6d923d79-2fca-4df6-a6be-ef01318b7f26 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedatmetÄ Å¡alių praÅ¡ymus dÄl žodinio posÄdžio, sprendžiant klausimÄ dÄl jurisdikcijos; ieÅ¡kinį dalyje dÄl bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkos pakeitimo (papildymo) paliko nenagrinÄtÄ , nutarÄ bylÄ toliau nagrinÄti pagal ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo;
Legislator headnote
AI generated6d923d79-2fca-4df6-a6be-ef01318b7f26 · Vilniaus apygardos teismas: atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį priÄmÄ iÅ¡ dalies â atsisakÄ priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dÄl bendravimo tvarkos pakeitimo kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį priÄmÄ kaip atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.
Full text
?(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. liepos 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja RamunÄ MikonienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo (apelianto) N. S. atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. gegužÄs 5 d. nutarties civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs L. S. ieÅ¡kinį atsakovui N. S. dÄl bendravimo su vaiku tvarkos ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija â ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ L. S. (toliau ir ieÅ¡kovÄ) kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui N. S. (toliau ir atsakovas) dÄl bendravimo su vaiku tvarkos ir iÅ¡laikymo dydžio padidinimo. IeÅ¡kovÄ pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. rugsÄjo 29 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2YT-30186-1040/2020 nustatytÄ tÄvo ir nepilnameÄių vaikų G. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ , o taip pat pakeisti iÅ¡laikymo dydį (padidinant iÅ¡laikymÄ abiem vaikam iki 364 Eur/mÄn.).
2. Teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nustatant ieÅ¡kinio trÅ«kumus, buvo keliamas klausimas dÄl teismo jurisdikcijos nagrinÄti ieÅ¡kovÄs reikalavimus, nes vaikai gyvena JungtinÄje KaralystÄje, o dÄl reikalavimo pakeisti bendravimo tvarkÄ jurisdikcijos jau yra pasisakÄ teismai kitoje byloje: į teismÄ anksÄiau jau kreipÄsi su ieÅ¡kiniu atsakovas, taÄiau Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2-4377-1153/2022 buvo atsisakyta ieÅ¡kinį priimti, motyvuojant tuo, kad teismas neturi jurisdikcijos nagrinÄti ginÄÄ dÄl bendravimo tvarkos pakeitimo.
MinÄtoje nutartyje teismas nurodÄ, kad pasibaigus santuokos nutraukimo bylai, kompetencijÄ sprÄsti dÄl tÄvų pareigų turi tas teismas, kuriam priklauso jurisdikcija pagal vaiko nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2S-602-803/2022 atmetÄ atsakovo atskirÄ jį skundÄ , motyvuodamas, kad Å¡alys sutartyje dÄl santuokos nutraukimo pasekmių nesusitarÄ dÄl teismo jurisdikcijos sprÄsti reikalavimus, kildinamus iÅ¡ tÄvų pareigų, o pagal 1996 m.
Hagos Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį, L. S. su vaikais teisÄtai iÅ¡vykus gyventi į JungtinÄ KaralystÄ, ieÅ¡kinys dÄl tÄvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo yra teismingas JungtinÄs KaralystÄs teismams.
3. IeÅ¡kovÄ pateikÄ paaiÅ¡kinimus, kad visi ieÅ¡kinio reikalavimai teismingi Lietuvos Respublikos teismams. PažymÄjo, kad 1996 m. Hagos konvencija netaikoma iÅ¡laikymo pareigoms, o Tarybos reglamente (EB) 2008 m. gruodžio 18 d. Nr. 4/2009 dÄl jurisdikcijos, taikytinos teisÄs, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendravimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau ir IÅ¡laikymo reglamentas) 3 straipsnyje numatyta, kad jurisdikcijÄ nagrinÄti su iÅ¡laikymo prievolÄmis susijusias bylas valstybÄse narÄse turi tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinÄ gyvenamoji vieta, teismas; arba tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinÄ gyvenamoji vieta, teismas.
Pagal IÅ¡laikymo reglamentÄ ginÄas, susijÄs su iÅ¡laikymo prievolÄmis, yra teismingas atsakovo įprastinÄs gyvenamosios vietos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkÄs teismui. NurodÄ, kad tikslinga kartu su iÅ¡laikymo reikalavimu nagrinÄti ir bendravimo tvarkos pakeitimÄ klausimÄ . PažymÄjo, kad vaikai yra Lietuvos Respublikos pilieÄiai, be to, tarp Å¡alių nÄra ginÄo, kad byla nagrinÄtina Lietuvos teismuose.
4. ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) iÅ¡vadoje nurodÄ, kad palaiko teismo 2022 m. kovo 28 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, kad reikalavimai turi bÅ«ti nagrinÄjami JungtinÄje KaralystÄje. Tarnybos vertinimu, arÄiausiai vaikų esantis teismas galÄtų geriausiai įvertinti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti vaikų interesus atitinkantį sprendimÄ . Reikalavimų nagrinÄjimas Lietuvos teisme užtruktų ilgai, jei nustatyta įrodymų rinkimo tvarka bÅ«tų kreipiamasi į JungtinÄ KaralystÄ, o tai neatitiktų nepilnameÄių interesų. NurodÄ, kad motinai su vaikais gyvenant JungtinÄje KaralystÄje, Tarnyba negali tinkamai atlikti jai pavestų funkcijų todÄl praÅ¡Ä teismo sprÄsti teismingumo (jurisdikcijos) klausimÄ .
5. Atsakovas pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä atmesti ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį, pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2020 m. rugsÄjo 29 d. sprendime civilinÄje byloje Nr. 2YT-30186-1040/2020 nustatytÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ nustatant atsakovo praÅ¡omÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti atsakovas praÅ¡Ä taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones â nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkÄ .
6. IeÅ¡kovÄ pateikÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose papildomai nurodÄ, kad nors Å¡alys neturi raÅ¡tu sudaryto susitarimo dÄl jurisdikcijos, taÄiau abi laiko, reiÅ¡kiami reikalavimai teismingi Lietuvos teismams. Be to, ginÄo Å¡alys vykdÄ privalomÄ jÄ mediacijÄ Lietuvoje. PabrÄžÄ, kad byloje nÄra ginÄo dÄl vaikų gyvenimo sÄ lygų JungtinÄje KaralystÄje ar Lietuvos Respublikoje, o praÅ¡oma tik pakeisti (papildyti) bendravimo tvarkÄ , kuri buvo nustatyta Lietuvos teismo. Mano, kad Tarnybos iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai. IeÅ¡kovÄ praÅ¡Ä teismingumo klausimÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka, nes tokiu bÅ«du geriausiai bÅ«tų atskleista bylos esmÄ.
7. Atsakovas pateikÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodÄ, kad bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovÄs pozicijÄ dÄl atsakovo reikalavimų prieÅ¡ galutinai iÅ¡sprendžiant ginÄo teismingumo klausimÄ . NurodÄ, kad nuo ieÅ¡kovÄs pozicijos priklauso ir bylos teismingumas, kuris nagrinÄtinas teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka. TeigÄ, kad teismas galÄtų prisiimti iÅ¡imtinÄ jurisdikcijÄ ir dÄl reikalavimų bendravimo tvarkos pakeitimo, galÄtų pateikti tokį praÅ¡ymÄ kitos valstybÄs institucijai. Atsakovas nesutiko su Tarnybos iÅ¡vadoje nurodytomis aplinkybÄmis dÄl ginÄo teismingumo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 8. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2022 m. gegužÄs 5 d. nutartimi:
1) atmetÄ Å¡alių praÅ¡ymus dÄl žodinio posÄdžio, sprendžiant klausimÄ dÄl jurisdikcijos;
2) ieÅ¡kinį dalyje dÄl bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkos pakeitimo (papildymo) paliko nenagrinÄtÄ , nutarÄ bylÄ toliau nagrinÄti pagal ieÅ¡kinio reikalavimus dÄl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo;
3) grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 88 Eur sumokÄto žyminio mokesÄio;
4) atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį priÄmÄ iÅ¡ dalies â atsisakÄ priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dÄl bendravimo tvarkos pakeitimo kartu su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, likusioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį priÄmÄ kaip atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad jurisdikcijos klausimÄ tikslinga iÅ¡sprÄsti iki prieÅ¡ieÅ¡kinio priÄmimo, nelaukiant parengiamojo posÄdžio, kuris dar tik planuojamas paskirti. Teismas nematÄ pagrindo jurisdikcijos klausimÄ papildomai dar nagrinÄti žodinio proceso tvarka, kadangi ginÄo reikalavimai ir jų pagrindas yra aiÅ¡kÅ«s, o Å¡alių pozicija aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstyta pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose. Teismas vertino, kad atsakovo argumentai, jog jis nori iÅ¡girsti ieÅ¡kovÄs pozicijÄ dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, nepatvirtina bÅ«tinumo skirti žodinį posÄdį, nes ne ieÅ¡kovÄs pozicija sprendžia bylos reikalavimų teismingumÄ , o bÅ«tent teisinis reglamentavimas, tuo tarpu aplinkybÄ, kad tarp Å¡alių yra ginÄas, patvirtina tiek nepavykÄs mediacijos procesas, tiek Å¡alių procesiniai dokumentai.
Teismas atkreipÄ dÄmesį, kad tuo atveju, jei teismas nusprÄstų jurisdikcijos klausimų iÅ¡sprendimÄ atidÄti ir skirti jį nagrinÄti teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka, tai nepaneigtų teismo pareigos iÅ¡sprÄsti prieÅ¡ieÅ¡kinio ir jame suformuluoto praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones per įstatyme nustatytÄ terminÄ .
10. Teismas pažymÄjo, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. e2-4377-1153/2022 ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. eS2-602-803/2022 detaliai aptarÄ teisinį reglamentavimÄ dÄl reikalavimo (bendravimo tvarkos pakeitimo nagrinÄjimo). Teismas, įvertinÄs nurodytų teismo nutarÄių motyvus, nurodÄ, kad neturi pagrindo daryti kitokių, ne prieÅ¡ tai bylas nagrinÄjÄ teismai, iÅ¡vadų, vien dÄl to, kad Å¡iuo atveju į teismÄ kreipÄsi motina ir papildomai dar pareikÅ¡tas kitas atskiras reikalavimas, kurio jurisdikcijos klausimas taip pat sprendžiamas atskirai.
