2024-12-16 Nr. CB-7403-2-68-3-07314-2023-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4411

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07314-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. gruodžio 5 d. paduotu ieškovo V. V. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl 2959 Eur turtinės žalos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai, netenkindami ieškovo reikalavimo atlyginti žalą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalį ir proceso teisės normas dėl įrodymų vertinimo. Atsisakius priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovas liko blogesnėje padėtyje nei prieš pradedant nepagrįstą ikiteisminį tyrimą, tai lėmė, kad bylą nagrinėję teismai taip pat pažeidė CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą visišką nuostolių atlyginimo principą ir bendruosius sąžiningumo, protingumo bei teisingumo (CK 1.5 straipsnis) principus.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl kaltinamojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms, patirtoms baudžiamajame procese, apmokėti atlyginimo iš valstybės lėšų, kai dėl asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu, priimamas teismo išteisinamasis nuosprendis, kuriuo šis asmuo baudžiamojoje byloje yra išteisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165-489/2023), taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje konstatuota, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas, gali būti pripažįstamas nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 35 punktas).

3. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prokuroras neignoravo ultima ratio principo ir pagrįstai inkriminavo ieškovui nusikalstamą veiką.

4. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje cituodamas kasacinio teismo praktiką, ja nesivadovavo ir tokiu būdu nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 38 punktas), kadangi visiškai nevertino byloje esančių duomenų, kad ieškovas išteisintas ne dėl nepakankamų įrodymų ar kitokių priežasčių, tačiau dėl to, kad ieškovo veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos požymių.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-156-614/2020, nepagrįstai ignoravo išteisinamąjį nuosprendį, savo išvadas grindė prielaidomis.

6. Atsakovės veiksmai, priešingai nei nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nebuvo atlikti pakankamai rūpestingai ir atidžiai (baudžiamojoje byloje ieškovas išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymių, kurių nebuvimas iš esmės prokurorui turėjo būti akivaizdus dar iki surašant kaltinamąjį aktą ir bylą perduodant teismui, jei jis būtų atidžiai ir rūpestingai įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo duomenis), o tai sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, ir tenkinti ieškinį visiškai. Ieškovo teisinei gynybai patirtos išlaidos, prokurorui tęsiant baudžiamąjį persekiojimą, nors nusikalstama veika nebuvo padaryta, turėtų būti vertinamos kaip ieškovo tiesioginiai nuostoliai dėl prokuroro aplaidaus tarnybinių funkcijų atlikimo. Prokuroras, surašydamas ieškovo atžvilgiu kaltinamąjį aktą, pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, padarydamas klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, tai lėmė, kad ieškovas nepagrįstai patyrė 2959 Eur dydžio išlaidas teisinei (gynėjo, advokato) pagalbai apmokėti, kurios bylą nagrinėjusių teismų turėjo būti vertintos kaip ieškovo patirta žala.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Molis, Spaičienė ir partneriai“ (kodas 304606009) 67 (šešiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 5 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 2038, kodas ZN79351.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė