¡kovė su tokiais atsakovo reikalavimais sutinka, byloje liko neaiÅ¡ku, nes teismas nesuteikė galimybės ieÅ¡kovei pateikti atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovo nuomone, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovės pozicijÄ prieÅ¡ galutinai iÅ¡sprendžiant ginčo teismingumo klausimÄ , nes tik nuo jos bÅ«tų priklausęs Å¡io ginčo dalykas, o priklausomai nuo ginčo dalyko galima spręsti, koks konkretus tarptautinis teisės aktas taikytinas.

Pabrėžė, kad su iÅ¡laikymu susiję klausimai nagrinėtini pagal IÅ¡laikymo reglamentÄ , pagal kurio 3 str.

a) punktÄ ginčai yra teismingi atsakovo gyvenamosios vietos teismams. Tuo tarpu klausimams, susijusiems su vaikų ir tėvų tarpusavio santykiais, teisėmis ir pareigomis, nagrinėti bÅ«tų taikomos Konvencijos taisyklės, numatančios teismingumÄ pagal vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . 17.2. Vienintelis efektyvus bÅ«das minėtas aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti tinkamai buvo teismingumo klausimo nagrinėjimas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Posėdžio metu Å¡alys bÅ«tų galėjusios iÅ¡sakyti savo pozicijÄ , paaiÅ¡kinti, dėl kokių aplinkybių yra kilęs ginčas, o teismas – nustatyti ginčo dalykÄ bei nuspręsti dėl taikytino teisės akto atitinkamiems klausimams iÅ¡nagrinėti.

Net ir neskyręs teismo posėdžio žodinio proceso tvarka, teismas vis tiek turėjo pareigÄ tinkamai įvertinti Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė. Pažymėjo, kad ginčo Å¡alys sutaria dėl to, kaip ir kokiomis dienomis vaikai matysis su atsakovu, kaip jie bendraus atostogų metu, nuotoliniu bÅ«du elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis ir kita. Ginčas Å¡iuo atveju yra kilęs tik dėl iÅ¡ esmės pasikeitusių (padidėjusių) bendravimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos – kelionės iÅ¡laidų atlyginimo.

Å alys nesutaria, kokia tvarka, kokia apimtimi ir kas turėtų atlyginti atsakovo patiriamas kelionės iÅ¡laidas, ir, vice versa – kaip tokios iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti atlyginamos ieÅ¡kovei. Pažymi, iÅ¡ tiesų su vaikų bendravimo tvarka ginčas nėra susijęs. Å ios aplinkybės patvirtina, kad teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ar ginčas dėl pačios bendravimo tvarkos apskritai egzistuoja, o tik tada nuspręsti dėl jurisdikcijos, juolab, kai ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį teismas jau buvo priėmęs ir, kaip matyti iÅ¡ teismo rezoliucijos, kuria patikslintas ieÅ¡kinys buvo priimtas, tokias aplinkybes teismas ketino spręsti tik iÅ¡siaiÅ¡kinęs Å¡alių pozicijas. 17.3.

Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti Konvencijoje numatytÄ iÅ¡imtį. Nagrinėjamu atveju egzistavo visos sÄ lygos Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje numatytai iÅ¡imčiai taikyti ir kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingÄ institucijÄ dėl jurisdikcijos suteikimo. Teigia, kad vien tai, jog teismas ir Tarnyba, siekiant ginÄÄ iÅ¡spręsti tinkamai, turėtų (ir turės) atlikti papildomus veiksmus, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti Konvencijoje numatytÄ iÅ¡imtį. Akcentuoja, kad Tarnyba nėra institucija, kuri turėtų kompetencijÄ pasisakyti dėl jurisdikcijos, todėl skundžiamos nutarties motyvais, grindžiami iÅ¡imtinai Tarnybos nuomone, yra nepagrįsti. 17.4.

Teigia, kad teismas turi siekti ne teismui ar kitoms institucijoms, palankesnio ginčo nagrinėjimo, bet užtikrinti geriausius vaikų interesus. Pažymi, kad teismo motyvai, kodėl dalis nenagrinėtina Lietuvos teismuose, duoda pagrindÄ prielaidai, jog teismas siekė surasti pateisinimÄ nenagrinėti bylos dalies, kurios nagrinėjimas tikėtinai pareikalaus papildomų pastangų ir laiko. Apelianto teigimu neaiÅ¡ku, kaip dalies ginčo nagrinėjimas Jungtinės Karalystės institucijose, anot bÅ«tų efektyvesnis.

