2021-06-23 Nr. AB-14463-3-61-3-04261-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3055-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04261-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (Y. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. V. (Y. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Norlida” dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. (15/5-3) 50U-05110 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Pareiškėjas 2020 m. spalio 21 d. gavo Migracijos departamento Sprendimą, kuriame nurodyta, jog yra naikinamas jo turimas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas, leidimas laikinai gyventi). Leidimas panaikintas dėl to, kad UAB „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020 (toliau – ir teismo nutarimas) pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda.

1.2. Visgi pareiškėjo darbdavys, t. y. Bendrovė, nėra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams. Baustas yra tik buvęs juridinio asmens vadovas.

1.3. Pareiškėjui leidimas buvo išduotas anksčiau, negu Bendrovės vadovas padarė administracinį nusižengimą, todėl, vadovaujantis teismų praktika, šis pažeidimas negali turėti įtakos jau nusistovėjusiems (įsigaliojusiems) teisiniams santykiams ir turi būti laikomasi lex retro non agit (liet. įstatymas negalioja atgal) principo.

1.4. Migracijos departamento Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, kadangi Migracijos departamento Sprendimas pagrįstas teismo nutarimu, kuris priimtas trečiojo asmens atžvilgiu, ir šio nutarimo priėmimui ir (ar) pačio pažeidimo padarymui pareiškėjas negalėjo turėti įtakos. Tačiau pareiškėjo darbdavio vadovo padarytas administracinis nusižengimas daro įtaką jo teisėms ir pareigoms.

1.5. Migracijos departamento Sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, kadangi naikinamas leidimas daro įtaką ne tik pareiškėjui, bet ir Bendrovei, nes netekusi darbuotojų įmonė nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų ir greičiausiai taps nemokia.

1.6. Bendrovės vadovo padarytas administracinis nusižengimas, kurio pagrindu panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, yra netyčinis ir itin formalus. Darbo sutartis su pareiškėju, kurio darbas pripažintas nelegaliu, buvo sudaryta bei jis turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, dėl to valstybei bei jos saugomiems interesams žala nebuvo padaryta. Tai tik dar kartą patvirtina visos šios situacijos ir jos pasekmių neproporcingumą, kadangi dėl formalaus pažeidimo padarymo skiriamos kelios itin griežtos sankcijos: 1) Bendrovės vadovui paskirta piniginė bauda; 2) Bendrovės darbuotojams naikinami leidimai gyventi Lietuvoje; 3) Bendrovė netenka teisės ne tik įdarbinti naujus darbuotojus iš trečiųjų šalių, bet ir netenka jau esamų užsienio valstybių darbuotojų, o dėl atitinkamos specialybės darbuotojų stygiaus Lietuvoje greičiausiai neras kitų darbuotojų Lietuvoje ir taps nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų, kurių vertė siekia virš 1 600 000 Eur.

2. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. nėra pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir (ar) leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir (ar) išduotas leidimas laikinai gyventi. Toks Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiškinimas prieštarautų Įstatymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

2.2. Tai, kad administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą, todėl ginčijamas Sprendimas priimtas pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių. Aplinkybė, kad administracinė nuobauda buvo skirta darbdavio atstovui, kaip fiziniam asmeniui, taip pat nepaneigia ginčijamo Sprendimo teisinio pagrindo.

2.3. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui. Teisės aktų, kuriuose būtų nustatyta tokia pareiga Migracijos departamentui, nenurodė ir pareiškėjas. Be to, byloje nėra ginčo, kad Bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl Bendrovė privalo prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl kylančių teisinių pasekmių UAB „Norlida“, kurie, beje, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.

