6d910339-e329-48e0-a1d6-1cb209afa4cf · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-6448-423/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00132-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 2 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Andriui Antanui ViÅ¡niakui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo K. U. atstovei advokato padėjėjai R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

U. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. U. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – atsakovės atstovas, pataisos namai, Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atlieka Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje, kur buvo paskirtas į 5-Ä nuteistųjų bÅ«rį.

Å iame bÅ«ryje neužtikrinamas pareiÅ¡kėjo saugumas, jame toleruojama ir propaguojama nuteistųjų subkultÅ«ra. Kadangi pareiÅ¡kėjas priklauso žemiausiai nuteistųjų kastai, buvo verčiamas atlikti įvairius darbus bei vykdyti kitų nuteistųjų nurodymus, o atsisakius – patirdavo grasinimus, psichologinį ir fizinį smurtÄ . PareiÅ¡kėjas nesutiko atlikti bausmę minėtame bÅ«ryje, todėl buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis. IÅ¡ viso dėl atsisakymo eiti į 5-Ä bÅ«rį buvo nubaustas 11 kartų ir praleido drausmės grupėje kamerų tipo patalpose 6 mėnesius.

Nurodė, kad 2020-08-03 su praÅ¡ymu (reg. Nr. 49/07B6-999) kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, tačiau Marijampolės PN 2020-08-25 sprendimu Nr. 20/07-1217 atsisakė tekinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ motyvuojant tuo, jog jis nenurodė savo praÅ¡yme jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų tikslinga jį perkelti. Šį Marijampolės PN sprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), tačiau 2020-09-09 Kalėjimų departamento sprendimu Nr. 2S-3293 skundas netenkintas.

PareiÅ¡kėjo nuomone, jo atsisakymas gyventi 5-ame bÅ«ryje buvo pagrįstas, kadangi jam grėsė realus pavojus saugumui, gyvybei ir sveikatai. Savo praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas pateikė pakankami argumentų dėl bÅ«tinybės perkelti jį į kitus pataisos namus, tačiau Kalėjimų departamento sprendime nepagrįstai teigiama, kad jokie argumentai praÅ¡yme pateikti nebuvo. PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas nurodė priežastį, kuri laikytina iÅ¡imtine – neužtikrinamas jo saugumas pataisos namuose. Perkėlus pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitus pataisos namus (PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ (toliau – PravieniÅ¡kių PN), bÅ«tų iÅ¡vengta pavojaus jo sveikatai ar net gyvybei.

Pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijÄ valstybė turi užtikrinti ir garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi tinkamomis sÄ lygomis, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra bÅ«tini asmeniui bÅ«nant kalinamam. Asmuo turi bÅ«ti kalinamas taip, kad bÅ«tų gerbiamas jo orumas. Marijampolės PN sudaro įvairias kliÅ«tis, kad pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygos bÅ«tų kuo blogesnės. Dėl tokių atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, žeminant pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , jis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , įtampÄ , diskriminacijÄ , neturi su kuo bendrauti, nes kardinaliai skiriasi jo ir kitų nuteistųjų gyvenimo bÅ«das, vertybės, požiÅ«ris į gyvenimÄ .

Å iuos veiksnius vertino kaip jam padarytÄ neturtinę žalÄ , kuriai atlyginti prašė priteisti 10 000 Eur kompensacijÄ . Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepime prašė skundÄ atmesti ir nurodė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo perkelti pareiÅ¡kėjÄ atlikti tolesnę bausmę į PravieniÅ¡kių PN. Apie tai Marijampolės PN pareiÅ¡kėjÄ informavo 2020-08-25 raÅ¡te Nr. 20/07-1217. Joks teisės aktas nesuteikia nuteistiesiems teisės pasirinkti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietÄ .

Perkėlimas į kitÄ pataisos įstaigÄ yra galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, siekiant pagerinti nuteistojo socialinę reabilitacijÄ , užkirsti keliÄ jo neigiamai įtakai kitiems nuteistiesiems ir kt. PareiÅ¡kėjas savo praÅ¡yme bei skunde teismui nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar asmenų, dėl kurių negalėtų atlikti bausmės paskirtame bÅ«ryje. Dėl nuolatinio atsisakymo eiti į paskirtÄ bÅ«rį, pareiÅ¡kėjui yra skiriamos drausminės nuobaudos. Pataisos namų pareigÅ«nai ne kartÄ kvietė pareiÅ¡kėjÄ pokalbiui, siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti priežastis, dėl kurių jis nesutinka gyventi 5 bÅ«ryje, tačiau pareiÅ¡kėjas konkrečių priežasčių nenurodė.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nuo 2021-01-26 pareiškėjas buvo perkeltas į 2 būrį, tačiau ir jame bausmę atlikti atsisakė. Tuomet pataisos namų pareigūnai pasiūlė pareiškėjui pačiam išsirinkti būrį, tačiau pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę visuose Marijampolės PN būriuose ir prašo būti perkeliamas į Pravieniškių PN, tam nesant jokių objektyviais duomenimis pagrįstų motyvų. Marijampolės PN taip pat nurodė, kad nepripažįsta nuteistųjų subkultūros, visi nuteistieji laikomi lygiais, o susiskirstymas į kastas tėra paties pareiškėjo subjektyvus situacijos suvokimas.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas skundo aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir nurodomos žalos, todėl skundas yra nepagrįstas. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento veiksmų, atsisakant perkelti pareiÅ¡kėjÄ atlikti tolimesnę laisvės atėmimo bausmę į PravieniÅ¡kių PN, teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog minėti atsakovės atstovo ir Kalėjimų departamento veiksmai yra neteisėti ir sukėlė jam neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1 Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2019-11-29.

PareiÅ¡kėjas 2019-12-03 buvo paskirtas gyventi į Marijampolės PN 5 bÅ«rį, tačiau jame gyventi nuolat atsisakydavo. Dėl to buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis, perkeliant į kamerų tipo patalpas (skirtos 7 nuobaudos). PareiÅ¡kėjas 2020-08-03 su praÅ¡ymu (reg. Nr. 49/07B6-999) kreipėsi į Marijampolės PN direktorių dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus. PraÅ¡yme nurodė, kad „nežada Å¡iuose PN atlikti bausmę, bet kuriame bÅ«ryje“. Skunde teismui paaiÅ¡kino, kad negali atlikti bausmės Marijampolės PN dėl juose klestinčios nuteistųjų subkultÅ«ros – pareiÅ¡kėjas teigė priklausantis žemiausiai nuteistųjų kastai, todėl yra terorizuojamas, verčiamas atlikti kitų nuteistųjų nurodymus, patiria grasinimus ir smurtÄ .

Marijampolės PN 2020-08-25 sprendimu Nr. 20/07-1217 atsisakė tenkinti minėtÄ praÅ¡ymÄ , motyvuodami tuo, jog pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡yme nenurodė jokių konkrečių priežasčių ar asmenų, dėl kurių bÅ«tų tikslinga perkelti jį į kitus pataisos namus. Pažymėjo, jog joks teisės aktas nuteistajam nesuteikia teisės pasirinkti kokioje įstaigoje ar kokiame įstaigos sektoriuje jis atliks bausmę. Atkreipė dėmesį į tai, jog nuteistojo atsisakymo gyventi paskirtame bÅ«ryje faktas ar jo teiginys, kad „nenoriu, negaliu“ atlikti laisvės atėmimo bausmės konkrečiuose pataisos namuose ar paskirtame bÅ«ryje, negali bÅ«ti priežastimi tenkinti nuteistojo norus, pageidavimus ir nesivadovauti Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Šį sprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris, remdamasis iÅ¡ esmės tais pačiais motyvais, 2020-09-09 sprendimu Nr. 2S-3293 skundÄ atmetė. Ginčo teisinį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnis ir Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-06-23 įsakymu Nr. V-173 „Dėl Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as).

Pagal BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, arba palengvinti nuteistojo socialinę reabilitacijÄ , arba užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , arba vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedÅ«ras, arba kitais BVK nustatytais atvejais.

Pagal to paties straipsnio 6 dalį, teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius. ApraÅ¡as įgyvendina minėtÄ BVK 69 straipsnio 6 dalį ir detalizuoja nuteistųjų perkėlimo tvarkÄ ir sÄ lygas. ApraÅ¡o 3-4 punktus, nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ perkeliamas Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo.

Perkeliančioji įstaiga parengia Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo projektÄ ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumÄ (iÅ¡vada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir įskaitÄ , sveikatos priežiÅ«rÄ , kriminalinę žvalgybÄ , vadovams. Taigi, BVK 69 straipsnyje iÅ¡ esmės įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje.

Å iuo teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti nepertraukiamÄ nuteistojo pataisos procesÄ , kuriame dalyvautų nuteistasis ir jam adaptavusis paskirtoje atlikti bausmę pataisos įstaigoje galėtų bÅ«ti nuosekliai įgyvendinamos nuteistojo pataisos priemonės ir tokiu bÅ«du bÅ«tų siekiama bausmės vykdymo tikslų. Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯statymų leidėjo numatytas kaip iÅ¡imtis iÅ¡ minėtos bendrosios taisyklės (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-149-146/2015; 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eI-484-244/2018 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas Marijampolės PN administracijai pateiktÄ 2020-08-03 praÅ¡ymÄ Nr. 49/07B6-999 perkelti į kitÄ kalinimo įstaigÄ grindė iÅ¡ esmės tik tuo, jog „nežada Å¡iuose PN atlikti bausmę, bet kuriame bÅ«ryje“, taigi, savo subjektyviu nenoru bÅ«ti Marijampolės PN, tačiau nenurodė jokių objektyvių, konkrečių aplinkybių dėl jam, kaip teigia skunde, kylančios grėsmės sveikatai ar net gyvybei. PareiÅ¡kėjas nei Marijampolės PN administracijai, nei teismui nepaaiÅ¡kino, kokios konkrečios faktinės aplinkybės, kokie konkretÅ«s asmenys pareiÅ¡kėjui kelia grėsmę, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjÄ bÅ«tina perkelti į kitÄ laisvės atėmimo įstaigÄ , siekiant užtikrinti jo saugumÄ .

Nei BVK, nei ApraÅ¡e nėra reglamentuojama, jog skiriant ar perkeliant nuteistÄ jį į tam tikrÄ Ä¯kalinimo įstaigÄ atlikti bausmės, turi bÅ«ti atsižvelgiama į jo pageidavimÄ . Pagal BVK 65 straipsnį, kardomojo kalinimo vietos administracija nuteistÄ jį siunčia į konkrečiÄ pataisos įstaigÄ atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , visuomenės saugumÄ , padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo sveikatÄ , psichologines savybes, amžių, darbingumÄ , turimÄ specialybę ir požiÅ«rį į darbÄ .

Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad pataisos namų pareigÅ«nai su juo nesikalbėjo ir nesistengė iÅ¡siaiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjo atsisakymo gyventi Marijampolės PN bÅ«riuose priežasčių, iÅ¡ Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pažymos, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nai ne kartÄ kvietė pareiÅ¡kėjÄ pokalbiui dėl jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų. Pokalbių metu pareiÅ¡kėjas nepateikdavo jokių objektyvių atsisakymo eiti į paskirtÄ bÅ«rį motyvų ar bÅ«tinybę perkelti jį į kitus pataisos namus pagrindžiančių konkrečių faktinių aplinkybių.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, jog pataisos namuose nuteistieji nėra skirstomi į kastas, tokių duomenų Marijampolės PN neturi, pažymėjo, kad nuteistųjų subkultūra pataisos namuose yra neleistina. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę dėl kastų susidarymo, jų toleravimo iš pataisos namų administracijos pusės, todėl teismas netikėti Marijampolės PN paaiškinimais neturi pagrindo. Pareiškėjas nedetalizavo, kada, kokie konkretūs nuteistieji prieš jį smurtavo, nenurodė jokių konkrečių įvykių, o tik deklaratyviai konstatavo patiriantis subkultūrų egzistavimo neigiamas pasekmes.

Teismo vertinimu, atsakovės atstovui kiltų neproporcinga pareiga paneigti tokius nekonkrečius ir nedetalizuotus pareiÅ¡kėjo argumentus. Byloje nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjÄ bÅ«tų bÅ«tina perkelti į PravieniÅ¡kių PN pagal BVK ir ApraÅ¡o nuostatas. Pažymėtina, kad nuteistasis negali pasirinkti konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos ir dėl to sprendžia valstybės įgaliota institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl Å¡io ginčo apimtyje teismas taip pat negali nustatyti asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu, kurioje įstaigoje jis privalo atlikti bausmę ir neturi teisinio pagrindo įpareigoti atsakovÄ perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitÄ laisvės atėmimo įstaigÄ (žr.

LVAT 2016-02-11 nutartį byloje Nr. EA-191-261/2016). Teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005-10-06 sprendimas byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975-02-21 sprendimas byloje G. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967-07-11 sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007-12-04 sprendimas byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Teismo vertinimu, Marijampolės PN ir Kalėjimų departamentas tinkamai iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , paaiÅ¡kino tiek teisinį, tiek faktinį atsisakymo perkelti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitus pataisos namus pagrindus, abu aktai yra motyvuoti, iÅ¡samÅ«s, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti.

PareiÅ¡kėjas tiek skundÄ teismui, tiek praÅ¡ymÄ pataisos namams grindė iÅ¡ esmės subjektyvaus pobÅ«džio asmeniniais motyvais, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumÄ , atsisakant tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl jo perkėlimo į PravieniÅ¡kių PN. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų apie pareiÅ¡kėjui, kaip teigia, sukeltÄ neturtinę žalÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Marijampolės PN antrojo resocializacijos skyriaus pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas dėl ginčo dalyko į psichologÄ nėra kreipęsis.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io viseto, nesant bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. U. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Asta Urbonienė