6d88a2d6-7e9d-4acc-bf7d-077bfce23583 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-354-898/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53053-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.2.25.4.2.4; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.4; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nukentėjusiajai R.

R., jos atstovei advokatei Laimai Žukauskaitei, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. V. gynėjui advokatui Laimontui GasiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroro L. Gružo ir nukentėjusiosios R. R. ir jos atstovės advokatės L. Žukauskaitės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A.

V., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį laiduotojo P. V. atsakomybei pagal laidavimÄ 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Nukentėjusiosios R. R. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ A. V. priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje – dėl turtinės žalos atlyginimo bylos procesas nutrauktas.

Nukentėjusiosios R. R. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkintas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ A. V. priteista 800 Eur proceso iÅ¡laidų, patirtų dėl advokato teisinių paslaugų jai suteikimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. A. V. 2019 m. gruodžio 15 d. apie 16.54 val. Vilniuje, vairuojamu UAB „A“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas S. gatvės važiuojamosios dalies antra eismo juosta nuo D. gatvės pusės link R. gatvės ir artėdamas prie prieÅ¡ sankryÅ¾Ä su P. V. gatve esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pažeidė Kelių eismo taisyklių 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad, jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, tai yra, vairuojamu automobiliu priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieÅ¡ kuriÄ pradėjo lėtinti važiavimo greitį du priekyje tos pačios krypties gretima pirma eismo juosta važiavę automobiliai, jis važiavimo greičio nesulėtino ir prieÅ¡ perėjÄ nesustojo, kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo, dėl ko važiuodamas vairuojamu automobiliu partrenkė jo važiavimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į pėsčiųjų perėjÄ per S. gatvės važiuojamÄ jÄ dalį ėjusį pėsčiÄ jį M.

C., kuris dėl patirtų sunkių sužalojimų įvykio vietoje mirė. Å ie A. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 5 dalyje. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroras L. Gružas praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendį ir A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trims) metams ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2.1.

Skunde nurodoma, jog netinkamas BK bendrosios dalies normų pritaikymas yra ir tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma, esant pagrindui jÄ taikyti. Todėl, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, neskirdamas baudžiamojo poveikio priemonių, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 2.2. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika skunde pažymima, jog BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ .

Teismų praktika patvirtina, jog Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. 2.3. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino kriterijų, svarbių skiriant BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, o remdamasis tik su A.

V. asmenybe susijusiomis aplinkybėmis apsiribojo deklaratyviu teiginiu, jog nėra teisinio pagrindo skirti kokiÄ nors BK 67 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymima, kad A. V. KET pažeidimo pobÅ«dis leidžia jo veiksmus vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų minėtų taisyklių pažeidimÄ . Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu A. V. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus – 2019 metais iki gruodžio mėnesio sukelto eismo įvykio, A. V. dėl maksimalaus leistino greičio virÅ¡ijimo buvo baustas penkis kartus, vienÄ kartÄ dėl analogiÅ¡ko pažeidimo buvo baustas ir po nusikalstamos veikos padarymo – 2020 metų vasarį.

Prokuroro vertinimu, Å¡ie duomenys charakterizuoja A. V. kaip asmenį, kuris linkęs pažeisti įstatymu įtvirtintus draudimus, byloja apie didelį jo lengvabÅ«diÅ¡kumÄ ir nesuvokimÄ galimų pasekmių bei atsakomybės vairuojant transporto priemonę, kaip didesnį pavojaus Å¡altinį. 2.4. Duomenys apie ankstesnius padarytus KET pažeidimus neleidžia tvirtinti, jog A. V. sukeltas įvykis buvo atsitiktinis. Nors inkriminuojant nusikalstamÄ veikÄ A. V. nebuvo kaltinamas pažeidęs KET reikalavimus, įtvirtinančius draudimÄ virÅ¡yti leistinÄ greitį, tačiau nagrinėjamam eismo įvykiui turėjo įtakos jo lengvabÅ«diÅ¡kas skubėjimas, ignoruojant ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja susidariusiÄ taisyklėse aiÅ¡kiai įvardijamÄ eismo situacijÄ , nepasirenkant jai saugaus greičio. 2.5.

Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju tikslinga laikinai atimti iÅ¡ A. V. teisę dalyvauti transporto eisme ir skirti jam 3 (trijų) metų laikotarpiui BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, kuri bÅ«tų adekvati padarytai nusikalstamai veikai, o galimi nepatogumai laikytini pateisinamais ir savaime iÅ¡plaukiančiais iÅ¡ pačios baudžiamojo poveikio priemonės prigimties. PrieÅ¡ingas sprendimas, neskiriant aptartos baudžiamojo poveikio priemonės, prieÅ¡tarautų teisingumo principui, pasitarnautų nebaudžiamumo ir nepagarbos įstatymui nuotaikų formavimuisi.

Asmuo tokiu atveju dėl savo neteisėtų veiksmų iÅ¡vengtų bet kokio realaus poveikio, tuo pačiu valstybės vardu nebÅ«tų užtikrintas prevencinis tikslas atgrasant nuo veiksmų lengvabÅ«diÅ¡ku elgesiu keliant grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ir gyvybei. 2.6. Prokuroro vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat tikslinga nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. V. papildomai skirti BK 71 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. R. ir jos atstovė advokatė L. Žukauskaitė praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendį: skirti A. V. bausmę susijusiÄ su laisvės atėmimu; priteisti iÅ¡ A. V. nukentėjusiajai R. R. turėtas 2 350 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti, 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme advokato teisinei pagalbai apmokėti, bei 20 000 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo nukentėjusiajai R.