Teismas sprendÄ, kad vien tai, jog ginÄo Å¡alys norÄtų, kad ginÄas bÅ«tų sprendžiamas Lietuvoje, nÄra pagrindas daryti Å¡ioje byloje prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, tokių iÅ¡imÄių nenumato ir 1996 m. Hagos Konvencija, kuri taikytina ieÅ¡kinio reikalavimui dÄl bendravimo tvarkos pakeitimo, nes pirmiausia paisomi vaikų interesai, taip pat atsižvelgiama į teisÄs akto, pagal kurį turi bÅ«ti sprendžiamas jurisdikcijos klausimas, taisykles.
11. Teismas nenustatÄ aplinkybių, kurių pagrindu ieÅ¡kinys galÄtų bÅ«ti nagrinÄjamas Lietuvos teismuose. NurodÄ, kad byloje reikÄs nustatyti daugybÄ aplinkybių, be to, dÄl ieÅ¡kovÄs ir nepilnameÄių vaikų faktinio gyvenimo JungtinÄje KaralystÄje, Tarnyba negalÄs pateikti reikÅ¡mingų duomenų ir objektyvios iÅ¡vados. Tai patvirtina, kad Lietuvos teismams bÅ«tų apsunkintas tokio ginÄo nagrinÄjimas, trÅ«ktų duomenų ir jų gavimas galÄtų užtruktų. Teismas pabrÄžÄ, kad jurisdikcijos nustatymas pagal vaiko nuolatinÄs (įprastinÄs) gyvenamosios vietos kriterijų leidžia užtikrinti vaiko teisÄ bÅ«ti iÅ¡klausytam, o Å¡iuo atveju, vaikai yra tokio amžiaus, kad gali iÅ¡kilti poreikis juos apklausti ar surinkti duomenis apie dabartinÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , jų buities tyrimo aktÄ , Å¡eimos aplinkos tyrimÄ ir kita.
Tai, kad vaikai yra Lietuvos Respublikos pilieÄiai, kurie anksÄiau gyveno Lietuvoje, nepatvirtina jurisdikcijos keitimo bÅ«tinumo.
12. Teismas nurodÄ, kad ieÅ¡kinio reikalavimui dÄl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo netaikoma 1996 m. Hagos konvencija netaikoma iÅ¡laikymo pareigoms (Konvencijos 4 straipsnio e punktas). PažymÄjo, kad nors ginÄo Å¡alys nurodo, jog minÄtam reikalavimui turi bÅ«ti taikomas IÅ¡laikymo reglamentas, taÄiau teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Jungtinei Karalystei pasitraukus iÅ¡ Europos SÄ jungos, pagal SusitarimÄ Â dÄl JungtinÄs Didžiosios Britanijos ir Å iaurÄs Airijos KaralystÄs iÅ¡stojimo iÅ¡ Europos SÄ jungos ir Europos atominÄs energijos bendrijos 67 straipsnio 1 dalį, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) pradÄtam teismo procesui ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 29, 30 ir 31 straipsniuose, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 19 straipsnyje arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 12 ir 13 straipsniuose nurodytam teismo procesui ar ieÅ¡kiniams, kurie yra susijÄ su tokiu teismo procesu, JungtinÄje KaralystÄje, taip pat valstybÄse narÄse su Jungtine Karalyste susijusiais atvejais buvo taikomi Å¡ie aktai ar nuostatos:
a) Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 nuostatos dÄl jurisdikcijos;
b) Reglamento (ES) 2017/1001 Reglamento (EB) Nr. 6/2002, Reglamento (EB) Nr. 2100/94, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB nuostatos dÄl jurisdikcijos;
c) Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatos dÄl jurisdikcijos;
d) Reglamento (EB) Nr. 4/2009 nuostatos dÄl jurisdikcijos.
13. Teismas nurodÄ, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nagrinÄjamu atveju aktualus yra Europos Komisijos praneÅ¡imo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad Hagos tarptautinÄs privatinÄs teisÄs konferencijos parengtos konvencijos pakeiÄia ES teisÄ ES ir JungtinÄs KaralystÄs santykiuose su sÄ lyga, kad tiek ES, tiek JungtinÄ KaralystÄ yra konvencijos Å¡alys. Teismų praktikoje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ginÄas susijÄs su Jungtine Karalyste po pereinamojo laikotarpio, tai dÄl kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų teismingumo klausimas turÄjo bÅ«ti sprendžiamas pagal tarptautinÄs teisÄs aktuose nustatytas taisykles ir patikslinta, kad dÄl reikalavimų dÄl nepilnameÄiams vaikams iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumo sprÄstina pagal 2007 m. lapkriÄio 23 d.
Hagos Konvencija dÄl tarptautinio vaikų ir kitokių Å¡eimos iÅ¡laikymo iÅ¡mokų iÅ¡ieÅ¡kojimo. Å i Konvencija nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių iÅ¡laikymo bylose, taÄiau įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles.
14. Nutartyje nurodoma, kad atsakovas gali ginÄyti sprendimo dÄl iÅ¡laikymo pripažinimÄ ir vykdymÄ remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklÄs, taip pat susitarianÄioji valstybÄ gali padaryti iÅ¡lygÄ kuriai nors iÅ¡ 2007 m. Hagos konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Konvencijoje numatyta, jog kreditorius gali reikÅ¡ti praÅ¡ymus dÄl sprendimo, priimto praÅ¡omojoje valstybÄje, keitimo, o priimtas sprendimas galÄtų bÅ«ti pripažįstamas ir vykdomas kitoje susitarianÄiojoje valstybÄ, esant tokioms aplinkybÄms kaip Å¡ioje byloje, kadangi atsakovo (pradedant procedÅ«rÄ ) nuolatinÄ gyvenamoji vieta yra kilmÄs valstybÄje.
DÄl to teismas konstatavo, kad jis turi jurisdikcijÄ nagrinÄti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dÄl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, nors ieÅ¡kovÄs ir vaikų gyvenamoji vieta yra JungtinÄje KaralystÄje. Teismas akcentavo, kad bylai aktualiuose tarptautinÄs teisÄs aktuose nenumatyta, jog reikalavimui dÄl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo esant teismingu, tas teismas turÄtų automatiÅ¡kai jurisdikcijÄ nagrinÄti ir kitus tuo paÄiu ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tus skirtingus reikalavimus.
15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys dalyje dÄl bendravimo tvarkos pakeitimo nÄra teismingas Lietuvos teismams, nutarÄ atsisakyti priimti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dÄl bendravimo tvarkos pakeitimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 16. Atsakovas (apeliantas) N. S. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. gegužÄs 5 d. nutartį dalyje, kurioje teismas atsisakÄ taikyti įstatyme numatytÄ iÅ¡imtį, paliko nenagrinÄtÄ ieÅ¡kovÄs L. S. patikslinto ieÅ¡kinio dalį dÄl atsakovo N. S. ir nepilnameÄių vaikų bendravimo tvarkos papildymo ir pakeitimo, o atitinkamÄ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį â atsisakÄ priimti.
17. Apelianto įsitikinimu, skundžiama teismo nutartis yra neteisÄta ir nepagrįsta. Atskirajame skunde nurodo, kad: 17.1. Teismas nepagrįstai neiÅ¡siaiÅ¡kino ginÄo dalyko. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama pakeisti įsiteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir pakeisti priteisto iÅ¡laikymo vaikams dydį. Atsiliepdamas į ieÅ¡kinį, atsakovas pareiÅ¡kÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kovÄs reikalavimais nesutiko ir, be kita ko, praÅ¡Ä Ä¯siteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkÄ pakeisti.
Atsakovas nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs praÅ¡omas bendravimo tvarkos papildymas nÄra pakankamas, kadangi juo lieka neiÅ¡sprÄsta papildomai atsiradusių atsakovo vaikų kelionÄs iÅ¡laidų, vykstant susitikti į užsienio valstybÄ ar iÅ¡ jos, dengimo tvarka. Teigia, kad Å¡iuo atveju tai, ar ieÅ¡kovÄ su tokiais atsakovo reikalavimais sutinka, byloje liko neaiÅ¡ku, nes teismas nesuteikÄ galimybÄs ieÅ¡kovei pateikti atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovo nuomone, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ieÅ¡kovÄs pozicijÄ prieÅ¡ galutinai iÅ¡sprendžiant ginÄo teismingumo klausimÄ , nes tik nuo jos bÅ«tų priklausÄs Å¡io ginÄo dalykas, o priklausomai nuo ginÄo dalyko galima sprÄsti, koks konkretus tarptautinis teisÄs aktas taikytinas.
PabrÄžÄ, kad su iÅ¡laikymu susijÄ klausimai nagrinÄtini pagal IÅ¡laikymo reglamentÄ , pagal kurio 3 str.
a) punktÄ ginÄai yra teismingi atsakovo gyvenamosios vietos teismams. Tuo tarpu klausimams, susijusiems su vaikų ir tÄvų tarpusavio santykiais, teisÄmis ir pareigomis, nagrinÄti bÅ«tų taikomos Konvencijos taisyklÄs, numatanÄios teismingumÄ pagal vaiko nuolatinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . 17.2. Vienintelis efektyvus bÅ«das minÄtas aplinkybes iÅ¡siaiÅ¡kinti tinkamai buvo teismingumo klausimo nagrinÄjimas teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka. PosÄdžio metu Å¡alys bÅ«tų galÄjusios iÅ¡sakyti savo pozicijÄ , paaiÅ¡kinti, dÄl kokių aplinkybių yra kilÄs ginÄas, o teismas â nustatyti ginÄo dalykÄ bei nusprÄsti dÄl taikytino teisÄs akto atitinkamiems klausimams iÅ¡nagrinÄti.
