Legislator Case Law & Legislation
2K-608/2012 AI generated

2K-608/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2K-608/2012
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 2K-608/2012 Teisminio proceso Nr. (nenurodytas) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.4 (S) teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio.

Legislator headnote

AI generated

2K-608/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pašalinant iš teismo pripažintos įrodyta V. P. veikos aplinkybę, kad jis neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė – 1 076 782 Lt; teismas padarė išvadą, kad ši V. P. inkriminuota aplinkybė neįrodyta. Apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už tokių prekių neteisėtą laikymą palikta nepakeista.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 2K-608/2012 Teisminio proceso Nr. (nenurodytas) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Masioko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 190 MGL (24 700 Lt) dydžio bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo už tai, kad 2008 m. gegužės mėn. pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, neturėdamas licencijos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo Lietuvos akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes – 273 500 pakelių cigarečių „Jin Ling“ su rusiškomis banderolėmis, kurių vertė 1 076 782 Lt. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti motyvai, išdėstyti 7 lapo 2 pastraipoje dėl cigarečių pirkimo: „[...] ne kas kitas, o būtent pats kaltinamasis V. P. inicijavo ir suorganizavo mažiausiai vieną sandorį dėl cigarečių pirkimo su rusiškai kalbančiu asmeniu iš Latvijos, įsigijo iš minėto asmens cigaretes, už jas sumokėjo, jos buvo atgabentos į jam priklausančią teritoriją [...]“.

Kita nuosprendžio dalis liko nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą ir susipažinusi su byla,

nustatė:

V. P. pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nuteistas už neteisėtą disponavimą (laikymą) akcizais apmokestintomis prekėmis, t. y. už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, nustatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio banderolėmis, tyrimo metu nenustatytiems asmenims atgabenus į UAB „P” priklausančią teritoriją, esančią Jonavoje, Kauno g. 81, 273 500 pakelių cigarečių „Jin Ling” su rusiškomis banderolėmis, kurių vertė, apskaičiuota pagal muitinės vertę su privalomais sumokėti mokesčiais, 1 076 782 Lt, šios prekės pagal Europos Bendrijos kombinuotąją nomenklatūrą (patvirtintą 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003); klasifikavimo kodas 2402.20.90) nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų specialiais ženklinimo ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka, tokias prekes – 273 500 pakelių cigarečių, kurių vertė viršija 250 MGL, V. P. iki 2008 m. gegužės 8 d., 11.5 val., laikė minėtoje teritorijoje stovėjusiose transporto priemonėse: automobilyje „Mercedes Benz” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame UAB „L ir K”, priekaboje „Kaessbohrer” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančioje UAB „M” ir priekaboje – šaldytuve „Schmitz” (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančioje B. D. individualiai įmonei.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pašalinant iš teismo pripažintos įrodyta V. P. veikos aplinkybę, kad jis neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurių vertė – 1 076 782 Lt; teismas padarė išvadą, kad ši V. P. inkriminuota aplinkybė neįrodyta. Apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl V. P. nuteisimo pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už tokių prekių neteisėtą laikymą palikta nepakeista.

Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir jį išteisinti (bylą nutraukti).