R. 3.1. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė visų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nuosprendyje konstatuota, kad padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau nenurodyta neatsargumo rÅ«Å¡is, neatskleidžiamas jos turinys, nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp padaryto kelių transporto eismo saugumo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių. Pažymi, jog A. V. įvykio metu buvo padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas ir turėjo suvokti, kad jam privalomas ypatingas atidumo ir saugumo sÄ lygų laikymasis pėsčiųjų atžvilgiu bei kelio ženklų ir žymėjimų.

Pėstysis, žuvęs autoįvykyje, buvo atidus ir pareigingas, ėjo tik perėja, kai tuo metu nestabdydamas automobilio, nors kitos transporto priemonės buvo sustojusios praleisti pėsčiÄ jį, A. V. važiavo nuokalne link perėjos. 3.2. Apeliančių teigimu, vertinant A. V. veiksmus, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, o bausmės tikslai Å¡ioje byloje nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Skunde pažymima, kad kaltinamasis A. V. pradėjus bylos nagrinėjimÄ teisme nurodė tikrovės neatitinkančius faktus dėl eismo įvykio. Be to, jis nesiėmė jokių veiksmų, sukėlęs eismo įvykį – greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir policijos pareigÅ«nus iÅ¡kvietė paÅ¡aliniai asmenys. Tik teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusios tardamas paskutinį žodį, tačiau Å¡is nebuvo nuoÅ¡irdus. Pabrėžiama ir tai, jog pirmosios instancijos teismas A. V. neskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise. 3.3.

Skunde nurodoma, jog, įvertinus sukeltus nusikalstamos veikos padarinius, teismo sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra neteisingas – neadekvatus. Pažymima, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos visos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos. Ikiteisminio tyrimo metu ir pradedant nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme kaltinamasis A. V. nebuvo nuoÅ¡irdus ir nurodė, kad M. C. pats iÅ¡Å¡oko į gatvę, nors visi liudytojai, matę eismo įvykį, nurodė, kad M.

C. jau buvo baigęs pereiti pėsčiųjų perėjÄ , kai jį kliudė kaltinamojo vairuojamas automobilis. Teismo posėdžio metu A. V. siekė įrodyti, kad automobilį stabdė, tačiau įvykio liudytojai nurodė, kad automobilis buvo stabdomas po įvykio. Be to, nukentėjusiajai žalÄ atlygino draudimo bendrovė, o A. V. pervedė tik 1 300 Eur. Todėl, apeliančių vertinimu, teismas, vertindamas Å¡ias aplinkybes, buvo Å¡aliÅ¡kas, palaikė kaltinamÄ jį, neatsižvelgdamas į nukentėjusios iÅ¡gyvenimus, praradimÄ , dvasines kančias, vienatvę. 3.4.

Skunde, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog BK 40 straipsniui taikyti nepakanka, jog atitinkamos kategorijos nusikaltimas padarytas pirmÄ kartÄ ir jį padariusio kaltininko asmenybė yra charakterizuojama teigiamai, o pirmosios instancijos teismo atliktas aplinkybių vertinimas, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ , nenuodugnus ir nevisapusiÅ¡kas, kadangi pripažinęs visų BK 40 straipsnyje įtvirtintų bÅ«tinų sÄ lygų buvimÄ teismas apsiribojo vien tik formaliu laidavimo sÄ lygų nustatymu. 3.5.

Nurodoma, jog nukentėjusioji R. R. prašė iÅ¡ A. V. priteisti 20 000 Eur negautų pajamų, kadangi, jeigu jos vyras M. C. bÅ«tų gyvas, ji galėtų pagerinti savo gyvenimo sÄ lygas (gyvena avariniame name), be to, nukentėjusiajai reikalingos lėšos kapų priežiÅ«rai, gydymui, patyrus stresÄ , tačiau Å¡ių aplinkybių teismas nevertino, o susikoncentravo ties kaltinamojo asmenybe. Taip pat nuosprendyje neatskleista, kodėl pirmosios instancijos teismas priteisė ne visas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo A. V. praÅ¡o Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroro L. Gružo ir nukentėjusiosios R. R. bei jos atstovės advokatės L. Žukauskaitės apeliacinius skundus atmesti. 4.1. Nurodo, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu galiojusios administracinės nuobaudos už KET pažeidimus nėra susijusios su inkriminuojamu nusikaltimu, kadangi eismo įvykio metu nebuvo virÅ¡ytas greitis.

Pažymi, kad įgijo teisę vairuoti transporto priemones ir automobilį vairuoja nuo 1978 m. ir per šį 43 metų laikotarpį nebuvo padaręs KET pažeidimų ar su tuo susijusių nusikaltimų, dėl kurių bÅ«tų buvę atimta teisė vairuoti transporto priemonę. 4.2. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas neatsargiÄ kaltės formÄ , objektyviai vertindamas kaltininko asmenybę, pagrįstai nusprendė netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje.