Net ir neskyrÄs teismo posÄdžio žodinio proceso tvarka, teismas vis tiek turÄjo pareigÄ tinkamai įvertinti Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytas aplinkybes, taÄiau Å¡ios pareigos nevykdÄ. PažymÄjo, kad ginÄo Å¡alys sutaria dÄl to, kaip ir kokiomis dienomis vaikai matysis su atsakovu, kaip jie bendraus atostogų metu, nuotoliniu bÅ«du elektroninių ryÅ¡ių priemonÄmis ir kita. GinÄas Å¡iuo atveju yra kilÄs tik dÄl iÅ¡ esmÄs pasikeitusių (padidÄjusių) bendravimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos â kelionÄs iÅ¡laidų atlyginimo.
Å alys nesutaria, kokia tvarka, kokia apimtimi ir kas turÄtų atlyginti atsakovo patiriamas kelionÄs iÅ¡laidas, ir, vice versa â kaip tokios iÅ¡laidos turÄtų bÅ«ti atlyginamos ieÅ¡kovei. Pažymi, iÅ¡ tiesų su vaikų bendravimo tvarka ginÄas nÄra susijÄs. Å ios aplinkybÄs patvirtina, kad teismas turÄjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ar ginÄas dÄl paÄios bendravimo tvarkos apskritai egzistuoja, o tik tada nusprÄsti dÄl jurisdikcijos, juolab, kai ieÅ¡kovÄs patikslintÄ ieÅ¡kinį teismas jau buvo priÄmÄs ir, kaip matyti iÅ¡ teismo rezoliucijos, kuria patikslintas ieÅ¡kinys buvo priimtas, tokias aplinkybes teismas ketino sprÄsti tik iÅ¡siaiÅ¡kinÄs Å¡alių pozicijas. 17.3.
Teismas nepagrįstai atsisakÄ taikyti Konvencijoje numatytÄ iÅ¡imtį. NagrinÄjamu atveju egzistavo visos sÄ lygos Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje numatytai iÅ¡imÄiai taikyti ir kreiptis į JungtinÄs KaralystÄs kompetentingÄ institucijÄ dÄl jurisdikcijos suteikimo. Teigia, kad vien tai, jog teismas ir Tarnyba, siekiant ginÄÄ iÅ¡sprÄsti tinkamai, turÄtų (ir turÄs) atlikti papildomus veiksmus, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti Konvencijoje numatytÄ iÅ¡imtį. Akcentuoja, kad Tarnyba nÄra institucija, kuri turÄtų kompetencijÄ pasisakyti dÄl jurisdikcijos, todÄl skundžiamos nutarties motyvais, grindžiami iÅ¡imtinai Tarnybos nuomone, yra nepagrįsti. 17.4.
Teigia, kad teismas turi siekti ne teismui ar kitoms institucijoms, palankesnio ginÄo nagrinÄjimo, bet užtikrinti geriausius vaikų interesus. Pažymi, kad teismo motyvai, kodÄl dalis nenagrinÄtina Lietuvos teismuose, duoda pagrindÄ prielaidai, jog teismas siekÄ surasti pateisinimÄ nenagrinÄti bylos dalies, kurios nagrinÄjimas tikÄtinai pareikalaus papildomų pastangų ir laiko. Apelianto teigimu neaiÅ¡ku, kaip dalies ginÄo nagrinÄjimas JungtinÄs KaralystÄs institucijose, anot bÅ«tų efektyvesnis.
Pažymi, kad dalis ginÄo, susijusi su iÅ¡laikymo dydžio pakeitimu, jau yra pripažinta teisminga Lietuvos teismams, todÄl Tarnyba vis tiek turÄs bendradarbiauti su JungtinÄs KaralystÄs institucijomis. Nurodo, kad nagrinÄjant abu reikalavimus vienoje byloje jos iÅ¡sprendimas bÅ«tų paprastesnis. 17.5. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių dÄl to, kokia jurisdikcija atitiktų geriausius vaikų interesus. PabrÄžia, kad ginÄo Å¡alys, pažinodamos savo vaikus ir siekdamos, kad jie patirtų kuo mažiau streso, pateikÄ argumentus, kad vaikai yra Lietuvos Respublikos pilieÄiai, iki pat iÅ¡vykimo 2021 m. liepos mÄn., vaikai Lietuvoje gyveno nuolatos ir su Å¡ia valstybe yra glaudžiai susijÄ:
Äia gyvena jų tÄvas, seneliai bei kiti giminaiÄiai. Vaikai iÅ¡vyko gyventi į užsienį vos prieÅ¡ pusmetį, todÄl su Å¡ia valstybe glaudÅ«s jų ryÅ¡iai dar neužsimezgÄ. Vaikų gimtoji kalba yra lietuvių, todÄl bylos nagrinÄjimas Lietuvos teisme atitiktų geriausius jų interesus, ypaÄ jei kiltų poreikis iÅ¡klausyti vaikų nuomonÄ. Dalies bylos nagrinÄjimas Lietuvoje, kitos dalies â JungtinÄje KaralystÄje vaikams tik sukels papildomo streso, nes teks susitikinÄti su dviejų skirtingų valstybių institucijomis, stebÄti tÄvų ginÄÄ , o prireikus â netgi jame dalyvauti dviejose valstybÄse. 17.6.
NagrinÄjamu atveju aplinkybÄs yra kitokios, nei egzistavo Å¡iai bylai aktualių procesinių sprendimų priÄmimo metu. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2022 m. vasario 10 d. nutartį, konstatavo, jog byloje nebuvo duomenų dÄl ginÄo Å¡alių susitarimo nagrinÄti ginÄÄ Lietuvoje, kadangi ieÅ¡kovÄ mediacijos procesÄ inicijavo ne dÄl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas neturÄjo duomenų apie ieÅ¡kovÄs valiÄ tokį ginÄÄ sprÄsti teisme, nebuvo aiÅ¡ki jos pozicija, ar toks ginÄo nagrinÄjimas atitiks geriausius vaikų interesus.
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovei inicijavus procesÄ teisme tiek dÄl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, tiek dÄl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo, pateikus papildomus paaiÅ¡kinimus, abiejų ginÄo Å¡alių valia dÄl teismo jurisdikcijos nagrinÄti bylÄ Lietuvoje yra aiÅ¡ki, abi Å¡alys sutinka, kad taip bus geriausia vaikams.
18. IeÅ¡kovÄ L. S. atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikÄ. ApeliacinÄs instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliuÄių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338  straipsnis). AbsoliuÄių ginÄijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ (CPK 329, 338 straipsniai).
20. NagrinÄjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas paliko nenagrinÄtÄ patikslinto ieÅ¡kinio dalį dÄl atsakovo ir nepilnameÄių vaikų bendravimo tvarkos papildymo ir pakeitimo, o atitinkamÄ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atsisakÄ priimti, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas. DÄl faktinių aplinkybių 21. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2020 m. rugsÄjo 29 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2YT-30186-1040/2020 nutraukÄ ieÅ¡kovÄs ir atsakovo santuokÄ bei nusprendÄ dÄl su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, įskaitant klausimus dÄl tolesnio Å¡alių vaikų auklÄjimo, iÅ¡laikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyriumi gyvenanÄiu atsakovu tvarkos.
MinÄtu teismo sprendimu taip pat buvo patvirtintas Å¡alių susitarimas, pagal kurį atsakovas sutiko, kad, keiÄiantis ieÅ¡kovÄs gyvenamajai vietai ir (ar) jai iÅ¡vykstant gyventi į užsienio valstybÄ, Å¡alių vaikai gali iÅ¡vykti gyventi į užsienio valstybÄ kartu su ja, o su atsakovu tokiu atveju bus suderinta nauja bendravimo su tvarka.
22. Bylos medžiaga atskleidžia, kad 2021 m. liepos mÄn. â spalio mÄn. ieÅ¡kovÄ kartu su vaikais iÅ¡vyko gyventi į JungtinÄ KaralystÄ, todÄl Å¡alys inicijavo derybas dÄl bendravimo tvarkos bei su tuo susijusių iÅ¡laidų dengimo tvarkos pakeitimo. Å alių deryboms nepavykus, atsakovas savo ruožtu inicijavo civilinÄ bylÄ dÄl bendravimo tvarkos pakeitimo, taÄiau Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2-4377-1153/2022 buvo atsisakyta priimti ieÅ¡kinį nurodant, kad teismas neturi jurisdikcijos nagrinÄti ginÄÄ dÄl bendravimo tvarkos pakeitimo. Atsakovui apskundus minÄtÄ nutartį, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. e2S-602-803/2022 atmetÄ atsakovo atskirÄ jį skundÄ , nurodydamas, kad vaikai su jų motina nuo 2021 m. liepos ar spalio mÄnesio gyvenant JungtinÄje KaralystÄje, ginÄo nagrinÄjimas nurodytoje valstybÄje labiau užtikrintų vaikų interesus.
23. NagrinÄjamu atveju į teismÄ su ieÅ¡kiniu dÄl bendravimo tvarkos pakeitimo, o taip pat vaikams priteisto dydžio iÅ¡laikymo pakeitimo (padidinimo) kreipÄsi ieÅ¡kovÄ, o atsakovas, nesutikdamas su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimais, pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä atmesti ieÅ¡kinį ir nustatyti jo praÅ¡omÄ bendravimo su nepilnameÄiais vaikais tvarkÄ . NagrinÄjamoje byloje teismas 2022 m. gegužÄs 3 d. nutartimi patikslino 2022 m. gegužÄs 2 d. teismo rezoliucijÄ , kuria nutarta jurisdikcijos klausimÄ Å¡ioje byloje sprÄsti parengiamojo posÄdžio metu ir bylÄ dÄl jurisdikcijos klausimo iÅ¡sprendimo nutarÄ skirti nagrinÄti raÅ¡ytiniame teismo posÄdyje 2022 m. gegužÄs 5 d. 09.00 val.
Teismas taip pat pasiÅ«lÄ Å¡alims pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Å alys pateikÄ raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose laikÄsi pozicijos, kad teismas turÄtų taikyti Konvencijoje numatytÄ iÅ¡imtį ir kreiptis į JungtinÄs KaralystÄs institucijas dÄl ginÄo teismingumo perdavimo Lietuvos teismams. GinÄo Å¡alys taip pat praÅ¡Ä jurisdikcijos klausimÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka tam, kad bÅ«tų galimybÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinÄjamo ginÄo ribas.
24. Skundžiama teismo nutartimi nusprÄsta, kad bendravimo tvarkos papildymo ir (ar) pakeitimo klausimai yra teismingi JungtinÄs KaralystÄs teismams, o taikyti ginÄo Å¡alių praÅ¡omos Konvencijoje numatytos iÅ¡imties nÄra pagrindo. IÅ¡ atskirojo skundo turinio nustatyta, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nesutikimÄ su nutartimi iÅ¡ esmÄs grindžia tuo, jog neskyrÄs jurisdikcijos klausimo nagrinÄti teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka, teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ginÄo dalyko, bei tai, kokia jurisdikcija atitiktų geriausius vaikų interesus, todÄl priÄmÄ neteisÄtÄ nutartį.
Atsižvelgiant į atskirojo skundo dalykÄ , apeliacinÄs instancijos teismas toliau pasisakys dÄl reikalavimo pakeisti bendravimo tvarkÄ jurisdikcijos nustatymo pagrįstumo atskirojo skundo argumentų kontekste. DÄl nutarties (ne)pagrįstumo 25. Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju dalis ginÄo, susijusi su iÅ¡laikymo dydžio pakeitimu, jau yra pripažinta teisminga Lietuvos teismams, todÄl tiek teismai, tiek Tarnyba vis tiek turÄs bendradarbiauti su JungtinÄs KaralystÄs institucijomis. Pasak apelianto, vaikų gimtoji kalba yra lietuvių, todÄl bylos nagrinÄjimas Lietuvos teisme atitiktų geriausius jų interesus, be to, dalies nagrinÄjimas Lietuvoje, kitos dalies â JungtinÄje KaralystÄje vaikams tik sukels papildomo streso.
ApeliacinÄs instancijos teismas su Å¡iais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
26. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu vieno iÅ¡ ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiÅ¡kai nesuponuoja galimybÄs nagrinÄti kitus tuo paÄiu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamus reikalavimus, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojanÄiame teisÄs akte tokia galimybÄ tiesiogiai nurodyta (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). 27. 1996 m. Hagos Konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatas jurisdikcija gali bÅ«ti perduota tik tada, kai yra įvykdytos tam tikros sÄ lygos:
1) yra ryÅ¡ys tarp vaiko ir susitarianÄiosios valstybÄs (vaikas yra valstybÄs pilietis, valstybÄje yra vaiko turtas, valstybÄs institucijos gauna vaiko tÄvų praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ , teisiÅ¡kai juos pripažinti gyvenanÄiais skyrium (separacija) arba santuokÄ pripažinti negaliojanÄia, su valstybe vaikas yra glaudžiai susijÄs), kurios institucijoms leidžiama perduoti jurisdikcijÄ ;
2) jurisdikcijos perdavimas turi atitikti vaiko interesus;
3) dÄl jurisdikcijos perdavimo turi sutikti abi susitarianÄiųjų valstybių institucijos.
28. Jurisdikcijos perdavimas labiausiai susijusiam teismui yra gana naujas ir vis dar prieÅ¡taringai vertinamas institutas tarptautinÄje privatinÄje teisÄje, nes jis suteikia bylÄ nagrinÄjanÄiam ir jurisdikcijÄ turinÄiam teismui diskrecijÄ sprÄsti dÄl bylos perdavimo nagrinÄti kitam teismui, taip nukrypstant nuo vieno esminių teisinio tikrumo principų. TaÄiau svarbu tai, kad jurisdikcijos perdavimas labiausiai susijusiam teismui galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais ir tik tam tikrų kategorijų bylose, siekiant apsaugoti svarbesnius, pavyzdžiui, vaiko, interesus (žr. pvz. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. TarptautinÄs ir Europos SÄ jungos teisÄs taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimÄ Å¡eimos bylose apžvalga Nr. AC-43-1. Teismų praktika. 2015, 43, p. 49-55).
29. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju galioja taisyklÄ, kad sprÄsti dÄl tÄvų pareigų jurisdikcijÄ turi vaiko nuolatinÄs (įprastinÄs) gyvenamosios vietos teismas ir nÄra pagrindo, pagal 1996 m. Hagos Konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatas, sprÄsti dÄl kreipimosi į JungtinÄs KaralystÄs institucijas dÄl jurisdikcijos perdavimo Lietuvos teismams. PažymÄtina, kad vien ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl priteisto iÅ¡laikymo dydžio padidinimo jurisdikcijos priskirtinumas Lietuvos teismams nesuponuoja pareigos automatiÅ¡kai priskirti ir ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl bendravimo tvarkos pakeitimo jurisdikcijÄ Lietuvos teismams.
Kaip jau įsiteisÄjusia nutartimi pripažino Vilniaus apygardos teismas civilinÄje byloje Nr. e2S- 602-803/2022, 1996 m. Hagos Konvencijoje nÄra reikalavimo, kad bylos Å¡alys pritartų jurisdikcijos perdavimui ar su juo sutiktų. Akcentuotina tai, kad aukÅ¡Äiau cituojamoje Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo apžvalgoje nurodyta, kad jurisdikcijos perdavimas, net ir tuo atveju, jei atliekamas Å¡alies praÅ¡ymu, yra teismo apsisprendimo teisÄ. Å iuo konkreÄiu atveju apeliacinÄs instancijos teismas pastebi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno suinteresuoto asmens teisÄs įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tÄ teismÄ , kuris yra kompetentingas nagrinÄti jo inicijuojamÄ ginÄÄ .
Tarptautinis civilinių bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkreÄioje byloje esanÄio tarptautinio (užsienio) elemento pobÅ«džio, nustatomas pagal taikytinus Europos SÄ jungos, tarptautinÄs teisÄs arba nacionalinÄs teisÄs aktus.
30. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju vien ginÄo Å¡alių pritarimas ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl vaikų bendravimo tvarko pakeitimo priskyrimui Lietuvos teismams, ar tai, kad Å¡alių nuomone tai bus operatyviau ir naudingiau ginÄo Å¡alims, nesudaro pagrindo taikyti Konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatas bei kreiptis dÄl jurisdikcijos perdavimo ir tokiu bÅ«du nepaisyti imperatyvių jurisdikcijos nustatymo taisyklių, inter alia, Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies, pagal kuriÄ ieÅ¡kovei su vaikais teisÄtai iÅ¡vykus ir nuolat gyvenant JungtinÄje KaralystÄje, ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo yra teismingas, Å¡iuo atveju, JungtinÄs KaralystÄs teismams kaip vaikų gyvenamosios vietos teismams.
Nors apeliantas jurisdikcijos pakeitimo bÅ«tinumÄ Å¡iuo atveju grindžia vaikų interesų apsauga, pastebÄtina, kad aplinkybÄ, jog vaikų gimtoji kalba yra lietuvių nÄra pakankama, nes egzistuoja objektyvi galimybÄ pasinaudoti vertÄjo paslaugomis, kuri JungtinÄje KaralystÄje, kuri laikytina valstybe, turinÄia pakankamai didelÄ lietuvių bendruomenÄ ir kurioje tokio vertÄjo paslaugų prieinamumas nÄra objektyviai apribotas. Tuo tarpu apelianto argumentas, kad ieÅ¡kinio reikalavimų nagrinÄjimas dvejose skirtingose jurisdikcijos sukels vaikams papildomo streso vertintinas kaip deklaratyvaus pobÅ«džio ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis), todÄl atmestinas.
31. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad neskyrÄs jurisdikcijos klausimo nagrinÄti teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka, teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino ginÄo dalyko. Atkreiptinas dÄmesys, jog nei CPK, nei kiti teisÄs aktai įsakmiai nenumato teismui pareigos jurisdikcijos nustatymo klausimÄ sprÄsti teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka, taigi teismas tokiu atveju dÄl proceso formos sprendžia savo nuožiÅ«ra. Nors apeliantas teigia, kad teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka bÅ«tų geriau (efektyviau) iÅ¡siaiÅ¡kinta bei konkretizuota ieÅ¡kovÄs pozicija dÄl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų, taÄiau apeliantas nenurodÄ, kodÄl ginÄo Å¡alių pozicijos, iÅ¡ esmÄs apibrÄžianÄios ginÄo dalykÄ turÄtų bÅ«ti iÅ¡klausomos Å¡alims (jų atstovams) teikiant žodinius paaiÅ¡kinimus.
ApeliacinÄs instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad jurisdikcijos klausimo iÅ¡sprendžiamas bus nagrinÄjamas teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka, suteikÄ Å¡alims galimybÄ pateikti papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir tokiu bÅ«du apibrÄžti ginÄo dalykÄ . Atsižvelgiant į tai, atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad net ir neskyrÄs žodinio teismo posÄdžio, teismas vis tiek turÄjo pareigÄ tinkamai įvertinti Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstytas aplinkybes.
32. Teismo vertinimu, apeliantas nenurodÄ jokių konkreÄių argumentų dÄl jo teisių ir teisÄtų interesų pažeidimo dÄl to, kad klausimas dÄl jurisdikcijos buvo iÅ¡nagrinÄtas raÅ¡ytinio proceso tvarka. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas pagrindÄ ginÄo praÅ¡ymo dÄl žodinio teismo posÄdžio skyrimo netenkinimÄ , motyvuotai ir pagrįstai įvertinÄs tai, kad klausimo dÄl jurisdikcijos iÅ¡sprendimÄ atidÄjus ir skyrus žodiniam nagrinÄjimui, tai nepaneigtų teismo pareigos iÅ¡sprÄsti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio ir praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones per įstatyme nustatytÄ terminÄ , o akivaizdu, kad teismas, sprÄsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio priÄmimÄ , turÄtų sprÄsti ir jurisdikcijos klausimÄ ir jo atidÄti negalÄtų.
DÄl procesinÄs bylos baigties 33. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas plaÄiau dÄl jų nepasisako. PažymÄtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
34. Apibendrindamas iÅ¡dÄstytus argumentus, apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad keisti ar naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo. Pirmosios instancijos tinkamai taikÄ nacionalinÄs ir tarptautinÄs teisÄs aktus dÄl jurisdikcijos nustatymo ir priÄmÄ pagrįstÄ bei teisÄtÄ nutartį. DÄl nurodyto apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atsakovo N. S. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022 m. gegužÄs 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄja RamunÄ MikonienÄ