2.4. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, pagrįstas surinktais duomenimis.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Ukrainos pilietis. Pareiškėjas 2020 m. vasario 17 d. tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Norlida“, Migracijos departamento Telšių skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamento Telšių skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. kovo 18 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. 2020 m. kovo 19 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2022 m. kovo 19 d. Teismo nutarimu Bendrovės direktorius D. V. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 000 Eur bauda. Minėtas teismas nustatė, kad Bendrovės vadovas pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes žinodamas, kad užsieniečiui (Baltarusijos Respublikos piliečiui) nėra išduotas leidimas dirbti Bendrovėje, jį įdarbino ir leido dirbti nuo 2020 m. gegužės 28 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Bendrovės vadovas teismo nutarimo neskundė, baudą sumokėjo 2020 m. rugsėjo 10 d. Migracijos departamentas 2020 m. spalio 21 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu, t. y. UAB „Norlita“ vadovą pripažinus kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrus jam 1 000 Eur baudą.

6. Teismas pažymėjo, kad D. V., būdamas Bendrovės vadovu, nubaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, t. y. Bendrovės vadovas veikė ne pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį. Nors pareiškėjas Bendrovėje dirbo teisėtai ir apie jo įdarbinimą buvo tinkamai ir laiku pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui, tačiau Bendrovės vadovui pažeidus teisės aktų imperatyvius reikalavimus ir padarius administracinį nusižengimą, Įstatymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės kilo ir pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad D. V. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Iš teismo nutarimo turinio akivaizdu, kad D. V. administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kilo kaip darbdaviui (tuometiniam Bendrovės vadovui) už nelegaliai dirbantį asmenį. Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu kilusioms neigiamoms teisinėms pasekmėms neturi įtakos faktas, jog Bendrovės vadovas, kuriam paskirta minėta administracinė nuobauda, vėliau pasikeitė. Aplinkybė, kad leidimas pareiškėjui buvo išduotas dar prieš tai, kai Bendrovės vadovas nebuvo baustas už administracinį nusižengimą, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės ir nepažeidžia pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugos principo bei teisingumo ir protingumo kriterijų.

7. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jis ir jo darbdavys neatliko neteisėtų veiksmų, dėl nesutvarkytų dokumentų kalta UAB „Megadarbas LT“. Iš teismo nutarimo matyti, kad UAB „Norlida“ dirbo Baltarusijos Respublikos pilietis S. K., su juo buvo sudaryta darbo sutartis, apie šio asmens įdarbinimą informuota VSDFV teritorinis skyrius, jis turėjo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, suteikiantį teisę dirbti UAB „Furitas“, o ne UAB „Norlida“. D. V. teismui patvirtino, kad visiškai dokumentai nebuvo sutvarkyti. Nurodė, kad Bendrovė 2020 m. gegužės 25 d. Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą, o likusius dokumentus turėjo paruošti ir pateikti Migracijos departamentui UAB „Megadarbas LT“, tačiau ši bendrovė to nepadarė. Teismas konstatavo, kad Baltarusijos pilietis S. K. UAB „Norlida“ pradėjo dirbti turėdamas kitos įmonės leidimą laikinai gyventi ir kad UAB „Norlida“ vadovas D. V., neįsitikinęs, kad dokumentai yra sutvarkyti, išsiuntė Baltarusijos pilietį į komandiruotę, t. y. S. K. realiai pradėjo dirbti UAB „Norlida“, nors nebuvo išduotas leidimas jam dirbti Bendrovėje. Teismas konstatavo, kad D. V., žinodamas, kad nėra išduotas leidimas S. K. dirbti UAB „Norlida“, įdarbino jį ir leido jam dirbti nuo 2020 m. gegužės 28 d. ir taip pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 22 dalies reikalavimus, kadangi neturėjo leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Taigi Bendrovė atliko neteisėtus veiksmus, veikdama per savo vadovą D. V., tai nustatyta įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Tai, kad pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, jo darbo dokumentai buvo tvarkingi, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (šiuo atveju – leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl Bendrovės vadovo padaryto pažeidimo yra formalaus pobūdžio. Bendrovės vadovas, nesutikdamas su nutarimu, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda dėl nelegalaus darbo, turėjo teisę ANK nustatyta tvarka ir terminais teikti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjęs. Aplinkybės, dėl kurių Bendrovės vadovas teismo nutarimo neskundė, ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

9. Teismas vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog ginčijamas Sprendimas pažeidžia teisėtus lūkesčius, teisingumo ir proporcingumo principus. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas. Nagrinėjamu atveju išnyko būtina sąlyga išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl leidimas ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas. Sprendimas nevaržo pareiškėjo galimybių teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas ir pagrindus.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai, kad Sprendimas Bendrovei sukelia neigiamas pasekmes, kadangi kyla veiklos sutrikimai, apsunkintas finansinių įsipareigojimų vykdymas, kai dėl vieno formalaus pažeidimo taikomos net kelios itin griežtos sankcijos, nepagrįsti. Administraciniai nusižengimai ir migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų. Konstitucinis principas non bis in idem (liet. dvigubo baudimo draudimas) nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn. Migracijos departamento Sprendimas nėra atsakomybės taikymo aktas, tai individualus administracinis aktas. Be to, leidimo laikinai gyventi panaikinimas nelaikytinas nei pareiškėjo, nei Bendrovės nubaudimu. Tai, kad panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jo darbdavys (Bendrovė) galbūt patirs ar patiria tam tikrus nepatogumus ir apsunkinimus, susijusius su veiklos organizavimo ar finansinių įsipareigojimų vykdymu, yra pačios Bendrovės vadovo administracinio nusižengimo padarymo pasekmė, lėmusi atsakovo pareigą priimti ginčijamą Sprendimą.

11. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, nustatęs Bendrovės, kurioje dirbo pareiškėjas, nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė juridinio asmens vadovo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas neturėjo pagrindo priteisti pareiškėjui atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

13. Pareiškėjas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir skunde. Papildomai pažymi, kad teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad tiek Migracijos departamentas, tiek teismas nurodo, jog buvo baustas pareiškėjo darbdavys. Visgi šiuo konkrečiu atveju svarbu yra tai, kad buvo baustas ne pats darbdavys t. y. Bendrovė, o buvęs jos vadovas. Už konstatuotą pažeidimą Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę bausti ne tik pagal ANK, pagal kurį atsakomybė galima tik fiziniam asmeniui, bet ir pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę ir juridiniam asmeniui. Dėl šių priežasčių pareigūnui sprendžiant, kam skirti nuobaudą t. y. ar atsakingam asmeniui ar juridiniam asmeniui (darbdaviui), yra įvertinama, kieno naudai buvo padarytas pažeidimas ir kas už jį yra atsakingas, todėl atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju buvo nubaustas tik Bendrovės vadovas, t. y. ne juridinis asmuo (nors įstatymai tokią galimybę numato), turi būti laikoma, kad pareiškėjo darbdavys yra nebaustas. Taip pat kitas svarbus aspektas yra tai, kad asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, šiuo metu nebedirba Bendrovėje, todėl aplinkybė, kurios pagrindu pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, yra išnykusi. Pareiškėjo teigimu, teismas neatskleidė bylos esmės ir tik paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus bei nepasisakė, kodėl nėra vertinami pareiškėjo argumentai.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Pabrėžia, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriame pareiškėjo skundo argumentai buvo įvertinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas nesutikimo argumentais dėl įrodymų vertinimo ir teisės taikymo ginčo santykiams.

18. Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo pilnai ir atsakė į visus skundo argumentus. Teismo išvados yra aiškios ir pakankamos teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų bei klaidų nėra, todėl nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

20. Dėl teisės taikymo ginčo santykiams pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ginčijamo šioje byloje Sprendimo teisinį pagrindą, numatytą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, – yra nurodęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darnas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019, 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2450-624/2021 ir kt.).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkto a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3048-756/2021).

22. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. V. (Y. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė