6d8fe6e0-76a3-466f-819d-bfc0fdffb58e · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. eB2-551-755/2018 Teisminio proceso Nr.2-59-3-00303-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; 3.4.3.1; 3.4.3.6; 3.4.3.9.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei, dalyvaujant bankroto administratoriui Lygaudui Petroniui, atsakovo A. V. atstovui adv. Povilui Eigminui, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Domdeira” bankroto administratoriaus Lygaudo Petronio pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Domdeira“ bankroto pripažinimo tyčiniu, n u s t a t ė : bankrutuojančios UAB „Domdeira“ bankroto administratorius L.

Petronis praÅ¡o pripažinti UAB „Domdeira“ bankrotÄ tyčiniu. Nurodo, kad UAB „Domdeira“ Å«kinę veiklÄ vykdė nuo 2015-10-09 ir jos vienasmeniu valdymo organu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo A. V.. Å is 2017-10-13 teismo nutartimi buvo įpareigotas perduoti administratoriui įmonės turtÄ ir dokumentus, tačiau dokumentai nėra pilnai perduoti, dalis jų neiÅ¡saugota. Bendrovės mokestinė nepriemoka VMI susidarė nuo 2017-02-16, o įmonei priverstinio poveikio priemonės buvo taikomos nuo 2016-02-22.

Nurodo, kad pagal 2016-12-31 sudarytÄ balansÄ bendrovė jau buvo nemoki, tačiau bankroto bylos įmonės vadovas savalaikiai neinicijavo. Be to, A. V., žinodamas, kad įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija turtÄ , pilnai atsiskaitė su UAB “Apskaita ir buhalterija LT”, advokatu, kuriam buvo sumokėta 2 000 Eur,kai kuriais kitais kreditoriais , nors darbuotojams įsiskolinimai susidarė nuo 2016 m. sausio mėn. Nurodė, kad iÅ¡ darbuotojų darbo užmokesčio buvo iÅ¡skaitomos piniginės sumos pagal antstolių vykdomuosius raÅ¡tus, tačiau jos antstoliams nebuvo sumokėtos,o žinodamas, kad bendrovė jau yra nemoki, įmonės vadovas atsiskaitinėjo su kreditoriais pažeidžiant nustatytÄ atsiskaitymo eiliÅ¡kumÄ , vykdė atsiskaitymus grynais pinigais per atsiskaitytinÄ asmenį ir taip iÅ¡leido 34226 Eur,kuriais buvo galima atsiskaityti su kreditoriais, laikantis CK 6.9301 straipsnio nuostatų.

Taip A. V. pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ ir tuo apribojo darbuotojų, VSDFV, VMI galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimÄ .Posėdyje papildomai paaiÅ¡kino,jog bendrovė, nepaisant to,jog jau buvo nemoki, toliau tesė nuostolingÄ veikÄ .Tai rodo buvus tyčinio bankroto siekį. Atsiliepimu į pareÅ¡kimÄ ir teismo posėdyje A. V. atstovas pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o atmesti. Teigia, jog apie tai, jog bendrovės finansinė bÅ«klė sunki, įmonės vadovas gavo įrodymus tik 2017-06-12, parengus finansinę atskaitomybę.Nurodo, kad įmonė planavo vykdyti Å«kinę veiklÄ , ieÅ¡kojo partnerių Vokietijoje, tačiau lietingi orai trukdė gauti žaliavinės medienos.

Esant bÅ«tinumui parengti balansÄ , buvo atsiskaityta su UAB “Apskaita ir buhalterija LT”, be to, pačiam vadovui inicijuojant įmonės bankroto bylÄ , buvo parengtas balansas. Teigia, jog administratoriui visi turimi įmonės dokumentai yra perduoti. Nurodo, kad pareiÅ¡kime nėra veikų, kurias bÅ«tų galima pripažinti tyčinėmis. Bankroto administratorius perėmė sutartį su buhalterinių paslaugų įmone UAB “Apskaita ir buhalterija LT”, susitarė dėl dokumentų parengimo bei perdavimo, buhalterinės paslaugų sutarties nutraukimo sÄ lygų ir terminų.UAB “Apskaita ir buhalterija LT” nepripažįsta, kad sutarties neįvykdė, o perdavimo aktuose administratorius pastabų nenurodė.

UAB “Apskaita ir buhalterija LT” iÅ¡mokėta suma sudaro daugiau nei 10 proc. nuo visos balansinės įmonės įsipareigojimų sumos, todėl tokie mokėjimai, pagal teismų praktikÄ , yra toleruotini, kaip neturintys esminės reikÅ¡mės daugumai kreditorių. Mano, kad advokato darbas ir buhalterinės paslaugos, toje apimtyje kiek buvo atliktos, atitiko bÅ«tinumo sÄ lygas. PareiÅ¡kimas atmestinas. Ä®monių bankroto įstatymo( toliau tekste-Ä®BÄ®) 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje, kurie įrodinėjami pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę, o straipsnio 3 dalyje įvardytos aplinkybės, kurioms esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis ir kurias paneigti turi buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 straipsniai). Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, kuriems egzistuojant (bent vienam iÅ¡ jų) teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu:

1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;

2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;

3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;

4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930 1 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;

5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

Pagal 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitÄ Ä¯monę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklÄ vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į Å¡iÄ Ä¯monę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;

2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas Å¡io ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto instituto taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiriant tai, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodo tyčinį bankrotÄ esant trimis pagrindais- Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte (įmonės valdymo organo pareigų nevykdymas, netinkamas vykdymas); 4 punkte (iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930 1 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5 punkte (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir dėl to negalima visiÅ¡kai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros) ir teismo vertinimu įrodyti visi pagrindai.

Tiekiant paaiÅ¡kinimus žodžiu, jis papildomai nurodė esant ir 2 punkte numatytÄ pagrindÄ -buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai.Teismas pasisako dėl nurodytų pagrindų įrodytumo. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų požymių Kaip jau minėta, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki.

Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nors nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto, tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbÅ«t nemoki, savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-346/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Vien Å¡ios prievolės pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismÄ konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimÄ , bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymÄ nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos.

Kitų atvejų, teikiančių pagrindÄ teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, įstatymas nenustato (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Å ioje byloje apeliacinis teismas pažymėjo, kad pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punktÄ Ä¯monės nemokumas nustatomas vertinant ne visus turimus įsipareigojimus, o tik pradelstus, tad negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 2016 metų balanso duomenų pagrindu buvo konstatuotas įmonės nemokumas svarstant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ .

Å i iÅ¡vada grindžiama prielaida, pagrįsta ne objektyviais duomenis, o spėjimu, tikėtinumu. Ä®monės bankroto byloje yra patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto, turėjo galimybę nustatyti įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tapimo pradelstais momentÄ ir tik tuomet vertinti, ar įmonės faktinio mokumo bÅ«sena 2016 metais atitiko Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriterijus. Atsižvelgiant į aukščiau pasakytÄ , teismas sprendžia dėl labiausia tikėtino įmonės nemokumo momento.

Apie jį sprendžiama iÅ¡ pateiktų į bylÄ finansinės atskaitomybės bei kitų dokumentų iÅ¡ kurių turinio galima nustatyti,jog 2016 m. pabaigai įmonė apskaitė turto už 36738 Eur ( iÅ¡ jų 12985 Eur gautinos sumos)( 2017-09-30 balansas). IÅ¡ Detalios tiekėjų informacijos datai 2017-09-30 matosi,jog tam laikui pradelstų skolų buvo 26746 Eur, tas pats dydis nurodomas ir balanse ( skolos tiekėjams 2.4.). Nagrinėjant bylÄ Å¾odine tvarka, pareiÅ¡kėjas pateikė skaičiavimus, kaip nurodė pagrįstus pirminiais apskaitos dokumentais, jog pradelstos skolos 2016-12-31 tiekėjams sudarė 27473,2 Eur.Atsakovo atstovas pripažino,jog skaičiavimai tikslÅ«s ir dėl jų pastabų neteikė,todėl teismas remiasi Å¡iuo faktų pripažinimu ir pagal juos daro iÅ¡vadas( CPK 187 straipsnis).

Pradelstų įsipareigojimų ir apskaityto balanse turto santykis leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog 2016 m. pabaigai įmonė jau buvo nemoki, nes pradelstos skolos (27473, 20 Eur) virÅ¡ijo pusę apskaityto turto ( 36738 Eur : 2 ). Aukščiau jau cituota kasacinė praktika, kad jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto, tačiau aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbÅ«t nemoki, savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto.Teismo vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju tai,jog įmonei tapus nemokia 2016 m. pabaigoje , jos vadovas tik 2017 m. rugsėjį inicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , o iki tol vykdė veiklÄ , savaime nereiÅ¡kia tyčinio bankroto siekio.

Taip sprendžiant atsižvelgiama į tÄ ,jog įmonės buhalterinės apskaitos, kurios duomenų pagrindu iÅ¡ esmės ir sprendžiama dėl tikrosios įmonės turtinės padėties, tvarkymas buvo atliekamas ne pačioje įmonėje, o kitoje pagal sutartį apskaitÄ tvarkančioje bedndrovėje. IÅ¡ VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡o matyti,jog finansinės atskaitomybės už 2016 m., dokumentas datuotas 2017-04-28, centre gautas ir įregistruotas 2017-06-12. Taigi, finansinės atskaitomybės turinys vadovui neabejotinai tapo žinomas 2017 m. gegužės pabaigoje-birželio pradžioje ir jis jau turėjo pagrindÄ vertinti įmonę kaip nebemokiÄ ir imtis veiksmų padėčiai įmonėje pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus taisyti ar inicijuoti bankrotÄ pagal Ä®BÄ® nuostatas.

Ä® teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo vadovas kreipėsi 2017-09-26. Teismo vertinimu, toks keletos mėnesių laikotarpis nuo apibendrintų buhalterinių duomenų parengimo iki bankroto bylos proceso inicijavimo teisme, atsižvelgiant į reikalingumÄ parengti bÅ«tinus dokumentuis, susitarti dėl teisinės pagalbos ir jÄ gauti bei pan., neturi bÅ«ti vertinamas kaip nepateisinamas ir aiÅ¡kiai per ilgas neveikimas bankroto bylai inicijuoti, o veiklos tęsimas nevertinamas kaip siekis bÅ«tent tyčinio bankroto.

Teismas iÅ¡ administratoriaus pateiktų suvestinių apie pradelstas skolas pastebi,jog jose nurodotos skolos apskaitytos pagal 2016 metais iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas-faktÅ«ras. IÅ¡ Detalios tiekėjų informacijos datai 2017-10-23 matosi, jog nuo 2017 m. gegužės pagal pateiktas sÄ skaitas-faktÅ«ras atlikta santykinai nedaug naujų Å«kinių-finansinių operacijų- su AB „Enegijos skirstymo operatorius“- už 1133 Eur, UAB“Hansa flex hidraulika“- už 41,5 Eur, B. K. įmone-už 122,6 Eur,UAB“Elektrum Lietuva“- už 393,5 Eur, UAB“Lagota“-už 133 Eur.Viso apie 1800 Eur ( be skolų darbuotojams).

Teismo vertinimu, tai nevertinama kaip ženklesnės įtakos mokumui turinčios ir galimai tyčinį bankrotÄ rodančios veiklos apimtys. Kai kurie kiti sandoriai ir jų sÄ lygoti atsiskaitymai ,pvz, su buhalterine apskaita tvarkiusia įmone, atstovu advokatu teismo vertinimu nerodo tyčinio bankroto siekio, nes buhalterinės apskaitos tvarkymas bÅ«tinas tiek esant mokiai, tie nemokiai įmonei.Teisininko paslaugų pasitelkimas, siekiant tinkamai inicijuoti bankroto procedÅ«ras,irgi vertinamos kaip pagrįstos iÅ¡laidos įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylÄ Ä¯vykdymui.

Administratoriaus apibendrintas teiginys, jog tokį bankroto siekį rodo nuostolingos veiklos 2017 metais tęsimas, vertinamas kaip nepakankamas tyčiniam bankrotui pripažinti, nes apie jo buvimÄ turi bÅ«ti sprendžiama pagal konkrečių sandorių analizę, jų įtakos įmonės mokumui vertinimÄ . Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto Pagal minėtÄ reglamentavimÄ yra tyčinio bankroto požymis dėl kurio kilo bankrotas tai, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto, įmonės veiklos organizavimas tokiu bÅ«du, kad kreditoriai neteko galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ .

Pasakyta įstatymo formuluotė leidžia spręsti,jog nors Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir yra įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija, tai neatleidžia nuo pareigos atitinkamus veiksmus (mokėjimus) vertinti pagal tyčinio bankroto esminį kriterijų – sÄ moningÄ ( tyčinį) siekimÄ Ä¯monės nemokumo ar nemokios įmonės esminio padėties bloginimo. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tyčiniu bankrotu pripažintini ne bet kokie įstatymo imperatyvÄ dėl mokėjimų eilikÅ¡kumo pažeidžiantys veiksmai, o tik tokie, kuriais iÅ¡ esmės pabloginama įmonės padėtis.

Nemokios įmonės atveju Å¡is esminis pabloginimas reiÅ¡kia reikÅ¡mingos turto dalies iÅ¡ įmonės išėmimÄ , kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Pagal administratoriaus pateiktus lentelėje „Pilnai atsiskaityta su tiekėjais“ duomenis tokiems tiekėjams už paslaugas laikotarpiu nuo 2016-06-30 iki 2017-05-23 sumokėta 23223,83 Eur.Vienok, iÅ¡ Å¡ios sumos, kai vadovui turėjo bÅ«ti aiÅ¡ku apie įmonės nemokumÄ ir jis privalėjo vertinti mokėjimų eiliÅ¡kumÄ ( nuo maždaug 2017 m. gegužės) , pilnai sumokėta yra tik apskaitÄ tvarkiusiai UAB“Apskaita ir buhalterija LT“ ir adv.P.Eigminui ( viso ne daugiau 6434,48 Eur).Ä®vertinant Å¡ių dviejų subjektų teikiamų paslaugų- apskaitos ir teisinės pobÅ«dį, mokėjimo apimtis, tokie nemokios įmonės mokėjimai nevertintini kaip rodantys tyčinio bankroto siekį ar kaip lėmę patį įmonės nemokumÄ ar esmingai pabloginę jau nemokaus juridinio asmens kreditorių interesus.

IÅ¡ lentelės „Pradelstos skolos 2016-12-31 tiekėjams“ matyti, jog su kai kuriais kreditoriais, pateikusiais mokėjimo dokumentus nuo 2016-06-29 iki 2016-12-30, buvo atsiskaityta dalinai- sumokant viso 27473,24 Eur. Paskutinis mokėjimas 377,25 Eur sumai atliktas 2017-08-28( UAB“Iranva“) , kiti mokėjimai atlikti iki 2017-04-12.Taigi, tik mokėjimas UAB“Iranva“ naudai , atliktas po to, kai tapo aiÅ¡ku dėl įmonės nemokumo, rodo vadovo tyčiÄ nesilaikyti mokėjimų eiliÅ¡kumo, aptarto CK 6.9301 straipsnyje, bet dėl jo apimties jis nevertinamas kaip turėjęs esmingesnę svarbÄ kitų kreditorių interesams ir taip sÄ lygojęs tyčinį bankrotÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-02-22 atsakovei UAB “Domdeira” VSDFV taikė priverstinio poveikio priemones, už 2016 m. sausio - vasario mėn. nebuvo sumokėtos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos darbuotojai A. V.. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, jog 2016 m. po kelis mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis darbuotojams, pvz.G. V., A. V. , D. S. , A. L. , L. K.,O. N.-Č.,R. K. ir t.t. Nors įmonė buvo skolinga darbuotojams, tačiau už įsigytas prekes, kurÄ , buvo atsiskaitoma nesilaikant eiliÅ¡kumo.

Vienok, teismo vertinimu, vien Å¡io požymio nustatymas nepakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti. Atsakovas neigia siekęs tyčinio bankroto. Byloje nėra duomenų,jog įmonės darbuotojai, kuriems nebuvo mokėtas darbo atlyginimas (dalinai), o nesilaikant eiliÅ¡kumo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, tai bÅ«tų vertinę kaip ženklų jų turtinių teisių pažeidimÄ ,pats įmonės vadovas nemokėjimu bÅ«tų siekęs įmonės bankroto ar vertinęs tai kaip tyčinio bankroto galimybę.Nenustačius vadovo tyčios į tyčinį bankrotÄ ,ženklaus Å¡ių kreditorių turtinių teisių pažeidimo, iÅ¡vada dėl tyčinio bankroto negalima.

Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindo Pagal šį pagrindÄ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros vertinamas kaip tyčinio bankroto požymis.Jis įstatymu nenustatytas kaip tyčinį bankrotÄ preziumuojantis požytis.

Apeliacinio teismo šioje byloje pastebėta,kad vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, pats savaime nepatvirtina teiginių dėl aplaidaus ir/ ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad įmonės valdymo organas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, bei nėra pakankamas bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu .

PareiÅ¡kėjas netinkamÄ apskaitos tvarkymÄ ( tiksliau jos netvarkymÄ ) argumentuoja tuo,jog jam nebuvo perduota dalis apskaitos dokumentų, vadinasi jų ir nebuvo. Papildomai nurodė, jog pati sutartis su apskaitÄ tvarkiusia įmone buvo ydinga, nes pastaroji dalies dokumentų neiÅ¡saugojo,o tokių galimai neiÅ¡saugotų dokumentų kopijos nebuvo padarytos. Teismo vertinimu, administratorius neįrodė savo teiginio,jog įmonės buhalterinė apskaita buvo reikiamai netvarkoma.Taip pat nenustatyta bÅ«tina tyčinio bankroto atveju vadovo tyčia neperduoti dalies įmonės apskaitos dokumentų bei negalėjimas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Nustatyta, jog buhalterinę apskaitÄ Ä¯monėje pagal sutartį tvarkė UAB“Apskaita ir buhalterija LT“. Å i informavo, kad visus turėtus įmonės dokumentus perdavė bankroto administratoriui,o pastarasis perdavė juos ikiteisminį tyrimÄ atliekančiai FNTT. Tarnyba pranešė teismui,jog tarp jai perduotų įmonės dokumentų yra 2015 m. Didžioji knyga, sÄ skaitų apyvartų žiniaraščiai, kasos registras. 2016 ir 2017 m. Didžiosios knygos su detaliomis sÄ skaitų apyvartomis nepateiktos.

UAB“Apskaita ir buhalterija LT“ pranešė, jog tai buvo duomenys saugomi kompiuterinėje laikmenoje, kurie dėl techninio gedimo neiÅ¡liko. FNNT buvo perduota 2016 m. gaunamų ir iÅ¡raÅ¡omu sÄ skaitų registrai, atlyginimo iÅ¡mokėjimų analizės, 2017 m. avanso apyskaitos, pirkimo-pardavimo operacijų žurnalai, gaunamų ir iÅ¡raÅ¡omų sÄ skaitų registrai ( dalis), vienas kasos knygos lapas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas.Ä®monės vadovas ėmėsi priemonių buhalterinei apskaitai tvarkyti.

Minėta , buhalterinę apskaitÄ pagal sutartį tvarkė UAB“Apskaita ir buhalterija LT“. Byloje nėra duomenų,jog Å¡i bendrovė bÅ«tų atsakovo ar kitų asmenų nurodymų( valia) apskaitÄ tyčia tvarkiusi netinkamai ar sÄ moningai neiÅ¡saugojusi kai kurių jos duomenų. Dalies duomenų bendrovė neiÅ¡saugojo dėl techninio gedimo. Nėra duomenų,jog Å¡is teiginys bÅ«tų klaidinantis ar pats neiÅ¡saugojimas kaip nors įtakotas atsakovo.Tyčinis bankrotas yra įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Taigi akivaizdu, kad sprendžiant dėl tyčinio bankroto teisinę reikÅ¡mę turi įmonės vadovų veiksmai / neveikimas iki iÅ¡keliant bankroto bylÄ . Buvusių įmonės valdymo organų, savininko (savininkų), vyriausių buhalterių etc. pareiga pateikti teismui / perduoti administratoriui įmonės turtÄ , dokumentus, duomenis etc. atsiranda teismui rengiantis nagrinėti bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ ar iÅ¡kėlus tokiÄ bylÄ (Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 1,4 punktai,10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Taigi, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatytus buvusio vadovo veiksmus / neveikimÄ teismas neturi pagrindo vertinti kaip tyčinius veiksmus / neveikimÄ , priežastiniu ryÅ¡iu susijusius su bendrovės nemokumu bei bankroto bylos iÅ¡kėlimu. ReikÅ¡mingu vertinama ir tai,jog netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymas ( dalies jos neiÅ¡saugojimas) turi sÄ lygoti pasėkmes- negalėjimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Å iuo atveju iÅ¡ admnistratoriaus paaiÅ¡kinimų ir jo atliktų skaičiavimų galima spręsti jog ,iÅ¡likus pirminiams apskaitos dokumentams , pavyko nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktÅ«rÄ . Nesant apibendrinančių dokumentų( knygų, sÄ skaitų , registrų suvestinių ir pan.), tai sÄ lygojo papildomus laiko ir sÄ naudų kaÅ¡tus, bet iÅ¡vadas dėl įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktÅ«ros padaryti, apskaičiuoti reikalavimus debitoriams, žalÄ galimai padariusiems asmenims leidžia.

Taigi, nenustačius negalėjimo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipa reigojimų dydžio ar struktÅ«ros požymio, iÅ¡vada apie tyčinį bankrotÄ negalima. Bylinėjimosi iÅ¡laidos Reikalavimas atmestas ir pagal CPK 93 straipsnį atsakovas, kaip asmuo kurio naudai priimtas teismo sprendimas, gali reikalauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Atsakovas teisme nagrinėjant aktualų bylai klausimÄ patyrė 1500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.Jų faktas ir dydis (atstovo pateiktoje sÄ skaitoje įvardytas konsultavimu, procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teisme) patvirtinami pridėtais dokumentais.

Pagal CPK 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nustatant jų dydį , atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumÄ , atstovo darbo ir laiko sÄ naudas, sykiu jos negali bÅ«ti didesnės nei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų apmokėjimo dydžiai.

Nors sÄ skaitoje už teisines paslaugas nėra smulkiau detalizuotas paslaugų turinys, bet, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, parengtų procesinių dokumentų pobÅ«dį ir skaičių, žodinės formos teismo posėdžių skaičių, jų ir bendrÄ proceso trukmę, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog jų dydis nevirÅ¡ija maksimalių rekomenduojamų dydžių, tad yra pagrįstas ir atlygintinas. Vadovaudamasis Ä®monių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 10 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais teismas, n u t a r i a : praÅ¡ymÄ pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Domdeira” (į. k. 304107942) bankrotÄ tyčiniu atmesti.

Priteisti A. V. iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Domdeira”, kodas 304107942, atstovavimo iÅ¡laidų 1500 Eur( vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus). Nustatyti, jog jos turi bÅ«ti sumokėtos iÅ¡ įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant per šį teismÄ . Teisėjas Eigirdas Činka