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK 20, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimų ir netinkamai taikė BK 2 straipsnio 3 dalies, 199² straipsnio 1 dalies nuostatas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad įrodymai vertinti netinkamai, t. y. atskirai, o ne visuma su kitais įrodymais, be to, kasatoriaus kaltė grindžiama netiesioginiais įrodymais ‑ jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (kai jis sutiko užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu). Visi įrodymai - S. K. mirties liudijimo faktas, įmonės „A. S.“ bankroto ir likvidavimo dokumentai, kasatoriaus brolio sūnaus liudytojo E. P. parodymai, bendravimo telefonu su S. K. duomenys, operatyvinės veiklos metu surinkti duomenys - patvirtina tai, kad byloje nustatytas kiekis cigarečių buvo rastas UAB „P“ teritorijoje. Teismas apsiribojo tik šių duomenų analize ir jų vertinimu, tačiau nesusiejo jų su įrodinėtomis aplinkybėmis, pažeidė įrodymų liečiamumo reikalavimą. Dėl to, nepaisant atskleistų kai kurių fragmentinių faktų (cigarečių atsiradimo teritorijoje, jų paslėpimo transporto priemonėse, liudytojų parodymų apie tai, kad į teritoriją niekas neįvažiavo), nuteistajam kelia abejonių dviprasmiški teismo teiginiai dėl subjektyviojo požymio (kaltės) laikius cigaretes įrodytumo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją bei įrodymų vertinimo taisykles dėl to, kad rėmėsi paties V. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kasatorius nurodo, kad tuomet jis davė neteisingus parodymus, nes siekė išvengti sunkesnių teisinių padarinių; vėliau pakeitė poziciją ir nusprendė sakyti tiesą (nepaisant gresiančios bausmės). Šį parodymų nenuoseklumą vertindamas jo nenaudai, kaip kaltės įrodymą, teismas pasielgė neleistinai ir taip jį baudė. Pagal teismų praktiką, kaltinamųjų parodymams teisme skiriantis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų, yra sprendžiamas ne įstatymų nenumatytas kaltinamųjų atsakomybės už duotus parodymus, o tų parodymų panaudojimo vertinant byloje esančius įrodymus, klausimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-152/2011).

Apeliacinės instancijos teismo aptarti duomenys, susiję su kasatoriaus ir S. K. bendravimu, teritorijos, kurioje buvo rastos cigaretės, nuomos aplinkybėmis ir kt. sudaro netiesioginių įrodymų visumą, kuria galima grįsti nuosprendį tik tada, jeigu tarp šių duomenų esama loginio ryšio ir tarpinių faktų sąsajų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas faktus grindė pasirinktais duomenimis, o ne bylos įrodymų visetu. Pasak kasatoriaus, esminis apeliacinės instancijos teismo padarytas pažeidimas yra tas, kad BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą požymį – laikymą teismas grindė įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytų reikalavimų.

Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio neaišku, ar teismas mano, kad cigarečių laikymas buvo įrodytas, ar ne, nes, pvz., nuosprendyje nurodyta, kad byloje nėra patikimų įrodymų apie tai, kas, kada, kokiu transportu atvežė cigaretes ir paliko jas UAB „P“ teritorijoje. Kasaciniame skunde toliau kritikuojami (ir cituojami) apeliacinės instancijos nuosprendyje išdėstyti teiginiai bei argumentai, kuriais grindžiamas įrodymų vertinimas. Kasatoriaus manymu, įrodymai, susiję su UAB „P“, S. K. priklausančia RAB „A.

S.“, yra neleistini, teismas jais rėmėsi nepatikrinęs kitų galimų versijų, neįvertinęs, kokią įtaką bylai gali turėti faktas, kad sutarties su S. K. sudarymo metu, V. P. nebuvo žinoma, jog šis yra miręs ir kad jo vadovaujama įmonė tuo metu jau neveikė (buvo likviduota). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nepaneigta, kad galėjo nutikti ir taip, jog kasatoriui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys, t. y. galbūt suklastoti duomenys apie S. K. bei buvusią jo įmonę. Šios aplinkybės nereiškia, jog kasatorius iškėlė melagingą versiją, tačiau teismas jų netyrė (BPK 241 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat netyrė ir nevertino tikimybės, kad jeigu S. K. Lietuvoje negalėjo būti, tai ar tai paneigia kito asmens, kurį V. P. manė esant S. K., buvimo faktą, o pats kasatorius buvo apgautas (dėl to sudarė sutartį su mirusiu minėtos įmones atstovu). Kasatoriaus manymu, jo parodymai nepaneigti, nes iš tiesų jis galėjo naudotis bet kuriuo iš įmonėje buvusių penkių mobiliojo ryšio telefonų. Šiuo atveju teismai galėjo padaryti tik spėjamą išvadą apie kasatoriaus teiginių nelogiškumą, nes jie net nebandė nustatyti, ar šie mobiliojo ryšio telefonai egzistavo ir ar jais buvo bendraujama su kitais asmenimis.