Pabrėžiama, jog prokuroro apeliaciniame skunde nurodomas lengvabÅ«diÅ¡kas skubėjimas Å¡ioje byloje nebuvo nustatinėjamas, byloje yra nustatytos konkrečios aplinkybės, kurios sÄ lygojo pėsčiojo žūtį ir visos jos yra konstatuotos teismo nuosprendyje. 4.3. A. V. vertinimu, prokuroro praÅ¡omos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas bÅ«tų neproporcingas teismo nustatytam nusikalstamos veikos vertinimui ir neigiamai atsilieptų kaltininko tolimesnei darbinei veiklai ir asmeniniam gyvenimui. A. V. yra UAB „A“ direktorius, vykdydamas darbines pareigas turi nuolatos vykti pas tiekėjus, užsakovus ir potencialius klientus dėl sutarčių ir kontraktų sudarymo bei jų vykdymo.

Nurodo, jog gyvena užmiestyje, (duomenys neskelbtini) kaime, buitiniais reikalais automobiliu reikia važiuoti į Vilnių taip pat į Vilnių kasdien į mokyklÄ ir iÅ¡ jos vežioja anÅ«kÄ . Dėl to, neturint teisės vairuoti automobilį, akivaizdžiai nukentės darbinių funkcijų atlikimas ir natÅ«ralių asmeninių poreikių tenkinimas. Kilęs eismo įvykis savaime atgrasė nuo tokių veikų, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisingas ir objektyvus, atitinka teisingumo principus. 4.4.

Atsiliepime pažymima, jog apeliantės R. R. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nepagrįsto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės yra nepagrįsti, nes teismas teisingai ir objektyviai įvertino eismo įvykio aplinkybes ir priėmė teisingÄ ir objektyvų nuosprendį. 4.5. Nurodoma, jog bylos duomenimis nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajai buvo pilnai atlygintina, dalinai buvo atlygintina ir neturtinė žala. Draudimo bendrovė AB „L“ nukentėjusiajai atlygino 16 650 Eur neturtinę žalÄ , A.

V. atlygino 1 350 Eur neturtinės žalos, teismas papildomai priteisė iÅ¡ A. V. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Taigi, nukentėjusiajai R. R. iÅ¡ viso yra atlygintina 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuris yra ženkliai didesnis už teismų praktikoje priteistas neturtinės žalos dydžių sumas tokio pobÅ«džio bylose. 4.6. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. R. neturtinės žalos dydį grindžia tuo, kad Å¡iuo metu ji gyvena avariniame name, jai Å¡iuo metu reikalingos lėšos kapų priežiÅ«rai, gydymui ir kitoms materialinėms iÅ¡laidoms, todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios neturtinės žalos atlyginimÄ , siejamos su materialiomis aplinkybėmis, bet ne su CK 6.250 straipsnyje numatytais neturtinės žalos priteisimo pagrindais, dėl ko Å¡iuo pagrindu tenkinti ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo nėra teisinio pagrindo.

Taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė pagrįstus argumentus, kurių pagrindu nukentėjusiajai priteisė tik dalį atstovavimo išlaidų.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ civilinio atsakovo AB „L“ atstovė vyresnioji teisininkė I. K. praÅ¡o nukentėjusiosios R. R. bei jos atstovės advokatės L. Žukauskaitės apeliacinį skundÄ dalyje dėl 20 000 Eur žalos (nuostolių) priteisimo atmesti. 5.1. Atsiliepime pažymima, kad nukentėjusioji savo ieÅ¡kiniu prašė priteisti tik turtinę žalÄ , susijusiÄ su laidojimo iÅ¡laidomis bei kapavietės sutvarkymu ir neturtinę žalÄ , todėl nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu nukentėjusioji apeliaciniu skundu kelia klausimus dėl turtinės žalos, susijusios su gyvenimo sÄ lygų pagerinimu ir kuo tai grindžia, kadangi byloje nėra jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių duomenų. 5.2.

Nurodoma, jog draudimo bendrovė žalÄ dėl kapavietės sutvarkymo atlygino ? dėl to ginčo byloje nebuvo, duomenų apie papildomas kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidas, dėl gydymo iÅ¡laidų, dėl patirto streso, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teisme Å¡ios žalos pagrįstumo nevertinus ir dėl jos nesprendus, apeliaciniame procese spręsti dėl naujų reikalavimų pagrįstumo nėra jokio teisinio pagrindo.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras L. Gružas, nukentėjusioji R. R. ir jos atstovė advokatė L. Žukauskaitė palaikė savo apeliacinius skundus ir prašė juos tenkinti visa apimti. A. V., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjas advokatas L. Gasiūnas prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro L. Gružo apeliacinis skundas tenkinamas. Nukentėjusiosios R. R. ir jos atstovės advokatės L. Žukauskaitės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų, atsiliepimų į apeliacinius skundus bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tinkamai neindividualizavo nusikalstamÄ veikÄ ir kaltininkÄ charakterizuojančias aplinkybes, o spręsdamas klausimÄ dėl žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atveju nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė visų priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta, tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai neskyrė baudžiamojo poveikio priemonių ir tinkamai neiÅ¡sprendė dėl nusikalstamos veikos atsiradusios turtinė žalos atlyginimo klausimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių veikos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo.

8. Nors nukentėjusioji ir jos atstovė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, nenustatė priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, nenurodė neatsargios kaltės rūšies, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A.

