6d8b8113-7828-47ef-b607-2f3145540822 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-5054-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-05796-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.21.; 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas D.

A. kreipėsi į teismÄ su skundu ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 22 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-05-20 iki 2015-05-30 buvo patalpintas į LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. 226A, kurioje negalėjo normaliai miegoti dėl to, kad palei lovÄ buvo pravestas Å¡ilumos vamzdis. Å alia Å¡io vamzdžio buvo galima užmigti tik vasarÄ , nes jis buvo Å¡altas. Kamera buvo perpildyta, joje nebuvo įmanoma judėti, tinkamai pavalgyti, nusiprausti, kadangi kameros plotas buvo užimtas gultais, stalu kėdėmis, spintele daiktams susidėti bei sanitariniu mazgu, kuris buvo tik iÅ¡ vienos pusės atitvertas sienele.

Toks kamerų perpildymas neužtikrino pareiÅ¡kėjui privatumo. Pažymėjo, kad kalinimas ypač mažo ploto kamerose Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinamas kaip Europos žmogaus pagrindinių laisvių ir teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimu. PareiÅ¡kėjo teigimu, kalinimas aukščiau nurodytomis sÄ lygomis pažeidė jo garbę ir orumÄ , sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, dvasinę skriaudÄ , psichinių sutrikimų paÅ«mėjimÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , kančias.

PareiÅ¡kėjas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 20 000 Eur.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad bausmės atlikimo metu neoficialiais pareigÅ«nų nurodymais buvo vedžiojamas į pasivaikščiojimo kiemelius nesilaikant nustatytos dienotvarkės, t. y. nepasibaigus pietų metui (13 val. - 13.15 val.), tuo tarpu, kiti nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemelius buvo vedami laikantis dienotvarkės. Dėl to negalėjo tinkamai pavalgyti, o grįžus, maistas jau bÅ«davo atÅ¡alęs. Ä® praÅ¡ymus vesti pasivaikščioti vėliau pareigÅ«nai nereaguodavo.

Be to, norėdamas atlikti gamtinius reikalus, pablogėjus sveikatai ar oro sÄ lygoms, jis negalėjo iÅ¡eiti iÅ¡ pasivaikščiojimo kiemelio anksčiau laiko. PareiÅ¡kėjas nepatenkintas ir pasivaikščiojimo kiemelių įrengimu. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių asfaltuota danga sutrÅ«kinėjusi, duobėta, sienos padengtos kalkėmis. Dėl to plyÅ¡ta avalynė ir tepasi drabužiai. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra įrengta Å¡iukÅ¡lių dėžių, peleninių, durys iÅ¡ vidaus spygliuotos.

Mygtukų iÅ¡kviesti pagalbÄ , esant bÅ«tinybei, nėra. Belsti į spygliuotas duris ranka neįmanoma, o koja beldžiant susigadintų avalynė. Vaikščiojimas aukščiau nurodytomis sÄ lygomis, anot pareiÅ¡kėjo, yra nesaugus. Pasivaikščiojimo suoliukai apgadinti, neuždengti nuo sniego ar lietaus, todėl jais naudotis negalima. Kai kuriuose pasivaikščiojimo kiemeliuose suoliukų apskritai nėra. Pasivaikščiojimo kiemelių stogeliai yra Å¡iferio, kuriame yra Europos SÄ jungoje uždrausto asbesto. PareiÅ¡kėjui sportuojant, asbesto dulkių dalelės patenka į kvėpavimo takus ir kelia didelę rizikÄ sveikatai.

Dėl nesudarymo tinkamų pasivaikščiojimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė iÅ¡gyventais nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, depresija, garbės ir orumo pažeminimu. PareiÅ¡kėjas patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 2 000 Eur (1-4 b. l.).AtsakovÄ Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas nuo 2014-12-12 iki 2015-12-01.

Pažymėjo, kad nuo 2010 balandžio mėn. 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. D. A. asmens įskaitos kortelės kopijų duomenys patvirtina, kad 2014-12-12 - 2014-12-16, 2014-12-18 - 2015-05-12, 2015-05-22 - 2015-06-29, 2015-07-04 - 2015-07-14, 2015-09-05 – 2015-09-08, 2015-09-30 - 2015-12-01 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, o 2014-12-17, 2015-06-30 - 2015-07-03, 2015-07-15 - 2015-09-04, 2015-09-09 - 2015-09-29 neatitiko.

Tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ įstaigos. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Teigė, kad patikrinus dokumentų valdymo sistemÄ , gautų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo D.

A. skundų, praÅ¡omų, pareiÅ¡kimų dėl netinkamų laikymo sÄ lygų ar kitų aplinkybių LukiÅ¡kių TI-K nebuvo gauta.Pabrėžė, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų. Dėl Å¡ių aplinkybių, kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.Nurodė ir tai, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais, visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti.

Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Stalai kamerose pagaminti vadovaujantis protingumo principais, nedidelėje kameroje negali būti didelis stalas. Standartinėse kamerose stalai pagaminti su dviem pasukamomis kėdutėmis.

Daugelis laikomų asmenų naudoja medinę spintelę kaip stalÄ . Tai reiÅ¡kia, kad kameroje, kurios plotas yra apie 8 kv. m ir apgyvendinti 4 žmonės, joje visi gali valgyti tuo pačiu metu atsisėdę - dviese prie stalo, dviese ant lovų prie spintelės.Teigia, kad sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkto reikalavimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Atkreipė dėmesį, kad įstatymuose nėra reglamentuota, jog gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų bÅ«ti įrengtos durelės. LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dėl pareigÅ«nų elgesio paaiÅ¡kino, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 407-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.Dėl pasivaikščiojimo kiemelių detalizavo, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vedami pasivaikščioti suimtieji turi bÅ«ti apsirengę pagal metų laikÄ ir oro temperatÅ«rÄ . Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gali bÅ«ti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytÄ pasivaikščiojimų tvarkÄ .

Pabrėžė, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė bet ne pareiga.Remiantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Pasivaikščiojimo kiemeliai pastoviai valomi, esant bÅ«tinumui visada yra barstomi. Pasivaikščiojimo kiemelių valymo darbus atlieka kiemsargis. Taip pat dalis nuteistųjų padeda tvarkyti LukiÅ¡kių TI-K teritorijÄ , taip pat ir pasivaikščiojimo kiemelius. Pasivaikščiojimo kiemeliai LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡dėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 m2 iki 23,14 m2. II korpuse - 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių kurių plotas yra nuo 34,16 m2 iki 37,40 m2.

III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 m2 iki 31,05 m2. LukiÅ¡kių TI-K Å¡iferio lakÅ¡tais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontÅ«rai. Å iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose yra tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nepavojingi. Atkreipė dėmesį, jog pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieÅ¡ įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“.Atkreipė dėmesį, jog D.

A. savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Skundžiamasis laikotarpis yra pakankamai trumpas. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ .

D. A. reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ atsakovo atstovas traktuoja kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti valstybės (visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų) sÄ skaita. Mano, kad Å¡iuo atveju neegzistuoja nei viena iÅ¡ valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.271 str.).Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su bylos dokumentinės medžiagos rengimu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-14 nutartimi LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusiÄ medžiagÄ dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių.

Å iÄ medžiagÄ , kuriÄ LukiÅ¡kių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtÄ nutartį, be kitÄ ko sudaro viso - 53 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimo Nr. 1039 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytas 0,06 euro (0,22 lito).

Tokiu bÅ«du, atsakovo LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimų, materialinė iÅ¡raiÅ¡ka yra 53x0,06, t. y. 3,18 euro (7-15 b. l.).Skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinus tinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad laikotarpiu nuo 2015-05-20 iki 2015-05-30 jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kameroje Nr. 226A, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis už normÄ , joje truko privatumo, vietos judėti, valgyti, praustis.

Taip pat pareiÅ¡kėjas reiÅ¡kia pretenzijas dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir vedimo pasivaikščioti nesilaikant dienotvarkės.Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 str. pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 str. požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte.

Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6 punktu, kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Pažymėtina, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ kameros plotÄ , skaičiuojant minimalų kameros plotÄ .IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime detalizuotų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių, matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015-05-20 iki 2015-05-21 buvo iÅ¡vykęs į Panevėžio areÅ¡tinę.

PareiÅ¡kėjas 2015-05-22 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 117, kurios plotas - 7,31 m2 (2 asmenys kameroje). Å ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ir 2015-05-23 - 2015-05-24 (1 asmuo kameroje). D. A. 2015-05-25 perkeltas į kamerÄ Nr. 226A, kurios plotas - 5,49 m2 (1 asmuo kameroje). Å ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas vienas ir nuo 2015-05-26 iki 2015-06-01. Visa tai rodo, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu laikotarpiu gyvenamojo ploto norma, nustatyta Ä®sakyme Nr. V-124, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinta.

Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimÄ perpildytoje kameroje yra nepagrįstos. Konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu nėra pagrindo.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo iÅ¡ esmės sieja su kamerų perpildymu. Teismui nenustačius kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui kameroje, pažeidimo, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl privatumo neužtikrinimo atmestini. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ ginčijamo laikotarpio dalį kameroje buvo laikomas vienas.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl negalėjimo miegoti prie Å¡alia gulto įrengto Å¡ilumos vamzdžio yra prieÅ¡taringi. PareiÅ¡kėjas teigė, kad miegoti galėdavo tik Å¡iltuoju metu laiku, kai buvo iÅ¡jungtas Å¡ildymas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo ginčijamas laikotarpis (2015-05-20–2015-05-30) ir patenka į Å¡iltÄ jį metų laikÄ , kuomet Å¡ildymas netiekiamas. Nusiskundimų dėl kamerų įrengimo pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K administracijai nereiÅ¡kė. Dėl Å¡ių priežasčių aukščiau nurodyti pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.Remiantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau mano, jog galimybė pasinaudoti Å¡ia teise jam buvo suteikiama netinkamu laiku ir netinkamomis sÄ lygomis. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius (SVÄ® 29 str. 1 d.). Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (SVÄ® 29 str. 2 d.).

Pasivaikščiojimo teisė Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio nuostatomis yra užtikrinta ir nuteistiesiems.IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 patvirtinta Dienotvarkė, pagal kuriÄ darbo dienomis 06.00 val. numatytas kėlimasis; nuo 06.00 val. iki 06.10 val. – rytinis tualetas, kamerų tvarkymas; nuo 06.10 val. iki 07.00 val. – pusryčiai; nuo 06.30 val. iki 12.30 val. – iÅ¡vedimas į darbÄ , mokytis, sanitariniam Å¡varinimui (duÅ¡as iki 15 min.), pasivaikščioti, pas pareigÅ«nus, socialinius ir psichologinės bei sveikatos priežiÅ«ros tarnybų darbuotojus ir pan., socialinis darbas ir užimtumas; nuo 12.30 val. iki 13.30 val.

– pietÅ«s; nuo 13.30 val. iki 17.30 val. – iÅ¡vedimas į darbÄ , mokytis, sanitariniam Å¡varinimui (duÅ¡as iki 15 min.), pasivaikščioti, pas pareigÅ«nus, socialinius ir psichologinės bei sveikatos priežiÅ«ros tarnybų darbuotojus ir pan., socialinis darbas ir užimtumas; nuo 17.30 val. iki 18.30 val. – vakarienė; nuo 18.30 val. iki 21.30 val. – laisvalaikis, asmeninių kompiuterių naudojimo laikas; nuo 21.30 val. iki 22.00 val. – pasirengimas miegui; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. – miegas (b. l. 92-93).

Taigi, LukiÅ¡kių TI-K suimtiesiems (nuteistiesiems) laikas pasivaikščioti darbo dienomis buvo numatytas du kartus per parÄ : nuo 06.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 17.30 val. Pažymėtina, kad pasivaikščioti gryname ore yra suimtojo (nuteistojo) teisė, bet ne pareiga. Byloje esanti pažyma dėl pareiÅ¡kėjo pasivaikščiojimo gryname ore (94 b.l.) patvirtina, jog minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tokia teisė buvo suteikta. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas teigdamas, kad pasivaikščioti buvo vedamas ne dienotvarkėje nurodytu laiku, t. y. apie 13-13.15 val., nedetalizavo, kokiomis konkrečiomis dienomis taip buvo, nenurodė pareigÅ«nų pavardžių, kurie, anot jo, nesilaikė dienotvarkės, vesdami jį pasivaikščioti.

Be to, jei pareiškėjui netiko pasivaikščiojimo laikas, jis galėjo atsisakyti eiti pasivaikščioti, nes, kaip minėta, tai jo teisė. Kaip matyti iš pateiktų Lukiškių TI-K Nuteistųjų (suimtųjų) išvedimo pasivaikščioti žurnalo duomenų, ginčui aktualiu laikotarpiu būdamas kamerose Nr. 117 ir Nr. 226A, pareiškėjas pasivaikščiojimo teise naudojosi 2015-05-25 13 val. 02 min., 2015-05-26 13 val. 32 min., o 2015-05-22, 2015-05-23, 2015-05-24, 2015-05-27, 2015-05-28, 2015-06-29, 2015-06-30 atsisakė pasivaikščioti (95-108 b. l.).

Nors pareiškėjo pasivaikščiojimo laikas 2015-05-25 sutapo su dienotvarkėje nustatytu pietų metu, tačiau dienotvarkės nesilaikymas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu, kadangi pareiškėjui buvo skirta pietums apie 30 min. Duomenų, kad pareiškėjas atsisakė pasivaikščiojimo teisės pietų metu, nėra. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl pasivaikščiojimo laiko, pareigūnų netinkamo elgesio ar, kad su juo kaip nors išskirtinai buvo elgiamasi.

Teismas atsižvelgdamas į tai, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjo skundo argumentai, kad pasivaikščiojimų kiemeliai yra netinkamai įrengti, nepagrįsti. Pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21–22 punktai, kurie numato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra.

Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferinių kritulių vandens šalinimo sistema. Remiantis Higienos normos HN 76:2010 18.4 punktu, laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kė abstraktaus pobÅ«džio nusiskundimus dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, nesukonkretindamas, kokiuose kiemeliuose jo nurodyti pažeidimai buvo. PareiÅ¡kėjas nenurodė ir aplinkybių, kurioms esant jam buvo iÅ¡kilusi bÅ«tinybė pasinaudoti pagalbos mygtuku, tačiau jis negalėjo ja pasinaudoti, nedetalizavo, kada jis prašė sutrumpinti pasivaikščiojimo kiemelyje laikÄ . Byloje duomenų, apie pareiÅ¡kėjo LukiÅ¡kių TI-K administracijai reikÅ¡tus nusiskundimus dėl pasivaikščiojimo sÄ lygų taip pat nėra.

PrieÅ¡ingai, LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į skundÄ tvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti ir prižiÅ«rimi laikantis aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad vien abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, nepakanka konstatuoti, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija ar jo pareigÅ«nai veikė neteisėtai, todėl Å¡iuo aspektu valstybei civilinė atsakomybė nekyla.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodomo asbesto pastatų konstrukcijose pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktÄ Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakÅ¡tus iÅ¡ asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panaÅ¡ius dirbinius iÅ¡ asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti anksčiau nei įsigaliojo minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimas Nr. 1163, o pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas institucijas, kurios bÅ«tų vertinę, ar asbestas kėlė pavojų, todėl nustatyti pareiÅ¡kėjo teiginių dėl poveikio sveikatai pagrįstumÄ teismas neturi galimybių ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju nėra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Atsakovo atstovas LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡o priteisti jo naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,18 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų kopijų darymÄ .IÅ¡ ABTÄ® 44 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau ABTÄ® 43–45 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-63-49/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, analizuojant ABTÄ® 44 ir 45 straipsnių nuostatas, buvo ne kartÄ pažymėta, kad proceso Å¡alies teisė į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ siejama ne tik su reikalavimu, jog Å¡i Å¡alis bÅ«tų laimėjusi bylÄ , bet ir iÅ¡ dalies su procesinio pobÅ«džio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. proceso Å¡alis, praÅ¡anti priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turi pateikti konkrečius įrodymus, atitinkančius ABTÄ® 57 straipsnio nustatytus reikalavimus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas iÅ¡laidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-135/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-153/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 3,18 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovas realiai 3,18 Eur už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 68 straipsnio 3 dalis. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014).

Dėl nurodytų motyvų, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas kaip nepagrįstas.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo D. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Lietuvos valstybės atstovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėja                                                                                 Ina Kirkutienė