Tuo tarpu tik išaiškinus ir įvertinus tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes (BPK 324 straipsnio 6 dalis), galimas teisingas teismo sprendimas. Kasatorius, pabrėždamas teisę į gynybą, teigia, kad jeigu nustatyta, jog S. K. ir jo įmonės „A. S.“ negalėjo būti, tuomet valstybinis kaltinimas nepaneigė fakto, kad su kažkuo V. P. bendravo ir byloje nenustatytai įmonei buvo nuomojama teritorija. Iš nuosprendžio turinio galima teigti, kad nuomos sutartis bei kiti prievoliniai teisiniai santykiai su kitais juridiniais asmenimis buvo.

Kaltinimui neigiant tokius santykius, kyla klausimų, kodėl V. P. nebuvo persekiojamas ir už dokumentų klastojimą bei jų pateikimą ir realizavimą. Šių aplinkybių teismai taip pat netyrė, o apeliacinės instancijos teismas į apeliaciniame skunde iškeltus klausimus neatsakė

Atsiliepimu į nuteistojo V. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekiš prašo šį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad dalis kasaciniame skunde pateiktų argumentų yra susiję su įrodymų vertinimu, o tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindas.

Prokuroras pažymi, kad teismai motyvuotai nurodė, kodėl ir kokiais įrodymais remdamiesi padarė išvadą, jog kasatorius kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Priimtuose sprendimuose aiškiai ir tinkamai argumentuota, kodėl nėra pagrindo netikėti liudytojų K. Č., S. A., E. K., T. J. nuosekliais parodymais, kodėl remiamasi liudytojų E. P., V. M., A. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir kodėl šių liudytojų parodymai teisme vertinami kaip nepatikimi. Pasak prokuroro, teismai išsamiai argumentavo išvadas, kuriomis atmetė kasatoriaus versiją, kad cigaretes esą atvežė ir laikinai paliko saugoti patalpų nuomininkas S. K.. Taip pat tirtos bei analizuotos kasatoriaus parodymų keitimo aplinkybes ir priežastys, nurodyti jų vertinimo motyvai. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kasatoriaus parodymų ikiteisminio tyrimo metu vertinimo pagal BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes jie buvo gauti teisėtais būdais, parodymų patikimumas ir teisingumas patikrintas teisme apklausiant kasatorių ir jį apklaususį tyrėją. Be to, apeliacinės instancijos teismas patikrino, ar buvo pagrindas operatyviniam tyrimui atlikti, ir konstatavo, kad duomenys, surinkti atliekant operatyvinius veiksmus, yra gauti teisėtais būdais ir tai patikrinta BPK numatytomis priemonėmis.

Apibendrindamas prokuroras teigia, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų nebuvo padaryta, taip pat nebuvo pažeista ir BPK 320 straipsnio 3 dalis, nes apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą, motyvuotai pasisakė dėl nuteistojo apeliacinio skundo esmės (iš dalies jį patenkino), nuosprendį surašė laikydamasis BPK 331 straipsnio reikalavimų.

Kasacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinis skundas nepagrįstas.

Kasaciniame skunde nurodomas kasacinio apskundimo pagrindai – esminiai BPK pažeidimai ir netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas, tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame kalbama tik apie BPK normų pažeidimus, su kuriais ir siejamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį taikymas. Nuteistasis teigia, kad jis nėra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 3 dalis), nes tai neįrodyta. Kasaciniame skunde išvardijami BPK 20, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 dalis, kurių nuostatos, kasatoriaus teigimu, yra pažeistos, tačiau nurodytų BPK normų pažeidimai argumentuojami vienu aspektu – įrodymų vertinimu pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas. Taigi kasatorius kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes, iš naujo (kaip ir žemesnių instancijų teismuose) pateikia savo versijas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, spendžiant kasatoriaus V. P. baudžiamosios atsakomybės dėl jo kaltės padarius BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką įrodytumo klausimus, visos jo keliamos abejonės, prieštaravimai ir kt. buvo išsamiai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šis teismas pagal V. P. apeliacinį skundą tikrindamas bylą, atliko papildomą įrodymų tyrimą, iš naujo vertino visus – tiek teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teismo, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje tirtus įrodymus.