Pažymi, kad dalis ginčo, susijusi su išlaikymo dydžio pakeitimu, jau yra pripažinta teisminga Lietuvos teismams, todėl Tarnyba vis tiek turės bendradarbiauti su Jungtinės Karalystės institucijomis. Nurodo, kad nagrinėjant abu reikalavimus vienoje byloje jos išsprendimas būtų paprastesnis. 17.5. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių dėl to, kokia jurisdikcija atitiktų geriausius vaikų interesus. Pabrėžia, kad ginčo šalys, pažinodamos savo vaikus ir siekdamos, kad jie patirtų kuo mažiau streso, pateikė argumentus, kad vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, iki pat išvykimo 2021 m. liepos mėn., vaikai Lietuvoje gyveno nuolatos ir su šia valstybe yra glaudžiai susiję:

čia gyvena jų tėvas, seneliai bei kiti giminaičiai. Vaikai iÅ¡vyko gyventi į užsienį vos prieÅ¡ pusmetį, todėl su Å¡ia valstybe glaudÅ«s jų ryÅ¡iai dar neužsimezgė. Vaikų gimtoji kalba yra lietuvių, todėl bylos nagrinėjimas Lietuvos teisme atitiktų geriausius jų interesus, ypač jei kiltų poreikis iÅ¡klausyti vaikų nuomonę. Dalies bylos nagrinėjimas Lietuvoje, kitos dalies – Jungtinėje Karalystėje vaikams tik sukels papildomo streso, nes teks susitikinėti su dviejų skirtingų valstybių institucijomis, stebėti tėvų ginÄÄ , o prireikus – netgi jame dalyvauti dviejose valstybėse. 17.6.

Nagrinėjamu atveju aplinkybės yra kitokios, nei egzistavo Å¡iai bylai aktualių procesinių sprendimų priėmimo metu. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2022 m. vasario 10 d. nutartį, konstatavo, jog byloje nebuvo duomenų dėl ginčo Å¡alių susitarimo nagrinėti ginÄÄ Lietuvoje, kadangi ieÅ¡kovė mediacijos procesÄ inicijavo ne dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas neturėjo duomenų apie ieÅ¡kovės valiÄ tokį ginÄÄ spręsti teisme, nebuvo aiÅ¡ki jos pozicija, ar toks ginčo nagrinėjimas atitiks geriausius vaikų interesus.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei inicijavus procesÄ teisme tiek dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, tiek dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo, pateikus papildomus paaiÅ¡kinimus, abiejų ginčo Å¡alių valia dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti bylÄ Lietuvoje yra aiÅ¡ki, abi Å¡alys sutinka, kad taip bus geriausia vaikams.

18. IeÅ¡kovė L. S. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338  straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas paliko nenagrinėtÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos papildymo ir pakeitimo, o atitinkamÄ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atsisakė priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl faktinių aplinkybių 21. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-30186-1040/2020 nutraukė ieÅ¡kovės ir atsakovo santuokÄ bei nusprendė dėl su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, įskaitant klausimus dėl tolesnio Å¡alių vaikų auklėjimo, iÅ¡laikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenančiu atsakovu tvarkos.

Minėtu teismo sprendimu taip pat buvo patvirtintas šalių susitarimas, pagal kurį atsakovas sutiko, kad, keičiantis ieškovės gyvenamajai vietai ir (ar) jai išvykstant gyventi į užsienio valstybę, šalių vaikai gali išvykti gyventi į užsienio valstybę kartu su ja, o su atsakovu tokiu atveju bus suderinta nauja bendravimo su tvarka.

22. Bylos medžiaga atskleidžia, kad 2021 m. liepos mėn. – spalio mėn. ieÅ¡kovė kartu su vaikais iÅ¡vyko gyventi į Jungtinę Karalystę, todėl Å¡alys inicijavo derybas dėl bendravimo tvarkos bei su tuo susijusių iÅ¡laidų dengimo tvarkos pakeitimo. Å alių deryboms nepavykus, atsakovas savo ruožtu inicijavo civilinę bylÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4377-1153/2022 buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kinį nurodant, kad teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ginÄÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovui apskundus minėtÄ nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-602-803/2022 atmetė atsakovo atskirÄ jį skundÄ , nurodydamas, kad vaikai su jų motina nuo 2021 m. liepos ar spalio mėnesio gyvenant Jungtinėje Karalystėje, ginčo nagrinėjimas nurodytoje valstybėje labiau užtikrintų vaikų interesus.