V., liudytojų J. M., G. T. parodymus, eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiÅ«ros protokolus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. M 1352/2019(01), juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ , konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta tai, kad A. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę, priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieÅ¡ kuriÄ pradėjo lėtinti važiavimo greitį du priekyje tos pačios krypties gretima pirma eismo juosta važiavę automobiliai, važiavimo greičio nesulėtino ir prieÅ¡ perėjÄ nesustojo, kad įsitikintų, jog perėjoje nėra pėsčiojo, dėl ko, tęsdamas važiavimÄ vairuojamu automobiliu, partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiÄ jį M.

C., kuris nuo patirtų sužalojimų žuvo. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog A. V., žinodamas KET reikalavimÄ , numatantį, kad jeigu transporto priemonė prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, stabdant tos pačios krypties gretima, pirma eismo juosta važiuojantiems automobiliams, važiavimo greičio nesulėtino ir prieÅ¡ perėjÄ nesustojo, vairuojamÄ automobilį pradėdamas stabdyti tik pėsčiÄ jį pastebėjęs perėjoje, taigi kaltininkas nesuprato savo neveikimo rizikingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET gali sukelti žalÄ kito asmens sveikatai ar gyvybei, tačiau tiek pagal byloje nustatytas objektyvias aplinkybes – pakankamÄ matomumÄ , kitų eismo dalyvių elgesį, tiek pagal savo asmenines savybes – vairavimo staÅ¾Ä , turėjo ir galėjo tai numatyti.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliančių skunde, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes bÅ«tent A. V. padarytas neatsargus KET pažeidimas buvo bÅ«tinoji padarinių – eismo įvykio, dėl kurio žuvo M. C., kilimo sÄ lyga (t. y. nustatyti bÅ«tinieji nusikalstamos veikos požymiai). Nors nuosprendyje tiesiogiai ir nenurodyta neatsargaus nusikaltimo neatsargumo forma, tačiau Å¡ios aplinkybės nurodytos atskleidžiant ir apibÅ«dinant A. V. nusikalstamus veiksmus (kaltininkas veikė neatsargios kaltės – Å¡iuo atveju nusikalstamo nerÅ«pestingumo forma (BK 16 straipsnio 3 dalis)).

Dėl A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

9. Visų BK 40 straipsnyje iÅ¡dėstytų bÅ«tinų sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau teismas, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gautas P. V., A. V. sÅ«naus, praÅ¡ymas perduoti A. V. pagal laidavimÄ jo atsakomybėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad A.

V. pirmÄ kartÄ padarė neatsargų nusikaltimÄ , pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, padaryta turtinė ir dalis neturtinės žalos buvo atlyginta, taigi iÅ¡ esmės egzistavo formalios sÄ lygos spręsti kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ klausimÄ . Å iame kontekste pastebėtina tai, jog apeliantės R. R. ir jos atstovė L. Žukauskaitės apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nustačius, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo atleisti A.

V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ pagrįstumo, o sprendimas dėl baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos, be kita ko, įvertinus bausmės paskirtį, sprendžiamas įvertinus ir BK 40 straipsnio taikymo sÄ lygų visumÄ . Apeliantės pirmosios instancijos teismo sprendimÄ asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ginčija, nurodydamos, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos visos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos, t. y. nenustatyta, kad A.

V. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti (BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai).

10. Vertinant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytÄ sÄ lygÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos gailisi, tai reiÅ¡kia, kad asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, deda pastangas atlyginti žalÄ . Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, jog, privažiavęs ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, pamatė, kad prieÅ¡ jį važiavęs automobilis buvo staiga pristabdytas, po ko prieÅ¡ savo automobilį pėsčiųjų perėjoje pamatė iÅ¡bėgusį žmogų.

Pažymėjo, jog pėsčiasis per perėjÄ ne ėjo, o „gana greitai bėgo“, o jis sureagavęs, staigiai stabdė vairuojamÄ automobilį, tačiau pėsčiasis nespėjo prabėgti ir buvo kliudytas jo automobilio priekinės dalies kaire puse. A. V. pripažino savo kaltę, tačiau teisindamasis pabrėžė, jog eismo įvykio metu pirmÄ ja eismo juosta važiavusio taksi automobilio vairuotojas, privažiavęs pėsčiųjų perėjÄ , stabdė labai staigiai, ko jis nenumatė, taip pat pažymėjo, jog tai jo neatleidžia nuo atsakomybės dėl eismo įvykyje atsiradusių pasekmių.

Tikslinant pastarojo nurodytas aplinkybes A. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog stabdyti pradėjo tik tada, kai pamatė pėsčiÄ jį, t. y. iÅ¡ esmės, kai Å¡is beveik spėjo pereiti keliÄ . Å ie patikslinti A. V. parodymai iÅ¡ esmės atitinka liudytojo J. M. nurodytas aplinkybes, jog jo automobilį iÅ¡ kairės pusės aplenkė antra eismo juosta važiavęs A. V. automobilis, kuris, įvažiavęs į perėjos ribas, priekine dalimi partrenkė perėja ėjusį pėsčiÄ jį.