Bylos duomenys, turintys reikšmę teisingo sprendimo priėmimui, gauti teisėtais būdais bei patikrinti BPK nustatyta tvarka, teismų pripažinti įrodymais nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 1-4 dalių nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, patikrino faktinių ir teisinių pagrindų buvimą atlikti operatyvinius veiksmus pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymą (toliau – OVĮ) bei techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka teisėtumą (OVĮ 17 straipsnis, BPK 179 straipsnis). Vertindamas leistinus, bylą liečiančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas išsamiai juos išanalizavo, detaliai aptarė tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes ir argumentuotai atmetė nuteistojo keliamas versijas.

Kasatorius visiškai nepagrįstai teigia, kad jo kaltė grindžiama neleistinai, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją įvertintais jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis prisipažino neteisėtai laikęs cigaretes (akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą), nes parodymų tikrumas patikrintas teismo posėdyje apklausiant jį patį, perskaitant ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus bei apklausiant tyrėją, atlikusią jo apklausą ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, kad kaltininko parodymų vertinimui taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir kitų įrodymų vertinimui; jomis teismas ir vadovavosi spręsdamas, kurie V. P. parodymai atitinka tikrovę. Taigi kasaciniame skunde pateiktos interpretacijos dėl kaltinamojo atsakomybės už duotus parodymus yra visiškai nepagrįstos ir atmestinos. Reikšminga ir tai, kad kasatoriaus kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodytumas šioje byloje grindžiamas ne vien jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bet daugeliu kitų įrodymų (dalis jų nurodoma ir kasaciniame skunde), kuriais paneigti nuteistojo teiginiai bei patvirtintos jo ginčijamos kaltę liudijančios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl įrodymų pakankamumo bei patikimumo ir nustatė visus faktus, leidžiančius konstatuoti, kad jo veikoje yra (atskleisti) visi būtinieji – ir objektyvieji, ir subjektyvieji - BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarantys požymiai.

Tai, kad liko nenustatyta, kas ir kokiomis transporto priemonėmis atgabeno cigaretes į UAB „P“ teritoriją, bei neįrodytas cigarečių įgijimas (šią aplinkybę iš V. P. veikos apeliacinės instancijos teismas pašalino), nereiškia, jog nuosprendyje padarytos išvados dėl kasatoriaus kaltės neteisėtai laikius cigaretes yra (kaip nepagrįstai teigia kasatorius) prieštaringos ar neaiškios. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino įrodymų visumos ir, nepatikrinęs jo keliamų abejonių, rėmėsi prielaidomis – prieštarauja bylos medžiagai ir skundžiamo nuosprendžio turiniui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ne kas kitas, o būtent V. P. laikė ir slėpė transporto priemonėse įrengtose slėptuvėse 273 500 pakelių cigarečių su rusiškomis banderolėmis UAB „P“, kurios direktoriumi jis buvo nuo 2007 m. spalio 22 d., teritorijoje. Tokias išvadas (pripažindamas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį esant pagrįsta ir teisėta) teismas grindė įrodymų, įvertintų pagal BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, visetu. Taigi vien tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų kasatorius (jam nepalankiai), nereiškia, kad teismas pažeidė jų vertinimo taisykles.

Priešingai negu teigia kasatorius, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta ir nuosprendis surašytas nepažeidžiant kasaciniame skunde nurodytų BPK normų reikalavimų, nes teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), nuosprendyje išdėstė apelianto ginčijamas aplinkybes, jo skundo esmę, proceso dalyvių prašymus ir motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo (BPK 332 straipsnio 3 dalis), taip pat nurodė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, plačiai išdėstė įrodymus, jų turinį, motyvus, kuriais grindžiamos išvados dėl veikos įrodytumo ir kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nurodė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinio skundo argumentai atmetami ( BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai, 332 straipsnio 5 dalis).

Taigi baudžiamosios atsakomybės nuostatos (BK 2 straipsnio 3 dalis) pripažįstant V. P. kaltu pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį nebuvo pažeistos, baudžiamasis įstatymas pagal byloje nustatytas ir teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes jam taikytas tinkamai.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus teismų nuosprendžius.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. P. kasacinį skundą.

Teisėjai

Tomas Šeškauskas Vytautas Masiokas Dalia Bajerčiūtė