23. Nagrinėjamu atveju į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, o taip pat vaikams priteisto dydžio iÅ¡laikymo pakeitimo (padidinimo) kreipėsi ieÅ¡kovė, o atsakovas, nesutikdamas su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimais, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė atmesti ieÅ¡kinį ir nustatyti jo praÅ¡omÄ bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ . Nagrinėjamoje byloje teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi patikslino 2022 m. gegužės 2 d. teismo rezoliucijÄ , kuria nutarta jurisdikcijos klausimÄ Å¡ioje byloje spręsti parengiamojo posėdžio metu ir bylÄ dėl jurisdikcijos klausimo iÅ¡sprendimo nutarė skirti nagrinėti raÅ¡ytiniame teismo posėdyje 2022 m. gegužės 5 d. 09.00 val.

Teismas taip pat pasiÅ«lė Å¡alims pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Å alys pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose laikėsi pozicijos, kad teismas turėtų taikyti Konvencijoje numatytÄ iÅ¡imtį ir kreiptis į Jungtinės Karalystės institucijas dėl ginčo teismingumo perdavimo Lietuvos teismams. Ginčo Å¡alys taip pat prašė jurisdikcijos klausimÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad bÅ«tų galimybė iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjamo ginčo ribas.

24. Skundžiama teismo nutartimi nuspręsta, kad bendravimo tvarkos papildymo ir (ar) pakeitimo klausimai yra teismingi Jungtinės Karalystės teismams, o taikyti ginčo Å¡alių praÅ¡omos Konvencijoje numatytos iÅ¡imties nėra pagrindo. IÅ¡ atskirojo skundo turinio nustatyta, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nesutikimÄ su nutartimi iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog neskyręs jurisdikcijos klausimo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ginčo dalyko, bei tai, kokia jurisdikcija atitiktų geriausius vaikų interesus, todėl priėmė neteisėtÄ nutartį.

Atsižvelgiant į atskirojo skundo dalykÄ , apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl reikalavimo pakeisti bendravimo tvarkÄ jurisdikcijos nustatymo pagrįstumo atskirojo skundo argumentų kontekste. Dėl nutarties (ne)pagrįstumo 25. Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju dalis ginčo, susijusi su iÅ¡laikymo dydžio pakeitimu, jau yra pripažinta teisminga Lietuvos teismams, todėl tiek teismai, tiek Tarnyba vis tiek turės bendradarbiauti su Jungtinės Karalystės institucijomis. Pasak apelianto, vaikų gimtoji kalba yra lietuvių, todėl bylos nagrinėjimas Lietuvos teisme atitiktų geriausius jų interesus, be to, dalies nagrinėjimas Lietuvoje, kitos dalies – Jungtinėje Karalystėje vaikams tik sukels papildomo streso.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iÅ¡ ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiÅ¡kai nesuponuoja galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte tokia galimybė tiesiogiai nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). 27. 1996 m. Hagos Konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatas jurisdikcija gali bÅ«ti perduota tik tada, kai yra įvykdytos tam tikros sÄ lygos:

1) yra ryÅ¡ys tarp vaiko ir susitariančiosios valstybės (vaikas yra valstybės pilietis, valstybėje yra vaiko turtas, valstybės institucijos gauna vaiko tėvų praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ , teisiÅ¡kai juos pripažinti gyvenančiais skyrium (separacija) arba santuokÄ pripažinti negaliojančia, su valstybe vaikas yra glaudžiai susijęs), kurios institucijoms leidžiama perduoti jurisdikcijÄ ;

2) jurisdikcijos perdavimas turi atitikti vaiko interesus;

3) dėl jurisdikcijos perdavimo turi sutikti abi susitariančiųjų valstybių institucijos.

28. Jurisdikcijos perdavimas labiausiai susijusiam teismui yra gana naujas ir vis dar prieÅ¡taringai vertinamas institutas tarptautinėje privatinėje teisėje, nes jis suteikia bylÄ nagrinėjančiam ir jurisdikcijÄ turinčiam teismui diskrecijÄ spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, taip nukrypstant nuo vieno esminių teisinio tikrumo principų. Tačiau svarbu tai, kad jurisdikcijos perdavimas labiausiai susijusiam teismui galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik tam tikrų kategorijų bylose, siekiant apsaugoti svarbesnius, pavyzdžiui, vaiko, interesus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Tarptautinės ir Europos SÄ jungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimÄ Å¡eimos bylose apžvalga Nr. AC-43-1. Teismų praktika. 2015, 43, p. 49-55).

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju galioja taisyklė, kad spręsti dėl tėvų pareigų jurisdikcijÄ turi vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos teismas ir nėra pagrindo, pagal 1996 m. Hagos Konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatas, spręsti dėl kreipimosi į Jungtinės Karalystės institucijas dėl jurisdikcijos perdavimo Lietuvos teismams. Pažymėtina, kad vien ieÅ¡kinio reikalavimo dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio padidinimo jurisdikcijos priskirtinumas Lietuvos teismams nesuponuoja pareigos automatiÅ¡kai priskirti ir ieÅ¡kinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jurisdikcijÄ Lietuvos teismams.

Kaip jau įsiteisėjusia nutartimi pripažino Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S- 602-803/2022, 1996 m. Hagos Konvencijoje nėra reikalavimo, kad bylos Å¡alys pritartų jurisdikcijos perdavimui ar su juo sutiktų. Akcentuotina tai, kad aukščiau cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje nurodyta, kad jurisdikcijos perdavimas, net ir tuo atveju, jei atliekamas Å¡alies praÅ¡ymu, yra teismo apsisprendimo teisė. Å iuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno suinteresuoto asmens teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tÄ teismÄ , kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamÄ ginÄÄ .

Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus.

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju vien ginčo Å¡alių pritarimas ieÅ¡kinio reikalavimo dėl vaikų bendravimo tvarko pakeitimo priskyrimui Lietuvos teismams, ar tai, kad Å¡alių nuomone tai bus operatyviau ir naudingiau ginčo Å¡alims, nesudaro pagrindo taikyti Konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatas bei kreiptis dėl jurisdikcijos perdavimo ir tokiu bÅ«du nepaisyti imperatyvių jurisdikcijos nustatymo taisyklių, inter alia, Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei su vaikais teisėtai iÅ¡vykus ir nuolat gyvenant Jungtinėje Karalystėje, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo yra teismingas, Å¡iuo atveju, Jungtinės Karalystės teismams kaip vaikų gyvenamosios vietos teismams.

Nors apeliantas jurisdikcijos pakeitimo bÅ«tinumÄ Å¡iuo atveju grindžia vaikų interesų apsauga, pastebėtina, kad aplinkybė, jog vaikų gimtoji kalba yra lietuvių nėra pakankama, nes egzistuoja objektyvi galimybė pasinaudoti vertėjo paslaugomis, kuri Jungtinėje Karalystėje, kuri laikytina valstybe, turinčia pakankamai didelę lietuvių bendruomenę ir kurioje tokio vertėjo paslaugų prieinamumas nėra objektyviai apribotas. Tuo tarpu apelianto argumentas, kad ieÅ¡kinio reikalavimų nagrinėjimas dvejose skirtingose jurisdikcijos sukels vaikams papildomo streso vertintinas kaip deklaratyvaus pobÅ«džio ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis), todėl atmestinas.

31. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad neskyręs jurisdikcijos klausimo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ginčo dalyko. Atkreiptinas dėmesys, jog nei CPK, nei kiti teisės aktai įsakmiai nenumato teismui pareigos jurisdikcijos nustatymo klausimÄ spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, taigi teismas tokiu atveju dėl proceso formos sprendžia savo nuožiÅ«ra. Nors apeliantas teigia, kad teismo posėdyje žodinio proceso tvarka bÅ«tų geriau (efektyviau) iÅ¡siaiÅ¡kinta bei konkretizuota ieÅ¡kovės pozicija dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, tačiau apeliantas nenurodė, kodėl ginčo Å¡alių pozicijos, iÅ¡ esmės apibrėžiančios ginčo dalykÄ turėtų bÅ«ti iÅ¡klausomos Å¡alims (jų atstovams) teikiant žodinius paaiÅ¡kinimus.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad jurisdikcijos klausimo iÅ¡sprendžiamas bus nagrinėjamas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka, suteikė Å¡alims galimybę pateikti papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir tokiu bÅ«du apibrėžti ginčo dalykÄ . Atsižvelgiant į tai, atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad net ir neskyręs žodinio teismo posėdžio, teismas vis tiek turėjo pareigÄ tinkamai įvertinti Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes.

32. Teismo vertinimu, apeliantas nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl to, kad klausimas dėl jurisdikcijos buvo iÅ¡nagrinėtas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas pagrindė ginčo praÅ¡ymo dėl žodinio teismo posėdžio skyrimo netenkinimÄ , motyvuotai ir pagrįstai įvertinęs tai, kad klausimo dėl jurisdikcijos iÅ¡sprendimÄ atidėjus ir skyrus žodiniam nagrinėjimui, tai nepaneigtų teismo pareigos iÅ¡spręsti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones per įstatyme nustatytÄ terminÄ , o akivaizdu, kad teismas, spręsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimÄ , turėtų spręsti ir jurisdikcijos klausimÄ ir jo atidėti negalėtų.

Dėl procesinės bylos baigties 33. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

34. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos tinkamai taikė nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus dėl jurisdikcijos nustatymo ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį. Dėl nurodyto apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atsakovo N. S. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Ramunė Mikonienė