Nors pastarasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nematė, kada A. V. pradėjo stabdyti automobilio, pažymėjo, kad matė, jog A. V. stabdė, kai „buvo partrenkimas“, kas iÅ¡ esmės atitinka A. V. parodymus, jog stabdyti pradėjo per vėlai, pamatęs pėsčiÄ jį, kai Å¡is jau buvo važiuojamojoje kelio dalyje, pėsčiųjų perėjoje. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. T., parodydama, jog A. V. stabdė bÅ«tent įvykio metu. Taigi, A. V. iÅ¡ esmės davė nuoseklius parodymus apie eismo įvykio aplinkybes, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę, neneigė byloje nustatytų esminių faktų, todėl nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinio skundo argumentu, jog A.

V. nurodė tikrovės neatitinkančius faktus ar siekė išvengti atsakomybės.

11. Pažymėtina ir tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad A. V., sustabdęs vairuojamÄ automobilį, pribėgo prie gulinčio pėsčiojo, Å¡aukėsi pagalbos. Liudytoja G. T. parodė, kad A. V. prašė iÅ¡kviesti medikus, tuo metu ji telefonu jau kalbėjosi su bendrojo pagalbos centro operatore. Pastaroji taip pat nurodė, jog laukiant policijos pareigÅ«nų, ji bendravo su A. V., kuris verkė, sakė, kad užmušė žmogų, savo kaltę pripažino iÅ¡ karto ir jai pareiÅ¡kė, kad „nužudė žmogų“.

Pastebėtina ir tai, jog A. V. nurodė, kad norėjo dalyvauti žuvusiojo laidotuvėse, pagal galimybes atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau jam nebuvo suteikta informacija apie žuvusiojo artimuosius, kÄ iÅ¡ dalies patvirtino ir nukentėjusysis P. C., kuris parodė, jog kaltinamasis per policijÄ bandė susisiekti su juo, bet jis atsisakė. Be kita ko, susiekęs su nukentėjusios advokate, A. V. pervedė žuvusiojo žmonai 1 350 Eur, posėdžio metu nurodydamas, jog galėtų atlyginti 2 000, 3 000 Eur.

Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog A. V. tik teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusios, tardamas paskutinį žodį, kuris, apeliančių vertinimu, nebuvo nuoÅ¡irdus, prieÅ¡tarauja objektyvioms byloje nustatytoms aplinkybėms. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. V. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

12. Konstatuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sÄ lygos buvimÄ , pabrėžtina tai, jog aplinkybė, kad nukentėjusiajai R. R. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ atlygino draudimo bendrovė, neeliminuoja galimybės kaltininkÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi, nepaisant A. V. savanoriÅ¡kai pervėstų lėšų, pastarajam Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės nekilo pareiga atlyginti sukeltÄ Å¾alÄ , nes Å¡i pareiga tenka draudimo bendrovei (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje nustatytos ir kitos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sÄ lygos: yra pagrindas manyti, kad A. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o laiduotojas P. V. vertas teismo pasitikėjimo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog A. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgė į tai, kad A. V. pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ neatsargių nusikaltimų kategorijai, neneigė kaltės, apgailestavo, kritiÅ¡kai vertino padarytÄ nusikaltimÄ , taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu atlygino dalį žalos nukentėjusiajai.

Teismas atsižvelgė ir į A. V. charakterizuojančius duomenis – pastarasis turi pastovų darbÄ , neteistas (t. 2, b. l. 22), baustas administracine tvarka, tačiau daugumÄ paskirtų nuobaudų – sumokėjęs (t. 2, b. l. 23-26). Nustatytos įvykio aplinkybės bei A. V. charakterizuojantys duomenys suteikia pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog A. V. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Pripažįstant P. V. turinčiu teismo pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju buvo atsižvelgta į tai, kad P. V. yra A.

V. sÅ«nus, su kuriuo jis dirba toje pačioje įmonėje, laiduotojas turi aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , neteistas, keletÄ kartų baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas sumokėjo (t. 2, b. l. 101-104), pastarasis iÅ¡reiÅ¡kė kritiÅ¡kÄ požiÅ«ri į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o sukėlęs eismo įvykį A. V. iÅ¡ karto po eismo įvykio skambino bÅ«tent P. V. ir pirmajam pranešė apie įvykį. Taigi, nustatyti pastarųjų glaudÅ«s asmeniniai ryÅ¡iai, laiduotojo charakteristika, jo atskleistas kritiÅ¡kas požiÅ«ris į padarytÄ veikÄ , liudija apie realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, todėl teisėjų kolegija vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog P. V. tinkamas bÅ«ti laiduotoju ir yra vertas teismo pasitikėjimo.

14. Å ių aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ teigti, jog pirmosios instancijos teismas padarė ne formaliÄ , o bylos duomenų visuma pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų buvimÄ , kuri grindžiama bylos aplinkybių analize ir vertinimu, kas paneigia deklaratyviai ginčijamÄ pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Pastebėtina, kad kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nereiÅ¡kia, jog teismas palaikė kaltinamÄ jį, ignoruodamas nukentėjusiosios interesus, kadangi pastarasis ir Å¡iuo atveju nėra atleidžiamas nuo pareigos atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ bei kylančių teisinių padarinių laidavimo metu (BK 40 straipsnio 7, 8 dalis).

Pastebėtina ir tai, kad įvertinus nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei kaltininkÄ charakterizuojančius duomenis Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti sprendžiama ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, kas užtikrintų ir ginčijamų interesų pusiausvyrÄ ir paneigtų nebaudžiamumo jausmÄ . Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

15. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iÅ¡ pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, be kita ko, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Jei skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi bÅ«ti tarpusavyje suderinamos, t. y. paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iÅ¡ jų vykdyti.

16. Kaip pagrįstai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, teismų praktikoje nustatyta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Teismų praktika patvirtina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013), jog Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles;

BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija, įvertinusi A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, t. y. Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ , sukėlusį negrįžtamus padarinius, bei nustatytÄ aplinkybę, jog A. V. 11 kartų baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų – 10 kartų iÅ¡ jų dėl leistino greičio virÅ¡ijimo, už kurį A.

V. buvo nubaustas ir 2019 m. gruodžio 15 d., t. y. po sukelto eismo įvykio, pažymi, jog byloje nustatyti A. V. teisės pažeidimai yra tiesiogiai susiję su jam suteikta specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju siekis eliminuoti galimus kelių eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, sukelti nusikalstamus padarinius, suponuoja pareigÄ A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Å iame kontekste pastebėtina, jog A.

V. atsiliepime nurodomos aplinkybės, kad kaltininkas naudojasi transporto priemone buityje ir darbe, nėra iÅ¡skirtinės ir pakankamos paneigti BK 68 straipsnyje numatytos poveikio priemonės paskyrimo pagrįstumÄ .

17. Pagal nagrinėjamai bylai aktualiÄ BK 68 straipsnio 2 dalies redakcijÄ teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pažymėtina, jog BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“ nuostatų, remiantis kuriomis baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant bylos aplinkybės, apibÅ«dinančias padaryto nusikaltimo pavojingumÄ bei kaltininko asmenybę.

Taigi, įvertinusi aptartÄ padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir pobÅ«dį, sukeltus negrįžtamus padarinius bei atsižvelgusi į kaltininko asmenybę, taip pat ir atsiliepime pabrėžiamÄ aplinkybę, jog A. V. įgijo teisę vairuoti transporto priemones ir automobilį vairuoja nuo 1978 m., teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turėtų bÅ«ti nustatytas 3 (trims) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, kas atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje apibrėžtÄ vidurkį.

Tai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė sukels A. V. tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, jog teisės vairuoti atėmimas prieštarauja teisingumo principui.

18. Taip pat pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 71 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad aukščiau nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ nėra nesuderinamos tarpusavyje, bei į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiÅ¡kos įstatymais ginamų vertybių (žmogaus gyvybės, sveikatos) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, be kita ko, ir aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju pareiga atlyginti nusikalstama veika sukeltÄ tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ tenka draudimo bendrovei, daro iÅ¡vadÄ , jog tikslinga skirti A.

V. baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant artimÄ minimaliam dydį – 40 MGL (2 000 Eur) ir nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminÄ Ä¯mokos sumokėjimui. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis bausmės skyrimo dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

19. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio nuostatomis, teismas privalo iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį, t. y. remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmesti (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje nustatytos visos bÅ«tinos materialios sÄ lygos kilusiai tiek turtinei, tiek neturtinei žalai atlyginti, tačiau pastebi tai, jog pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytÄ Å¾alÄ atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu Å¡ie asmenys pagal įstatymÄ privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ .

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė įstatymo nustatytais atvejais privalo bÅ«ti draudžiama. Å iuo atveju civilinė atsakomybė turi bÅ«ti draudžiama pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Taigi, tokiu atveju iÅ¡ esmės yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , – žalÄ padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, kadangi nustatyta pastarųjų subsidiarinė atsakomybė – vadovaujantis CK 6.254 straipsniu, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

Å ioje byloje A. V. civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta draudiko AB „L“ (t. 1, b. l. 27, 29), kuris 2020 m. balandžio 14 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu buvo įtrauktas civiliniu atsakovu, atstovaujamas įgaliotojo atstovo – bendrovės vyresniosios teisininkės (t. 1, b. l. 81-85). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ (Å¡iai bylai aktuali redakcija) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

– 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Tokiu bÅ«du, tiek 2020 m. vasario 7 d. nukentėjusiosios R. R. civilinio ieÅ¡kinio, kuriuo buvo praÅ¡oma iÅ¡ A. V. priteisti 180 000 Eur dydžio sumÄ neturtinei žalai atlyginti ir 2 437,50 Eur dydžio sumÄ turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 66-68, 69-80), tiek vėlesnių jo patikslinimų – mažinant praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , patenkinimo (nepatenkinimo ar iÅ¡ dalies patenkinimo) klausimas, turėjo bÅ«ti sprendžiamas AB „L“ draudimo sutarties pagrindu, kadangi Å¡iai bendrovei atsirado pareiga atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

21. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. R. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo buvo praÅ¡oma priteisti 180 000 Eur dydžio sumÄ neturtinei žalai atlyginti ir 2 437,50 Eur dydžio sumÄ turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 66-80). PraÅ¡oma priteisti turtinė žala buvo grindžiama patirtomis laidojimo iÅ¡laidomis, neturtinė – dvasiniais iÅ¡gyvenimais, netekta materialine parama. Ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovė „L“ nukentėjusiajai atlygino: 16 650 Eur neturtinės žalos bei 1 525,60 Eur turtinės žalos (t. 1, b. l. 94), iÅ¡ viso nukentėjusiajai pervesdama 18 175,60 Eur (t. 1, b. l. 105; t. 2, b. l. 58, 70).

Teisminio nagrinėjimo metu A. V. nukentėjusiajai R. R. savanoriÅ¡kai atlygino 1 350 Eur (t. 2, b. l. 60), o nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriame nurodoma, jog nukentėjusioji R. R. už kapavietės sutvarkymÄ sumokėjo papildomai 3 420 Eur, civilinis atsakovas – AB „L“ atlygino pastarajai 3 000 Eur kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 108-110). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, jog patirtas iÅ¡laidas draudimo bendrovė atlygino (t. 2, b. l. 121), nurodydama, jog turtinė žala jai yra atlyginta, sumažindama praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį iki 30 000 Eur (t. 2, b. l. 122).

22. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad A. V. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos sunkios neatkuriamos pasekmės, tai, kad nukentėjusioji R. R. su žuvusiuoju buvo susituokusi keletÄ metų, tačiau kartu gyvendavo tik savaitgaliais, bendrai leisdavo atostogas bei tvarkė buitį, nustatė, jog R.

R. dėl jos sutuoktinio mirties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stiprų sukrėtimÄ . Å ių aplinkybių kontekste teismas atsižvelgęs į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai atlygino 18 175,60 Eur (bendrai turtinė ir neturtinė žala), o A. V. į nukentėjusiosios sÄ skaitÄ pervedė 1 350 Eur, nusprendė, kad R. R. praÅ¡omas neturtinės žalos dydis (30 000 Eur) yra neproporcingai didelis, todėl ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ A. V. priteisė 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, draudimo bendrovė ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai atlygino 16 650 Eur neturtinės žalos, A. V. nukentėjusiajai R. R. savanoriÅ¡kai atlygino 1 350 Eur neturtinės žalos, o pirmosios instancijos teismas iÅ¡ A. V. papildomai nukentėjusiajai priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos. Taigi, bendrÄ nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį sudaro – 20 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nukentėjusiosios ir žuvusiojo asmens santykį, jų tarpusavio ryšį bei nustatė teisingÄ nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris atitinka sukeltos žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Priteistos žalos dydis iÅ¡ esmės atitinka teismų praktikoje analogiÅ¡kose bylose priteisiamas sumas (kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4 344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (žr., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018)). Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo nustatytÄ neturtinę žalÄ priteisti iÅ¡ A.

V., kadangi nustatytas žalos dydis nevirÅ¡ijo draudimo sumos ribų, todėl, kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ teko draudimo įmonei (draudikei), tačiau įvertinusi tai, jog, panaikinus priteistÄ neturtinės žalos dydį ar pastarÄ jÄ priteisus iÅ¡ draudimo bendrovės, bÅ«tų peržengtos apeliacinio skundo ribos, pasunkinta civilinio atsakovo (AB „L“) padėtis, nesant A. V. apeliacinio skundo, Å¡ioje dalyje nuosprendį palieka nepakeistu.

23. Teisėjų kolegija pastebi, jog nukentėjusiosios R. R. atstovės apeliacinis skundas dalyje dėl praÅ¡omos priteisti papildomai 20 000 Eur „žalos (nuostolių)“ sumos yra ydingas. Å iuo konkrečiu atveju, turtinės ir neturtinės žalos sÄ vokos skunde yra supainiotos, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas neturtinės žalos dydis, faktiÅ¡kai susijusios bÅ«tent su negautomis pajamomis, nepagrįstai siejamos su neturtine žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje suformuluota turtinės žalos samprata – žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, t. y. negauta nauda, kuria buvo planuota gauti.

Å ioje byloje nebuvo ginčo dėl to, jog nukentėjusiosios praÅ¡oma turtinė žala, susijusi su žuvusiojo laidojimu bei kapavietės tvarkymu, buvo atlygintos – civilinis atsakovas (AB „L“) atlygino pagrįstÄ turtinę žalÄ . Tačiau, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nukentėjusiosios civiliniame ieÅ¡kinyje turtinė žala, pasireiÅ¡kianti negautomis pajamomis, klaidingai buvo tapatinama su neturtine žala, nepagrįstai konstatavo, jog turtinė žala bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiajai atlyginta visiÅ¡kai, bei neiÅ¡sprendęs negautų pajamų atlyginimo klausimo, neturėdamas teisinio pagrindo, nutraukė bylos procesÄ dėl turtinės žalos atlyginimo.

24. Å iame kontekste pastebėtina tai, jog nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka Å¡alims, vis dėlto teismas bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atveju, jeigu egzistuoja procesinis poreikis, turi jÄ patikslinti arba paskirstyti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta, todėl teismas, likdamas neÅ¡aliÅ¡kas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus (plačiau žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235-628/2020).

Taigi, atsižvelgęs į tai, kad žuvusiojo sutuoktinis turi teisę į faktiniais duomenimis įrodytÄ negautų pajamų atlyginimÄ (CK 3.27 straipsnis, 6.284 straipsnis), pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nukentėjusiosios civiliame ieÅ¡kinyje klaidingai kompensuojami lÅ«kesčiai – negautos pajamos, siejamos su neturtine žala, privalėjo bÅ«ti aktyvus, bendradarbiauti su proceso dalyviais, bei imtis visų priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta – tikslinti nukentėjusiosios ieÅ¡kinį, iÅ¡reikalauti praÅ¡omÄ turtinę žalÄ pagrindžiančius duomenis.

Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas A. V. civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimo dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keistinas.

25. Remiantis teismų praktika, sutuoktinis įgyja teisę tik į tÄ Å¾uvusio sutuoktinio pajamų dalį, kuriÄ Å¡is gaudavo realiai (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015), žuvusio sutuoktinio pajamos skaičiuojamos pagal pastarojo darbo užmokestį imant vidurkį už paskutinius 3 mėnesius. Pagal nukentėjusiosios pateiktÄ pažymÄ apie žuvusiojo gautas pajamas tik už paskutinius 3 mėnesius buvo įskaitytos jo 2019 m. gruodžio mėn. pajamos, kuomet įvyko nagrinėjamas eismo įvykis, kas nulėmė ir žuvusiajam gruodžio mėnesį iÅ¡mokėto darbo užmokesčio mažesnį dydį (t. 1, b. l. 23).

Apskaičiuojant sutuoktinio patirtÄ turtinę žalÄ dėl kito sutuoktinio mirties imama ½ dalis apdraustojo pajamų, o esant kitiems iÅ¡laikytiniams, pajamos dalytinos į atitinkamas dalis (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019), todėl bylos duomenimis įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes bei nustačius dar ir tai, kad M. C. prižiÅ«rėjo ir galimai iÅ¡laikė savo motinÄ (past. – nukentėjusysis P. C. parodė, jog M. C. rÅ«pinosi ir finansiÅ¡kai iÅ¡laikė motinÄ ), teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esančių duomenų nepakanka, kad bÅ«tų galima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajai priteistinÄ negautų pajamų dydį.

Taigi, atsižvelgdama į tai, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo bei nustačiusi, jog Å¡ioje stadijoje neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio dydžio, negavusi papildomos medžiagos, kuri turi bÅ«ti iÅ¡tirta teismo posėdžio metu, be kita ko, nepatikslinus civilinio ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, užtikrinant visų proceso dalyvių teisėtus interesus, teisėjų kolegija pripažįsta nukentėjusiajai R. R. teisę į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Dėl proceso išlaidų.

26. Proceso iÅ¡laidų ir jų atlyginimo klausimus reguliuoja BPK 103–106 straipsniai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ioje byloje nukentėjusiosios R. R. atstovė advokatė L. Žukauskaitė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ A.

V. 2 350 Eur nukentėjusiosios iÅ¡laidų už jos atstovavimÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, teisminio nagrinėjimo ir faktinę atstovavimo trukmę, nustatė, jog praÅ¡oma priteisti suma yra neproporcingai didelė, todėl priteistinų iÅ¡laidų dydį sumažino ir nukentėjusiajai iÅ¡ A. V. priteisė 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliančių skunde, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti tik dalį nukentėjusiosios patirtų proceso iÅ¡laidų yra motyvuotas ir teisingas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nedidelė – 2 tomų, bylos apimtis, realios sugaiÅ¡to darbo laiko sÄ naudos, atstovaujant nukentėjusiÄ jÄ , nesudaro pagrindo spręsti, kad praÅ¡oma priteisti 2 350 Eur bylinėjimo iÅ¡laidų suma yra proporcinga ir pagrįsta. PrieÅ¡ingai, bendra proceso trukmė, nagrinėjamos bylos sudėtingumas, kaltininkui pripažįstant kaltę, civiliniam atsakovui atlyginant nukentėjusiosios patirtÄ Å¾alÄ , suteikia pagrindÄ teigti, jog praÅ¡oma suma yra per didelė, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo sumažintina iki 800 Eur.

27. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. R. ir jos atstovė advokatė L. Žukauskaitė praÅ¡o atlyginti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su advokato pagalba – atstovavimu apeliacinės instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys 600 Eur sumokėjimÄ advokatei už jo suteiktas paslaugas.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

29. Å i baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios R. R. ir jos atstovės advokatės L. Žukauskaitės apeliacinius skundus. Nukentėjusiosios R. R. ir jos atstovės advokatės L. Žukauskaitės apeliacinis skundas yra tenkinamas iÅ¡ dalies, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusioji turi teisę į turėtų procesinių iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Nukentėjusiosios proceso iÅ¡laidas sudaro jos atstovavimas Vilniaus apygardos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯vyko vienas teismo posėdis, kuriame dalyvavo ir nukentėjusiosios atstovas, į tai, kad nukentėjusiosios atstovė jos interesus gynė ir pirmosios instancijos teisme, taigi, jog jai gerai buvo žinomos bylos aplinkybės, o baudžiamoji byla nėra didelės apimties, teisėjų kolegija, remdamasi protingumo ir teisingumo principais, daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma, susijusi su patirtomis iÅ¡laidomis advokato pagalbai apmokėti, nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 300 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, n u s p r e n d ž i a: Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Trečiojo skyriaus prokuroro Lino Gružo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nukentėjusiosios R. R. ir jos atstovės advokatės Laimos Žukauskaitės apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , jÄ sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos;

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria bylos procesas dėl nukentėjusiosios R. R. civilio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktas ir pripažinti nukentėjusiajai R. R. teisę į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos patenkinimÄ . KlausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ A. V. nukentėjusiajai R. R. 300 Eur iÅ¡laidų, partirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nuosprendžio nuoraÅ¡Ä iÅ¡siųsti VÄ® „Regitra“. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė