6d8a7aaf-934c-4e6c-93e4-b3401c7189fe · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                         Civilinė byla Nr. e2-1325-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01911-2013-3                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 72.; 109. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.

Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovo G. Å . ir atsakovės R. Å . praÅ¡ymas dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-415-569/2015, nagrinėjamoje pagal ieÅ¡kovo G. Å . ieÅ¡kinį atsakovams R. Å ., V. Å . ir bankrutavusiai V. Å . individualiai įmonei dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo. Teisėja n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. Å . kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės R.

Å . be pagrindo įgytÄ turtÄ â€“ 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas). Å iaulių apylinkės teisme 2014-06-05 buvo gautas ieÅ¡kovo ir atsakovės praÅ¡ymas patvirtinti 2014-06-05 taikos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė sutiko perleisti ieÅ¡kovui ginčo žemės sklypÄ bei patvirtino, kad ieÅ¡kovas jai yra sumokėjęs 4 000 Lt. Trečiasis asmuo bankrutavusi V. Å . individuali įmonė nesutiko su ieÅ¡kovo ir atsakovės R.

Å . praÅ¡ymu dėl taikos sutarties patvirtinimo, nurodydamas, kad sudaryta taikos sutartis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei vieÅ¡ajam interesui. Å iaulių apylinkės teismas, nustatęs, kad V. Å . individualiai įmonei 2009-09-02 buvo iÅ¡kelta bankroto byla Nr. B2-46-154/2014 ir R. Å . Å¡ioje bankroto byloje Å iaulių apygardos teismo 2010-06-01 nutartimi buvo įtraukta bendraatsakove, 2014-06-18 nutartimi sustabdė civilinę bylÄ Nr. 2-3109-772/2014 ir perdavė jÄ nagrinėti Å iaulių apygardos teismui, nagrinėjančiam V.

Å . individualios įmonės bankroto bylÄ Nr. B2-46-154/2014. Å iaulių apygardos teismas 2014-07-04 nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimÄ , jÄ pridėjo prie atsakovo V. Å . individualios įmonės bankroto bylos bei nustatė, kad Å¡ioje byloje bankrutavusi V. Å . individuali įmonė bei V. Å . laikomi bendraatsakoviais. Be to, Å iaulių apygardos teismas 2014-09-03 protokoline nutartimi nutarė palikti nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2014-07-04 nutartimi nustatytÄ bankrutavusios V. Å . individualios įmonės bei V.

Å . procesinę padėtį ir juos laikyti bendraatsakoviais. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Å iaulių apygardos teismas 2015-05-06 nutartimi atmetė ieÅ¡kovo G. Å . ir atsakovės R. Å . praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad taikos sutartis buvo sudaryta ir pasiraÅ¡yta tik ieÅ¡kovo G. Å . ir atsakovės R. Å ., o byloje yra trys atsakovai – R. Å ., V. Å . ir bankrutavusi V. Å . individuali įmonė. Teismo vertinimu, nesant visų atsakovų sutikimo sudaryti taikos sutartį, tokia sutartis negali bÅ«ti tvirtinama.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo bankrutavusios V. Š. individualios įmonės atstovas bankroto administratorius yra pareiškęs savo nuomonę dėl šios taikos sutarties sudarymo ir nurodęs, kad nesutinka sudaryti tokios taikos sutarties. Kadangi vienas iš atsakovų byloje yra bankrutavusi V. Š. individuali įmonė, prašoma patvirtinti taikos sutartis, teismo vertinimu, gali pažeisti šios įmonės kreditorių interesus, nes taikos sutartimi atsakovė R. Š., kuri taip pat yra bendraatsakovė ir V.

Å . individualios įmonės bankroto byloje, sutinka perleisti ieÅ¡kovui nuosavybėn ½ ginčo žemės sklypo. Tokiu atveju patvirtinus taikos sutartį ir bylÄ nutraukus, jos neiÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės, gali bÅ«ti pažeistas ir vieÅ¡asis interesas – bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas G. Å . atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015-05-06 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti 2014-06-05 taikos sutartį.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Atsižvelgus į dispozityvumo principÄ , pagal kurį ieÅ¡kovas pats sprendžia, kokiems asmenims ir kokius materialaus pobÅ«džio reikalavimus reikÅ¡ti (CPK 13 str.), teismas be apelianto sutikimo neturėjo teisės savo iniciatyva įtraukti į bylÄ bendraatsakovius bankrutavusiÄ V. Å . individualiÄ Ä¯monę ir V. Å .. IeÅ¡kovas nagrinėjamoje byloje yra pareiÅ¡kęs reikalavimÄ tik atsakovei R. Å . dėl jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio (paveldėto) turto.

Kitų bendraatsakovių suinteresuotas bylos baigtimi apsiriboja jų siekiu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus, o teismų praktikoje bylose dėl turto kreditoriai įtraukiami į procesÄ trečiaisiais asmenimis, o ne atsakovais. Nepagrįstas asmenų įtraukimas į bylÄ atsakovais negali bÅ«ti pagrindu Å¡ių asmenų procesinį elgesį laikyti kliÅ«timi taikos sutarčiai patvirtinti. Aplinkybė, kad jau po taikos sutarties pasiraÅ¡ymo ir pateikimo teismui tvirtinti teismas savo iniciatyva, nesant tam pagrindo (CPK 43 str. 1 d.) ir nesant apelianto praÅ¡ymo bei sutikimo (CPK 43 str. 2 d.), įtraukė į bylÄ kitus atsakovus, kurie nėra pasirašę taikos sutarties, nedaro taikos sutarties negaliojančia ar prieÅ¡taraujančia imperatyvioms teisės normoms.

Tai, jog taikos sutarties nėra pasirašę visi atsakovai, nėra kliÅ«tis teismui jÄ patvirtinti. Vadovaujantis CPK 44 straipsnio 3 dalimi, taikos sutarčiai sudaryti bÅ«tinas visų bendrininkų (bendraieÅ¡kių arba bendraatsakovių) sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie veiksmai yra atliekami nevirÅ¡ijant reikalavimų ar įsipareigojimų. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1778/2013). 2014-06-05 taikos sutartimi atsakovė R.

Å . nevirÅ¡ijo jai pareikÅ¡tų reikalavimų bei prisiimtų įsipareigojimų, susitardama su apeliantu dėl ginčo dalyko, atsižvelgiant į tai, kad kitiems bendraatsakoviams reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti, o taikos sutartimi nebuvo nustatyta jiems įpareigojimų. Tuo tarpu teismas nepagrįstai suvaržė proceso Å¡alių dispozityvumo principu paremtÄ teisę bylÄ baigti taikos sutartimi.Skundžiamoje teismo nutartyje iÅ¡dėstyti teismo motyvai iÅ¡ esmės paneigia bylos, kurioje dalyvauja bankrutavusi įmonė, Å¡alių teisę bylÄ baigti taikiai ar atsakovo teisę pripažinti ieÅ¡kinį, nors tokio draudimo teisės aktai nenumato.

Ginčas byloje vyksta dėl atsakovės R. Å . vardu registruoto nekilnojamojo turto, tiek ieÅ¡kovas, tiek nurodyta atsakovė pripažįsta aplinkybes, kad ½ ginčo žemės sklypo priklauso ieÅ¡kovui ir yra jo nuosavybe, o turto perleidimas yra tik formalumas, paÅ¡alinsiantis buvusį ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ . Bankrutavusi įmonė neturi reikalavimo teisės į ieÅ¡kovui priklausantį turtÄ , turintį jam ypatingÄ asmeninę vertę, nors formaliai Å¡is turtas ir registruotas atsakovės R.

Å . vardu. Be to, bankrutavusios įmonės kreditoriai neturi pirmenybės teisės patenkinti savo reikalavimus, lyginant su ieÅ¡kovu.Atsakovė R. Å . nebankrutuoja, todėl nėra aiÅ¡ku, kodėl bylÄ nagrinėti perėmė Å iaulių apygardos teismas. Taigi Å¡iuo atveju buvo pažeistas teismingumas, dėl ko yra absoliutus bÅ«simo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Atsakovas bankrutavusi V. Å . individuali įmonė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (t. 2, b. l. 40-47) praÅ¡o jį atmesti ir palikti nepakeistÄ skundžiamÄ teismo nutartį.

AtsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:V. Å . individualios įmonės bankroto byloje jau nustatyta, kad bankrutavusios įmonės turto, iÅ¡ kurio galėtų bÅ«ti tenkinami Å¡ios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai, nėra, Å¡iuo metu jau yra areÅ¡tuotas ir parduodamas iÅ¡ varžytynių ginčo žemės sklypas, priklausantis atsakovei (ir bendraatsakovei bankroto byloje) R. Å . asmeninės nuosavybės teise. Bankrutavusios įmonės neįtraukus bendraatsakoviu nagrinėjamoje byloje, bÅ«tų užkirstas kelias bankroto administratoriui, ginančiam Å¡ios įmonės kreditorių interesus, ginčyti ieÅ¡kovo, atsakovės bei teismo veiksmus, dėl ko kreditorių reikalavimai galėtų likti nepatenkinti, ieÅ¡kovui su atsakove sudarius taikos sutartį, pagal kuriÄ Å¡iam už simbolinę kainÄ bÅ«tų perleistas ginčo žemės sklypas.

Å iaulių apygardos teismo 2014-07-04 nutartis, kuria bankrutavusi V. Å . individuali įmonė ir V. Å . buvo įtraukti bendraatsakoviais nagrinėjamoje byloje yra teisėta, o dėl jos teisėtumo jau yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015-01-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-75-186/2015.Taikos sutartimi buvo susitarta, jog ieÅ¡kovas už perleistÄ Â½ dalį ginčo žemės sklypo sumoka savo seseriai (artimam giminaičiui), atsakovei R. Å ., 1 145,48 Eur (4 000 Lt), o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Å¡io žemės sklypo vidutinė rinkos vertė sudaro 35 400 Eur.

Toks sandoris kelia pagrįstų abejonių dėl sandorį sudariusių Å¡alių sÄ Å¾iningumo bei ženkliai sumažina atsakovės R. Å . turto mastÄ (CK 6.67 str.). Be to, siekiant iÅ¡saugoti nepakitusiÄ bankrutavusios įmonės savininkų turtinę padėtį iki turto realizavimo bankroto procedÅ«rų metu pabaigos, Å iaulių apygardos teismas ginčo žemės sklypo atžvilgiu pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tavo ginčo žemės sklypÄ . Taigi atsakovė R. Å . neturėjo teisės laisvai disponuoti Å¡iuo savo turtu ir perleisti jo kitam asmeniui, todėl sudaryta taikos sutartis pažeidžia CPK 18 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ (CK 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.;

Ä®BÄ® 14 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).V. Å . individualios įmonės bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas 2010-06-01 nutartimi Å¡ioje byloje bendraatsakove įtraukė ir įmonės savininko sutuoktinę R. Å ., atsižvelgęs į tai, kad individualios įmonės savininko atsakomybė pagal įmonės prievoles yra subsidiari, bei į tai, kad individuali įmonė V. Å . individualios įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu buvo preziumuojama kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Taigi atsakovė R. Å . yra atsakovė jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios individualios įmonės bankroto byloje. Tais atvejais, kai bankroto byla iÅ¡keliama individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikÅ¡ti Ä®BÄ® nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu asmeniu, - buvo sudarytas sandoris, iÅ¡ kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Å iuo atveju ieÅ¡kovas neatsižvelgė į aukščiau nurodytas taisykles ir pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei R.

Å . ne V. Å . individualios įmonės bankroto byloje, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimÄ Å iaulių apylinkės teisme ir perdavė jÄ nagrinėti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , atsisakyta patvirtinti taikos sutartį, nepasiraÅ¡ytÄ visų byloje dalyvaujančių atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje Å¡alys gali baigti bylÄ taikos sutartimi. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį, teismas netvirtina Å¡alių taikos sutarties, jeigu ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikos sutartis – tai Å¡alių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiÅ¡kai priimtinas jų ginčo sprendimo sÄ lygas, taip pat nurodęs, jog taikos sutartimi ne konstatuojami faktai, bet, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų, yra nustatomos tarpusavio teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Å iaulių apygardos teismas 2010-06-01 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-379-154/2010, atsakovę R. Å . įtraukė dalyvauti bendraatsakove bankrutavusios V. Å . individualios įmonės bankroto byloje, taip pat areÅ¡tavo jai nuosavybės teise priklausantį 16,05 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad įregistruotas ginčo žemės sklypo areÅ¡tas, nuo 2010-06-03 apribota disponavimo teisė ir Å¡is apribojimas galioja iki Å¡iol (CPK 179 str. 3 d.).

Turto areÅ¡to aktų registro įstatyme (toliau – TAARÄ®) numatyta, kad turto areÅ¡tas – įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtÄ arba atskirų jos sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieÅ¡kinį, galimÄ turto konfiskavimÄ , taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymÄ (TAARÄ® 2 str. 3 d.; redakcija, galiojanti nuo 2012-07-01), o turto disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtÄ parduoti, kitaip perleisti, taip pat iÅ¡nuomoti, įkeisti arba kitokiu bÅ«du keisti jo teisinę bÅ«klę priverstinis laikinas apribojimas (TAARÄ® 2 str. 7 d.; redakcija, galiojanti nuo 2012-07-01).

IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto darytina iÅ¡vada, kad 2014-06-05, t. y. taikos sutarties tarp ieÅ¡kovo (apelianto) ir atsakovės R. Å . sudarymo metu, ginčo žemės sklypui buvo pritaikytas areÅ¡tas ir uždrausta šį žemės sklypÄ parduoti, kitaip perleisti, taip pat iÅ¡nuomoti, įkeisti arba kitokiu bÅ«du keisti jo teisinę bÅ«klę. Atsakovei R. Å . dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galioja draudimas disponuoti ginčo sklypu, todėl ji negali nei civiliniu sandoriu, tvirtinamu notaro, nei, kaip nagrinėjamos bylos atveju, taikos sutartimi, kuriÄ dar turėtų patvirtinti teismas, perleisti ginčo sklypo kitų asmenų nuosavybėn (TAARÄ® str. 2 str. 3, 7 d., CPK 18 str.;

Taikos sutarties 2.1 p.). Patvirtintus teismui pateiktÄ taikos sutartį, bÅ«tų pažeistos imperatyvios įstatymo normos (CPK 42 str. 2 d., CK 1.80 str.), taip pat paneigtas įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria ginčo objektas areÅ¡tuotas ir uždraustas juo disponavimas, privalomumo visiems asmenims principas (CPK 18 str.). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimÄ , atsisakydamas patvirtinti į bylÄ pateiktÄ taikos sutartį, iÅ¡sprendė teisingai, o prieÅ¡ingi apelianto skundo argumentai, jog taikos sutartis neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nėra pagrįsti.

Tokios apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados nepaneigia ir apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1778/2013), kuri Å¡iuo atveju neaktuali. Apelianto nurodytos ir nagrinėjamos civilinių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Anksčiau nagrinėtoje byloje buvo analizuota skolininkų daugėto atsakomybė būtent šiuo aspektu, t. y. pasisakyta dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos dalies tik iš vieno solidaraus skolininko. Toje byloje taikos sutartimi nebuvo sprendžiama ir dėl areštuoto turto savininko pasikeitimo. Nagrinėjamos bylos atveju ši teisės norma - CK 6.6 straipsnio 4 dalis - aktuali kitu aspektu. Kadangi V. Š. individualios įmonės bankroto byloje buvo preziumuota, kad V. Š. individuali įmonė yra bendroji sutuoktinių V.

Å . ir R. Å . jungtinė nuosavybė, o tai reikÅ¡tų, jog sutuoktinių atsakomybė už individualios įmonės prievolės tokiu atveju bÅ«tų solidari, individualios įmonės kreditoriai, kuriuos atstovauja bankroto administratorius, turėjo teisę pasirinkti iÅ¡ kurio asmens (skolininko) ir kokiÄ Ä¯sipareigojimų dalį iÅ¡ieÅ¡koti (bankrutavusios įmonės, V. Å . ar R. Å .). Todėl Å iaulių apygardos teismo 2010-06-01 nutartimi ir buvo areÅ¡tuotas, tikėtina, R. Å . asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas.

AtskirÄ jį skundÄ nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi V. Å . individualios įmonės bankroto bylos medžiagos ir negali spręsti, ar Å¡i įmonė (ne)buvo Å¡eimos verslu, negali vertinti sutuoktinių prievolių bendrumo. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-12-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, pakeitė iki tol egzistavusiÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , pagal kuriÄ individualios įmonės buvimo Å¡eimos verslu faktas buvo preziumuojamas ir iÅ¡ individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės savaime pripažintos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įmonės buvimo Å¡eimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktÄ turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įmonės savininko sutuoktinio turto; jeigu kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip Å¡eimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles apskritai neatsiranda (CPK 178 str.).

Visos Å¡ios aplinkybės, įskaitant turto areÅ¡to ginčo turtui taikymo pagrįstumas, kuris sudaro teisines kliÅ«tis patvirtinti apelianto ir atsakovės pasiraÅ¡ytÄ taikos sutartį, turi bÅ«ti įrodinėjamos bÅ«tent bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja apelianto atskirojo skundo argumentų dėl atsakovų V. Å . ir bankrutavusios V. Å . individualios įmonės įtraukimo bendraatsakoviais Å¡ioje civilinėje byloje, kadangi paminėtas klausimas buvo iÅ¡spręstas ne skundžiama teismo nutartimi, o Å iaulių apygardos teismo 2014-07-04 raÅ¡ytine nutartimi ir to paties teismo 2014-09-03 protokoline nutartimi (CPK 320 str., 338 str.).

Pažymėtina, kad negali bÅ«ti paduodamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismo iniciatyva įtraukti į bylÄ nauji bendraatsakoviai. Nesutikimo su tokia teismo nutartimi (nutartimis) motyvus apeliantas galės iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde, kurį turės teisę pareikÅ¡ti dėl teismo procesinio sprendimo, priimto Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės (CPK 334 str. 1 d., 3 d.), ir tokia apelianto teisė jam jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-75-186/2015.

Apeliantas savo skunde nurodo ir tokį argumentÄ , kad nagrinėjant bylÄ buvo pažeistos teismingumo taisyklės, todėl egzistuoja absoliutus bÅ«simo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Su tokiu skundo argumentu taip pat negalima sutikti. Pirma, galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje dar nėra priimtas, be to, aukÅ¡tesnės pakopos teismas, konstatavęs, kad byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, jam perduota neteisėtai, nutartimi jÄ gali perduoti nagrinėti pagal teismingumÄ (CPK 35 str. 1 d.).

Antra, civilinė byla pagal ieÅ¡kovo G. Å . ieÅ¡kinį atsakovei R. Å . iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo buvo perduoda nagrinėti Å iaulių apygardos teismui ne skundžiama teismo nutartimi, o įsiteisėjusia Å iaulių apylinkės teismo 2014-06-18 nutartimi (t. 1, b. l. 75), kurios ieÅ¡kovas (apeliantas) neskundė, o pagal CPK 35 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui, byloje priimti teismų sprendimai ir nutartys negali bÅ«ti naikinami tuo pagrindu, kad teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ pažeisdamas teismingumo taisykles.

Ir trečia, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų reglamentavimÄ , rÅ«Å¡inio ar iÅ¡imtinio teismingumo taisyklių pažeidimas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.) nuo 2011-10-01 nebėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas praÅ¡ymo dėl taikos sutarties patvirtinimo, priėmė teisingÄ ir teisėtÄ nutartį. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                 Dalia Kačinskienė