2013-12-11 Nr. AB-9937-3-61-3-03006-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-920/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03006-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl leidimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. G. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. liepos 29 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. birželio 28 d. leidimo gaminti elektros energiją Nr. LG-2221 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją 2013 m. birželio 28 d. leidime gaminti elektros energiją Nr. LG-2221 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą išdavimo metu, nustatyta tvarka ir sąlygomis; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, žalą, skaičiuojamą po 0,75 Lt/kWh už jai priklausančios neintegruoto tipo saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad yra investuotoja į saulės elektrinę, nukentėjusi dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų. Pareiškėja nesutiko su nurodyta leidimo gaminti elektros energiją dalimi ir prašė priteisti žalą, patiriamą kaip negautos pajamos, kurią sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. skunde aiškiai suformuluoti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodant konkretų turtinės žalos dydį, taip pat pateikti žyminio mokesčio kvito originalą arba banko darbuotojo patvirtintą mokėjimo nurodymo išrašą, taip pat išaiškino, kad, nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Teismas konstatavo, kad paduotas skundas atitinka ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skundo reikalavimas turi būti konkretus ir aiškus, toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir kad jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas ABTĮ 88 straipsnyje. Nustatė, kad vienu iš skundo reikalavimų pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos valstybės turtinę žalą, kurią skaičiuoja po 0,75 Lt/kWh už jai priklausančios neintegruoto tipo saulės elektrinės pagamintą ir parduotą elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Toks pareiškėjos reikalavimas yra nekonkretus, neaišku, kiek pareiškėjos saulės elektrinė yra pagaminusi elektros energijos nuo ginčijamo leidimo išdavimo dienos iki skundo padavimo teismui dienos. Dėl šių priežasčių pareiškėja privalo nurodyti konkretų prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Taip pat išaiškino, kad, vadovaujantis ABTĮ 52 straipsniu, pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Teismas, be to, nustatė, kad ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, išskyrus ABTĮ 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Pareiškėjos atstovas su skundu pateikė nepatvirtintą mokėjimo nurodymo išrašą iš AB SEB banko. Toks išrašas nelaikytinas tinkamu žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja už skundą būtų sumokėjusi žyminį mokestį. Šis skundo trūkumas šalintinas teismui pateikiant žyminio mokesčio kvito originalą arba banko darbuotojo patvirtintą mokėjimo nurodymo išrašą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytinas terminas pašalinti skundo trūkumus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, kartu su priedais grąžinti pareiškėjai bei išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. rugpjūčio 1 d. gautas pareiškėjos skundas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. pašalinti skundo trūkumus: aiškiai suformuluoti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodant konkretų turtinės žalos dydį; pateikti žyminio mokesčio kvito originalą arba banko darbuotojo patvirtintą mokėjimo nurodymo išrašą. Teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas nustatė, kad pareiškėja iki šiol nepašalino teismo nutartyje nustatytų skundo trūkumų, nesikreipė dėl termino pratęsimo nustatytiems trūkumams pašalinti, todėl jos skundą laikė nepaduotu ir, nutarčiai įsiteisėjus, grąžintinu pareiškėjai.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ji (jos atstovai) dėl jos valios nepriklausančių priežasčių neturėjo galimybės laiku, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 21 d., pašalinti skundo trūkumus, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartis jos atstovams buvo įteikta 2013 m. rugsėjo 9 d., jau suėjus terminui, iki kurio turėjo įvykdyti teismo nutartį ir pašalinti joje nurodytus skundo trūkumus.

2. Tiek iš skundo reikalavimo formuluotės, tiek iš skundo argumentų yra pakankamai akivaizdu, kad juo siekiama visiško nuostolių atlyginimo, t. y. status quo situacijos atkūrimo. Skunde išdėstė išsamius argumentus, kodėl teismo reikalaujamo tikslaus nuostolių dydžio, t. y. konkrečios skaitinės išraiškos, apskaičiuoti yra objektyviai neįmanoma. Reikalavimo formuluotė yra visiškai aiški, konkreti ir užtikrina tik realiai patirtos žalos atlyginimą. Vadovaujantis teismo logika, visišką nuostolių atlyginimą galėtų pasiekti tik inicijavusi dar mažiausiai vieną bylą. Sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, reikšdama reikalavimą dėl žalos (negautų pajamų) atlyginimo, taip iš anksto informuodama atsakovus ir teismą apie visus reiškiamus reikalavimus, pateikdama argumentus dėl žalos atlyginimo pagrindų, jos skaičiavimo metodikos, kuri yra visiškai aiški – parduotos elektros energijos kiekis pažeidimo pašalinimo metu padaugintas iš teismo priteistos sumos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundą nutarta laikyti nepaduotu ir, įsiteisėjus nutarčiai, kartu su priedais grąžinti pareiškėjai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama nutartimi pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, motyvuojant tuo, kad pareiškėja iki nutarties priėmimo (2013 m. rugsėjo 2 d.) nepašalino 2013 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartyje nustatytų skundo trūkumų, nesikreipė dėl termino pratęsimo nustatytiems trūkumams pašalinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. skunde aiškiai suformuluoti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodant konkretų turtinės žalos dydį, ir pateikti žyminio mokesčio kvito originalą arba banko darbuotojo patvirtintą mokėjimo nurodymo išrašą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, ir jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad teismui nepriimant pareiškėjo skundo dėl to, jog jis per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kada pareiškėjas gavo nutartį, kuria buvo įpareigotas per nustatytą terminą pašalinti skundo trūkumus.

Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga (b. l. 41–45, 52–54) patvirtina, jog pareiškėjos atstovas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį, kuria ji buvo įpareigota iki 2013 m. rugpjūčio 21 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, gavo 2013 m. rugsėjo 9 d., t. y. jau po termino, iki kurio pareiškėja buvo įpareigota pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Taigi pareiškėja objektyviai neturėjo galimybės nustatytu terminu pašalinti nutartyje nurodytų skundo trūkumų.

Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundą nutarta laikyti nepaduotu dėl to, jog ji laiku nepašalino 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, naikintina, pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde pateikė ir argumentus dėl to, jog, jos nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja turi tikslinti skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodydama, kokią žalą (nuostolius) ji patyrė nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki skundo teismui padavimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose yra pažymėjęs, jog reikalavimas pareiškėjui tiksliai pateikti, kokią žalą (nuostolius) jis patyrė nuo skundžiamo akto priėmimo iki skundo teismui padavimo dienos, yra pagrįstas bei teisėtas (2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-857/2013, 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-870/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-922/2013), todėl pastarasis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodymu pareiškėjai pateikti žyminio mokesčio kvito originalą arba banko darbuotojo patvirtintą mokėjimo nurodymo išrašą. Kartu su skundu pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2013 m. liepos 29 d. vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 10283 (neoriginalaus dokumento kopija) (b. l. 36). Iš šio dokumento matyti, kad 100 Lt žyminį mokestį už pareiškėją sumokėjo advokatų profesinė bendrija Magnusson ir partneriai (kodas 300044462). Tai patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Apeliacinės instancijos teismas paiešką atliko pagal advokatų profesinės bendrijos kodą. Visų šių duomenų pakanka konstatuoti apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė