6d885c70-ef77-4319-bbe4-e340ccf11e32 · Kauno apygardos teismas

Baudž. byla Nr. 1-42-530/2017; Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00008-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.2.1.;1.2.14.5.2.1.; 1.2.29.1.3.; 2.3.6.4.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, Dianai Vorvul, Tomui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, civilinio ieškovo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Aidui Mažeikai, kaltinamajam K.

P. ir jo gynėjui Algimantui Kliunkai, kaltinamojo atstovei pagal įgaliojimÄ S. Z., specialistei L. J., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. P. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje; 300 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje; 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ nustatė:

K. P. pagamino netikrus dokumentus ir padarė didelę žalÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pasisavino jo žinioje buvusį Å¡ios bendrovės didelės vertės turtÄ Å¡iomis aplinkybėmis ir veiksmais: jis nuo 2006-11-02 iki 2011-03-17, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigose ir, bÅ«damas kasininku, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 37 str. 10 d. 1 p. ir 9 p. reikalavimus (Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , taip pat kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ ), bÅ«damas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimÄ , pažeisdamas LR Civilinio kodekso 2.87 str. 1 d. reikalavimus (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), 37 str. 5 d. reikalavimus (Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais), bÅ«damas visiÅ¡kai materialiai atsakingas už bendrovės jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumÄ ir tuo laikotarpiu turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu veikdamas prieÅ¡ingais įmonės steigimo tikslams interesais (UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatuose steigimo tikslas yra pelno siekimas), pagamino nenustatytomis aplinkybėmis netikrÄ dokumentÄ , 2010-02-23 paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP, kurioje savo paraÅ¡u patvirtino, kad jis kaip fizinis asmuo tariamai suteikia 205 000 litų paskolÄ UAB „(duomenys neskelbtini)" (pastarosios bendrovės direktorius tuo metu taip pat buvo K.

P.), kuri privalo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2011-02-23, o taip pat pagamino netikrÄ dokumentÄ , 2010-03-26 kasos pajamų orderį CRE Nr.221, kuriame savo paraÅ¡u patvirtino 205 000 Lt tariamÄ priėmimÄ Ä¯ bendrovės kasÄ grynais pinigais pagal paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP. Taip pat Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo juos pateikdamas įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromas nusikalstamas veikas, įtraukė paminėtus dokumentus į buhalterinę apskaitÄ .

Suklastojęs Å¡iuos dokumentus, padarė didelę žalÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau 205 000 Lt į bendrovės kasÄ K. P. neįnešė, o suklastotų dokumentų pagrindu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ liko įpareigota jam sumokėti Å¡iÄ pinigų sumÄ . Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, žinodamas, kad jis 205 000 Lt paskolos pagal 2010-02-23 paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuteikė ir pinigų į bendrovės kasÄ neįnešė, 2010-04-15 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr.228, nurodant pagrindÄ â€žgražinta paskola“ ir 2011-01-28 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr.299, nurodant pagrindÄ â€žpaskolos gražinimas pagal sutartį CRD10/02/23-KP“, patvirtintais jo paties, kaip įmonės vadovo ir kasininko paraÅ¡ais, kaip skolos gražinimÄ pagal sutartį CRD10/02/23-KP iÅ¡simokėjo sau grynais 113670,49 Lt bei laikotarpiu nuo 2010-11-30 iki 2011-04-12 6 (Å¡eÅ¡iais) mokėjimo pavedimais iÅ¡ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke pervedė į savo sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ banke ir 5 (penkiais) mokėjimo pavedimais į savo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, viso sau iÅ¡simokėdamas 148370,49 Lt bei dalį tariamos skolos 3 959,50 Lt sumai padengė pagal aktÄ Nr.R-0330-5 (skolos už monitorių sudengimas pagal aktÄ ).

Viso K. P. pagal suklastotÄ Paskolos sutartį Nr.CRD 10/02/23-KP iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino 152 329,99 Lt (148 370,49+3 959,50) didelės vertės, jo žinioje buvusio UAB “ (duomenys neskelbtini)“ svetimo turto.Tęsdamas nusikalstamus veiksmus jis, nuo 2006-11-02 iki 2011-03-17, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus ir kasininko pareigose, turėdamas pareigÄ veikti atstovaujamos bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13, Nr, VII-1835) 19 str. ir 37 str. reikalavimus, bÅ«damas visiÅ¡kai materialiai atsakingas už bendrovės jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumÄ ir tuo laikotarpiu turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu, žinodamas ir suvokdamas, kad jo žinioje esantis ir jam patikėtas valdyti įmonės turtas (grynieji pinigai ir materialinės vertybės) jam yra svetimas ir jam nepriklauso, veikdamas prieÅ¡ingais įmonės steigimo tikslams interesais (UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatuose steigimo tikslas yra pelno siekimas), pažeisdamas civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d.

įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 2.134 straipsnio „Atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimas“ 1 d. reikalavimus „Atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Tokie sandoriai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu.“2009-2010 metų laikotarpiu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslÄ pasisavinti svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , pagamino netikrÄ dokumentÄ , tai yra paruošė tekstÄ bei atgaline data pasirašė už abi sandorio puses, 2006-11-28 sutartį Nr. CRT) 06/11/28-KP dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos pirkimo pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama jo paties kaip direktoriaus, gauna naudotis iÅ¡ jo kaip fizinio asmens už 688 484,30 litų iki 2010-01-31 susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenÄ , o UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015-10-28 privalo sumokėti davėjui t.y. jam pačiam 688 484,30 Lt, pradedant mokėti nuo 2010-01-31 dienos.

Tačiau susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo (realiai bendrovei nebuvo reikalingumo tokiÄ rinkmenÄ Ä¯sigyti, kadangi atitinkama informacija apie juridinius asmenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponavo pati). Taip pat šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ panaudojo, jį pateikdamas įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2010-02-28 įtraukė į buhalterinę apskaitÄ sÄ skaitoje Nr.203“ Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ K. P., kaip UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorius bei įmonės kasininkas pagal pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ - 2006-11-28 sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP laikotarpiu nuo 2010-03-22 iki 2011-03-23 per 63 kartus sau iÅ¡simokėjo:1) grynais pagal 6 (Å¡eÅ¡is) kasos pajamų orderius, patvirtintus jo paties, kaip įmonės vadovo ir kasininko paraÅ¡ais: 2010-03-22 kasos pajamų orderiu (toliau KPO) Nr.211 iÅ¡simokėjo sau 10000 Lt, 2011-02-10 KPO Nr.302 iÅ¡simokėjo sau 1341 Lt, 2011-02-17 KPO Nr.303 iÅ¡simokėjo sau 1500 Lt, 2011-03-07 KPO Nr.311 iÅ¡simokėjo sau 2600 Lt, 2011-03-15 KPO Nr.312 iÅ¡simokėjo sau 2000 Lt, 2011-03-07 KPO Nr.313 iÅ¡simokėjo sau 2800 Lt. Viso grynais 22841 Lt;2) laikotarpiu nuo 2010-03-23 iki 2011-03-23 per 57 kartus mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB“ (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB“ (duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios banke AB“ (duomenys neskelbtini)“, pervedė viso 88500 Lt, iÅ¡ viso bendrai sau iÅ¡simokėdamas 111 341 Lt, tuo bÅ«du pasisavino šį jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį svetimÄ didelės vertės UAB“(duomenys neskelbtini)“ turtÄ .

Å iais veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje.Be to, K. P. pagamino netikrÄ dokumentÄ ir padarė didelę žalÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , Å¡iomis aplinkybėmis ir veiksmais: t.y., bÅ«damas 2011-03-17 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu nuÅ¡alintas nuo direktoriaus pareigų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Å¡ioje įmonėje jau nedirbdamas, pasinaudodamas jam žinoma ir jo paties suklastota 2006-11-28 sutartimi Nr. CRT) 06/11/28-KP, pagal kuriÄ realiai susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo bei 111 341 Lt nepagrįstai jis sau pagal paminėtÄ suklastotÄ sutartį jau iÅ¡simokėjo, tai yra šiuos pinigus pasisavino, ir bendrovė neva dar liko neatsiskaičiusi su juo už 467 143, 30 Lt, jis su UAB „(duomenys neskelbtini)" tiksliai nenustatytu laiku laikotarpyje nuo 2011-03-17 iki 2011-04-12, apgaulės bÅ«du, tai yra, Å¡ios bendrovės darbuotojams nežinant apie suklastotÄ 2006-11-28 sutartį Nr. CRT 06/11/28-KP ir tai, kad joje numatytas atsiskaitymas su K.

P. yra nepagrįstas, kadangi jis susistemintos juridinių asmenų duomenų rinkmenos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikęs, sudarė ir pasirašė 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2011/04/12-1 pagal kuriÄ už 125 000 Lt jis perleido bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tariamÄ jo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva likusį skolos jam likutį 467 143, 30 Lt sumai. Tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ - 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2011/04/12-1 ir apgaule savo ir kito asmens, tai yra, UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai, įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)" turtÄ , 467 143, 30 litų sumai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuodama tariamÄ teisę su ieÅ¡kiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl 467 143,30 Lt priteisimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Å iais veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.Kaltinamasis K. P. kaltu neprisipažino ir teismui paaiÅ¡kino, kad dėl dokumentų suklastojimo jis galėtų prisipažinti, tačiau dokumentų klastojimo tikslas nebuvo siekis pasisavinti įmonės lėšas.

Įmonės veikloje buvo įprasta praktika sudaryti įvairius sandorius, kurie dažniausiai buvo pasirašomi tik po faktinių įvykių. Duomenų rinkmenos sutarties aspektu, gali paaiškinti tiek, kad jis pats ir perdavė įmonei juridinių asmenų duomenis. Sandoris dėl duomenų perdavimo buvo sudarytas įmonės veiklos pradžioje - 2006 metais. Sandoris buvo koreguotas 2009 ar 2010 metais. Dėl 205000 Lt paskolos sutarties, tai ši sutartis buvo sudaryta, tačiau realiai jokie pinigai įmonei nebuvo pervesti ir taip pat nebuvo perduoti pagal kasos orderį.

Realiai jis tų pinigų negavo, nes sutartis buvo sudaryta tikslu kompensuoti anksčiau įvykusias operacijas vokeliais, mokant neoficialius atlyginimus darbuotojams. Jis sutinka, kad jis realiai neskolino pinigų. Pagal tÄ pačiÄ paskolos sutartį jis pinigų taip pat negavo. Reikalavo iÅ¡ įmonės grÄ Å¾inti tik ta apimtimi, kurie realiai atspindėjo natÅ«raliai susiklosčiusius Å«kinius santykius. Jis įmonei paskolino 100 000 Lt pavedimu, kuriuos gavo iÅ¡ L. G. įmonės. Pavedimas buvo padarytas 100 000 Lt, tačiau operacija buhalterijoje buvo atspindėta taip, lyg jis bÅ«tų paskolinęs 49000 Lt.

Byloje yra dokumentas, iÅ¡ kurio matyti, kad buvo gautas pavedimas iÅ¡ L. G. 100000 Lt ir tÄ pačiÄ dienÄ padarytas pavedimas „(duomenys neskelbtini)“. Suma buvo perskolinta. Ta operacija buvo padaryta tam, kad paslėpti eilinį trÅ«kumÄ pinigų, atsiradusį dėl mokamų neapskaitomų atlyginimų, t.y. 51000 Lt. Nuimdavo grynus pinigus iÅ¡ sÄ skaitos tam, kad iÅ¡mokė darbuotojams atlyginimus vokeliuose. BuhalteriÅ¡kai jie buvo forminami taip, lyg jie buvo dedami į kasÄ . Kasoje kaip ir kaupėsi likutis, kurio faktiÅ¡kai nebuvo.

Tai buvo buhalterės darbas pagal kokiÄ sutartį ir kada reikia kompensuoti. Jis net nežinojo kuriÄ sutartį ji kompensuoja, kadangi ten buvo eilė sutarčių, kurios buvo tikslu pridengti kasos likutį. Taip gavosi, kad jis L. G. įmonei skolingas 100000 Lt., tačiau jam įmonė realiai neskolinga nieko. Jam įmonė skolinga 100000 Lt, plius 2000 Lt palÅ«kanų. „(duomenys neskelbtini)“ vadovu dirbo nuo 2006-08-11 iki 2011 m. kovo mėnesio. PrieÅ¡ tai, nuo 2002 metų dirbo kitoje skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonėje, kurioje jis buvo samdomas darbuotojas.

Pasitaręs su pažįstamu J. G. sugalvojo įsteigti įmonę, kuri užsiimtų skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu. Pastarasis žadėjo padėti. Tam ruoÅ¡damasis jis rinko juridinių asmenų duomenis, tai yra internete nusiurbinėjo juridinių asmenų duomenis, kodÄ , pavadinimÄ . Taip kaupė duomenis. Sukaupęs informacijos įsteigė įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininke tapo mama ir valdė 100 procentų akcijas, nors faktiniais akcininkais buvo L. ir A. G.. IÅ¡ pradžių mama turėjo 100 proc. akcijų, paskui 80 procentų, dar vėliau 20 procentų.

Akcininkais buvo įregistruoti jo mama, V. S., paskui bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, tada „(duomenys neskelbtini)“, tada „(duomenys neskelbtini)“, paskui R. P.. Realiai įmonės akcijas valdė L., A. G. ir jie esminius sprendimus dėl įmonės veiklos priiminėjo. Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad (duomenys neskelbtini) A. G. turėjo parÅ«pinti vienÄ iÅ¡ pagrindinių kontraktų su AB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«simai įmonei, o „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini) įmonė.

Kad nebÅ«tų interesų konfliktų, tuo tikslu ir įmonės akcijas valdė įvairÅ«s asmenys, bet ne G., bent formaliai. Ä®monės kasininkas buvo jis ir buvo prisiėmęs Å¡iÄ atsakomybę. Apie 205000 Lt. paskolos sutartį. Su įmonės akcininkais buvo sutarta, kad taupant įmonės lėšas bus mokami neapskaitomi atlyginimai vokeliuose. Ne visiems darbuotojams buvo mokami atlyginimai vokeliuose. Darbuotojams, kurių darbas nebuvo pririÅ¡tas prie rezultatų, nebuvo mokamas atlyginimas vokeliuose. Dalinimo darbÄ atliko jis.

Be to, G. nurodymu buvo įdarbinami įvairÅ«s asmenys, kurie faktiÅ¡kai jokio darbo neatliko, tai R. P., R. T., R. Ž.. Nors jie nedirbo, bet atlyginimÄ jiems mokėjo. Atlyginimus liepė mokėti L. G., tas liepimas buvo toks, kad buvo taip sutarta. S. R. iÅ¡ esmės buvo deleguota atstovauti visas G. Kauno įmones. Tuo metu, kai jis buvo įmonės vadovas R. nedirbo. S. R. vienu metu valdė ir „(duomenys neskelbtini)“ akcijas per „(duomenys neskelbtini)“. Ji buvo „(duomenys neskelbtini)“ generalinė direktorė, o „(duomenys neskelbtini)“ akcijas valdė „(duomenys neskelbtini)“.

Dalis įmonės pinigų buvo iÅ¡leidžiama perkant informacijÄ apie fizinius asmenis ir tai buvo daroma neoficialiai. Ä®monės darbuotojai suruoÅ¡davo sÄ raÅ¡us asmenų apie kuriuos reikia gauti informacijÄ , jų darbovietes, kad jie bÅ«tų pasiekiami, kad bÅ«tų galima sukontaktuoti su jais ir jis tÄ sÄ raÅ¡Ä iÅ¡siųsdavo T. Ž.. Pastarasis pasakydavo, kiek tai kainuos ir jis kaip įmonės vadovas sumokėdavo pinigus. Paprastai Å¡ios operacijos buvo vykdomos grynais pinigais suraÅ¡ant iÅ¡laidų orderius.

Tokiu bÅ«du įmonėje susiformavo dideli trÅ«kumai kasoje. Buhalterija formindavo įvairias paskolos sutartis. Tie asmenys, kurie gaudavo pinigines lėšas neoficialiai, jie jokių orderių nepasiraÅ¡inėjo. G. siekdami panaikinti kasoje susidariusį trÅ«kumÄ , pasiÅ«lė alternatyvÄ , kad tų asmenų – R. T., R. Ž., kurie fiktyviai įmonėje dirbo, jų vardu esamus brangius automobilius registruoti įmonės vardu. Tos maÅ¡inos laikinai kompensuos kasoje esamÄ grynųjų trÅ«kumÄ . Realiai tie automobiliai priklausė dviem asmenims: juridiÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktiÅ¡kai R.

T. ir R. Ž.. Ä®monei tie automobiliai faktiÅ¡kai nepriklausė, nei įmonė mokėjo už juos pinigus, nei gavo pinigus juos perleidus. Kitas bÅ«das, kuris kompensuodavo tÄ trÅ«kumÄ , tai paskolos. Tariamai jis iÅ¡ kasos pasiskolina, bet jis jų ir negrÄ Å¾ina, nes pinigų judėjimo jokio ir nebuvo. 2009 m. metų viduryje „(duomenys neskelbtini)“ suorganizavo pirmÄ konkursÄ skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugoms pirkti. Konkurso sÄ lygos buvo tokios, kad reikėjo pateikti dalyvavimo garantÄ 100000 Lt ir vykdymui garantÄ 100000 Lt reikėjo banko garantÄ gauti.

Ä®monė tokių pinigų neturėjo. Jis paprašė L. G. ir Å¡is paskolino jam, o jis paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“. L. G. suteikė 100000 Lt pavedimu, nors formaliai tai 2009-06-15 „(duomenys neskelbtini)“ jam paskolino 100000 Lt. Tada jis 2009-06-16 tÄ 100000 Lt perveda „(duomenys neskelbtini)“ pagal sutarties numerį CRD 09/06-16F, tačiau Å¡ito sandorio buhalterijoje nėra. BuhalteriÅ¡kai yra suforminta, kad jis įmonei paskolino 49000 Lt. 2009-06-15 gavo pinigus, o 2009-06-16 paskolino įmo0nei bankiniu pavedimu.

Ä® bendrovės sÄ skaitÄ banke iÅ¡ viso buvo pervesta 100000 Lt, skliausteliuose nurodant, kad 51000 Lt iÅ¡ bendrovės kasos, 49000 Lt paskola iÅ¡ P., tačiau, visi pinigai nuėjo pavedimu. BuhalteriÅ¡kai yra paskolos sutartis tik 49000 Lt, kad jis įmonei skolino. Formaliai kasoje turėjo bÅ«ti 51000 Lt., tačiau jų nebuvo. 2009 m. rugpjūčio mėn. gale įmonė jau nebuvo nieko skolinga, tačiau visa Å¡ita suma išėjo vokeliams, realiai jam paskola nebuvo grÄ Å¾inta. Reikėjo atstatyti situacijÄ , kad jis galėtų L.

G. vadovaujamai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti 100000 Lt ir jam įmonė pusiau teisėtai tuos pinigus galėtų duoti. Tam ir buvo sudaryta ta 205000 Lt. paskolos sutartis. Joje 100000 Lt. reiÅ¡kia bÅ«tent Å¡itÄ 100000 Lt., kuriÄ jis buvo skolingas „(duomenys neskelbtini)“, o 2000 Lt. reiÅ¡kia palÅ«kanas. Tai gavosi 102000 Lt., kuriuos atėmus iÅ¡ 205000 Lt. lieka 103000 Lt. 103000 Lt susidarė, dėl to, kad reikėjo atlaisvinti įmonę nuo automobilių, kurie nebuvo įmonės ir galutinai sutvarkyti per ilgÄ laikÄ susikaupusį kasos likutį.

Tada L. G. jam patarė steigti filialÄ kažkurioje Baltijos Å¡alyje. Jis pasiÅ«lė, kad galima suforminti paskolÄ užsienio piliečio vardu ir visas Å¡itas ilgai kauptas kasos trÅ«kumas iÅ¡eis kažkokiam asmeniui. L. davė to asmens duomenis, paso kopijÄ , iÅ¡ tos paso kopijos gimė sutartis ir ta operacija kaip ir įvyko. Tuo pačiu laikotarpiu jis paprašė T. ir Ž., kad jie iÅ¡registruotų iÅ¡ įmonės tas maÅ¡inas. R. Ž. iÅ¡registravo lyg „BMW X6“, buvo gana didelė suma, apie 200000 Lt.

Gavosi taip, kad ta 205000 Lt paskolos sutartis buvo suriÅ¡ta su paskolos sutartimi Estijos piliečiui. Piniginės lėšos nevaikščiojo. R. Ž. sandorius žinojo, ji pati atspausdino suklastotus dokumentus. Gryni pinigai niekam nebuvo iÅ¡mokėti. Visas įmonės kasos trÅ«kumas turėjo bÅ«ti sugeneruotas ir iÅ¡mokėtas Estijos piliečiui kurį nurodė L.. TrÅ«kstama suma kasoje nuėjo estui. Tai reiÅ¡kia, jog jis suteikė paskolÄ 205000 Lt., tuos vadinamus menamus pinigus lyg įneÅ¡a į kasÄ , tie pinigai lyg tai nukeliauja Estijos piliečiui, ir viskas.

Realiai įmonės situacija gavosi tokia, kad kaip ir viskas daugmaž tvarkoje. Jis pasirašė, kad gavo 103000 Lt iÅ¡ įmonės grynais, 2010-04-15, pagal kasos iÅ¡laidų orderį 228. 2011-01-28 buvo iÅ¡mokėta, reikėtų atskaičiuoti sumas. Paskui kitas kasos iÅ¡laidų orderis 299 ir yra 10749 Lt. Tie 103000 Lt atspindėjo pinigus, kurių įmonė negavo. Pagal kasos iÅ¡laidų orderį iÅ¡ įmonės grynųjų pinigų negavo. Formaliai yra suformintas „BMW 730“ pardavimas, įmonė į kasÄ gavo 103000 Lt. ir įmonė iÅ¡ kasos iÅ¡mokėjo 103000 Lt. jam.

Tačiau jokie pinigai įmonės nepasiekė. Ä®monė negavo Å¡ių lėšų, todėl iÅ¡mokėti jų jam ir negalėjo. 102000 Lt. t. y. paskola 2009-06-16, kurios jam įmonė taip ir negrÄ Å¾ino. Buvo vienaip, bet apskaitoje rodė kitaip, dėl to, kad sutaupyti įmonės lėšas, kad mažiau sumokėti mokesčių ir, kad iÅ¡mokėti atlyginimus vokeliuose. Jis kaip direktorius supranta, kad buvo atsakingas. Ä®monės buhalterė R. Ž. žinojo realiÄ situacijÄ . Ä®monę faktiÅ¡kai valdė G., ne visais aspektais, bet didžiÄ jÄ dauguma.

Dėl 205000 Lt. paskolos, pats R. P., kai pateikė pirminį pareiÅ¡kimÄ policijai, jis kreipėsi dėl duomenų rinkmenos sutarties ir dėl esto. Dėl esto kreipėsi dėl to, kad jie žinojo, jis savo vardu prisiėmė tokiÄ sutartį ir tai buvo kaip tam tikras Å¡antažas. Dėl rinkmenos, tai ilgainiui ji pradėjo nepatikti. Rinkmena yra pavadinimas, o tai yra juridinių asmenų duomenys, kodai, pavadinimai, direktoriai, darbuotojų skaičius. Ä®vairi informacija apie įmones. Jis pradėjo dirbti įmonės vadovu nuo 2006-08-11, iki jo įmonės vadovas buvo K.

M., tačiau jis duomenis, faktiÅ¡kai į įmonę atnešė anksčiau nei pradėjo dirbti. Tuo metu jau formulavo komercinius pasiÅ«lymus, teikė ir siÅ«lė savo klientams paslaugas, pardavinėjo juridinių asmenų duomenis, kai dar jokios duomenų bazės neturėjo, „(duomenys neskelbtini)“ dar neturėjo jokių sutarčių su Registrų centru, jokių sutarčių su „(duomenys neskelbtini)“, nieko neturėjo. Tik po kiek laiko, po kelių mėnesių suformino tÄ sutartį, ji buvo suderinta su G. ir visi tÄ Å¾inojo.

Kas nebuvo FNTT iÅ¡vadoje atspindėta tinkamai, tai pagal duomenų rinkmenos sutartį, iki 2010 m. įmonė valdė panaudos bÅ«du. Ä® buhalterijÄ tų duomenų nereikėjo traukti ir nebuvo traukiami, ir turto nereikėjo traukti. FNTT iÅ¡vadoje nėra niekaip atspindėta, kad kurį laikÄ naudojosi įmonė panaudos bÅ«du tais duomenimis. Å is momentas nėra atspindėtas. Metų gale buvo sudaryta duomenų perdavimo sutartis, duomenų rinkmenos sutartis, ir tie duomenys buvo įforminti, nors realiai jie anksčiau buvo perduoti, įmonė jais jau naudojosi.

Datomis buvo taip, kad realiai jis įmonei duomenis perdavė dar net iki tapdamas įmonės direktoriumi. Tie duomenys buvo kaupiami iÅ¡ įvairių Å¡altinių. Tokie duomenys kaupiami pasinaudojant programine įranga „skriptas“, kuri iÅ¡ įvairių Å¡altinių nusiurbinėja duomenis. Turėjo patirtį dirbdamas analogiÅ¡koje įmonėje, iÅ¡ dalies dalį tų duomenų atsinešė iÅ¡ tos įmonės. Ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kaip dirbant su Statistikos departamentu per klaidÄ Statistikos departamentas atsiuntė gerokai daugiau duomenų nei priklauso.

Atsiuntė juos jam ir taip gimė ta juridinių asmenų rinkmena. Nemato nieko blogo, nes tai yra jo nuosavybė, paskui jis juos pasipildė ir tai yra jo turtas. Tų duomenų pagrindu jis sukÅ«rė duomenų bazę. Lapkričio mėnesį sudarė sutartį pats su savimi. Tuos duomenis jis pats įvertino ta suma. Nustatydamas kainÄ rėmėsi Registrų centro įkainiais. Dalis kainos įėjo į akcinį kapitalÄ . Akcininkai tÄ Å¾inojo. Ateityje buvo vizija, kad pasiraÅ¡yti sutartį su įmone kuri kurs duomenų bazę.

Duomenų bazė, t. y. sukurta kompiuterinė programa į kuriÄ tie duomenys talpinasi. KÄ suprogramuoja kompiuteristai, tai ir vadinasi duomenų bazė. 2007 m. kovo mėn. pradžioje buvo pasiraÅ¡yta sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ dėl duomenų bazės sukÅ«rimo. Toje sutartyje yra daugmaž apraÅ¡yta koks buvo pirmasis užsakymas, kokios apimties. Byloje yra informacinės sistemos sukÅ«rimo sutartis, yra priedas ir ten matosi, kad ten yra duomenų projektavimas, duomenų bazė. Tuo momentu, kai „(duomenys neskelbtini)“ sukÅ«rė, tuo momentu duomenų bazė dar neturėjo galimybės pati naujintis iÅ¡ įvairių Å¡altinių.

Tai buvo statiškas daiktas į kurį suimportuoji visus duomenis ir turi duomenis, bet reikėjo papildomų priedų, kad susietų su interneto šaltiniais ir pati naujintųsi. Tame tarpe, naujinimasis eina ir iš Registrų centro. 2007 m. kovo mėn. iš tos sutarties matosi, kad buvo sukurta statinė duomenų bazę, kuri neturi galimybės naujintis ir vienas iš punktų yra duomenų importavimas. 600 Lt tiek buvo įkainotas mano turimos rinkmenos įkėlimas į duomenis. Reikėjo išrinkti vien tik įmonių kodus.

Kam reikėjo tÄ padaryti, reikėjo iÅ¡rinkti tam, kad galėtų kreiptis į Statistikos departamentÄ . Neidavo gauti informacijos, jeigu neturi įmonės kodo. SusiraÅ¡inėjime matosi, kad siunčia jam juridinių asmenų kodus. . Byloje yra medžiaga, kurioje „(duomenys neskelbtini)“ pasiprašė ir Registrų centro pateikti visas sÄ skaitas kurias iÅ¡statė Registrų centras. IÅ¡ tų sÄ skaitų nesunku pamatyti, kad duomenis pradėjo pirkti, automatiniu bÅ«du pradėjo importuoti pati duomenų bazė.

Tik 2007 m. pačiam gale, arba 2008 m. viduryje. Kažkokius duomenis „(duomenys neskelbtini)“ iš Registrų centro pradėjo pirkti gana vėlai. Tai įrodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ iš jokių kitų šaltinių negalėjo gauti juridinių asmenų duomenų, kuriuos pateikėm „(duomenys neskelbtini)“, nes iš Registrų centro jie nepirko tų duomenų, iš Statistikos departamento galėjo gauti tik tada, kai mes jau pateikėme tuos kodus, o pagal laiškus, parodymus, aišku, kad jie atsirado jau anksčiau, nei bendravo su jais.

To pasekoje buvo sukurta duomenų bazė kuri buvo pildoma. Tie dalykai buvo atnaujinami. Jeigu pateikė duomenis „(duomenys neskelbtini)“ tai turėjo teisę gauti pinigus ir tai kas nurodyta kaltinime yra neteisinga. Jam buvo iÅ¡mokėta mažiau nei nurodyta akte. Pati sutartis buvo faktinė. 2010 m. sutartis buvo pataisyta, ji buvo perdaryta, ten buvo įdėti vienas ar keli punktai. Ta sutartis buvo identiÅ¡kas variantas, iÅ¡skyrus keletÄ puktų. Ji pasipildė kažkokiu punktu ir į bylÄ pateikė tÄ naujesnį variantÄ .

Byloje yra ir senoji 2006 m. sutartis ir ta kuri buvo pakoreguota, pasiraÅ¡yta. TÄ pakoregavimÄ , pagal jo pateiktÄ Å¡ablonÄ , padarė K. M.. Ne paslaptis, kad Å¡iuo pagrindu buvo nagrinėjamos civilinės bylos, jis dalį reikalavimo teisės į rinkmenÄ perleido įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismÄ dėl pinigų priteisimo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“. BylÄ pralošė, tačiau praloÅ¡imo priežastis buvo ta, kad „(duomenys neskelbtini)“ visÄ laik melavo.

Apeliacinio teismo sprendime yra aišku, kad teismas konstatavo, kad 2007 m. kovo mėn. įmonė kažkokius duomenis tikrai turėjo, tačiau neaišku iš kur juos gavo. „(duomenys neskelbtini)“ sako, kad tikrai ne iš manęs, tik nežinia iš kur. Pačioje pradžioje faktiškai tais duomenimis jis naudojosi vienas, kol neįgavo formos, duomenų bazės. K. M. nesėdėdavo prie tų duomenų, nes tie duomenys buvo sujungti gana komplikuotai, kadangi buvo eilė lentelių. Tai dar nebuvo duomenų bazė, nebuvo programinės įrangos.

Sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta dėl to, kad sukurtų pačiÄ duomenų bazę, t.y. sukurtų sistemÄ Ä¯ kuriÄ galėtų prisijungti kažkas oficialiai. Pvz. „Rekvizitai.lt“, tai nueini ten, suvedi įmonės kodÄ ir iÅ¡meta eilę informacijos, tik tokia duomenų bazė „(duomenys neskelbtini)“ buvo neuždara, ji buvo naudojama darbuotojų ir klientų, kurie su savo kodu prisijungia ir mato informacijÄ apie įmones. 688484,30 Lt. suma įvertino perduotus įmonei duomenis.

Prokuratūros pozicija, kad jis nieko neperdavė, tai logiška, kad ir sekantis sandoris neteisėtas. 467143,30 Lt. tiek perleido, o 110000 Lt paliko teigdamas, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jam skolinga. Buvo priimti sprendimai ne jo naudai. Sutartis dėl duomenų rinkimo buvo pasirašyta 2006 m., 2010 m. pakoreguota. Ketinimas buvo S. R., L. G. kad galėtų pernuomoti, kitai įmonei užrašyti tuos duomenis, o ten buvo griežtai surašyta, kad įmonė kol nesumoka, tol neturi galimybės atiduoti duomenų.

Jis norėjo, kad pinigai bÅ«tų mokami iÅ¡ karto, tačiau pinigai buvo mokami nuo 2010 m.. Pagrindinis konfliktas įvyko dėl to, kad jis nenusileido. Reikalavo nutraukti mokėjimus dėl tos sumos pagal rinkmenos sutartį, o jo aspektas buvo, įmonė turi grÄ Å¾inti pinigus, kurie išėjo nežinia kur, pagal konsultatavimo sutartis, kurių įmonė net paslaugų negavo. S. R. neva teikė įmonei konsultavimo paslaugas, nors realiai niekas nieko nekonsultavo. Ä®monė turėjo pelnÄ , ilgÄ laikÄ ji buvo labai pelninga įmonė.

Pelninga buvo 2006 m., 2007 m., 2008 m. Buvo didžiulis pelnas, bet to pelno nerodydavo, ten kiti niuansai. FaktiÅ¡kai turėjo pelnÄ , balanse pelnas atsispindi. Ä®monė buvo pelninga, tačiau momentas tas, kad didžiÄ jÄ dalį tų pinigų, tie pinigai ir nueidavo į G. sÄ skaitas, įmones, per konsultacijas, per dar kažkÄ . G. nurodymu buvo įsteigta „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė. Buvo įsteigta „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė gal 2008 m. su jų nurodymu, tai įmonei sumokėjo beveik pusę milijono litų ir ji visÄ laikÄ buvo nuostolinga.

Tai buvo susitarimas tarp partnerių. Kaltinamojo K. P. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, įrodyta šiais teisme ištirtais ir įvertintais įrodymais:Liudytojas J. J. parodė, kad prieš 5-7 metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomu darbuotoju, projektų vadovu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakinėjo informacinės sistemos programavimo darbus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kada buvo pasirašyta sutartis nepamena. Kokie darbuotojai atliko programavimo darbus nepamena, lygtai buvo pavesta tai atlikti vienai kolegei.

Su K. P. susirašinėjo elektroniniu paštu, derino informacinės sistemos programavimo darbus. Duomenų surinkimo paslaugos įmonė neatliko.Liudytoja S. R. teisme parodė, kad tam tikru laikotarpiu dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore ir apie metus laiko vadovaujama įmonė turėjo „(duomenys neskelbtini)“ įmonės akcijas. Nuo tų laikų yra pažįstama su K. P.. Buvo sudaryta konsultacinė sutartis, kuriai esant domėjosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla.

Pardavus „(duomenys neskelbtini)“ akcijas liko tam tikri įsipareigojimai, neiÅ¡mokėti dividendai ir negrÄ Å¾intos paskolos. Buvo susitarta su direktoriumi K. P., kad leis ir toliau domėtis įmonės veikla, sekti finansinius rezultatus, domėtis inventorizacijos duomenimis. Akcijas pardavė 2008 m. balandį ar gegužę. Vienu metu valdė gal 60 proc. akcijų, kitu gal 80 proc. akcijų. Su kaltinamuoju teko bendrauti tuo metu kai turėjo akcijas, nebuvo jokių konfliktų, pateikdavo dokumentus, atsakydavo į klausimus.

Ä®monę „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga jų įmonei apie 16000 Lt. dividendų ir gal 100000 Lt. paskolos. „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo R. P., vėliau „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Pardavus akcijas kontroliavo įmonės veiklÄ dėl to, kad norėjo žinoti ar bus galimybė atsiimti priskaitytus dividendus ir susigrÄ Å¾inti paskolas. Nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialius atlyginimus, apie automobilius, nes nebuvo derinami tokie klausimai su ja. 2009 m. - 2010 m.

K. P. prašė pateikti finansinę informacijÄ apie įmonės veiklÄ , todėl vyko susiraÅ¡inėjimai raÅ¡tu bei elektroniniu paÅ¡tu, vyko susitikimai. J. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)" gen. direktorius ir 2009-2010 metais buvo kaip aukščiausia Å¡ios sistemos įmonių kontrolės grandis. 2010 metų birželio mėnesį ji susipažino su UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalteriniais dokumentais direktoriui K. P. sutikus ir pastebėjo dvi sudarytas sutartis, kurios jos manymu, buvo prieÅ¡taraujančios įmonės veiklos interesams, todėl apie jas pranešė akcininkui R.

P.. Gali atsakingai pareikšti, kad iki susipažinimo su bendrovės dokumentais ji nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)" sandorį su Estijos piliečiu M. U. dėl filialo steigimo bei 2006 metų sutartį dėl duomenų bazės įsigijimo nuomos pagrindais.Liudytojas R. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2008 ar 2009 metais vadybininko pareigose. Įmonės direktorius buvo K. P.. Sutartį pasirašė su įmonės vadovu, buvo numatyta kiek gaus atlyginimo. Į jo pareigas įėjo klientų paieška, skambindavo įmonėms, kurioms siūlydavo skolų išieškojimo paslaugas.

Tai darydavo paprastai, į „google“ įvedus kuo užsiima įmonė, gaudavo rekvizitus ir skambindavo, susisiekdavo su administratore, praÅ¡ydavo pakviesti direktorių, važiuodavo susitikti su direktoriumi, siÅ«lydavo paslaugas. IÅ¡ darbo išėjo kai nusipirko įmonės akcijas nes K. P. jį atleido. Akcijas pirko per K. P., kuris paruošė sutartį, jÄ pasirašė, o iÅ¡ ko jis pirko akcijas nematė, tai buvo užsienio kažkokia kompanija. Pirko 80 proc. akcijų už 15000 Eur., atsiskaitė bankiniu pavedimu nurodytai įmonei sutartyje.

Ä®sigijęs akcijas, ėmė gilintis į įmonės veiklÄ , kuo verčiasi, kokia yra finansinė padėtis. PrieÅ¡ įsigijimÄ irgi domėjosi, žinojo padėtį, bet kadangi buvo krizės laikotarpis, tai jam atrodė, jog Å¡i veikla perspektyvi. Å ia veikla iki Å¡ios dienos verčiasi. Nusipirkus akcijas pradėjo su K. P. glaudžiau bendradarbiauti, klausinėti kaip yra, kokia finansinė įmonės padėtis ir tada K. P. ėmė vengti bendravimo, todėl perėjo į bendravimÄ raÅ¡tu. Pykčių nebuvo jokių, bet bijodamas bÅ«ti apgautu kreipėsi į S. R., kad ji padarytų auditÄ ir nuspręstų kokia įmonės padėtis.

Kai pirko įmonę, tai iÅ¡siaiÅ¡kino, kad „(duomenys neskelbtini)“ skolinga „(duomenys neskelbtini)“ už dividendus ir ji kaip finansininkė už tai buvo atsakinga. PaaiÅ¡kėjus, kad yra dideli pinigų trÅ«kumai įmonėje, kreipėsi pareiÅ¡kimu į policijÄ , dėl iÅ¡Å¡vaistyto įmonės turtas. Dokumentai rodė, kad trÅ«ksta pinigų. Jam asmeniÅ¡kai nebuvo mokamas neoficialus atlyginimas. Apie juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartį sužinojo, kai buvo paimti visi dokumentai ir buvo mokama K.

P. už duomenų bazę. Kadangi domino ta veikla jis įsigijo dar ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Matė paskolos sutartį, pagal kuriÄ K. P. įmonei paskolino 205000 Lt. K. P. visada tvirtino, kad jis yra sukÅ«ręs duomenų bazę už kuriÄ jis gaudavo atlygį, o iÅ¡ tikro tÄ duomenų bazę sukÅ«rė dvi įmonės. Dar ir po Å¡iai dienai įmonė moka už serverį. Duomenų bazėje turėtų bÅ«ti patalpinta daug informacijos apie juridinius asmenis. Nežino iÅ¡ kur atsirado ta informacija, ir kada „(duomenys neskelbtini)“ savo veikloje pradėjo naudoti juridinių asmenų duomenis ir juos pardavinėti klientams.

Å iuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų rinkmenos neturi, bendradarbiauja su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Priežastys dėl kurių pateikė nuÅ¡alinimÄ K. P. nuo direktoriaus pareigų, kadangi nebendravo. Å iuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pelninga įmonė. Dėl fiktyvių sandorių jaučiama žala ir dabar. Jaučiama vien tik pagarsėjimu, ir kai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinktos lėšos ir neperduotos, daug įmonių atsisakė paslaugų.

Reputacija krito. Visa įmonė patyrė turtinę žalÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra prisiteisusi pinigines sumas iÅ¡ K. P. dėl duomenų bazės. Jis nėra atlyginęs civilinių ieÅ¡kinių. Liudytoja G. Z. teisme parodė, kad kaltinamasis K. P. yra jos sÅ«nus. 2006 metais jos sÅ«nus kartu su L. G. nutarė įkurti įmonę, kurios akcininke tapo ji visu 100 procentų. Jai buvo žinoma, kad 60 procentų valdys J. G., o likusius 40 procentų valdys ji. Po kurio laiko 20 proc. akcijų buvo perleista S., kurio ji nėra mačiusi. 60 procentų akcijų vėliau buvo parduota „(duomenys neskelbtini)“, kurios ji taip pat nežinojo.

SÅ«nus K. P. ateidavo į namus su paruoÅ¡tomis akcijų perleidimo sutartimis. Kadangi įmonė veikė pelningai, žinojo, kad realus akcininkas lieka tas pats, t.y. G.. Paskutinis etapas buvo tuomet, kai 2010 m. prasidėjo konfliktai tarp K. ir G.. 2010 m. kai „Thamaro“ pardavė akcijas P., liko tik 10 proc. akcijų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavė į teismÄ jÄ , kad ji nedalyvauja susirinkimuose, kenkia, tačiau ji paprasčiausiai nesikiÅ¡o į įmonės veiklÄ . Ji buvo davusi sutikimÄ K., kad jis jÄ atstovautų.

Ji buvo faktinė akcininkė, o realus akcininkas buvo sÅ«nus K.. Keista, kad ji žmogus iÅ¡ Å¡alies turėjo bÅ«ti akcininke. Ji iÅ¡ to jokios naudos neturėjo, gautus 6000 Lt už akcijas atidavė K.. Žinojo, kad K. turi duomenų bazę, ji jam priklausė ir, kad jÄ reikia įvesti į apskaitÄ . Ji pasirašė patį sprendimÄ , kuris buvo 4-5 eilučių. Dokumentus pasiraÅ¡inėdavo namuose, tÄ kÄ atneÅ¡davo K., tÄ ir pasiraÅ¡ydavo. Kai centre dirbdavo, tai užeidavo į tÄ Ä¯monę, bet tik asmeniÅ¡kai ko nors pasiklausti ar pasiÅ¡nekėti su K..

„(duomenys neskelbtini)“ nėra mačiusi J. G., L. tik atsitiktinai. Neturėjo sugebėjimų priiminėti akcininkų sprendimus, to ir nenorėjo, jai tas darbas nepatiko, dirbo savo mėgstamÄ darbÄ , dėstė universitete matematikÄ . Už kokiÄ sumÄ pirko akcijas, nežino, mano jog neįdėjo nei cento. Tai buvo sÅ«naus verslas. Liudytojas K. M. parodė, kad su kaltinamuoju draugai, pažįstami, nuo universiteto laikų. 2006 metais K. P. jį pakvietė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo susitarimas, kad padirbės, kol įmonė pradės funkcionuoti.

Direktoriaus pareigas ėjo nuo 2006 m. gegužės iki tų pačių metų lapkričio mėnesio. Pradėjus direktoriauti K. jis liko dirbti teisininku. Ä®monė sėkmingai pradėjo veiklÄ teisinių paslaugų ir skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugų teikime, buvo aktyvÅ«s ir rinkoje užėmė tam tikrÄ dalį. Situacija keitėsi dėl Lietuvos ekonominės padėties. Dėl duomenų rinkmenos, tai iÅ¡ principo, ta rinkmena buvo, pats K. P. ja disponavo. Duomenys buvo reikalingi teikti juridiniams asmenims paslaugas, kadangi konkurentai turėjo duomenų bazes, tai norėdami rinkoje bÅ«ti aktyvÅ«s, turėjo daryti tÄ patį kaip ir visi kiti.

„(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2010 m. vasaros. Duomenų bazės jis nematė, neįsivaizduoja apimties, ja disponavo pats K. P.. Ä®monė iÅ¡ karto, gal už mėnesio, pradėjo teikti paslaugas. Neužilgo pasirašė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. AtlyginimÄ iÅ¡ įmonės gavo oficialių apie 2000 Lt ir 500 Lt neoficialų, ir taip maždaug metus laiko. PrieÅ¡ pat ekonominę krizę, kelis mėnesius buvo gavęs iki 1000 Lt priedÄ . Išėjo iÅ¡ darbo, nes buvo daug priežasčių.

Pirma, tai buvo piniginė priežastis, nes atsiradus krizei panaikino neoficialius atlyginimus ir sumažino oficialius atlyginimus. Antra, prastėjo santykiai su K. P.. Pati pradžia įmonei buvo sudėtinga, nes realiai dirbo jis, vėliau prisijungė K.. K. disponavo kažkokiais duomenis, bet jis prie jų nepriėjo ir jokių duomenų jis nematė, kiek jų buvo sukaupta jis nežino. Dėl sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. P. dėl rinkmenos 2006-11-28, neatsimena kiek buvo sutarties variantų.

Sutartį apie duomenų rinkmenÄ , tai metų kada jÄ padarė neatsimena. Pagal aplinkybes galėtų sakyti, kad jÄ ruošė vėliau nei 2006 m.. Gali bÅ«ti, kad nurodymus iÅ¡ K. paruoÅ¡ti sutartį gavo apie 2009 metus. Negali atsakyti ar ta sutartis vėliau buvo pakeista. Akcininkė buvo K. mama, gal 2007 m. atsirado antras akcininkas, vėliau ir juridinis asmuo akcininkas. Kada steigė „(duomenys neskelbtini)“, tai K. minėjo, kad tai su draugais bendras reikalas paminėjo, kad tai susiję su G.

Å¡eima. Vėliau jis sužinojo, kad įmonė turi brangių maÅ¡inų „BMW 7“, „BMW X6“, kurios registruotos įmonės vardu. Ä®monė turėjo nupirkusi naujÄ automobilį lizingo bÅ«du, tai „Nissan Note“, kuriuo naudojosi vadybininkai. Gali bÅ«ti, kad buvo tokių atvejų, kad „(duomenys neskelbtini)“ veikloje sutartis reikėdavo paruoÅ¡ti jau įvykus Å«kiniams- komerciniams santykiams.Liudytojas M. S. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.

Jų kompanija prieÅ¡ kokius penkis metus atliko kaltinamojo įmonei tam tikrus darbus. Tai buvo standartinis užsakymas, jų kompanijos veikla yra programinės įrangos kÅ«rimas, įvairių informacinių sistemų, interneto tinklalapių programavimas. Kiek pamena pavadinimas buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir pas juos užsakė atlikti tam tikrus programavimo darbus, kuriuos jie atliko ir klientas su jais atsiskaitė. Jie kÅ«rė informacinę sistemÄ , kuri buvo susijusi su tos kompanijos veikla. Kompanija užsiiminėjo kreditų iÅ¡ieÅ¡kojimu ar skolomis, o jie suprogramavo su tuo susijusius procesus kurie automatizavo tÄ veiklÄ .

Mano, kad jų žmogus vyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tokių projektų metu vyksta įvairÅ«s derinimai, pristatymai, apmokymai, tai bet kuriuo atveju kontaktas tarp kompanijų yra ir fizinis, ne tik informacinių technologijų pagalba. Tokiais atvejais, dažniausiai, duomenys bÅ«na pateikiami apie kompanijos veiklÄ , kuo užsiima, kaip dirba su savo duomenų bazėmis ir pagal tai jie suprojektuoja ir suprogramuoja. Tokia sistema kuri leidžia automatizuoti tÄ procesÄ , kuris vyksta kompanijoje.

Negali pasakyti kokia informacija buvo pateikta. Viena iÅ¡ sistemos funkcijų galėjo bÅ«ti juridinių asmenų duomenų apdorojimas. „(duomenys neskelbtini)“ pačių duomenų nerenka, jie dirba su tais duomenimis kuriuos pateikė klientai. Duomenis sudeda į tam tikrÄ programÄ , kad bÅ«tų galima lengviau dirbti su tais duomenimis. ProgramÄ kÅ«rė kolektyvas žmonių, komanda žmonių.Liudytoja R. Ž. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie tris metus įmonės vyr. buhaltere. Jai įsiminė tai, kad direktorius K. jai darė didelį spaudimÄ , liepė atbuline data priskaityti duomenų bazę, ji nesutiko ir prasidėjo dar didesni nesutarimai.

Tuomet atėjo dvi buhalterės perimti iÅ¡ jos darbÄ . Su akcininkais nebendravo, žinojo tik jų pavardes. Bendrovėje ji nedisponavo grynaisiais pinigais, nes direktorius buvo kasininkas. Paprastai jai atneÅ¡davo dokumentÄ kur reikia kÄ nors priskaityti. Ji tik per programÄ kasÄ matydavo ir duodavo jai iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ banko, kuriuos buvo labai sunku direktoriaus iÅ¡praÅ¡yti. Kur buvo naudojami grynieji pinigai jai nebuvo žinoma. Ji asmeniÅ¡kai gaudavo tik oficialų atlyginimÄ . Nežino ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokami neoficialÅ«s atlyginimai.

Ž. ir T. ateidavo, atnešdavo dokumentus, ji priskaitydavo avansines apyskaitas iš komandiruočių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikydamasi buhalterinės apskaitos standartų. Buvo kažkokios paskolų sutartys. Nurašymo aktų ji nepildydavo. Kasmėnesinėse ataskaitose atsispindėdavo numatomos įmonės pajamos, išlaidos, faktiniai duomenys už ataskaitinį mėnesį. Įmonės apskaitoje sandorius apskaitydavo, kai jai būdavo pateikiami dokumentai. Buvo didelė paskolos sutartis, bet viskas vyko paskutinėmis darbo dienomis.

Ji apie tai perspėjo R. P.. Neprisimena ar įmonės apskaitoje buvo panaudos sutarčių. Ji tvarkydavo pirminius dokumentus, kÄ pateikdavo, tai tÄ Ä¯skaitydavo į apskaitÄ . Panaudos sutartis registruodavo administratorė. Neatsimena ar ant 205000 Lt paskolos sutarties pajamų orderio pasirašė ji. Per dienÄ kelis kartus iÅ¡ įmonės banko sÄ skaitos buvo nuiminėjami grynieji pinigai. BuhalteriÅ¡kai buvo suforminamos operacijos į kasÄ . Prisijungimo prie el. bankininkystės ji neturėjo. Jokių pinigų nematė.

Kartais direktorius informuodavo prieÅ¡ nuimdamas pinigus iÅ¡ banko sÄ skaitos, bet daugumoje ji praÅ¡ydavo, kad atneÅ¡tų iÅ¡raÅ¡Ä . IÅ¡imti pinigai visada turi bÅ«ti užpajamuoti į kasÄ , tai pagal iÅ¡raÅ¡Ä ji juos užpajamuodavo ir iÅ¡raÅ¡ydavo kasos orderius. KasÄ tvarkė direktorius. Buvo kilęs konfliktas tarp jos ir direktoriaus dėl finansinės atskaitomybės prieÅ¡ iÅ¡einant iÅ¡ darbo, nes direktorius atsisakė pasiraÅ¡yti ant paskutinio balanso, kadangi nebuvo užpajamuota atbuline data duomenų rinkmena.

Darbo „(duomenys neskelbtini)“ metu L. G. jai nesiuntė užklausų dėl „(duomenys neskelbtini)“ balanso, pinigų srautų. S. R. kažkokias ataskaitas siuntė. Tarp direktoriaus ir jos dėl duomenų rinkmenos užpajamavimo ginčų buvo daug, nes paskutinėmis dienomis direktorius jai darė labai didelį psichologinį spaudimÄ . Liudytojas L. G. parodė, kad dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri gamina avižinius dribsnius, sausus dribsnius, tai yra gamybos įmonė.

K. P. pažįsta, nes tuo metu kai jis direktoriavo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pastarasis buvo pinigų pasiskolinęs. Kaltinamasis buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Įmonei kuriai jis vadovavo, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsiskolinusi ir jų įmonė buvo kreditorius, o kaltinamojo įmonė skolininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku nebuvo. Tarp jo ir K. P. konflikto nebuvo. R. P. niekaip neįtakojo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl K.

P. veiksmų. Kad R. P. įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, sužinojo eigoje, kai jį pradėjo apklausinėti. Niekaip nėra įtakojęs, kad P. įgytų tas akcijas. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neoficialius atlyginimus jam nežinoma. Nuo 2006 m. iki 2010 m., jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, valdė 34 proc. akcijų. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo irgi 7-8 proc. akcijų, bet po to neliko akcininku. „(duomenys neskelbtini)“ susijusių įmonių grupė buvo didelė, jungė apie 30 įmonių.

„(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo S. R., su ja vyko pokalbis ir iÅ¡ jos visÄ informacijÄ gaudavo. Perkant akcijas greičiausiai, ji padėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose lankėsi dėl skolų. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjamų akcijų ar teko bendrauti su K. P., neatsimena. Su K. P. bendravo tik dėl to, kad atiduotų skolÄ . Jeigu ir rinko informacijÄ apie „(duomenys neskelbtini)“ automobilius, tai domėjosi dėl skolos, ar yra turto, ar ne. Visur kur yra skolos, visada rÅ«pinosi skolos atgavimu.

Visas jo ir K. P. bendravimas vertinamas per kreditoriaus ir skolininko prizmę.Liudytojas D. P. parodė, kad jam teko kažkada dirbti su kaltinamuoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“, o dabar dirba kartu UAB „(duomenys neskelbtini)“. K. kalbėjo, kad reikia įsteigti įmonę, kurioje galėtų dirbti savarankiÅ¡kai. Dėliojantis įmonės strategijÄ , buvo kalbama, kad įmonei vadovaus jis. Buvo planas atsineÅ¡ti į įmonę rinkmenÄ iÅ¡ įvairių registrų su surinktais duomenimis.

Taip pat, buvo kalbama, kad vienas iÅ¡ pagrindinių klientų gali bÅ«ti „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ , pasak K., turėjo atvesti jo draugas J. G.. 2006 m. tapo įmonės direktoriumi, bet ne ilgam, nes iÅ¡vyko į užsienį. Pradirbus užsienyje du metus, grįžo į LietuvÄ , vėl pradėjo dirbti „(duomenys neskelbtini)“, administratoriumi. Tuo metu vadovo K. P.. Ä®monėje konfliktas prasidėjo dėl nesutarimų tarp K. P. ir faktinių įmonės akcininkų, tai Lino ir J.

G., kurie realiai valdė įmonės akcijas. Ä®monės įsteigimo metu 100 proc. akcijų paketÄ valdė P. mama G. Z.. Paskui akcijos buvo padalintos tarp G. ir kitų akcininkų. Vėliau konfliktas stiprėjo ir atsirado ginčytinų klausimų, tos pačios rinkmenos atneÅ¡imas į „(duomenys neskelbtini)“. Akcininkai atsisakė mokėti bei pradėjo ginčyti pačios rinkmenos atėjimÄ Ä¯ „(duomenys neskelbtini)“, nors tai buvo vienas iÅ¡ įmonės kÅ«rimo pagrindų, neÅ¡antis pelnÄ , kuris buvo parduodamas klientams su paslaugų paketu.

IÅ¡ vienos konfliktinės situacijos dėl rinkmenos buvo reikalauta ataskaitų už trÅ«kumus kasoje. Tie trÅ«kumai atsirado dėl algų mokėjimų vokeliuose. Dalis atlyginimo buvo mokama oficialiai. Jis 2008 m. gaudavo apie 2000 Lt priklausomai nuo darbo rezultatų, nes dirbo su greitaisiais kreditais. Kai pinigai iÅ¡mokami vokeliuose, tai normalu, kad atsiranda stygius kasoje. RinkmenÄ jis matė 2006 m. pavasarį, buvo 200-300 tÅ«kstančiai įrašų. Rinkmenoje figÅ«ravo įmonės, kodai, PVM mokėtojų kodai, vadovai, automobilių skaičius, darbuotojų skaičius, apdraustųjų skaičius.

Dalis informacijos buvo renkama iš įvairių šaltinių, Statistikos departamento, Sodros. Dirbant „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. ji vis buvo tobulinama. Į „(duomenys neskelbtini)“ pas K. P. matydavo ateinančius S. R. bei L. G.. „(duomenys neskelbtini)s“ vadovu tapo 2011 m. kai išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tas pareigas pasiūlė K. kartu su savo mama, kuri valdo „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Jo vadovaujama įmonė nupirko K. reikalavimo teises į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines sumas, kurias ši įmonė liko skolinga K..

Su dokumentais buvo susipažinęs, situacija buvo pakankamai aiÅ¡ki. „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo K. keliais pavedimais apie 160000 Lt. Su vienu iÅ¡ reikalavimų teisės dar vyksta teisminiai procesai. Vienos reikalavimo teisės „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė, tos mažesnės sumos, nes buvo nepalankus teismo sprendimas. K. P. įmonei skolos negrÄ Å¾ino. Jis Å¡iuo metu yra vadovas. K. P., kaip darbuotojÄ apibÅ«dina kaip pareigingÄ , atsakingÄ darbuotojÄ . Liudytojas T. Ž. parodė, kad jis yra buvęs akcininkas įmonės „(duomenys neskelbtini)“.

Ä®steigiant UAB „(duomenys neskelbtini)“, be K. P., steigimo procese dalyvavo K. M.. Ä®steigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam bÅ«nant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tai iÅ¡ Å¡alies kiti asmenys nedalyvavo valdyme. Kadangi visos akcijos priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jį apie akcijų pardavimÄ tik su faktu supažindindavo. J., L. G. yra tekę matyti po to, kai jie tapo akcininkais. „(duomenys neskelbtini)“ priklausė didelei įmonių grupei, gal virÅ¡ 30 įmonių ir kartais bÅ«davo bendri susirinkimai.

K. P. reiÅ¡kė pretenzijas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardo naudojimo, Å¡iaip kaip autorių teisės panaudojimo. Abi įmonės naudojosi viena duomenų baze ir vardas buvo vienas, tai buvo pagrindinis jungiamasis elementas, toks buvo ryÅ¡ys. „(duomenys neskelbtini)“ paskolino lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiomis sumomis. Perleidimo akcijų momentu įmonės skola buvo apie pusę milijono litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki jam bÅ«nant direktoriumi įmonė nebuvo grÄ Å¾inusi skolos.

Kol akcijų turėtojas buvo „(duomenys neskelbtini)“, tai bendravo su L. G.. Tiek prieš akcijas perleidžiant „(duomenys neskelbtini)“, tiek po akcijų perleidimo įmonės veikla plėtėsi, didėjo paslaugų ratas, natūraliai atsirado kreditingumo draudimo paslauga, ko „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Buvo surasti partneriai Švedijoje, kažkokių kitų paslaugų, tai kaip ir plėtėsi, bet pagrindinė veikla, skolų išieškojimas ir kreditingumo vertinimas išliko kaip tokia esminė ašis.

Tam tikra prasme jų įmonė atliko filialo funkcijÄ . Mano, kad K. P. nebuvo atsakingas už „(duomenys neskelbtini)“ plėtojimÄ , skolas, finansų valdymÄ , tuo metu, kai akcijas valdė „(duomenys neskelbtini)“. SusiraÅ¡inėjimai vyko tame tarpe ir su K. P.. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ buvo beveik tokio paties dydžio įmonė kaip ir „(duomenys neskelbtini)“. Jau net ir rinkos pasidalinti neiÅ¡eidavo, tai nebuvo taip, kad jie vykdome tik „(duomenys neskelbtini)“ pavedimus, jie individualiai buvo sudarę virÅ¡ 200 sutarčių.

Pinigines lėšas įmonei iki pardavimo akcijų skolino „(duomenys neskelbtini)“, o paskui „(duomenys neskelbtini)“.Liudytoja Ž. P. parodė, kad K. P. pažįsta kaip buvusį darbdavį. Ji nuo 2007 metų iki 2009 metų pabaigos dirbo UAB „ (duomenys neskelbtini)“ vadybininke. Ä® jos pareigas įeidavo bendravimas su esamais klientais, naujų klientų paieÅ¡ka, paslaugų pristatymas. Jai buvo mokamas atlyginimas pagal darbo sutartį. Nepamena ar atlyginimÄ gaudavo grynaisiais pinigais ar į sÄ skaitÄ .

Neoficialaus atlyginimo ji nėra gavusi. Yra gavusi metų pabaigoje piniginę premijÄ . Kažkokia duomenų bazė įmonėje buvo. Su klientais buvo sudaromos sutartys, pagal kurias klientai norintys naudotis duomenų baze, buvo prijungiami prie turimos informacijos. Toje duomenų bazėje buvo įmonės, įmonės pavadinimas, kodas, adresas, vadovas ir kažkokia informacija pildoma, tai ir buvo duomenų bazė, kuri jiems palengvindavo rinkti informacijÄ apie įmones ir suteikti klientams informacijÄ . IÅ¡ kur tuos duomenis gaudavo tiksliai neprisimena, bet jungdavosi prie kažkokių sistemų pavyzdžiui iÅ¡ teismų sistemos „Teismai.lt“.

Ji asmeniÅ¡kai naudodavosi „Teismai.lt“. Duomenų bazė buvo gal kokiais 2008 metais. 2007 m. prie duomenų negalėjo prieiti, nes buvo mokinys. Ta sistema gal buvo kuriama, internetas buvo įmonėje, tai „Rekvizitai.lt“ rasdavo greičiau informacijÄ , nei, kad toje duomenų bazėje. Vadybininkai dirbo savo darbÄ ir buvo paprasti, ramÅ«s ir labai atsakingai savo darbÄ vykdydavo, ir labai bijodavo, kad juos stebi, žiÅ«ri, klauso. 2009 m. atėjo praÅ¡yti atostogų, o pasakė, kad ji atleista.

Neteko niekada naudoti antspaudo su direktoriaus paraÅ¡u. Kai virÅ¡ydavo normÄ , tai gaudavo atlyginimÄ , o kai nevirÅ¡ydavo, galėjo bÅ«ti sumažintas atlyginimas ar paskirtos nuobaudos. Paprastai bardavo per susirinkimus, vardais nurodydavo kuris prastai dirba ir niekas to nenorėjo, nes žinojo, kad gali bÅ«ti atleistas. R. P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir ji jo anksčiau dirbančio įmonėje nėra mačiusi. Liudytojas M. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo teisininku nuo 2010 m. vasaros pabaigos iki spalio mėnesio.

Darbas buvo su skolininkais. Bandomuoju laikotarpiu darbo užmokestis buvo sutarta suma, kuriÄ jis gaudavo pavedimu per bankÄ . Dėl duomenų bazės, kadangi buvo keli skirtingi klientai, tai buvo „Excel“ lentelė, skirtingos kompanijos, skirtingi skolininkai. Jose prisijungdavo kompiuteriu ir dirbdavo, o komentarus patys žymėdavo. Buvo toks momentas, kai duomenų bazę kÅ«rė, tai yra į jÄ susikeli savo duomenis, bet daugiau buvo „Excel“ darbas. Gauni duomenis skolininkų ir juos įsikeli. Tuos duomenis dažniausiai klientai atsiųsdavo.

RaÅ¡ydavo komentarus, kÄ su skolininku sutarė, kÄ kalbėjo. Atlyginimo vokelyje nėra gavęs, o ar gavo kiti darbuotojai jam nežinoma. R. P. kartais teko matyti įmonėje, darbo pabaigoje.Liudytojas R. L. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta iÅ¡ profesinės pusės. Å iuo metu dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" vyriausiuoju programuotoju. Kaltinamasis per vienÄ iÅ¡ kolegų, kreipėsi praÅ¡ydamas padėti su duomenų bazės analize. Jam buvo pateikta susipažinimui kompiuterinė byla, duomenų bazės atsarginė kopija.

Jis jÄ preliminariai peržiÅ«rėjo, pasižiÅ«rėjo kokie duomenys, kÄ galima padaryti ir tada buvo sutarta dėl gilesnės analizės tos kompiuterinės bylos. Jam buvo pateikti klausimai į kuriuos reikėjo atsakyti. Vienas iÅ¡ klausimų į kuriuos turėjo atsakyti, tai „kada pradėjo veikti duomenų bazė, kada ji buvo sukurta?“. SukÅ«rimo datos nustatyti kaip ir neįmanoma, bet buvo nustatyta data kada atsirado pirmasis duomenų bazės įraÅ¡as. Tai buvo 2007-03-26. Arčiausias įraÅ¡as 2007-03-26, jau tuo metu duomenų bazė kaip ir veikė, ir į jÄ buvo daromi įraÅ¡ai.

Joje buvo rasta apie 340 tūkst. unikalių juridinių vienetų įrašų. Didžiosios daugumos iš jų kaip ir įkėlimo datos nustatyti neišeina, nes arba neprasmingi, be datų ir laiko, arba jie sumaišyti ir nėra jokios chronologijos. Tik nuo 2007-09-28 įrašai apie juridinius asmenis gražiai pradeda įsirašinėti su visom datom, laikais, gražia choronologija. O tame tarpe tarp kovo 26 d. ir rugsėjo 28 d. tiesiog daug duomenų ir neaišku su kokiomis jie įkėlimo datomis, bet virš 300 tūkst. unikalių juridinių asmenų duomenų sukelta.

Nuo 2007-09-28, kai gražiai pradėta pildyti, tai per beveik pora metų atsirado tik apie 35 tÅ«kst. įrašų. Per Å¡eÅ¡is mėnesius atsirado virÅ¡ 300 tÅ«kst. įrašų, o, po to, apie 35 tÅ«kstančiai. 2007-03-26 data siejama su laiku, kuris saugomas vienoje iÅ¡ duomenų bazės lentelių. Galima mechaniÅ¡kai paraÅ¡yti datÄ ir iÅ¡saugoti. Ta data įraÅ¡yta, jeigu įsivaizduojame duomenų bazės lentelę kaip „Microsoft Excel“ lapÄ , tai tiesiog vienas iš įrašų yra tokia data ir toje lentelėje buvo trys įraÅ¡ai.

Jie labai gražiai, chronologiÅ¡kai suraÅ¡yti su milisekundėmis. Paėmus mažiausiÄ Ä¯raÅ¡Ä , jo data yra 2007-03-26. Ar jis automatinis, ar ne, tai nesimato, bet su visomis milisekundėmis raÅ¡yta, tai tikėtina, kad jis ne rankomis. Kaip gali atsirasti dokumentas 1902 m. data, tai tiesiog užpildyta tokia data ir greičiausia ji yra ne rankomis įvesta, importuota iÅ¡ kažkur, nes tai yra tik data, be laiko, valandų, milisekundžių. Tiesiog tokia data ir tiek, todėl jÄ laikyti kaip patikimÄ Å¡altinį kaip ir neįmanoma.

Jeigu 1901 m. kažkokia buvo data, tai tokių kaip ir nebuvo analizuojama, tokie duomenys buvo išbrokuojami kaip nekorektiški, bet buvo trys lentelės su prasminėm datom ir vienas iš jos įrašų, anksčiausias buvo 2007-03-26. Prasminės dėl to, kad tos datos chronologiškai tvarkingos, nes yra dar kiti laukai kurie automatiškai didėja rašant naujus įrašus, ten 1, 2, 3, 4, 5 ir tos datos seniausia, naujesnė, naujausia. Pagal tai galima nustatyti, kad jos įrašytos automatiškai ir prasmingai, o ne rankom, nesumaišyta ar dar kažkas.

Jo žiniomis nereikalingas leidimas kaupti juridinių asmenų duomenis. Jie prieinami viešai ir daug dabar yra sistemų, kur kaupiami ir galima susipažinti. Kada padarytas pats archyvas, tai buvo paties archyvo failo data, kuri buvo 2011-04-22. Čia kompiuterinės bylos data, paskutinio atnaujinimo data. Duomenų bazė susideda iš duomenų lentelių ir pačios programinės įrangos, o duomenų lenteles galima išsivaizduoti kaip „Microsoft Excel“ lapus ir duomenų bazėje yra daug duomenų lentelių, jos surištos tam tikrais ryšiais.

Daug tokių plokščių lentelių, o programinė įranga skirta jų patogesniam tvarkymui ar prijungimui, duomenų iÅ¡traukimui, praÅ¡ymų priėmimui. Yra dvi skirtingos dalys. Čia mes kalbame apie duomenų bazę. Dėl 2007-03-26, tai nėra tiksli data, nes tai tiesiog data kada mes laikome, kad atsirado įraÅ¡ai, t.y. kada galima nustatyti, kad atsirado įraÅ¡ai. Mes laikome, galima laikyti, kad tai yra anksčiausia mums žinoma data, kuri yra saugoma toje duomenų bazėje ir per tÄ laikotarpį nuo 2007-03-26 iki 2007-09-28 buvo įkelta virÅ¡ 300 tÅ«kst., o per ateinančius nepilnus du metus, nuo 2007-09-28 iki 2009-06-23, nepilni du metai, buvo įkelta apie 35 tÅ«kst.

Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. datos sinchroniÅ¡kai, didėjančia tvarka, o ar tai automatikai, ar ne, sunku pasakyti. Pati pirma automatinė integracija su iÅ¡orine sistema buvo paleista 2009-06-23.Liudytojas R. G. parodė, kad juo su K. P. siejo finansinės sÄ sajos. VienÄ kartÄ K. P. įmonė skolinosi iÅ¡ jo pinigų, o kitÄ kartÄ jo įmonė skolinosi iÅ¡ K. P. pinigų. K. P. įmonė pasiskolinusi pinigus grÄ Å¾ino, o ar jo įmonė grÄ Å¾ino, nežino nes nebedirba. Jo vadovautos įmonės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“.

BÅ«damas „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi sprendimų su niekuo nederino. Tos įmonės akcininku buvo jo brolis L. G.. Paskolinęs įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, tik preliminariai, abstrakčiai domėjosi „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Klausdavo ar nėra prasiskolinę. „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė investicijomis, nekilnojamuoju turtu, akcijų pirkimu- pardavimu. Liudytojas N. V. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta kaip buvusį direktorių. Ä®monėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo teisininku tik kelis mėnesius.

Kartais paruoÅ¡davo sutartis, tačiau kokias nepamena. Jis iÅ¡ darbo išėjo savo noru, kadangi nepatiko darbinė atmosfera, K. P. nesikonsultavo su juo teisiniais klausimais, visus sprendimus priimdavo pats. Be to direktorius važinėjo prabangiu automobiliu, turėjo naujausius telefonus, o pačioje įmonėje kartais trÅ«kdavo elementarių darbo priemonių. Vykdydamas K. P. nurodymus rengdavo sutarčių projektus, o visa kita sutvarkydavo pats K. P.. Sutarties projektÄ , kuria buvo parduota UAB “(duomenys neskelbtini)“ 60 proc. akcijų bendrovei AB “ (duomenys neskelbtini)“ ruošė kaip ir visas sutartis pagal K.

P. nurodymÄ . Tačiau sutarties sudarymo dienÄ t.y. 2007-05-25 jis jau nebedirbo UAB “(duomenys neskelbtini)“. Pats K. P. kartais priraÅ¡ydavo reikiamus rekvizitus, tad galėjo ir įraÅ¡yti minėtÄ datÄ ar kitus duomenis. Jokių nurodymų iÅ¡ kitų asmenų iÅ¡skyrus K. P. dėl Å¡ios sutarties ar kitų sutarčių sudarymo jis negavo. Nuo 2008 metų įsidarbino į „(duomenys neskelbtini)“ , kuriai vadovavo J. G., o vėliau įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo G.

B.. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ alga buvo pervedama į sÄ skaitÄ , grynųjų negaudavo, neoficiali alga nebuvo mokama. Ar kiti darbuotojai gaudavo atlyginimus vokeliuose, nežino.Liudytojas D. Ž. patvirtino, kad jis anksčiau kuriuo tai metu buvo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ä®monė dirbo daugiabučių priežiÅ«ros sferoje, kompiuterių tvarkyme. Taip pat pažinojo UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktorių K. P., nes jis kartais lankydavosi įmonėje. 2009-06-05 tarp UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB “(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta paskolos sutartis Nr.CRD06/05-P pagal kuriÄ UAB “ (duomenys neskelbtini)“ paskolino UAB “(duomenys neskelbtini)“ 51792 Lt.

Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. A. nurodė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ reikia paskolinti pinigų, nes L. G. prašė minėtai įmonei paskolinti pinigų. V. A. jam atnešė pasiraÅ¡yti minėtÄ sutartį, kuriÄ jis pasirašė. Su pačiu K. P. dėl paskolos nebendravo. UAB “ (duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, banko valdymas buvo V. A. žinioje. Todėl atsakyti ar pagal Å¡iÄ sutartį buvo pervesti pinigai ar ne jis nežino. Tokiu pačiu principu buvo įforminta 2009-09-24 sudaryta paskolos sutartis Nr.CRD09/24-P pagal kuriÄ UAB “ (duomenys neskelbtini)“ paskolino UAB “(duomenys neskelbtini)“ 29000 eurų.

Mano, kad visi reikiami dokumentai buvo įforminti tinkamai. Neatsimena nuo kada iki kada dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Buvo gal 2008-2010 m. „(duomenys neskelbtini)“ nežino tokios įmonės. Perėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Po „(duomenys neskelbtini)“ perėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Du metus dirbo po „(duomenys neskelbtini)“. Dirbant tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje, jų veiklÄ kontroliavo L. G..Liudytojas A. B. parodė, kad 2009 m. vasario 25 d. įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir joje iki Å¡iol dirba.

Iki Å¡ios darbovietės dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, apie pusmetį laiko. Tuo metu įmonės vadovas buvo K. P.. Kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai nežino. Ä® darbÄ vykdavo nuosavu automobiliu, o paskui buvo nupirktas bendroms reikmėms įmonės automobilis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu dirbo apie 7 asmenys, kurių pavardžių nepamena. Darbo kryptis buvo paslaugų pardavimas, darbas su esamais klientais ir naujų klientų pritraukimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla buvo skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas ir teisinė pagalba.

Kiek prisimena, darbo sutartyje buvo numatytas bazinis atlyginimas – 1000 Lt ir kintamoji dalis, - priedas, priklausantis nuo darbo rezultatų. Atlyginimas jam buvo mokamas kartÄ per mėnesį, pervedant į asmeninę sÄ skaitÄ banke. Grynais atlyginimas nebuvo mokamas, neoficialaus atlyginimo taip pat negaudavo. Ar tokį atlyginimÄ gavo kiti, jam nėra žinoma. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo informacijÄ iÅ¡ savo klientų apie jų skolininkus. Tuo metu buvo kuriama sistema, prie kurios prisijungus, bÅ«tų galima gauti informacijÄ (SODRA, Registrų centro, VMI duomenys, teismų informacija, skolos kitiems verslo subjektams) apie įmonę, kas jÄ kÅ«rė nežino.

Å i informacija susidėdavo iÅ¡ registracijos, PVM mokėtojo kodų, juridinio adreso, turto bÅ«klės ir t.t. Be to, buvo vertinamas įmonių įsiskolinimo lygis, kuris taip pat atsispindėdavo Å¡ioje duomenų bazėje. Atliekant klientų konsultacijÄ , jam kartais tekdavo naudotis Å¡ia duomenų baze. Kiek prisimena, buvo paskirtas asmuo, kuris iÅ¡ tinklapio www.teismai.lt informacijÄ perkeldavo į duomenų bazę. InformacijÄ gautÄ iÅ¡ klientų, į duomenų bazę, kiek prisimena, turėdavo suvesti vadybininkai.

Klientui pasirašius metinę aptarnavimo sutartį, jam buvo suteikiamas prisijungimo prie duomenų bazės kodas, kuriuo jis naudodavosi savo nuožiūra. Kieno nurodymu buvo renkami šie duomenys, nežino, galėjo būti įmonės vadovo, arba įmonės akcininkų nurodymu.Liudytoja K. K. parodė, kad ji įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo daugiau nei prieš 5 metus. Dirbo apie 2 metus, įsidarbinimo pradžia buvo 2010 metai. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ėjo skolų išieškotojos – skolų administratorės pareigas.

Dirbo su dviem projektais – „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Ä® darbÄ priėmė K. P., tuo metu buvęs įmonės direktorius. Buvo bandomasis laikotarpis, kurio metu gavo maÅ¾Ä atlyginimÄ . Vėliau mokėjo atlyginimÄ 700-900 Lt per mėnesį. Gaudavo ir neoficialų 200-500 Lt. grynais, kuris jos nuomone priklausė nuo darbo rezultatų. Atėjus dirbti naujam vadovui, ji buvo priversta ieÅ¡koti darbo kitur, dėl įtemptos atmosferos, sumažėjusio atlyginimo. Ji buvo atsakinga už darbÄ su fiziniais asmenimis, t. y. skolininkai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.

Ji su įmonėmis nedirbo, bet kolegos dirbo su juridiniais asmenimis ir jai žinoma, kad buvo kažkokios duomenų bazės. Jie naudodavosi Gyventojų registrų centro prieiga. Asmeniškai jai G. nurodymų nėra davęs. Kas mėnesį atlikus darbus siųsdavo ataskaitas. Ta ataskaita būdavo apie išieškotas skolas. Nežino kaip buvo nustatomas neapskaitomo atlyginimo dydis. Liudytojas Š. J. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku du su puse metų. Tai buvo prieš 7 metus. Įmonės vadovu buvo direktorius K.

P.. Išėjo iÅ¡ įmonės, nes atėjo krizinis laikotarpis, susirado geresnį darbÄ , atlyginimÄ . Jo darbo pobÅ«dis buvo bendravimas su klientais, sutarčių pasiraÅ¡ymas, naujų klientų paieÅ¡kos, skambučiai telefonu. Atlyginimo pagrindinė dalis bÅ«davo „ant popieriaus“, o už rezultatus dar gaudavo vokelyje ir taip kiekvienÄ mėnesį. Duomenų bazė buvo, ten žymėdavo pastabas apie klientus. Buvo duomenų bazė apie skolininkus, kuruodavo pats direktorius, jie kažkiek prieidavo kai reikėdavo kažkokios informacijos.

Jie pildydavo klientų bazę, kas bendravo, ar pasiraÅ¡yta sutartis, ar verta skambinti. Kita bazė buvo apie įmonės skolininkus, bet ten buvo ne jų darbas. Atlyginimas buvo apie 1500 Lt į rankas, t. y. oficialus atlyginimas ir dar tas bonusas, panaÅ¡i suma, kartais didesnė, kartais mažesnė. Bonusas niekur nesifiksuodavo. Neatsimena tikslių sumų. NeoficialiÄ dalį iÅ¡mokėdavo direktorius. Neoficialius atlyginimus buvo gavę vadybininkės: G. G., Ž., A., pavardžių neatsimena. J. ir L. G. jam nežinomi.

Liudytojas G. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo teisininku laikotarpiu nuo 2007-2009 m. Įmonės veikla – skolų administravimas, ikiteisminis skolų išieškojimas, taip pat ir dalyvavimas teismuose. Teisininkų buvo trys – K. M., jis ir J. S.. Atlyginimas buvo pastovus kas mėnesį mokamas pavedimu. Be to įmonėje buvo motyvacinė sistema, išmokamas priedas priklausomai nuo darbo rezultatų. Ši suma buvo mokama neoficialiai vokeliuose. Suma nebuvo pastovi, ji kas mėnesį keisdavosi.

Taip pat buvo iÅ¡mokama trylikta alga Kalėdų proga, bei vokeliuose mokami kiti paskatinimai: Å¡ventės, gimtadieniai. Per visÄ laikotarpį kol dirbo galėjo susidaryti nuo 20000-25000 Lt suma. Be to direktoriaus papraÅ¡ymu jis sau pirko buitinę technikÄ Å¡aldytuvÄ , televizorių ir siekiant paÅ¡alinti kasoje susidariusį trÅ«kumÄ , sÄ skaitas iÅ¡rašė įmonės vardu. Visa atlyginimų sistema darbe buvo paremta bonusų sistema. Ta sistema buvo žinoma visiems. Be to įmonėje buvo fiktyviai įdarbinti asmenys, du R., kurie iÅ¡ užsienio varinėjo automobilius ir jais prekiavo.

Pats asmeniÅ¡kai fiktyvių sutarčių nematė, bet kažkas kalbėjo, ta pati buhalterė R., kad yra sudaromos paskolos su direktoriumi. Paskui dar kažkas minėjo, kad ten estai kažkokie figÅ«ravo, bet čia tiesiog buvo skolinami pinigai, kad „pagesinti“ susidariusį trÅ«kumÄ . Liudytoja I. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2009 arba 2010 metais, tris mėnesius pardavimų vadybininke. IeÅ¡kodavo klientų per internetÄ ir skambindavo klausti dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo paslaugų.

Darbo sutartis buvo. AtlyginimÄ gaudavau 600 Lt. į sÄ skaitÄ , pavedimu. Grynaisiais pinigais niekas nemokėjo. Skolininkų ieÅ¡kodavo per „VisaLietuva.lt“ įmonių sÄ raÅ¡Ä . Ä®monėje buvo kažkokia CRM, bet juo nemokėjo naudotis, buvo betvarkė, todėl pasidarė savo „Excel“ ir su juo ji dirbo. Dar bÅ«davo galima gauti klientų duomenų per „(duomenys neskelbtini)“ puslapį, klientai galėdavo užsisakyti apie savo klientų kreditingumÄ , bet ji kainuodavo, jos niekas nepirkdavo.

Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežinojo apie jokiÄ motyvacinę sistemÄ . Nebuvo jokios kalbos, kad bus kada nors paskatinta pagal darbo rezultatus. Liudytoja M. Å . parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 m. sausio mėn. apie 8 – 9 mėnesius vadybininke. Sudarė darbo sutartį, kurioje buvo nustatytas atlyginimas ir procentas už parduotas sutartis. Atlyginimas buvo mokamas pavedimu į kortelę. Tas procentas, tai buvo apskaičiuojamas pagal ataskaitas, kÄ parduodavo, kiek sutarčių paraÅ¡ydavo, tiek ir pervesdavo.

Grynais pinigais nei oficialaus nei neoficialaus atlyginimo negavo. Ji ieÅ¡kodavo klientų, sudarydavo sutartis, klausdavo ar reikalinga pagalba iÅ¡ieÅ¡kant skolas, teisinės paslaugos. Jeigu sakydavo taip, tai kviesdavo į susitikimÄ arba vykdavo pas juos, pasiraÅ¡ydavo sutartį ir bandydavo iÅ¡ieÅ¡koti skolas. Tuo metu, kai ji dirbo, duomenų bazė buvo dar tik kuriama. Jos niekas neprašė pateikti savo asmeninių pirkinių čekius į buhalterijÄ . Jono, L. G. nežino. Atlyginimas buvo mokamas du kartus per mėnesį, gaudavo avansÄ ir paskui atlyginimÄ .Liudytojas S. L. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ maždaug prieÅ¡ 10 metų, tai yra 2007 m. rugsėjo mėnesį įsidarbino, o 2008 metais kovo mėnesį išėjo iÅ¡ darbo.

Dirbo tuo laikotarpiu vadybininko pareigose, vėliau jo pareigas pakeitė į projektų vadovo. Darbas buvo naujų klientų paieÅ¡ka. IeÅ¡kojo įmonių kurioms gali reikėti paslaugų, tarp vadybininkų buvo pasidalinę regionais ir skambindavo įmonėms, stengdavosi pasiÅ«lyti jų teikiamas paslaugas. Mokėjo 2050 Litų ir tai atsispindi banko iÅ¡raÅ¡e. Kiek pamena buvo mokama tik pavedimu. Vokelių nepamena. KÅ«rė duomenų bazę ir jÄ siÅ«lė savo klientams. Ji buvo pastoviai kuriama ir tobulinama, pildomi klientai.

Pasitaikė geresnis darbo pasiÅ«lymas ir išėjo. Nežino kas sukÅ«rė juridinių duomenų bazę. Dirbantieji rinko duomenis apie skolininkus ir bazę nuolatos papildydavo. Priedas prie atlyginimo bÅ«davo pervedamas į sÄ skaitÄ pagal sutartį. Sutartyje nenurodyti kokie priedai, bet žodis „priedai“ įraÅ¡ytas. AtlyginimÄ gaudavo su avansu, du kartus per mėnesį. Ä®monei vadovavo K.. Nebuvo kažkokių kitų asmenų kurie vadovautų. Liudytoja G. K. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės pareigose.

Pradžioje atlyginimas buvo minimumas, o vėliau 1000 Lt.. Buvo sudaryta motyvacinė sistema, pagal padaryto darbo kiekį buvo mokamas priedas vokelyje. IÅ¡mokėdavo K. P.. Tokia sistema buvo visiems vadybininkams. Priedai buvo panaÅ¡aus dydžio kaip ir atlyginimas. Vėliau tapo projektų vadove, nors pats darbas niekuo nesiskyrė, tiesiog tos pareigos buvo kaip įvertinimas už gerÄ darbÄ ir tam tikra prasme buvo lengviau parduoti paslaugÄ kai prisistatai projektų vadove, o ne vadybininke. Ä®sidarbino 2007 m. vasarÄ , o išėjo 2010 ar 2011 metais.

„(duomenys neskelbtini)“ turėjo duomenų bazę, jie patys jÄ vesdavo kai sužinodavo kažkokius naujus faktus, prisijungdavo prie vidinės sistemos ir galėdavo suvesti. Ji jau buvo sukurta, ten bÅ«davo informacija apie įmonę kiek darbuotojų yra, paskui atsirado informacija kiek automobilių, kokie, kiek teismų turi, kas vadovas, koks registracijos adresas, kontaktai, diagramos. Ä®monėje buvo 7-10 žmonių. Sklido gandas, kad tai yra G. kompanija. Kai pradėjo dirbti tai duomenų bazė buvo.

Kiek jai žinoma tai K. P. jÄ atsinešė iÅ¡ savo buvusios darbovietės ir jÄ kÅ«rė IT kompanija, tuos duomenis apdorojo. Jie eigoje vis pildydavo. Nuo 2007 m. iki 2011 m. įmonė dirbo pelningai. Dalyvavo inventorizacijoje, žiÅ«rėjo kokie daiktai, kokie baldai pagal balansÄ . Nesutapo tie baldai kurie buvo ir kas buvo balanse. Liudytojas L. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2009 - 2010 metais, skolų administratoriumi. Kadangi įmonė turėjo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ tai jo funkcijos buvo bendravimas su jų skolininkais.

AtlyginimÄ mokėjo, nebuvo problemų. Mokėjo atlyginimÄ Ä¯ kortelę ir grynais. Pagrindinę algÄ gaudavo į kortelę, o kitus pinigus gaudavo grynais. Dalį algos grynais iÅ¡mokėdavo K.. BÅ«davo apie 1000 - 2000 Lt. tai priklausydavo nuo užimtumo. Tai galima apibÅ«dinti kaip ir „alga vokelyje“. Su duomenų baze įmonėje jis nedirbo, nors žino kad vadybininkai ja naudodavosi. K. yra sakęs, kad jis tÄ duomenų bazę sukÅ«rė. Tiksliai nepamena bendros neoficialios algos dydžio, bet galėjo bÅ«ti apie 30000 Lt suma.

Visi darbuotojai gaudavo neoficialius atlyginimus. Direktorius jam duodavo kortelę, jis nuimdavo grynuosius pinigus ir parneÅ¡davo į įmonę. Žinodavo kokia grynųjų pinigų paskirtis, nes visiems algas mokėjo „juodais“. K. buvo minėjęs, kad su draugu J. G. įkÅ«rė firmÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. P. jam matant vienÄ kartÄ bendravo su J. G.. L. G. irgi atvykdavo pas K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų nežino. Su R. T. ir R. Ž. pokalbis yra buvęs tik prie cigaretes.

Jis neklausdavo, ko jie ateina į įmonę. Jis jokių ataskaitų niekam neteikdavo. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti liudytojos V. J. parodymai, iš kurių matyti, kad UAB ,(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino 2006 metų gegužės 26d. Buvo priimta vyr. buhalterės pareigoms. Asmeniškai atlikdama savo funkcijas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įdiegta duomenų baze nesinaudojo, tik žino, kad tokia buvo ir ja naudojosi įmonės vadybininkai, teisininkai. Mano, kad duomenų bazė buvo apie fizinius ir juridinius asmenis, skolas ir pan.

Duomenų bazę į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,atsinešė“ K. P., kas jÄ sukÅ«rė nežino, lyg aptarnavo ir pildė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ K. P. girdėjo, kad jis duomenis yra susirinkęs dirdamas buvusioje darbovietėje, kuri ir yra sukaupta Å¡ioje duomenų bazėje. Kaip minėjo, su duomenų baze nedirbo, todėl tiksliai įvardinti kas joje buvo negali. Ji duomenų bazės nepildė. Kokie duomenys buvo įvedami į duomenų bazę, nežino. (3 tomas b.l. 73-77).Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti T.

J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡ kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2010 metų 3 ar 4 mėnesius, laikotarpio tiksliai nepamena, pardavimų vadybininku. Jo darbas buvo klientų paieÅ¡ka susijusi su skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu. Savo darbe naudojosi sukurta duomenų baze, kurioje buvo galima pamatyti ar dominanti įmonė turi nekilnojamojo turto ar ne. Kokius turi automobilius. Ar pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis įmonė turi skolų. Kas Å¡iÄ duomenų bazę kÅ«rė nežino. (3 tomas b.l. 54-55).Liudytoja J.

S. parodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2007 m. pradžioje, administratore, paskui dirbo teisininke, o dar vėliau direktoriaus pavaduotoja. Pagrindinis darbas buvo skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas. Nuo pačių pradžių dirbo su skolininkais – fiziniais, juridiniais asmenimis. Bylas apie skolininkus atneÅ¡davo vadybininkai. Vadybininkas atneÅ¡davo pasiraÅ¡ytÄ sutartį, o ji jau turėdavo duomenis su kuriais galėdavo pradėti dirbti, jeigu ko nors nerasdavo, tada gilindavosi ir ieÅ¡kodavo per internetÄ kontaktų, skambindavo, sutartis darydavo, taikos susitarimus, pareiÅ¡kimus, ieÅ¡kinius, kaip teisininkė.

Jai klientų ieÅ¡koti nereikėjo. Dėl duomenų bazės, ji buvo kuriama. Kai ji atėjo, tai dar nieko nebuvo. Pradėjo dirbti 2007 metais, tai apie duomenų bazę net nežinojo. Vėliau ji buvo kuriama, tai reiÅ¡kia, kad programuotojai atsiunčia duomenis kuriuos jie padarė, direktorius duodavo prisijungimÄ , ir ten įėjus buvo galima rasti kažkokiÄ bazinę informacijÄ apie įmonę. Vėliau informacija buvo pildoma, daugiau informacijos atsirasdavo, patys galėjo įraÅ¡yti duomenis, vyko procesas.

Jai buvo atlyginimas mokamas pavedimu į banko sÄ skaitÄ . Per visÄ tÄ laikotarpį grynais nebuvo jai mokamas atlyginimas. Ji kaip civilinio ieÅ¡kovo atstovas daug duomenų rinko ir pateikinėjo teismams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 10-12 žmonių, darbuotojai kito. Visi dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nežino ar įmonėje buvo mokami atlyginimai vokeliuose, jai niekas vokelyje atlyginimo nemokėjo. Apie rinkmenos sutartį tai civiline tvarka byla buvo iÅ¡nagrinėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Jiems pavyko įrodyti, kad tokia duomenų bazė buvo kuriama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už įmonės pinigus, ir įmonė samdė darbams kompanijÄ , kuri suprogramavo ir padarė jÄ . Ji ilgÄ laikÄ buvo tobulinama nuo 2007 - 2008 m.. Jie ja naudojosi. Civilinėje byloje pavyko įrodyti, kad duomenų bazė buvo įmonės nuosavybė ir, kad buvo sukurta įmonės. Civilinėje byloje panaikino tÄ sutartį kaip negaliojančiÄ nuo pačių pradžių ir priteisė iÅ¡ P. sumas. Ataskaitos bÅ«davo, jos ir iki Å¡iol yra.

Kiekvieno mėnesio gale skaičiuodavo kiek dirbantys asmenys yra iÅ¡rašę sÄ skaitų ir kokiems klientams sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos, žiÅ«rėdavo koks yra produktyvumas. Turėjo tokiÄ sÄ vokÄ , kaip atsiperkamumas, kuriÄ vadovas labai mėgdavo. Tai reiÅ¡kia, kad jie skaičiuodavo ar darbuotojas atsiperka, ar jis pasiekė limitÄ kiek jis naudingas įmonei. Ä®vairiausių ataskaitų buvo, formos jų kito. IÅ¡ esmės reikėjo palyginti darbuotojus, nes jų kaita buvo didelė. Daug darbuotojų buvo nepatenkinti, kad atlyginimai skirtingi.

Didelė dalis įmonės darbuotojų buvo vadovo draugai. Jie buvo pažįstami iki darbo „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo dalis, kurie atėjo iÅ¡ gatvės. Tie draugai – D. P., K. M., G. P., L., pavardės neprisimenu. Draugų atlyginimai buvo didesni, jiems ir laisvės bÅ«davo daugiau, ateina kada nori, iÅ¡eina anksčiau. Buvo tokių momentų, kad tÄ patį darbÄ dirbantys asmenys gaudavo kitokius atlyginimus. Kada prasidėjo krizė ir visiems mažino atlyginimus, jai sumažino taip pat. Tada su vadovu kalbėjosi ir buvo toks pasiÅ«lymas, kad sumažina atlyginimÄ , bet bus galima užsidirbti kaip priedÄ Å¡alia, kaip suprato „juodus pinigus“.

Siuntė ataskaitas, po kurio laiko atėjo pas jį paklausti kur tie pinigai ir tada K. P. pasakė, kad neprisimena, kad taip sakė ir, kad taip žadėjo. Pakalbėjo apie ateitį, kad bus peržiÅ«rimas jos atlyginimas tik teko dar papildomų darbų prisiimti. Pasirašė pakeitimÄ sutarties su didesniu atlyginimu. Dėl 2010-02-23 paskolos sutarties, kuria K. P. suteikė 205 tÅ«kst. litų UAB „(duomenys neskelbtini)“, sužinojo kai pati pradėjo direktoriauti ir gavo ieÅ¡kinį iÅ¡ K. P. su praÅ¡ymu priteisti tuos pinigus.

Tai neva neiÅ¡mokėta dalis, kuriÄ reikėjo iÅ¡mokėti. Ä®monė turėjo dėl to bylinėtis ir po kurio laiko laimėjo bylÄ , o pati sutartis buvo anuliuota. Prisiteisė įmonė tÄ dalį, skirtumÄ , pagal tÄ panaikintÄ sutartį. Dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties „(duomenys neskelbtini)“, tai „(duomenys neskelbtini)“ ir perdavė juos į teismÄ , ne pats K. P.. Grynieji pinigai bendrovės veikloje buvo naudojami pirkimams. IÅ¡ esmės direktorius visada turėdavo grynųjų.

Jai, kaip dirbančiai atrodė, kad įmonės direktorius su įmonės pinigais elgėsi kaip su savo. R. P. pasiÅ«lymu ji tapo direktore. R. P. bendrovėje dirbo. Buvo laikas, kai jis tik ateidavo, tačiau jo pasiraÅ¡ytų sutarčių nematė. R. Ž., R. T. žinomi, buvo priimti pardavimų vadybininkais, bet atliko kurjerių darbÄ . Jie veždavo skolininkams pretenzijas, suruoÅ¡tÄ dokumentų paketÄ ir kai tokie du vyriÅ¡kiai įteikdavo pretenzijÄ , tai skolininkams atrodydavo gan baisiai. Å iuos du darbuotojus naudojo pagal poreikį.

Perimant vadovavimÄ darė inventorizacijÄ , perdavimo – priėmimo akto nebuvo, nes K. P. buvo nuÅ¡alintas nuo pareigų teismo nutartimi. UAB „(duomenys neskelbtini) Vilnius“ buvo dukterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė ir, taip buvo, kad jie pabendraudavo. UAB „(duomenys neskelbtini) Vilnius“ savininkai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas vėliau buvo savininkai nežino.Liudytojas N. B. parodė, kad jis prieÅ¡ septynis metus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininko pareigose apie dvejus metus.

Pareigos buvo skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas. Ä®monėje dirbo 4 vadybininkai, 4 teisininkai. Jo darbo funkcijos, gavus pasiraÅ¡ytÄ sutartį dirbti su skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu, t.y. nustatinėti ar skolininkas egzistuoja. Kiekvienas teisininkas, turėjo iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ klientui pagal sutartyje nustatytas aplinkybes ir prižiÅ«rėti, kad bÅ«tų laiku apmokėta. Darbo priemonių teisininkai nepirko. Jam atlyginimas buvo mokamas laiku, į sÄ skaitÄ . Grynaisiais pinigais nemokėjo. Atlyginimas buvo nustatyta bazinė kaina, t.y. virÅ¡ tÅ«kstančio litų.

IÅ¡ pradžių gavo tik bazinį atlyginimÄ , o vėliau atsirado priedas prie atlyginimo apie 10 procentų. Kiekvienam duodavo tokias Å¡akneles iÅ¡ algalapio, o pinigus nurodytus jose, rasdavo sÄ skaitoje, banko pervestus. Darbe duomenų baze naudojosi. Buvo sudaryta sutartis su „(duomenys neskelbtini)“, kur jie galėdavo pažiÅ«rėti apie skolininkÄ . Kad ta duomenų bazė už kažkokį mokestį, tai faktas. Gauni įmonę, per „(duomenys neskelbtini)“ praleidi ir mato ar ta įmonė „mirusi“ ar ne.

Jie turėjo ribotÄ prieigÄ . Kiekviename kompiuteryje buvo informacinės lentelės, vietinės, bet jis jų nepavadintų informacinėmis sistemomis. Pasidarė „Excel“ savo programÄ , pasidarė filtrus ir galėjo matyti kiekvieno mėnesio vidurkius. Tuo metu kai dirbo dar Kaune, visÄ laikÄ Ä—jo kalba apie informacinę sistemÄ . Jeigu kiekvienas turės savo „Excel“ ar savo sugalvotÄ duomenų kaupimo bÅ«dÄ , darbuotojui išėjus atostogauti, nebuvo galima perduoti darbų, dėl to ir buvo poreikis, sukurti informacinę sistemÄ , kuri leistų kaupti informacijÄ ir jÄ apdoroti arba naudotis darbuotojams bet kada.

IÅ¡ieÅ¡kotojo darbas susidėdavo iÅ¡ kelių funkcijų, t.y. skambinimas telefonu, tai kiek skambini ir turinį į tÄ programÄ Ä¯vedi, visi mato. Taip pat, siųsdavo laiÅ¡kus. Å ita programa buvo paremta tuo, kad sudarius sutartį, skolininkas ir apie jį duomenys yra įtraukiami. Programa pradėjo veikti kai iÅ¡važiavo į Vilnių, tai galėjo bÅ«ti 2009 metai. Su „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir žino, tai tiek Kaune, tiek Vilniuje ji buvo kiekvienais metais atnaujinama. Kaune atėjęs į darbÄ , žinojo, kad programa kÅ«rimo stadijoje.

Kai bÅ«davo pasitarimai, tai sakydavo, kad bus duomenų bazė. Esminių skirtumų tarp Vilniaus ir Kauno įmonių nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini) Vilnius“ susiję. Vilnius iÅ¡ pradžių buvo filialas, paskui pasidarė kaip atskiras UAB „(duomenys neskelbtini) Vilnius“. IÅ¡ pradžių buvo kalbama apie įmonės filialÄ Vilniuje. Å ios įmonės buvo giminingos, naudojosi tomis pačiomis sistemomis.Liudytoja E. B. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2006 m. buhalterės padėjėja, vėliau tapo administratore, paskui skolų iÅ¡ieÅ¡kotoja ir galop skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo skyriaus vadove.

Ä®monėje nedirba nuo 2014 metų. Darbo užmokestis buvo mokamas į sÄ skaitÄ visÄ laikotarpį. Darbo užmokestis nepriklausė nuo atliktų darbo rezultatų. Negaudavo grynaisiais pinigais atlyginimo. Kai dirbo skolų iÅ¡ieÅ¡kotoja, tai teko dirbti su duomenų baze, prisijungdavo per „(duomenys neskelbtini)“. Smulkiai negali pasakyti kaip tai veikė. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė teisinių paslaugų teikimu ir skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu. Ä®monė pirkdavo prekes, kurias apskaitydavo.

Remonto iÅ¡laidos bÅ«davo, baldai, tačiau tai su įmonės veikla nesusiję. Automobiliai buvo perkami bendrovėje. Premijų negaudavo, tik vienÄ kartÄ buvo iÅ¡mokėti 200 Lt vokelyje, kuriuos perdavė V. P.. Apie juridinių duomenų bazę, nežino kaip ji atsirado. Dėl K. P. paraÅ¡o antspaudo, tai bÅ«davo, kad K. P. pats duodavo antspaudÄ ir antspauduodavo. InformacijÄ apie fizinius asmenis rinkdavo iÅ¡ to kÄ pateikdavo jų klientas, dar turėjo prisijungimÄ prie gyventojų deklaruotų gyvenamųjų vietų, tai patikrindavo per ten, bet pirminė duomenų bazę gaudavome iÅ¡ kliento ir siųsdavo praneÅ¡imus, skambindavo.

K. P. neteikdavo informacijos apie fizinius asmenis pagal papildomÄ užklausÄ . Inventorizacijose dalyvavo, faktiniai duomenys nesutapdavo. NatÅ«roje ne visi daiktai bÅ«davo. Kaip pavyzdys – dvigulė lova, tai natÅ«ralu, kad jos nebus įmonėje. Ji buvo apskaitoje. Dvigulės lovos nesant jie vis tiek pasiraÅ¡ydavo. Daug tokių daiktų buvo, kad įtraukta į apskaitÄ , o įmonėje realiai nėra.Liudytojas P. B. parodė, kad susipažino su K. P., tuometiniu UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovu 2009 ar 2010 metais, darbo reikalais.

Pažintis su K. P. buvo klientai, kurių skolų vidinį monitoringÄ atlikdavo jis, o skolų, kaip iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonės funkcijÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis tuo metu buvau „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ ekonomistas. „(duomenys neskelbtini)“ perdavė keletÄ Ä¯monių UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo tikslu. „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. G.. Jis darbo reikalais susiraÅ¡inėdavo su „(duomenys neskelbtini)“ vadovu elektroninių laiÅ¡kų pagalba, paÅ¡tu.

Bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, o paskui „(duomenys neskelbtini)“ ėmė paskolÄ iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ ir taip „(duomenys neskelbtini)“ pateko į sÄ raÅ¡Ä Ä¯monių, kurios turi įsipareigojimus, buvo monitoringas, kadangi yra paskola ir jos priežiÅ«ra, t.y. ar laikomasi sutarties sÄ lygų, mokamos palÅ«kanos laiku ir t.t.. Tekdavo skambinti skolininkui ir pasidomėti ar sumokės skolÄ . „(duomenys neskelbtini)“ banko sÄ skaitų, kasų likučių, reikėjo tam, kad įsitikinti ar „(duomenys neskelbtini)“ bus moki.

Tai buvo vienas iÅ¡ bÅ«dų sekti situacijÄ ir matyti ar terminui suėjus įmonė turės galimybes įsipareigojimus vykdyti. Kažkuriuo metu manė, kad gali bÅ«ti sudėtingas paskolos grÄ Å¾inimas. Susipažinęs su elektroninių laiÅ¡kų turiniu nurodė, kad yra pasiÅ«lymus teikęs įmonėms su kuriomis bendraudavo dėl kuro ir įmonėms, kurios yra tiesiog jo draugų, tam, kad sujungti užsakymus į vienÄ ir taip gauti didesnes nuolaidas pirkiniui. Jeigu kalbant apie paskolas, tai yra svarbu gauti informacijÄ apie įmonę, kuriai ketini suteikti paskolÄ .

Galėjo klausti apie „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus filialÄ , jo finansinę padėtį, nes jeigu „(duomenys neskelbtini)“ Kaune ir Vilniaus filialas, tai jos yra susijusios. Jeigu vienam filialui yra prastokai tai įtakoja ir kitÄ . R. P. pažįsta nuo jaunystės, bendri draugai. Apie R. P. galėjo klausti ar dirba „(duomenys neskelbtini)“ dėl to, kad pastarasis planavo įsidarbinti į kitÄ Ä¯monę ir reikėjo žinoti kiek valandų dirba, žinoti, kad nevirÅ¡yti darbo laiko.

Kol jis dirbo, paskolos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo grÄ Å¾inusi, bet jo nuomone tai įvyko ne dėl ekonominių problemų. Jo nuomone nenormalu, kad realiai įmonė turi 650 litų, o formalus likutis rodomas virÅ¡ 386 tÅ«kst. litų. Jeigu įmonė gauna pajamas ir tas pajamas iÅ¡ kortelės iÅ¡siima, tada tikėtina jie yra pas atskaitingÄ asmenį, vadovÄ .Liudytojas R. G. parodė, kad apie automobilio BMW X6 nedaug žino, tik tai, kad jo buvęs žentas R. T. buvo prašęs nupirkti automobilį, savo vardu.

Jis sutiko, atvažiavo į RegitrÄ , Kaune. Pinigai buvo mokami automobilyje. Jis pats pinigų neskaičiavo, bet lyg matė pinigų mokėjimo faktÄ . Sutartį pasirašė, nes niekas kitas ir negalėjo pasiraÅ¡yti. Pardavėjas buvo žmogus, bet ar jis pats pardavė, ar atstovavo firmÄ to negali nei paneigti nei patvirtinti. Automobiliu jis nesinaudojo, tik pirkimas buvo apiformintas jo vardu. 2014 m. pardavė automobilį. Pinigų jis negavo, juos paėmė T. draugas. R. T. dabar neįgalus po patirto insulto.

Liudytojas P. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla jam nežinoma, su kaltinamuoju K. P. kartu nedirbo, tačiau jį pažįsta nuo studijavimo laikų. Jam atrodo, kad kažkuriuo metu „(duomenys neskelbtini)“ buvo kažkam skolinga pinigų iÅ¡ grupės įmonių. Jeigu jis rinko kokiÄ informacijÄ ar susiraÅ¡inėjo elektroniniais laiÅ¡kais, tai darė ryÅ¡ium su tuo, kad analizavo skolininko padėtį finansinę, kas yra normalu. „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena iÅ¡ 30 įmonių, kuriai niekas per daug dėmesio neskirdavo.

Jis tuo laiku buvo „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, paskui generalinis direktorius. Kas siejo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma.Liudytoja I. G. parodė, kad ji dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ , buvo atsakinga už įmonių administravimo sistemos įdiegimÄ . Duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir prašė jais vadovautis. 2007 m. kovo mėn. buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl duomenų bazės sukÅ«rimo.

Ji asmeniÅ¡kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. P. nepažinojo. Dėl duomenų bazės kÅ«rimo su juo bendravo telefonu bei elektroniniu paÅ¡tu. K. P. jiems pateikė informacijÄ kaip turi vizualiai atrodyti duomenų bazės valdymo aplinka, kokie laukai turi bÅ«ti atvaizduoti duomenų bazėje. Jie įsipareigojo sukurti tik pačiÄ duomenų bazės valdymo aplinkÄ , o pati informacija esanti bazės viduje buvo pateikta užsakovo. Sistemos sukÅ«rimu rÅ«pindavosi programuotojai. Informacija apie juridinį asmenį sudarė: pavadinimas, įmonės kodas, adresas, telefonai, el.paÅ¡tas, darbuotojų skaičius, vadovas, finansiniai duomenys, o kas daugiau nepamena.

Mano, kad tokio pobÅ«džio informacija yra vieÅ¡ai prieinama vieÅ¡ojoje erdvėje ir mano, kad tokio pobÅ«džio informacijÄ galima gauti nemokamai. Nepamena kiek eilučių informacijos sudarė duomenys apie vienÄ juridinį asmenį, bei kiek iÅ¡ viso buvo informacijos. Jai jokios laikmenos nei paÅ¡tu, nei tiesiogiai K. P. neperdavė. Ji pati duomenų bazės nekÅ«rė, o tik vykdė priežiÅ«rÄ . Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2007-03-14, o sÄ skaita apmokėjimui už sukurtÄ duomenų bazę K.

P. pateikta 2007-06-29. Todėl yra įsitikinusi, kad duomenų bazė klientui UAB„(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota 2007 m. birželio mėn. pabaigoje. Duomenų bazė buvo sukurta internetinėje erdvėje ir klientas gavo prisijungimo duomenis, tačiau visa duomenų bazės informacija saugoma kliento serveryje. IÅ¡ jai apklausos metu parodytų 2013-01-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedų, mato, kad bendravo su K. P. 2008 ir 2009 m. ir bendravimas pasireiÅ¡kė K. P. praÅ¡ymais iÅ¡ duomenų bazės iÅ¡traukti tam tikrÄ informacijÄ â€“ kaip pavyzdys:

įmonių kodus ar jų pavadinimus. Ji ir anksčiau bendravo su K. P. elektroniniu paÅ¡tu, tačiau susiraÅ¡inėjimas prie minėto protokolo nepateiktas. Negali atsakyti ar į duomenų bazę buvo įkelti duomenys apie juridinius asmenis jau iÅ¡raÅ¡ius sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ apie bazės sukÅ«rimÄ ar vėliau. Duomenys į duomenų bazę galėjo bÅ«ti sukelti ir vėliau. Jai prižiÅ«rint Å¡iuos darbus ir dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukurtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazei, nebuvo sukurta galimybė prisijungti prie kitų iÅ¡orinių duomenų Å¡altinių pvz.

Registrų centro ar pan. Tačiau kiek žino, tokia galimybė buvo sukurta jau jai nebedirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ t.y. 2009 metais. Iki tol buvo galima peržiÅ«rėti duomenis esančius pačioje duomenų bazėje ar įkeltus rankiniu bÅ«du užpildant tam tikras grafas duomenų bazėje. www.rekvizitai.lt puslapyje jau net 2007 m. buvo galima rasti įmonės bendrÄ jÄ informacijÄ . Tačiau koks įmonių skaičius pas juos buvo negali pasakyti.Liudytojas J. G. parodė, kad su kaltinamuoju pažįstami kaip klasiokai, o vėliau ir grupiokai universitete, tačiau draugais nebuvo.

Su K. P. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kÅ«rimo niekada nekalbėjo. Jokie klausimai dėl paskolų suteikimo asmeniÅ¡kai K. P. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ su juo nebuvo derinti. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga vienai iÅ¡ jų įmonių grupės valdomų įmonių jis sužinojo iÅ¡ finansinių dokumentų, bei už finansinę veiklÄ atsakingų įmonės darbuotojų. Skolos grÄ Å¾inimo klausimais rÅ«pinosi atsakingi darbuotojai. Jam buvo žinomas tik skolos faktas.

Su K. P. dėl skolos grÄ Å¾inimo niekada nekalbėjo. Ä® pasitarimus K. P. niekada nėra kvietęs. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklÄ teikti ataskaitų K. P. neprašė ir tokio nurodymo niekada nedavė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos niekaip neįtakojo. Aplinkybių dėl atlyginimų mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams nežino. Su K. P. atlyginimo mokėjimo klausimų niekada nėra aptarinėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini) g. nėra buvęs. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį sužinojo tik tuomet kai pasirodė straipsniai spaudoje, todėl jokių aplinkybių apie minėtos sutarties sudarymÄ nežino.

Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkÅ«rimo niekaip neprisidėjo. Apie Å¡iÄ bendrovę žinojo tik tiek, kad tai yra viena iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ grupės įmonių. T. Ž. formaliai žino tik tiek, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini) .“ direktoriumi. R. T., R. Ž. nepažįsta. R. P. vardÄ ir pavardę iÅ¡girdo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. PrieÅ¡ tam tikrÄ laikÄ spaudoje buvo lavina negražių straipsnių, ten buvo tokių tikrovės neatitinkančių dalykų.

Tada buvo padavęs K. P. į teismÄ kartu su „(duomenys neskelbtini)“ grupe ir po kelių savaičių ieÅ¡kinį atsiėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ po apklausų įsigilinus į Å¡iuos klausimus paaiÅ¡kėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ne „(duomenys neskelbtini) “, o kažkuriuo metu galėjo bÅ«ti „(duomenys neskelbtini) “ akcininke.Liudytoja G. B. parodė, kad ji dirbo buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. balandžio mėnesio, o liepos mėnesį jÄ paskyrė vyr. buhaltere ir dar atsakinga už „(duomenys neskelbtini)“.

Kėlė įtarimÄ , kad viskas yra tvarkoma „Excel“, kad nėra apskaitos programos, viskas daroma rankomis. Jautė kažkokiÄ Ä¯tampÄ , kad darbuotojai nėra labai patenkinti atlyginimais. Jos atlyginimas oficialus buvo didesnis nei kitų žmonių. Direktorius valdė visÄ kasÄ , darė bankinius mokėjimus. Jai atrodė keistai, kad kasoje buvo laikomi gryni pinigai apie 100 tÅ«kstančių litų. Ji užsiminė V. J., kad ji kaip buhalterė, jeigu pasiraÅ¡o, tai turėtų suskaičiuoti, pamatyti tuos pinigus.

Pasakė, kad direktorius jais disponuoja, o ji turi pasitikėti. Dar kėlė įtarimÄ , trumpalaikis turtas ir jie nuraÅ¡ydavo jį per tuos metus. Ateidavo didelės sÄ skaitos iÅ¡ „Senukų“, kad pirkta daiktų, pradedant statybinėmis, kanceliarinėmis, kurių realiai nematė. Jai buvo pasakyta, kad turi registruoti apskaitoje tas faktÅ«ras, kurias jai pateikė direktorius. Vėliau persikėlė į Vilnių, perdavė likučius, po jais pasirašė. Pinigų realiai nematė. Dirbant jai atlyginimas buvo mokamas oficialiai, nebuvo jokių vokelių. Jos atlyginimas buvo didesnis, o dirbančiųjų mažesnis.

Tuomet pradėjo dalinti atlyginimų lapelius, kad matytų kiek sumokama. Dar įtarimÄ kėlė tai, kad dažnai iÅ¡ banko sÄ skaitos buvo nuiminėjami pinigai. Kasos nematė, jos nevaldė. Likutis pastoviai bÅ«davo apie 90 tÅ«kst. litų. Ji visiÅ¡kai neturėjo įtarimo apie „atlyginimus vokeliuose“. Apie 2006-11-28 dienos sutartį nelabai kÄ girdėjo. Duomenų bazė buvo kažkokia. Neprisimena kaip duomenų bazė buhalterijoje atsispindėjo. Tai turėtų bÅ«ti kaip turtas, įgyta licencija.

To nematė. Ä®siskolinimo beveik 700 tÅ«kst. Lt K. P., tokios sumos nematė, nes pats balansas buvo apie 900 tÅ«kst. litų. Prisimena, kad kiekvienÄ mėnesį buvo mokama direktoriaus kompiuterio nuoma, bet kad įmonė kam bÅ«tų tiek skolinga, neužfiksavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje matė, kad buvo automobiliai, nuraÅ¡inėdavo kurÄ . Su automobiliais buvo kažkokia veikla, buvo perkami, paskui kažkaip perleidžiami. R. Ž. ir R. T. atlyginimas buvo mokamas iÅ¡ kasos grynaisiais pinigais.

FiziÅ¡kai nematydavo kaip jiems moka. Jai buvo pasakoma, kad kiekvienÄ mėnesį reikia padaryti iÅ¡ kasos įraÅ¡Ä , kad yra sumokamas atlyginimas. R. T. girdėtas, bet kiek su juo susiję finansinės operacijos, tai negali pasakyti. Panaudos pagrindu sudarytas sutartis neregistruodavo. Neprisimena direktoriaus įsakymų dėl priedų. Liudytojas M. K. patvirtino, kad jis iÅ¡ R. T. prie 5-6 metus pirko automobilį BMW 7 klasės. Suma buvo didelė. Sakė, kad reikia pasiraÅ¡yti pirkimo - pardavimo sutartį, nes firma bankrutuoja.

Norėjo, kad automobilis liktų pažįstamų rate. Automobilis buvo įmonės vardu registruotas. Pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį ir draudimo dokumentus. Toliau to automobilio taip ir nematė. Mėnesį diskutavo ta tema, o paskui iÅ¡važiavo į AirijÄ . Grįžęs iÅ¡ Airijos paprašė perraÅ¡yti tÄ automobilį. R. T. sutiko, pasakė, kad susitinka „Regitroje“ persiraÅ¡o ir viskas. Pinigų už automobilį nemokėjo. Suma buvo apie 100 tÅ«kst. gal net daugiau. Rinkoje buvo galima rasti pigiau.

Važiavo į „RegitrÄ â€œ kai reikėjo iÅ¡registruoti. Jis nemokėjo pinigus už maÅ¡inÄ Ä¯sigyjant, nei pinigus gavo jÄ parduodant.Liudytojas R. Ž. parodė, kad jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais ir dirbo apie dvejus metus, vadybininku. AtlyginimÄ jam mokėjo direktorius grynais, pasiraÅ¡ydavo dokumentuose. Jis ieÅ¡kodavo klientus, vykdydavo direktoriaus nurodymus, vežiojo klientus arba veždavo dokumentus. Nepamena ar buvo pastovus ar keitėsi atlyginimas. Nebuvo kalbos apie neoficialus atlyginimus.

IÅ¡ įmonės papildomų lėšų iÅ¡skyrus atlyginimÄ negaudavo. Jis neturėjo savo vardu registruoto automobilio BMW X6, tačiau įmonėje toks automobilis buvo. Nežino ar sudarė sandorius dėl Å¡io automobilio atvežimo iÅ¡ Vokietijos ir apmokėjo. Jeigu ir mokėjo, tai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavedimu. Įsigyjant BMW X5, X6, Mercedes 320 iÅ¡ užsienio piliečio nedalyvavo. Kai dirbo „(duomenys neskelbtini)“, tai nurodymus duodavo tik direktorius.

Jam nėra žinoma kas tos įmonės savininkai.Liudytoja I. T. parodė, kad ji prieÅ¡ kiek tai metų pardavė automobilį BMW 7 klasės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ä®monė buvo pirkėjas, o ji pardavėjas. Jos brolis D. P. daugiau kalbėjo, vedė derybas. Automobilis buvo jos vardu. Kaip atsirado pirkėjas „(duomenys neskelbtini)“ neatsimena bet atrodo per skelbimÄ . Kas už „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį nepamena, bet tikrai ne P. pavardė buvo. Sandoris vyko Regitroje.

Ä®monė atsiskaitė, jokių problemų. Pinigus padavė tas žmogus, kuris buvo vadinamas pirkėjas. Neprisimena jo vardo, pavardės. Pirkėjas pradžioje buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atstovo pavardės neprisimena. Tuo automobiliu naudojosi ji ir jos brolis, kuris dabar yra suimtas. Už automobilį gavo 120 tÅ«kst. litų. Nežino ar dar kokį dokumentÄ , kasos iÅ¡laidų orderį, pasirašė, kad iÅ¡ įmonės gavo pinigus. Ant sutarties pasirašė, papildomų dokumentų neturi.Specialistė L.

J. paaiÅ¡kino, jog duotas specialisto iÅ¡vadas tvirtina. Ūkinės finansinės veiklos tyrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas 2011-11-14. Pagal Kauno apsk. VPK ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pateiktÄ užduotį atsakė į pateiktus klausimus. Tirti buvo apskaitos dokumentai ir juose įformintos Å«kinės operacijos yra atvaizduotos iÅ¡vadoje. Aplinkybės, kurios rodė, kad galėjo bÅ«ti įformintos operacijos tikslu keisti likutį grynais pinigais iÅ¡vadoje yra nurodytas.

Tai buvo ne visais atvejais, bet atvejis toks, pagal tyrimui pateiktus kasos dokumentus, 2010-03-26 pradžioje, kasos dokumentinis likutis sudarė 383,214 litų ir kada buvo įformintas 205,000 litų priėmimas iÅ¡ direktoriaus K., priimama paskola. Å is dokumentinis kasos likutis padidėjo iki 588,214 litų ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo įformintas paskolos suteikimas Estijos piliečiui U. M. ir tiriant bÅ«tent Å¡ios paskolos suteikimo, įforminimo ir grÄ Å¾inimo aplinkybes, buvo pateikta iÅ¡vada, kad U. M. paskolos negrÄ Å¾ino, įsipareigojimų pagal sutartį neatliko, gyveno ne Estijoje, o Airijoje, visa aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ita Å«kinė operacija galėjo bÅ«ti ne tokia, kokia buvo atvaizduota dokumentuose.

Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad 205,000 litų paskolÄ galima sieti su automobilių pirkimo sandoriais. Bet kuri Å«kinė operacija įforminama dokumentais, dokumentai gali bÅ«ti įvairÅ«s. Apie 205,000 litų paskolÄ , pagal 2010-02-23 sutartį, buvo įformintas paskolos grÄ Å¾inimas per laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2011-04-12, iÅ¡ viso grÄ Å¾inimas įformintas 148370,49 litų ir pagal tai iÅ¡eitų, kad liko 52670 litų įsiskolinimas pagal apskaitos dokumentus. Pagal byloje pateiktus duomenis, buvo sudaryta 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kuriÄ K.

P. perleido Å¡iÄ skolÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl rinkmenos, tai jeigu neiÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita – faktÅ«ra, tai Å¡iuo atveju Å«kinė operacija gali bÅ«ti fiksuota ir pagal kitÄ dokumentÄ , kuris turėtų turėti pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. reikalavimus visus rekvizitus. Å iuo atveju turima galvoje perdavimo aktÄ , pagal kurį ir buvo užfiksuota Å«kinė operacija. Atskirais atvejais, jeigu nėra PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, tai Å«kinė operacija gali bÅ«ti fiksuojama ir pagal kitokį dokumentÄ , kuris turi 13 str. reikalavimus.

Tyrimo metu jai buvo pateikta sutartis ir yra pateiktas 2006-11-28 rinkmenos perdavimo – priėmimo aktas. Kaip įmonėje turėjo būti apskaitytas nematerialus turtas, tai, jeigu tai yra apskaityta kaip turtas, tai turi būti atvaizduotas bendrovės apskaitoje. Šiuo atveju tai yra nematerialus turtas, buvo apskaitytas tik 2010 m. vasarį. Jeigu būtų panaudos santykiai, tai turtas turėjo būti apskaitytas kaip trečiųjų asmenų turtas, tačiau jis vis tiek turi atsispindėti apskaitoje. Vis tiek turi būti užbalansinėje apskaitoje ar kitaip, bet inventorizacijos metu, jis turi būti inventorizuojamas, kadangi jis yra įmonėje.

Užbalansas, tai yra tokia sÄ skaita, kuri neatsispindi balanse. IÅ¡ viso apskaitoje, pateikiant sÄ skaitų planÄ ir tokios užbalansinės sÄ skaitos iÅ¡ viso nebuvo. Nebuvo pateikta informacijos, kad ji yra. Jeigu tokia bÅ«tų buvusi, tai bÅ«tų ir analizuojama. Duomenų nebuvo, kad ji iÅ¡ viso apskaityta ar užregistruota. Sutartis dėl duomenų rinkmenos, tai ji nekalba apie panaudÄ , ji kalba apie atlygį už naudojimÄ si Å¡ia rinkmena. IÅ¡vados 53 lape yra paraÅ¡yta, kad atliekant dokumentinį tyrimÄ buvo pateiktos sutartys ir jos yra iÅ¡vardintos.

Jeigu sutartis nepaminėta, vadinasi nebuvo pateikta. Pateiktos PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros, kurios buvo susijusios su „(duomenys neskelbtini)“ pirkimais iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ yra suraÅ¡ytos į 33 lentelę. SuraÅ¡iau tas kurios buvo pateiktos ir buvo susijusios su „(duomenys neskelbtini)“. Ä®vertinus tai, kad pagal rinkmenos perdavimo – priėmimo aktÄ laikotarpiu nuo 2006-11-06 iki 2010-02-26 bendrovės apskaitoje nebuvo užfiksuota fakto, kad įmonėje yra tokia rinkmena, be to pagal tyrimui pateiktus įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentus už 2008-2010 m. rinkmenos buvimas įmonėje yra neužfiksuotas.

Buvo pateiktas toks atsiskaitymų grafikas ir jis gautas 2010-02-26 ir tai, kad tÄ patvirtina ir pati įraÅ¡us padariusi buhalterė, kad jai visi Å¡ie dokumentai buvo pateikti tik 2010 m. Tai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad dokumentas gali bÅ«ti suraÅ¡ytas atbuline data, nes jo atsiradimas ir užfiksavimas tai įrodo. Bet koks turtas ar jis įmonės, ar jis gautas panauda, jo buvimas įmonėje turi bÅ«ti užfiksuotas. Turtas turi bÅ«ti inventorizuojamas ir kaip dokumentai už 2008-2010 m. atliekant įmonės turto inventorizacijÄ rodo, kad tokio daikto nefiksuojama kaip esamo įmonėje.

Atsakant į klausimÄ dėl rinkmenos, nepaminėti sudarytų sutarčių, kurios turi ryšį su duomenų bazėmis, bÅ«tų neteisinga, todėl buvo nurodomos kokios sutartys sudarytos, kad pateikti pilnÄ informacijÄ pagal dokumentus kurie yra įmonėje. Kad įmonė faktiÅ¡kai pirko duomenis pagal nurodytas sutartis iÅ¡ registrų įrodo tai, kad sutartys buvo sudarytos pagal apskaitoje pateiktus dokumentus. Yra nurodomos tik tos Å«kinės operacijos, kurios susijusios su pateiktais klausimais, tačiau ir iÅ¡ čia esančių duomenų matoma, kad apmokėjimai ir Registrų centrui, ir kitiems asmenis pagal Å¡ias sutartis buvo vykdomi.

Turto buvimo faktas turi atsispindėti įmonės dokumentuose bet kuriuo atveju. Bet koks turtas naudojamas įmonėje turi bÅ«ti apskaitytas ir atsispindėti dokumentuose. Apskaitoje turi matytis visas bendrovėje esamas turtas. Balansas tai yra finansinė ataskaita, kuri pateikiama registrų tvarkytojui, o apskaita vedama sau, akcininkams. Apskaitos dokumentas yra dokumentas, pagal kurį fiksuojamos Å«kinės operacijos. 61 lape yra parodytos priimtos piniginės lėšos į kasÄ iÅ¡ K. P. ir parodyta, kad piniginės lėšos, 103,000 litų, kurie buvo įforminti kaip gauti už BMW 730 pagal pinigų priėmimo kvitÄ yra įneÅ¡ti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ K.

P.. Pagal transporto pirkimo – pardavimo sutartis, parduodant automobilį M. K. už 103,000 litų, Å¡ių pinigų priėmimas yra įformintas pinigų priėmimo kvitu BUH Nr. 2810748 ir jame yra pasirašęs pinigus sumokęs M. K. ir pinigus gavęs direktorius K. P.. K. P. 103,000 litų pagal kasos pajamų orderį CRE Nr. 225 įnešė į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ . Pagal sÄ skaitos banke iÅ¡raÅ¡Ä , į bendrovės sÄ skaitÄ buvo pervesta 100,000 litų. Apskaitoje apskaityta, kad 51,000 litų iÅ¡duota iÅ¡ kasos, kas buvo įforminta ir kasos iÅ¡laidų orderiu iÅ¡davimas iÅ¡ kasos K.

P., ir 49,000 litų iš jų įforminti kaip paskola iš K. P..          Rašytinė medžiaga. 2010 m. gruodžio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. P. atžvilgiu dėl veikų numatytų BK 182,183,184 straipsniuose ( t.1.b.l. 4-6). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-22 pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo K. P., D. P., G. Z. ir juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ( T.1.b.l. 95-96).

Sutartis dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP, Kaunas, 2006m. lapkričio 28d. Gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. P.; Davėjas K. P. (t.1, b.l. 7; 66); Rinkmenos struktūra 2006m. lapkričio 28d. (t.1; bl. 69-75); atsiskaitymo grafikas, 2006m. lapkričio 28d. Kaunas, pirma įmoka 10 000,00 Lt iki 2010 vasario 28d.; antra 10 000 iki 2010 kovo 28d. (.....) ir šešiasdešimt devinta įmoka 8484,30 Lt iki 2015 spalio 28d. Gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K.

P.; Davėjas K. P. (t.1; b.l. 12; 77-78); Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktas 2006m. lapkričio 28 d. Kaunas; Gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. P.; Davėjas K. P. (t.1; b.l. 13); SÄ skaitos 2031 apyvarta, nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina, laikotarpis 2010-02-10...2010-02-28 (t.1; b.l. 79); SÄ skaitų apyvarta 2010-02-10...2010-02-28 (t.1; b.l. 80-83), iÅ¡ kurios matyti, kad nebaigtos vykdyti sutarčių likutis 678484,30 Lt..Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-17 nutartis, kuria K.

P. nušalintas nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ( t.1. b.l. 86).Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2011/04/12-1, pirminis kreditorius K. P.; naujasis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P. ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. 2011/04/12-2, pirminis kreditorius K. P.; naujasis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. P. (t.1; b.l. 86-87;97-98); priedai Nr.1 prie Reikalavimų teisių perleidimo sutarties Nr. 2011/04/12-1 ir Nr. 2011/04/12-2 (t.1;b.l. 99; 102).Paskolos sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP, Kaunas, 2010m.vasario 23d. dėl paskolos Davėjui suteikimo Paskolos Gavėjui 205000,00 Lt.

Paskolos davėjas K. P.; Paskolos Gavėjas Direktorius K. P. (t.1; b.l. 28,103).UAB (duomenys neskelbtini), įm.kodas 125020218 kasos pajamų orderis, serija CRE Nr.221, 2010m. kovo 26d. suma 205000 Lt. (t.1;b.l. 29,104);UAB (duomenys neskelbtini), įm.kodas 125020218 Inventorizacijos apraÅ¡as 2009m.lapkričio 6d. Nr.9 (t.1; b.l. 32-35); skolų suderinimo aktas (t.1; b.l. 35-36).PVM sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta pardavėjo UAB „M2 tehnologijos“ už internetinio tinklalapio sukÅ«rimÄ ir atliktus programavimo darbus 2007-06-29; ir 2007-03-14 Informacinės sistemos sukÅ«rimo sutartis Nr.0703-03 ( t.2.b.l. 135-139). 2011-08-11; 2011-09-12;2011-09-16; 2011-10-25 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais ir perdavimo aktais, iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paimti dokumentai iÅ¡tyrimui ir specialisto iÅ¡vadų pateikimui ( t.12, b.l.171-185).

Atlikus UAB“(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ (Specialisto iÅ¡vada, 2011-11-14 Nr.5-2/178), nustatyta, kad, 2010-02-23 direktorius K. P. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 205 000 Lt paskolÄ . 2010-01-31 bÅ«klei bendrovės pinigai sÄ skaitose banke ir kasoje sudarė 381 327 Lt (kasoje - 375 328,70 Lt, banke - 5 998,30 Lt).K. P. ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2010-02-23 įformino Paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP, pagal kuriÄ K. P. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė 205 000 Lt paskolÄ .

Už suteiktÄ paskolÄ bendrovė įsipareigojo mokėti paskolos suteikimo dienÄ galiojančio metinio VILIBOR dydžio procentines palÅ«kanas. Paskolos grÄ Å¾inimo terminas iki 2011-03-31. Sutartį pasirašė ir paskolos gavėjÄ (bendrovę „(duomenys neskelbtini)“) atstovaujantis ir paskolos davėjas K. P..Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė 2010-03-26 kasos pajamų orderį CRE Nr.221, pagal kurį įformino 205 000 Lt priėmimÄ Ä¯ bendrovės kasÄ grynais pinigais pagal paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP (2010-02-23).

Kasos pajamų orderyje pasirašė tik K. P. (kaip pinigus mokantis asmuo ir už kasininkÄ ). Bendrovės vyr. buhalterė R. Ž. kasos pajamų orderyje nepasirašė. 205 000 Lt paskola iÅ¡ K. P. bendrovės apskaitoje apskaityti buhalterinėje sÄ skaitoje Nr.4015 „Kitos finansinės skolos (paskola iÅ¡ fizinio asmens)“.Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus dokumentinį kasos likutį 2010-03-26 dienos pradžioje sudarė 383 213,92 Lt. įforminus 205 000 Lt priėmimÄ iÅ¡ direktoriaus K.

P., dokumentinis kasos likutis padidėjo iki 588 213,92 Lt (383 213,92+205 000). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡rašė 2010-03-26 kasos iÅ¡laidų orderį Nr.218, pagal kurį tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯formino 586 976 Lt iÅ¡davimÄ U. M. pagal tikslinės paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/24-KP, ir jo pagrindu dokumentinį kasos likutį sumažino iki 1 237,92 Lt (588 213,92-586 976).Laikotarpiu nuo 2010-04-15 iki 2011-04-12 pagal tyrimui pateiktus dokumentus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ K.

P. grÄ Å¾ino 152 329,99 Lt paskolos pagal Paskolos sutartį Nr. CDR 10/02/23-KP.Baudžiamosios bylos Nr.20-1-00008-11 surinktoje medžiagoje pateikta 2011-04-12 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr.2011/04/12-2 kopija. Pagal Å¡iÄ Sutartį K. P. perleidžia, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D. P. (D. P. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų administratoriumi), perima visas K. P. Reikalavimo teises, įskaitant teisę į palÅ«kanas bei netesybas, į K.

P. skolininkÄ - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visa, sutarties 1.3. punkte nurodyta, perleidžiamų reikalavimo teisių suma - 54 720,02 Lt (Reikalavimo teisių pagrindas: Paskolos sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP ir 2011-04-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterio Pažyma, nurodanti skolos likutį pagal sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP 2011-04-12 dienai). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-04-22 PareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 54 720,02 Lt įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-04-26 Teismo įsakymu nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 54 720,02 Lt skolai grÄ Å¾inti ir 410 Lt žyminio mokesčio. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė 2006-11-28 Sutartį dėl susistemintos juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP ( priedas). Sutartyje nurodyta, kad K. P., Davėjas, bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktoriaus, t.y. to paties K. P., kuris vadovaujasi vienintelės akcininkės G.

Z. sprendimu (baudžiamosios bylos Nr.20-1-0008-11 medžiagoje pateikta 2006-11-28 Vienintelio akcininko sprendimo Nr.2006/11/28 kopija, patvirtinta direktoriaus K. P., kur nurodyta, kad vienintelė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke G. Z. nusprendė patvirtinti direktoriaus K. P. pristatytÄ Sutartį dėl juridinių asmenų duomenų rinkmenos, kurios kontrahentas yra pats bendrovės direktorius K. P., bei Å¡ios sutarties sÄ lygas ir leisti K. P., veikiant bendrovės vardu, sudaryti (tame tarpe ir pasiraÅ¡yti) Sutartį su pačiu savimi).Pagal pateiktÄ 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktÄ K.

P. perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujantis tas pats K. P. priėmė susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenÄ , kuri sudaryta iÅ¡ 299 341 vnt. eilučių. Akte nurodoma, kad Rinkmena perduota xls formatu Gavėjo elektroninio paÅ¡to adresu info@creditum.lt ir, kad bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriÄ atstovauja K. P., perduodamos Rinkmenos bÅ«klė žinoma. Rinkmenos perdavimo - priėmimo akte tiek už vienÄ pusę, tiek už kitÄ , pasirašė K. P..Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „ Ä® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“.Pagal 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktÄ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje laikotarpiu nuo 2006-11-28 iki 2010-02-26 susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos įsigijimas iÅ¡ K.

P. už 688 484,30 Lt neužfiksuotas. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė 2008, 2009 ir 2010 metais atliktų įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentus, tačiau pateiktuose inventorizacijos apraÅ¡uose susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos buvimo faktas taip pat neužfiksuotas.Be to Sutarties Priede Nr.3, kuris pagal vyr. buhalterės R. Ž. atžymÄ kairiajame lapo kampe, gautas tik 2010-02-26, iÅ¡dėstytas atsiskaitymo grafikas. Pagal pateiktÄ atsiskaitymo grafikÄ , bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ K.

P. iki 2010 m. vasario 28 d. ir toliau iki kiekvieno einamojo mėnesio 28 d. turėjo mokėti po 10 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors 2006-11-28 Atsiskaitymo grafike pirmas 10 000 Lt mokėjimas nurodytas iki 2010-02-28 ir bendrovės dokumentinis kasos likutis 2010-02-26 bÅ«klei sudarė 388 482,19 Lt, tačiau bendrovė pirmÄ 10 000 Lt įmokÄ K. P. iÅ¡ bendrovės kasos įformino tik 2010-03-22.Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje Susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos įsigijimÄ iÅ¡ K.

P. už 688 484,30 Lt pagal 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktÄ bendrovė užregistravo 2010-02-28 buhalterinėje sÄ skaitoje Nr.203 „Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“, t.y. į apskaitÄ Ä¯rašė duomenis apie turto ir įsipareigojimų pasikeitimus pagal apskaitos dokumentÄ (2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktÄ ), kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti dokumento data.Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „ Už buhalterinių įrašų teisingumÄ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktÅ«rinio padalinio, tvarkančio apskaitÄ , vadovas, arba kiti Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko Å«kio subjekto apskaitÄ â€œ.

Bendrovės vyr. buhalterė R. Ž. 2011-06-28 apklausos metu paaiÅ¡kino, kad direktorius K. P. 2006-11-28 Sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP (taip pat ir atsiskaitymo grafikÄ bei akcininkės sutikimÄ ) jai pateikė 2011 m. vasario mėnesį ir nurodė įtraukti į apskaitÄ .Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „ Už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus suraÅ¡Ä ir pasiraÅ¡Ä asmenys“.

Sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.06/11/28-KP ir Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktÄ pasirašė direktorius K. P..Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „ už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo K. P..Pagal tyrimui pateiktus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir bankinius dokumentus nustatyta, kad pagal 2006-11-28 Sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP K.

P. laikotarpiu nuo 2010-02-28 iki 2011-04-01 buvo sumokėta iÅ¡ viso 111 341 Lt.Baudžiamosios bylos Nr.20-1-00008-11 surinktoje medžiagoje pateikta 2011-04-12 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr.2011/04/12 kopija. Pagal Å¡iÄ sutartį K. P. perleidžia, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 145347412, adresas Genių g. 2, Kaunas, atstovaujama direktoriaus D. P. (D. P. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų administratoriumi), perima visas K. P. reikalavimo teises į K.

P. skolininkÄ - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visa, sutarties 1.3. punkte nurodyta, perleidžiamų reikalavimo teisių suma - 467 143,30 Lt (Reikalavimo teisių pagrindas: Susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis Nr.CRD 06/11/28-KP ir 2011-04-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterio Pažyma, nurodanti skolos likutį pagal sutartį Nr.CRD 06/1 1/28-KP 2011-04-12 dienai). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-04-22 PareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 467 143,30 Lt įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Kauno apygardos teismas 2011-04-26 Teismo įsakymu nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 467 143,30 Lt skolai grÄ Å¾inti ir 2 168 Lt žyminio mokesčio kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. įsakymo įvykdymo užtikrinimui 2011-04-26 nutartimi teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones - skolininko (UAB „(duomenys neskelbtini)“) turto areÅ¡tÄ .Pagal įraÅ¡us bendrovės apskaitoje, tiriamojo laikotarpio pabaigai (2011-04-30), bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas K.

P. pagal susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartį Nr.CRD 06/11/28-KP sudarė 110 000 Lt (688 484,30-111-341- 467 143,30). Atliekant dokumentinį bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ be 2006-11-28 Sutartį dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP ir 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo akto nebuvo pateikta jokių dokumentų, įrodančių rinkmenos naudojimÄ ar jos naudojimo ekonominį pagrindimÄ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje.

Pastebėta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. pabaigos buvo sudariusi sutartis su VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“, Statistikos departamentu prie LRV, LR Hipoteka, Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM dėl nekilnojamojo turto registro duomenų, subjekto vardu registruotų kelių transporto priemonių bei statistinių duomenų, juridinių asmenų registro duomenų, statistinės informacijos, juridinių asmenų banko duomenų, turto arešto aktų, sutarčių, vedybų sutarčių bei kitų duomenų ir informacijos gavimo.

Nuo 2009-01-01 registrų teikiamas paslaugas apskaitė atskiroje buhalterinėje sÄ skaitoje Nr.60025 „Registrų paslaugų savikainos sÄ naudos“. 2009 metais tokios paslaugos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kainavo 53 775,23 Lt, o 2010 metais - 43 874,15 Lt.. Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007 m. pradžioje sudarytÄ sutartį dėl informacinės sistemos sukÅ«rimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atliko programavimo darbus ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo duomenų bazę, kuriÄ galėjo pildyti ir koreguoti naudojantis VÄ® Registrų centro, Sodros ar VÄ® „Regitra“ teikiamais duomenimis( T.13 b.l. 3-47, 48-49 32 lentelė, b.l. 50-59 lentelės 33-34, 60-82 ir priedai 13 t. 83-190, t.14 b.l. 1-144). Taigi teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikÅ¡mę bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme.

Ikiteisminio tyrimo metu K. P. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį ( dėl 2010-02-23 Paskolos sutarties Nr. CRD 10/02/23-KP suklastojimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimo), pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį ( dėl netikro dokumento - 2006-11-28 sutarties dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP pagaminimo ir didelės vertės turto pasisavinimo) bei BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl netikro dokumento- 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2011/04/12-1 pagaminimo ir didelės vertės turtinės teisės į svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)" turtÄ , 467 143, 30 litų sumai įgijimo).

Dėl 2010-02-23 Paskolos sutarties Nr. CRD 10/02/23-KP suklastojimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimo Neginčytinai nustatyta, kad K. P. 2006-11-02 iki 2011-03-17 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)" (į.k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, o tuo pačiu įmonės kasininku, tai reiÅ¡kia jog jis buvo prisiėmęs pareigas ir atsakomybę vadovautis savo darbe Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) nuostatomis, LR Civilinio kodekso 2.87 str. 1,2,3 dalies reikalavimais, norminiais aktais kurie įpareigoja įmonės vadovÄ veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams.

BÅ«ti visiÅ¡kai materialiai atsakingam už bendrovės jam patikėtų ir perduotų materialinių vertybių saugumÄ ir tuo laikotarpiu turėdamas administracinius įgaliojimus ir teisę veikti įmonės vardu, Å¡iomis įpareigojančiomis nuostatomis nesivadovavo. Nustatyta jog jis veikdamas prieÅ¡ingais įmonės steigimo tikslams interesais (UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatuose steigimo tikslas yra pelno siekimas), pagamino nenustatytomis aplinkybėmis netikrÄ dokumentÄ , 2010-02-23 paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP, kurioje savo paraÅ¡u patvirtino, kad jis kaip fizinis asmuo tariamai suteikia 205 000 litų paskolÄ UAB „(duomenys neskelbtini)", kuri privalo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki 2011-02-23, o taip pat pagamino netikrÄ dokumentÄ , 2010-03-26 kasos pajamų orderį CRE Nr.221, kuriame savo paraÅ¡u patvirtino 205 000 Lt tariamÄ priėmimÄ Ä¯ bendrovės kasÄ grynais pinigais pagal paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP.

Taip pat Å¡iuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo juos pateikdamas įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromas nusikalstamas veikas, įtraukė paminėtus dokumentus į buhalterinę apskaitÄ . Suklastojęs Å¡iuos dokumentus, padarė didelę žalÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau 205 000 Lt į bendrovės kasÄ K. P. neįnešė, o suklastotų dokumentų pagrindu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ liko įpareigota jam sumokėti Å¡iÄ pinigų sumÄ .Kaltinamasis K.

P. teisme tvirtino, kad 205000 Lt paskolos sutartis buvo sudaryta, tačiau realiai jokie pinigai įmonei nebuvo įneÅ¡ti ir taip pat nebuvo perduoti pagal kasos orderį įmonei. Be to kaip kaltinime nurodoma, jis realiai pinigų negavo, nes sutartis buvo sudaryta tikslu kompensuoti anksčiau įvykusias operacijas vokeliais, mokant neoficialius atlyginimus darbuotojams, tai yra pinigai buvo panaudoti įmonės tikslams. Jis sutinka, kad jis realiai neskolino pinigų. Pagal tÄ pačiÄ paskolos sutartį jis pinigų taip pat negavo.BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netikro dokumento pagaminimÄ , tikro dokumento suklastojimÄ arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymÄ , gabenimÄ , siuntimÄ , panaudojimÄ ar realizavimÄ .

BK 300 straipsnio 3 dalis numato griežtesnę atsakomybę, jeigu dėl minėtų veiksmų buvo padaryta didelės žalos. Taigi, jei dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo atsiranda pavojingų padarinių, veikos kvalifikuojamos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. BK 300 straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normaliÄ , teisingÄ dokumentų apyvartÄ , jų pagrindu sudaromų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumÄ .

Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. P. ne tik suklastojo paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP, kuria įmonei neva paskolino 205 000 Lt, 2010-03-26 kasos pajamų orderį CRE Nr.221, kuriame savo paraÅ¡u patvirtino 205 000 Lt tariamÄ priėmimÄ Ä¯ bendrovės kasÄ grynais pinigais pagal paskolos sutartį CRD 10/02/23-KP. Ir žinodamas, kad Å¡iuose dokumentuose užfiksuota informacija yra neteisinga, Å¡iuos dokumentus panaudojo juos pateikdamas įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ vyr. buhalterei R.

Ž., kuri, nežinodama apie daromas nusikalstamas veikas, įtraukė paminėtus dokumentus į buhalterinę apskaitÄ . Å ios faktinės aplinkybės nustatytos iÅ¡ dalies paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimais duotais teisme, kuriuos patvirtino liudytoja R. Ž., kad dokumentus jai pateikė direktorius K. P., kad jai kėlė įtarimÄ paskolos sutartis, tačiau ji neturėjo galimybės patikrinti ar pinigai buvo kasoje, nes kasininko pareigas ėjo pats vadovas. Šių suklastotų dokumentų pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė atsakomybę suteiktÄ paskolÄ grÄ Å¾inti K.

P., kurios realiai jis nebuvo suteikęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. P. sau iÅ¡ įmonės iÅ¡simokėjo sumas nurodydamas pagrindÄ â€žpaskolos grÄ Å¾inimas“, o bÅ«tent: 2010-04-15 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr.228, nurodant pagrindÄ â€žgražinta paskola“ – 103000 Lt, 2011-01-28 kasos iÅ¡laidų orderiu Nr.299- 10670,49 Lt, nurodant pagrindÄ â€žpaskolos gražinimas pagal sutartį CRD10/02/23-KP“, patvirtintais jo paties, kaip įmonės vadovo ir kasininko paraÅ¡ais, kaip skolos gražinimÄ pagal sutartį CRD10/02/23-KP iÅ¡simokėjo sau grynais 113670,49 Lt bei laikotarpiu nuo 2010-11-30 iki 2011-04-12 6 (Å¡eÅ¡iais) mokėjimo pavedimais iÅ¡ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke pervedė į savo sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ banke ir 5 (penkiais) mokėjimo pavedimais į savo sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas sumoje 34,700 Lt, viso iÅ¡simokėdamas 148370,49 Lt bei dalį tariamos skolos 3 959,50 Lt sumai padengė pagal aktÄ Nr.R-0330-5 (skolos už monitorių sudengimas pagal aktÄ ).

Viso K. P. pagal suklastotÄ Paskolos sutartį Nr.CRD 10/02/23-KP iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino 152 329,99 Lt (148 370,49+3 959,50) didelės vertės, jo žinioje buvusio UAB“(duomenys neskelbtini)“ svetimo turto. Ä®monės buhalterė liudytoja R. Ž., teisme teigė, kad tarp jos ir direktoriaus tuo metu darbinė atmosfera buvo įtempta, jis jai nepaaiÅ¡kindavo kokiu tikslu atliekama viena ar kita Å«kinė operacija. Be to ji neužilgo buvo priversta iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, neatlaikiusi psichologinio spaudimo.

Teigė mačiusi, jog įmonės vadovas nuo įmonės sÄ skaitos nuiminėdavo didžiules sumas, kurias nuimti įmonėje nebuvo jokio poreikio. Ji apie tokius vadovo veiksmus informavo įmonės akcininkÄ R. P.. Apklausta liudytoja J. S. parodė, kad dėl 2010-02-23 paskolos sutarties, kuria K. P. kaip fizinis asmuo suteikė 205 tÅ«kst. litų UAB „(duomenys neskelbtini)“, sužinojo kai pati pradėjo direktoriauti ir gavo ieÅ¡kinį iÅ¡ K. P. su praÅ¡ymu priteisti tuos pinigus. Tai neva neiÅ¡mokėta dalis, kuriÄ reikėjo iÅ¡mokėti.

Ä®monė bylinėjosi civiline tvarka ir bylÄ laimėjo, o paskolos sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2- 4409-713/2013 pripažino nesudaryta UAB „(duomenys neskelbtini)" ir K. P. 2010-02-23 Paskolos sutartį Nr. CRD 10/02/23-KP bei nesudarytÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)" ir K. P. 2010-03-23 Paskolos sutartį Nr. CRD 10/03/23-KP ir priteisė UAB „(duomenys neskelbtini)" iÅ¡ K. P. be pagrindo gautus 152 329,99 Lt (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt du tÅ«kstančius tris Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis litus 99 ct) (Spendimas įsiteisėjęs).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto iÅ¡vados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų“ patvirtina, jog ieÅ¡kovė UAB „(duomenys neskelbtini)" atsakovui K. P. 2011-04-12 bÅ«klei bendrovė „(duomenys neskelbtini)" pagal Paskolos sutartį Nr.CRD 10/02/23-KP padengė 152 329,99 Lt: grÄ Å¾ino 148 370,49 Lt dalį paskolos pagal Paskolos sutartį Nr. CDR 10/02/23-KP. 2 (dviem) atvejais paskolos grÄ Å¾inimas įformintas grynais pinigais iÅ¡ bendrovės kasos ir 6 (Å¡eÅ¡iais) atvejais mokėjimo pavedimais iÅ¡ bendrovės „(duomenys neskelbtini)" sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)" banke pervedė K.

P. į sÄ skaitas Nr.(duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)" banke ir 5 (penkiais) atvejais į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) AB „(duomenys neskelbtini)" banke. Be to pagal įraÅ¡us tyrimui pateiktuose bendrovės „(duomenys neskelbtini)" apskaitos registruose už 2011 m. sausio-balandžio mėn., 3 959,50 Lt skolos (pagal Paskolos sutartį Nr.CRD 10/02/23-KP) padengta 2011-03-30 (sÄ skaitos Nr.42201 „K. P., CRD 10/02/23-KP" registre įraÅ¡yta: pagal aktÄ Nr.R-0330-5 skolos už monitorių sudengimas pagal aktÄ ).

Taigi įrodymų visuma patvirtina tÄ faktÄ , kad pinigai K. P. buvo pervesti mokestiniais pavedimais iÅ¡ sÄ skaitos į sÄ skaitÄ , ne tik iÅ¡laiduojant iÅ¡ įmonės kasos, kas patvirtina realų pinigų iÅ¡mokėjimÄ K. P. pagal nesudarytÄ Paskolos sutartį Nr. CDR 10/02/23-KP, o tuo pačiu ir paneigia jo teiginį, kad pinigų įmonės kasoje, bei sÄ skaitoje realiai nebuvo, jis jų negavo, tik padengė kasos trÅ«kumÄ susidariusį dėl neoficialiai iÅ¡mokėtų atlyginimų įmonės darbuotojams.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. P. suklastojo paskolos sutartį Nr.CRD 10/02/23-KP, kasos pajamų orderį CRE Nr.221 ir Å¡ių suklastotų dokumentų pagrindu sau neteisėtai iÅ¡mokėjo pinigines sumas, gavo turtinę naudÄ , tai yra sukėlė nusikalstamas pasekmes, kurios Å¡iuo konkrečiu atveju vertinamos sunkiomis, tai yra pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 152 329,99 Lt (148 370,49+3 959,50) didelės vertės, jo žinioje buvusio UAB“(duomenys neskelbtini)“ svetimo turto.Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.

Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ . Ä®rodymų visetas patvirtina, kad bÅ«tinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas, kuris Å¡ioje byloje nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas Å¡iuo turtu (turtine teise) ar šį turtÄ paimdamas, siekia turtÄ (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita.

Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumÄ ).Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012).

Å ios sÄ lygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu pasunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, neperspektyvus, pvz., dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymÄ ; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiÅ¡kai nepagrįstus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2007, 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. P. veikė sÄ moningai, iÅ¡ anksto žinojo, kad pateisinti iÅ¡ įmonės kasos bei sÄ skaitų paimtas pinigų sumas gali tik suklastojęs paskolos sutartį ir dokumentÄ patvirtinantį grynųjų pinigų įneÅ¡imÄ . Jis Å¡iuos veiksmus atliko tyčia, turėdamas tikslÄ pateisinti pasisavinimÄ Â Ä¯monės piniginių lėšų. Teismas netiki, kaltinamojo teiginiais, kad jis tokiu bÅ«du bandė pateisinti įmonės kasoje susidariusį lėšų trÅ«kumÄ .

Pirmiausia dėl to, kad dalis piniginių lėšų buvo pervedama iÅ¡ banko sÄ skaitų į K. P. sÄ skaitÄ banke. Be to, K. P. nuÅ¡alinus nuo įmonės vadovo pareigų, jis 2011-04-12 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurios direktorius D. P. ( dirbo „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų administratoriumi vadovaujant K. P.) visas K. P. reikalavimo teises, įskaitant teisę į palÅ«kanas ir netesybas, į skolininkÄ Â UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tame tarpe ir į 54 720,02 Lt nurodant pagrindÄ Â paskolos sutartis Nr.CRD 10/02/23- KP 2011-04-12 dienai ( t.13, b.l. 49).

Todėl Å¡ie įrodymai patvirtina, kad suklastotos sutarties pagrindu K. P. ne tik pasisavino kaltinime nurodytas pinigines lėšas, bet į neva skolos likutį- 54 720,02 Lt perleido reikalavimo teises trečiajam asmeniui, taip siekdamas bet kokia kaina užvaldyti visÄ suklastotoje sutartyje nurodytÄ sumÄ . Todėl K. P. veiksmai, kai jis ne tik suklastojo dokumentus, bet juos ir panaudojo, o tuo pačiu ir pasisavino svetimÄ turtÄ Â veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį.

Teismo vertinimu, suklastotos paskolos sutarties ir kasos pajamų orderio įforminimas įmonės apskaitoje - 205 000 Lt sumai, realiai tokių pinigų neįneÅ¡ant, tik padidino įmonės kasos trÅ«kumÄ ir tai rodo, kad dokumentų suklastojimo pasekmė padaryta didelė žala įmonei, nes Å¡ių suklastotų dokumentų pagrindu kaltinamasis pasisavino įmonės turto už 152 329,99 Lt ( 44 117,81 Eur). BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL. Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju suklastotų dokumentų pagrindu pasisavinto turto vertė kelis kartus virÅ¡ija 250 MGL sumÄ . K.

P. teigė, kad jis paimtus iš įmonės pinigus naudojo įmonės interesais mokėjo neoficialius atlyginimus darbuotojams, mokėjo atlyginimus asmenimis kurie įmonėje nedirbo ir kad tai daryti liepė tikrieji faktiniai savininkai G.. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais, objektyviais duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Dažniausiai tai būna buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių matyti, kur panaudotas bendrovės turtas.Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojais UAB „ (duomenys neskelbtini)“ dirbę asmenys įvairiose pareigose nurodė:

K. M., D. P., K. K., Å . J., G. P., G. K. L. J. gavo pagrindinį atlyginimÄ ir buvo mokami priedai „vokeliuose“, kurie niekur nebuvo apskaityti, niekur jie nepasirašė. Tuo tarpu liudytojai R. P., Ž. P., M. G., N. V., A. B., I. M., M. Å ., S. L., J. S., N. B., E. B., R. Ž., G. B. teigė kad jiems neoficialus atlyginimas „vokeliuose“ mokamas nebuvo, jie gavo oficialų atlyginimÄ mokėjimo pavedimais į sÄ skaitÄ . Todėl teismas vertindamas liudytojų parodymus ta apimtimi kiek jie gali įtakoti kaltinamojo teiginius, jog tokiu bÅ«du jis bandė paslėpti kasoje susidariusį piniginių lėšų likutį, atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ių liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja ir tarpusavyje:

K. M. teigė, kad gavo neoficialų atlyginimÄ iki prasidedant krizei tai yra 2008 metų, o prasidėjus krizei, atlyginimai vokeliuose nebuvo mokami. Tuo tarpu panaÅ¡iu laikotarpiu dirbę D. P., G. P., L. J. ( pagarsinti parodymai) teigė kad jiems buvo mokami atlyginimai ir ekonominės krizės Lietuvoje, laikotarpiu. Ä®monėje dirbusios buhalterės E. B., G. B. ir R. Ž. teigė ne tik kad negavo neoficialių atlyginimų, bet ir neįtarė, jog gali bÅ«ti mokami neoficialÅ«s atlyginimai. Todėl teismo vertinimu J.

S. parodymai, kad dalis įmonės darbuotojų buvo vadovo draugai, tai D. P., K. M., G. P., L. J. ir pastarųjų atlyginimai buvo didesni, nei kitų dirbančiųjų, pasitvirtino. Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek kaltinamasis, tiek įmonės buhalterės teigė, kad įmonė dirbo pelningai, teikė klientams paslaugas, tad natÅ«ralu, jog pelno dalis galėjo bÅ«ti panaudota tame tarpe ir neapskaitytų atlyginimų iÅ¡mokėjimui, kÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir specialisto iÅ¡vados dėl K.

P. 2009-01-12 suteiktos 165 000 Lt paskolos iÅ¡mokėjimo, kuri anot specialisto galėjo bÅ«ti sudaryta tikslu sumažinti kasos likutį (t.13 b.l. 50). Teismo vertinimu, bÅ«tent tuo iki to laikotarpio, kaip nurodė patys liudytojai ir buvo iÅ¡mokėti neoficialÅ«s atlyginimai. Kadangi dėl apgaulingo apskaitos vedimo kaltinamojo atžvilgiu yra priimtas Kauno apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo K. P. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kuris Å¡iuo metu yra įsiteisėjęs ( T.33 b.l.144-163), tai dėl neoficialių atlyginimų mokėjimo Å¡ioje byloje, plačiau nepasisakoma.

Be to bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti R. T., R. Ž. ir R. P., kuriems K. P. teigimu buvo mokami atlyginimai, tačiau darbo jie nedirbo. Byloje apklausti liudytojais R. P. ir R. Ž., patvirtino, kad jie įmonėje dirbo oficialiai – vadybininkais ir jiems buvo mokamas atlyginimas. J. S. parodė, kad R. P. bendrovėje dirbo tik jo pareigų nežino, o R. Ž., R. T. buvo pardavimų vadybininkai. Tačiau jie dirbdavo pagal poreikį, pretenzijas įteikdavo skolininkams. Iš specialisto išvados matyti, kad R.

T. ir R. Ž. buvo atlyginimai mokami grynaisiais pinigais , pinigų iÅ¡mokėjimas apskaitytas įmonės kasos dokumentuose ( t.13, b.l. 8-9). Taigi kaltinamojo K. P. teiginiai, kad Å¡ie asmenys įmonėje nedirbo, tačiau buvo mokami atlyginimai, visiÅ¡kai nepagrįsti.K. P. teigė, kad jis vykdė tikrųjų įmonės akcininkų G. valiÄ , tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais buvo G. Z. ( kaltinamojo motina), o vėliau nuo 2008 metų padidinus įstatinį kapitalÄ akcininkais buvo G.

Z. ( 10 proc.), V. S. ( 10 procentų) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( 80 procentų). 2010-03-22 duomenimis 80 procentų akcijų valdė SA „(duomenys neskelbtini)“ , o 2010-06-22 duomenimis 80 procentų valdė R. P. ( t.13,b.l. 5). Byloje apklausti liudytojais S. R., L. G. ir R. G., paneigė kad jie K. P. davė kokius tai nurodymus susijusius su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. S. R. tvirtinimu likus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimui, ji domėjosi įmonės finansine padėtimi, tiek kiek tai buvo susiję su įmonės pajėgumu atsiskaityti.

Taigi iÅ¡tirtų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo teiginius dėl akcininkų įtakos vadovui įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Kita vertus įvertinus K. P. užimamas pareigas ir jam taikomus vadovavimo įmonei standartus – pareigÄ veikti atstovaujamos bendrovės naudai, bei prieÅ¡ingÄ Å¡ios pareigos vykdymui ieÅ¡kovo neveikimÄ , konstatuojama, kad K. P. neturi pagrindo perkelti atsakomybės kitiems asmenims už sudarytus, jo vadovavimo laikotarpiu nenaudingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius, nes tam nėra jokių objektyvių priežasčių ir pagrįstų įrodymų.

Ä® bylÄ patikti K. P. susiraÅ¡inėjimai elektroniniu paÅ¡tu su kitų įmonių vadovais, finansininkais, pateikti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai iÅ¡esmės įrodo tik tai, kad įmonės vadovas bendravo su kitų įmonių vadovais, akcininkais ir dirbančiaisiais dėl įvairių klausimų, kuriuos vertinti iÅ¡traukus iÅ¡ bendravimo konteksto yra netikslinga. SusiraÅ¡inėjimo medžiaga nepaneigia paskolos sutarties suklastimo fakto ir nepateisina vadovo veiksmus, kuriais buvo pasisavintas įmonės turtas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime buvo netiksliai pagal prasmę užraÅ¡ytas sakinys „Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 10 d. 1 p. ir 9 p. reikalavimus (Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , taip pat kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ ). Kaip matyti nenurodytas konkretus straipsnis, nors tekstas ( vadovo atsakomybė) perkeltas pažodžiui iÅ¡ įstatymo.

Todėl kaltinime nurodoma ne tik įstatymo formuluotė bet ir straipsnis kuris numato tokiÄ atsakomybę: Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 redakcija) 37 str. 10 d. 1 p. ir 9 p. reikalavimus (Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , taip pat kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ ).

Tai laikytina raÅ¡ybos klaida, kuri nekeičia kaltinimo esmės. Dėl netikro dokumento - 2006-11-28 sutarties dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr.CRD 06/11/28-KP pagaminimo ir didelės vertės turto pasisavinimo Surinktų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad K. P. 2009-2010 metų laikotarpiu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslÄ pasisavinti svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , pagamino netikrÄ dokumentÄ , tai yra paruošė tekstÄ bei atgaline data pasirašė už abi sandorio puses, 2006-11-28 sutartį Nr. CRT) 06/11/28-KP dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos pirkimo pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2015-10-28 privalo sumokėti davėjui t.y. jam pačiam 688 484,30 Lt, pradedant mokėti nuo 2010-01-31 dienos.

Tačiau susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. Taip pat šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ panaudojo, jį pateikdamas įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ vyr. buhalterei R. Ž., kuri, nežinodama apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2010-02-28 įtraukė į buhalterinę apskaitÄ sÄ skaitoje Nr.203“ Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“. Pagal šį pagamintÄ netikrÄ dokumentÄ jis laikotarpiu nuo 2010-03-22 iki 2011-03-23 per 63 kartus sau iÅ¡simokėjo: grynais pagal 6 (Å¡eÅ¡is) kasos pajamų orderius, patvirtintus jo paties, kaip įmonės vadovo ir kasininko paraÅ¡ais iÅ¡simokėjo sau viso grynais 22841 Lt; ir per 57 kartus mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB“ (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB“(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios banke AB“ (duomenys neskelbtini)“, pervedė viso 88500 Lt, iÅ¡ viso bendrai sau iÅ¡simokėdamas 111 341 Lt ( atitikmuo eurais 32246,58 Eur).K.

P. pagal jam pareikÅ¡tus kaltinimus kaltu neprisipažino, nurodė, kad rinkmenÄ sudarė juridinių asmenų duomenys, kodai, pavadinimai, direktoriai, darbuotojų skaičius. Jis duomenis į įmonę atnešė anksčiau nei pradėjo dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tuo metu buvo direktorius K. M.. Ja naudojosi iki 2010 metų panaudos bÅ«du. Duomenys buvo sukaupti iÅ¡ įvairių Å¡altinių: buvusios darbovietės, pasinaudojant programine įranga „skriptas“, dirbant su Statistikos departamentu per klaidÄ pastarasis atsiuntė gerokai daugiau duomenų nei priklauso.

Teigia jog duomenų rinkmena buvo jo nuosavybė, jis juos pasipildė ir tai yra jo turtas. Tų duomenų pagrindu buvo sukurta duomenų bazė. Tai įrodo, kad „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ jokių kitų Å¡altinių negalėjo gauti juridinių asmenų duomenų, kuriuos pateikė „(duomenys neskelbtini)“, kaip iÅ¡ jo. Sutartis dėl duomenų rinkimo buvo pasiraÅ¡yta 2006 m., 2010 m. pakoreguota. Jis norėjo, kad pinigai bÅ«tų mokami iÅ¡ karto, tačiau pinigai buvo mokami nuo 2010 m. už jo perduotÄ asmeninį turtÄ .

Taigi tokius K. P. teiginius paneigia šie įrodymai: K. M. teismo posėdžio metu teigė, kad pačioje pradžioje ( 2006 metais) jam vadovaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžia įmonei buvo sudėtinga, nes realiai dirbo jis, vėliau prisijungė K. P.. K. disponavo kažkokiais duomenis, bet jis prie jų nepriėjo ir jokių duomenų jis nematė, kiek jų buvo sukaupta jis nežino. Dėl sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. P. dėl rinkmenos 2006-11-28, neatsimena kiek buvo sutarties variantų.

Sutartį apie duomenų rinkmenÄ , tai metų kada jÄ padarė neatsimena. Pagal aplinkybes galėtų sakyti, kad jÄ ruošė vėliau nei 2006 m.. ir gali bÅ«ti, kad nurodymus iÅ¡ K. paruoÅ¡ti sutartį gavo apie 2009 metus. Liudytoja M. Å . teigė jog įsidarbino 2007 m. sausio mėnesį ir tuo metu duomenų bazė buvo tik kuriama. Liudytoja J. S. įsidarbino 2007 metais, tai apie duomenų bazę net nežinojo. Vėliau ji buvo kuriama, tai reiÅ¡kia, kad programuotojai atsiunčia duomenis kuriuos jie padarė, direktorius duodavo prisijungimÄ , ir ten įėjus buvo galima rasti kažkokiÄ bazinę informacijÄ apie įmonę.

Vėliau informacija buvo pildoma, daugiau informacijos atsirasdavo, patys galėjo įraÅ¡yti duomenis, vyko procesas. Liudytoja I. G. parodė, kad ji dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir 2007 m. kovo mėn. buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl duomenų bazės sukÅ«rimo. K. P. jiems pateikė informacijÄ kaip turi vizualiai atrodyti duomenų bazės valdymo aplinka, kokie laukai turi bÅ«ti atvaizduoti duomenų bazėje. Jie įsipareigojo sukurti tik pačiÄ duomenų bazės valdymo aplinkÄ , o pati informacija esanti bazės viduje buvo pateikta užsakovo.

Informacija apie juridinį asmenį sudarė: pavadinimas, įmonės kodas, adresas, telefonai, el.paÅ¡tas, darbuotojų skaičius, vadovas, finansiniai duomenys. Mano, kad tokio pobÅ«džio informacija yra vieÅ¡ai prieinama vieÅ¡ojoje erdvėje ir mano, kad tokio pobÅ«džio informacijÄ galima gauti nemokamai. Jai jokios laikmenos nei paÅ¡tu, nei tiesiogiai K. P. neperdavė. Liudytojas N. B. teigė, kad tuo metu kai dirbo Kaune, buvo poreikis, sukurti informacinę sistemÄ , kuri leistų kaupti informacijÄ ir jÄ apdoroti arba naudotis darbuotojams bet kada.

Programa pradėjo veikti apie 2009 metus, kuomet jis išvyko dirbti į Vilnių. Apklaustas liudytoju programuotojas R. L. patvirtino, kad iš serveryje saugomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės kopijos, kuri buvo sukurta atliekant atsarginių kopijų kūrimo darbus, matyti, kad bazės kopija sukurta 2011-04-22, bazėje yra 339 849 juridinių asmenų įrašai, kurie sukūrimo datos stulpelyje neturi nurodyto laiko. Anksčiausio įrašo duomenys – 2007-03-26, todėl tikėtina, kad 304 435 juridinių asmenų įrašai į duomenų lentelę buvo įkelti tarp 2007-03-26 ir 2007-09-28. 2007-09-28 – 2011-04-21 laikotarpiu ji buvo papildyta 35 414 juridinių asmenų duomenimis. 304 435 įrašų atsiradimo būdo nustatyti neįmanoma, vėliausia jų atsiradimo data yra 2007-09-28.

Taigi, įrodymų visuma nepatvirtina K. P. paaiÅ¡kinimo apie rinkmenos perdavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2006-11-28 ir jos kaip objekto buvimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazėje. UAB „(duomenys neskelbtini)" nebuvo parduotas ar perduotas joks 2006-11-28 sutartyje nurodytas turtas. Savo veikloje bendrovė naudojo su UAB „(duomenys neskelbtini)" pagal 2007-03-14 informacinės sistemos sukÅ«rimo sutartį Nr. 0703-03 sukurtÄ nematerialų produktÄ - informacinę sistemÄ , skirtÄ Ä¯monių duomenims kaupti ir administruoti, už kuriÄ 2007-06-29 - 2011-01-24 laikotarpiu kÅ«rėjai sumokėjo 47 277,70 Lt.

Taigi Å¡ie įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad duomenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaupiami Å¡ios įmonės egzistavimo metu, įmonės dirbantiesiems papildant naujais įraÅ¡ais apie įmones, duomenis gaunant iÅ¡ įvairių Å¡altinių, tai yra pagal įmonės sudarytas sutartis, skambinant telefonu ir gautus duomenis įraÅ¡ant į įmonės kuriamÄ duomenų bazę ir tai patvirtino beveik visi įmonės dirbantieji teisiamojo posėdžio metu bei byloje surinkta raÅ¡ytinė medžiaga.

Kauno apygardos teismo 2013m.gegužės 27 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-511-324/2013 pripažinta niekine 2006m. lapkričio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" ir K. P. sudaryta sutartis dėl susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos Nr. CRD 06/11/28-KP, 2006 m. lapkričio 28 d. rinkmenos perdavimo priėmimo aktas ir 2006 m. lapkričio 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" vienintelės akcininkės G. Z. sprendimas Nr.2006/11/28 ir priteista iš atsakovo K.

P. ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)" 111 341,00 (Å¡imtÄ vienuolika tÅ«kstančių tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt vienÄ ) Lt ir penkių procentų metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme 2012 m. balandžio 18 dienÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (sprendimas įsiteisėjęs). Kita vertus, jei K. P. ir bÅ«tų galima laikyti 2011-11-28 sutarties objekto savininku, tam, kad rinkmena taptų juridinio asmens turtu, nepriklausomai nuo turto naudojimo pagrindo, įmonėje jis privalėjo bÅ«ti apskaitytas.

Specialisto iÅ¡vadose nurodoma, kad pagal 2006-11-28 Rinkmenos perdavimo-priėmimo aktÄ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje laikotarpiu nuo 2006-11-28 iki 2010-02-26 susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos įsigijimas iÅ¡ K. P. už 688 484, 30 Lt neužfiksuotas. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikė 2008, 2009 ir 2010 metais atliktų įmonės turto ir įsipareigojimų inventorizacijos dokumentus, tačiau pateiktuose inventorizacijos apraÅ¡uose susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos buvimo faktas taip pat neužfiksuotas.Be to Sutarties Priede Nr.3, kuris pagal vyr. buhalterės R.

Ž. atžymÄ kairiajame lapo kampe, gautas tik 2010-02-26, iÅ¡dėstytas atsiskaitymo grafikas. Pagal pateiktÄ atsiskaitymo grafikÄ , bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ K. P. iki 2010 m. vasario 28 d. ir toliau iki kiekvieno einamojo mėnesio 28 d. turėjo mokėti po 10 000 Lt. Liudytoja R. Ž. patvirtino, kad dėl atsisakymo atbuline data užpajamuoti duomenų rinkmenÄ tarp jos ir direktoriaus kilo konfliktas, pastarasis darė psichologinį spaudimÄ . Jai pasakius, kad reikalingas akcininko sutikimas, jis paaiÅ¡kino, kad bus, ir pristatė jai priedus prie sutarties.

Tai patvirtina, kad ir akcininko sutikimas buvo gautas atbuline data.Specialisto išvadose nurodoma ir tai, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006 m. pabaigos buvo sudariusi sutartis su VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“, Statistikos departamentu prie LRV, LR Hipoteka, Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM dėl nekilnojamojo turto registro duomenų, subjekto vardu registruotų kelių transporto priemonių bei statistinių duomenų, juridinių asmenų registro duomenų, statistinės informacijos, juridinių asmenų banko duomenų, turto arešto aktų, sutarčių, vedybų sutarčių bei kitų duomenų ir informacijos gavimo.

Nuo 2009-01-01 registrų teikiamas paslaugas apskaitė atskiroje buhalterinėje sÄ skaitoje Nr.60025 „Registrų paslaugų savikainos sÄ naudos“. 2009 metais tokios paslaugos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ kainavo 53 775,23 Lt, o 2010 metais - 43 874,15 Lt. Be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2007 m. pradžioje sudarytÄ sutartį dėl informacinės sistemos sukÅ«rimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atliko programavimo darbus ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo duomenų bazę, kuriÄ galėjo pildyti ir koreguoti naudojantis VÄ® Registrų centro, Sodros ar VÄ® „Regitra“ teikiamais duomenimis( T.13 b.l. 3-47, 48-49 32 lentelė, b.l. 50-59 lentelės 33-34, 60-82 ir priedai 13 t. 83-190, t.14 b.l. 1-144).            Bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007m.vasario 14 dienÄ buvo pasiraÅ¡iusi Duomenų teikimo sutartį su VÄ® „Regitra“ dėl duomenų teikimo, 2007-03-15 pasirašė sutartį su VÄ® „Regitra“ , 2007-04-27 pasirašė Juridinių asmenų registro teikimo sutartį su VÄ® „Registrų centras ir t.t.( t.33 b.l. 184-185) ir Å¡ių sutarčių buvimas bei paslaugų gavimas tik patvirtina programuotojo  R.

L. teiginius, kad anksčiausio įrašo duomenys – 2007-03-26, todėl tikėtina, kad 304 435 juridinių asmenų įrašai į duomenų lentelę buvo įkelti tarp 2007-03-26 ir 2007-09-28. K. P. pateiktas Lietuvos statistikos departamento statistinės informacijos platinimo skyriaus raštas, dėl išvados pateikimo ( t.33, b.l.

79) niekaip nepaneigia aukščiau iÅ¡vardintų įrodymų vertinimo ir daromų iÅ¡vadų, kadangi: K. P. nepateikė raÅ¡to – užklausimo, į kurį minėta įstaiga atsakė. K. P. teiginiai, kad jis gavo daug duomenų iÅ¡ Statistikos departamento, per klaidÄ pateikus daugiau duomenų nei buvo praÅ¡oma, Å¡ie gauti duomenys netapo K. P. nuosavybe sudarančia galimybę neteisėtai praturtėti. Taigi aukščiau iÅ¡vadintų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad K.

P. pagal suklastotÄ dokumentÄ neteisėtai grynais pagal 6 (Å¡eÅ¡is) kasos pajamų orderius, patvirtintus jo paties, kaip įmonės vadovo ir kasininko paraÅ¡ais: 2010-03-22 kasos pajamų orderiu (toliau KPO) Nr.211 iÅ¡simokėjo sau 10000 Lt, 2011-02-10 KPO Nr.302 iÅ¡simokėjo sau 1341 Lt, 2011-02-17 KPO Nr.303 iÅ¡simokėjo sau 1500 Lt, 2011-03-07 KPO Nr.311 iÅ¡simokėjo sau 2600 Lt, 2011-03-15 KPO Nr.312 iÅ¡simokėjo sau 2000 Lt, 2011-03-07 KPO Nr.313 iÅ¡simokėjo sau 2800 Lt. Viso grynais 22841 Lt; laikotarpiu nuo 2010-03-23 iki 2011-03-23 per 57 kartus mokėjimo pavedimais į savo asmeninę sÄ skaitÄ Nr.(duomenys neskelbtini), esančiÄ banke AB“ (duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ UAB“(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios banke AB“ (duomenys neskelbtini)“, pervedė viso 88500 Lt, iÅ¡ viso bendrai sau iÅ¡simokėdamas 111 341 Lt.

Tai rodo, kad K. P. žinodamas, kad 2006 metais susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, taip žinodamas jog Å¡iame dokumente pateikiama informacija yra melaginga, dokumentai suraÅ¡yti atgaline data, juos panaudojo, pateikė įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ vyr. buhalterei R. Ž., kuri, 2010-02-28 įtraukė į buhalterinę apskaitÄ sÄ skaitoje Nr.203“ Nebaigtų vykdyti sutarčių savikaina“.

Sutartis ir jÄ lydintys dokumentai įmonės buhalterinėje apskaitoje atsirado tik 2010-02-28, o prieÅ¡ tai jokia forma jie neatsispindėjo įmonės buhalterijoje ir R. Ž. teigimu, jei apie jokiÄ rinkmenÄ naudojamÄ Ä¯monėje iki to laiko nebuvo žinoma. Ä®vertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus darytina iÅ¡vada, kad dalis žinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazę, tik iÅ¡ K. P. pasakojimo, tačiau realiai Å¡ia duomenų baze nesinaudojo, naudojosi kitokiais laisvai prieinamais informacijos gavimo bÅ«dais, interneto pagalba:

Ž. P. teigė, kad darbe naudojosi prisijungimu prie informacijos per „teismai.lt“, bei „rekvizitai.lt; A. B. teigė, kad dirbo 2008 metais ir tuo metu duomenų bazė buvo kuriama; K. K. teigė girdėjusi apie duomenų bazę, bet pati nesinaudojo; Š. J. teigė, kad duomenų bazę kuravo K. P., o jis pildė duomenų bazę dirbdamas įmonėje; I. M. dirbo 2009-2010 m. skolininkų paieškai naudojo puslapį „VisaLietuva.lt“. Tik apkalsuyti liudytojais D. P. ir G. Z., teigė žinoję jog K.

P. atsinešė į įmonę duomenų bazę ir ja naudojo įmonės veikloje. Tačiau teismas vertindamas Å¡ių asmneų parodymus atkreipia dėmesį, jog G. Z. yra kaltinamojo motina, o D. P. artimas draugas su kurio vadovaujama įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“jis pasirašė reikalavimo teisių perleidimus. Todėl jie duodami parodymus yra suinteresuoti padėti kaltinamajam iÅ¡vengti atsakomybės. Kaltinamojo K. P. veiksmai rodo, kad dokumentÄ suklastojo tikslu apgauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos savininkus ir tokiu bÅ«du pasisavinti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turtÄ .

KÄ jis ir padarė. Tai rodo, kad K. P. veikė tiesiogine tyčia, suprato jog veikia nusikalstamai ir siekdamas gauti neteisėtu turinę naudÄ , naudojo apgaulę, tai yra klastojo dokumentus , todėl jo veika tai yra Å¡iuo konkrečiu atveju veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį.Teismas įvertinęs dėl Å¡ių abiejų nusikalstamų veikų padarymo K. P. veiksmus, jo tikslus ir laikotarpį, kurio metu jis klastojo dokumentus ir juos teikė kaip dokumentus galinčius pateisinti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų pasisavinimÄ , įvertinęs tai, kad tas sumanymas buvo praktiÅ¡kai realizuojamas vienu ir tuo pačiu metu: suklastota susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis buvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ 2010-02-28, po ko sekė direktoriaus piniginių lėšų pasisavinimas nuo 2010-03-22 iki 2011-03-23, tiek pavedimais iÅ¡ įmonės sÄ skaitos į jo asmeninę sÄ skaitÄ , tiek grynųjų pinigų paėmimas iÅ¡ kasos. 2010-02-23 Paskolos sutartis Nr. CRD 10/02/23-KP 205000 Lt sumai ir kasos pajamų orderis pagal kuriuos K.

P. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavino 152 329,99 Lt laikotarpyje nuo 2010-04-15 iki 2011-04-12, rodo, kad abi kaltinime nurodytos veikos buvo nenutolusios laike, jas vienijo panašūs kaltinamojo veiksmai, piniginių lėšų pasisavinimas iš įmonės jo vadovavimo laikotarpiu, panaudojant suklastotus dokumentus ir juos reikalaujant apskaityti įmonės buhalterinėje apskaitoje. Tai rodo, kad šiuos veiksmus vienijo vieninga tyčia. Todėl šie kaltinamojo K. P. veiksmai kvalifikuotini ne kaip atskiri nusikalstami veiksmai ( atskiri epizodai),o kaip tęstinė nusikalstama pripažįstant, kad visus šiuos veiksmus siejo vieninga tyčia.

Daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinių nutarčių laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės, kylančios iÅ¡ civilinių teisinių santykių, taikymo pagrįstumÄ rodo sÄ lygos, susijusios su objektyviu sudarytų civilinių sutarčių vykdymo apsunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningais neteisėtais veiksmais užkerta keliÄ vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistÄ teisę civilinio proceso tvarka. Be to, baudžiamÄ jÄ atsakomybę tyčinio turto pasisavinimo atveju pagrįsti leidžia ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji Å¡ios veikos požymiai.

Todėl be kitų aplinkybių, nustačius tyčios kryptingumÄ pasisavinti turtÄ sÄ moningai siekė kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ taptų nemokia, o galimai ir bankrutuotų, jo pasisavintas turtas yra didelės vertės, todėl K. P. veiksmai peraugo civilinės atsakomybės klausimus ir pagrįstai rodo esant sÄ lygas baudžiamÄ jai atsakomybei kilti.    Dėl netikro dokumento- 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2011/04/12-1 pagaminimo ir didelės vertės turtinės teisės į svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)" turtÄ , 467 143, 30 litų sumai įgijimo K.

P. bÅ«damas 2011-03-17 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu nuÅ¡alintas nuo direktoriaus pareigų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudodamas jam žinoma ir jo paties suklastota 2006-11-28 sutartimi Nr. CRT 06/11/28-KP, pagal kuriÄ realiai susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmena perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo bei 111 341 Lt nepagrįstai jis sau pagal paminėtÄ suklastotÄ sutartį jau iÅ¡simokėjo, tai yra šiuos pinigus pasisavino, ir bendrovė neva dar liko neatsiskaičiusi su juo už 467 143, 30 Lt, jis su UAB „(duomenys neskelbtini)" tiksliai nenustatytu laiku laikotarpyje nuo 2011-03-17 iki 2011-04-12, apgaulės bÅ«du, tai yra, Å¡ios bendrovės darbuotojams nežinant apie suklastotÄ 2006-11-28 sutartį Nr. CRT 06/11/28-KP ir tai, kad joje numatytas atsiskaitymas su K.

P. yra nepagrįstas, sudarė ir pasirašė 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2011/04/12-1 pagal kuriÄ už 125 000 Lt jis perleido bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ tariamÄ jo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva likusį skolos jam likutį 467 143, 30 Lt sumai. Tokiu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ - 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2011/04/12-1 ir apgaule savo ir kito asmens, tai yra, UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai, įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)" turtÄ , 467 143, 30 litų sumai.

Kadangi aukščiau įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog K. P. nuo pareigų buvo nušalintas 2011-03-17 Kauno m. apylinkės teismo sprendimu. Bylos duomenimis 2010-07-07 – 2011-04-08 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo K. P., nuo 2011-04-08 jos administracijos vadovu paskirtas D. P.. Apklaustas liudytoju D. P. patvirtino, kad jo vadovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš K. P. pagal 2011-04-12 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2011/04/12-1 už 160000 Lt K.

P. reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ likusį skolos jam likutį 467 143, 30 Lt sumai. Tačiau sutartis civiline tvarka buvo užginčyta ir K. P. įmonei liko skolingas, skola iki Å¡iol įmonei nėra grÄ Å¾inta. Baudžiamosios bylos Nr.20-1-00008-11 surinktoje medžiagoje pateikta 2011-04-12 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr.2011/04/12 kopija. Pagal Å¡iÄ sutartį K. P. perleidžia, o UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus D.

P. (D. P. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimų administratoriumi), perima visas K. P. reikalavimo teises į K. P. skolininkÄ - UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visa, sutarties 1.3. punkte nurodyta, perleidžiamų reikalavimo teisių suma - 467 143,30 Lt (Reikalavimo teisių pagrindas: Susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis Nr.CRD 06/11/28-KP ir 2011-04-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterio pažyma, nurodanti skolos likutį pagal sutartį Nr.CRD 06/1 1/28-KP 2011-04-12 dienai).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-04-22 PareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 467 143,30 Lt įsiskolinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Kauno apygardos teismas 2011-04-26 Teismo įsakymu nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 467 143,30 Lt skolai grÄ Å¾inti ir 2 168 Lt žyminio mokesčio kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ä®sakymo įvykdymo užtikrinimui 2011-04-26 nutartimi teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones - skolininko (UAB „(duomenys neskelbtini)“) turto areÅ¡tÄ .

Teismo įsakymas buvo panaikintas ir 2013-05-27 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-511-324/2013 ( sprendimas įsiteisėjęs) buvo pripažinta niekine 2011m. balandžio 12 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)" ir K. P. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2011/04/12-1. Taikyta restitucija ir priteisti iÅ¡ atsakovo K. P. atsakovei pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)" 125 000 Lt. BK 182 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ arba turtinę teisę.

Svetima turtinė teisė- jokiu objektyviai egzistuojančiu teisiniu pagrindu kaltininkui ar naudÄ gavusiam trečiajam asmeniui nepriklausanti turtinė teisė, kuri atitinka nukentėjusiojo turtinę pareigÄ ir tokiÄ teisę įgijęs kaltininkas ar naudÄ gavęs trečiasis asmuo neturi ir neturėjo į nukentėjusįjį jokių turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Taigi byloje aptarti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad K. P. pagal nuginčytas sutartis neturėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinių teisių ir turtinių reikalavimų, kurias jis perleido trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“.Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai aiÅ¡kinama, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas.

Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo ir turto užvaldymo ar turtinės prievolės iÅ¡vengimo fakto. Ne mažiau svarbÅ«s nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiÅ¡kianti tyčios forma. Kaltininkas suvokia, kad turtas įgyjamas neteisėtai, panaudojant apgaulę, ir turto savininkas dėl to patirs turtinės žalos, numato tokius padarinius ir jų nori. Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ turi susiformuoti iÅ¡ anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtÄ Ä¯gijimo momento (Kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2012, 2K-535/2011, 2K-161-696/2017, 2K-451/2014).

             Teismo vertinimu K. P. žinojo, kad jis klastoja turto perleidimo sutartis, kad jis reikalavimo teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ 467 143,30 Lt sumai (Reikalavimo teisių pagrindas: Susistemintų juridinių asmenų duomenų rinkmenos sutartis Nr.CRD 06/11/28-KP ir 2011-04-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterio pažyma, nurodanti skolos likutį pagal sutartį Nr.CRD 06/1 1/28-KP 2011-04-12 dienai), neturi, tačiau veikė nusikalstamai taip siekdamas suteikti trečiajam asmeniui teises į turtÄ , į kurį jis pats neturėjo jokių teisių.

K. P. tiek klastodamas sutartis, tiek perleisdamas reikalavimo teises į nukentėjusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ trečiajam asmeniui žinojo kad veikia nusikalstamai, siekė pasekmių ir jas sukėlė. Nusikalstama veika baigta, kadangi naudÄ gavęs asmuo įgijo turtinę teisę realizuoti ir ja disponuoti. Tretysis asmuo pagal suklastotas sutartis bandė prisiteisti iÅ¡ UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pinigus, tačiau teismai pripažino Å¡ias sutartis niekinėmis, taikė restitucijÄ ir įpareigojo K.

P. grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pagal niekinę sutartį, sumas.Esant Å¡ių duomenų visumai kaltinamojo K. P. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir BK 182 straispnio 2 dalį, už kÄ jis privalo atsakyti. IÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintinas sakinys kuris pagal prasmę įraÅ¡ytas kaltinamajame akte per klaidÄ , tai yra: “ Taip pat Å¡iÄ Å¾inomai suklastotÄ 2006-11-28 sutartį Nr. CRT 06/11/28-KP panaudojo, jÄ Â 2010-02-28 pateikdamas įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ vyr. buhalterei R.

Ž., kuri, nežinodama apie daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , jÄ Ä¯traukė į buhalterinę apskaitÄ â€œ. Toks kaltinimo pakoregavimas nėra esminis, jis nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, nekeičia bylos faktinių aplinkybių, nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybÄ , todėl yra galimas. Dėl bausmės.Teismas skirdamas K. P. bausmę už padarytus nusikaltimus vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamajam tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir asmenybę.

K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skiriant K. P. bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, pažeidė valdymo tvarkÄ susijusius su dokumentų klastojimu. Jo padaryti nusikaltimai priskiriami: du sunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 183str.2d., 182str.2d.), tęstinio pobÅ«džio ( BK 183 str. 2d.), du apysunkių nusikaltimų ( BK 300 str.3d.) kategorijai.

Pasisavinto turto vertė keletÄ kartų virÅ¡ija BK 190 straipsnyje numatytÄ 250 MGL dydžio sumÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad K. P. praeityje neteistas ( tomas 20 b.l. 116); administracine tvarka baustas, baustumai iÅ¡nykę (T.20 b.l.119-125). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ . Turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , gyvena Genių g.2, Kauno mieste. Duomenų apie registravimÄ priklausomybės ligų centre, narkologinio kabineto įskaitoje ar kad bÅ«tų gydytas psichiatrinėje ligoninėje nėra ( t.20. b.l. 118).

Už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymÄ yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Ä®vertinus kaltinamojo asmenybę ir nesant pagrindų numatytų BK 54 str.3d. ar BK 62 str. jam skirtinos už Å¡ias veikas laisvės atėmimo bausmės. Nustatant laisvės atėmimo bausmės trukmę vertintina tai, kad veikos dėl kurių teisiamas kaltinamasis buvo padarytos prieÅ¡ 6-7 metus, tai yra laikotarpis po veikų padarymo yra praėjęs gana nemažas į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei numatytas sankcijos vidurkis.

Atsižvelgtina ir į tai, jog duomenų, kad bÅ«tų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai nėra, tai rodo jog jis nėra likusi nusikalsti asmenybė. Atsižvelgiant į asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes galima daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant LR BK 75 straipsnio nuostatas ir skiriant jam įpareigojimus. Bausmių subendrinimui taikytinas BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, tai yra dalinis bausmių sudėjimo bÅ«das. 2017m.gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismas priėmė nuosprendį kuriuo K.

P. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perdavė jį G. Z. atsakomybei pagal laidavimÄ vieneriems metams be užstato, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė ( nuosprendis įsiteisėjęs). Kadangi Å¡iuo nuosprendžiu K. P. yra nuteisiamas už veikas, kurias padarė ne laidavimo paskyrimo metu, be to byla 2017m.gegužės 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jo atžvilgiu nutraukta, nuosprendžiai nebendrintini.  Daiktinių įrodymų Å¡ioje byloje nėra.

Dokumentai paimti 2011-10-20 kratos metu pas K. P. adresu (duomenys neskelbtini) paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai saugomi FNTT prie LR VRM Å iaulių apygardos valdybos patalpose adresu (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini UAB „(duomenys neskelbtini)“.Byloje buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinys 1 275 460,30 Lt arba 369 398,83 Eur sumai. Nutarimu pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu, civilinio ieÅ¡kovo atstovas advokatas A. M.. Pastarasis nurodė, kad jo atstovaujamai įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ visi civiliniai ieÅ¡kiniai yra teismų patenkinti civilinėse bylose, jokios naujos aplinkybės nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ nebuvo nustatytos, todėl jis atstovaudamas įmonės interesus ir atsižvelgdamas į tai kad praÅ¡ymas tik dubliuotusi, atsisakė nuo ieÅ¡kinio, atsisakymo pasekmės jam žinomos.

Kadangi civilinio ieÅ¡kovo atstovas atsisakė nuo ieÅ¡kinio dėl to, kad civiliniai ieÅ¡kiniai jau yra iÅ¡spręsti civilinėse bylose tarp tų pačių Å¡alių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to pačio dalyko, teismas ieÅ¡kovo atstovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio priima. Priėmus atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio, teismas konstatuoja, jog civilinio ieÅ¡kinio procesas Å¡ioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas. K. P. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti panaikintina (t.20, b.l. 133).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,n u s p r e n d ž i a:K.

P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems (2) metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems ( 3) metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems (2) metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems ( 2) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti K.

P. subendrintÄ galutinę bausmę laisvės atėmimÄ ketveriems ( 4) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, K. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti dviem (2) metams ir Å¡eÅ¡iems (6) mėnesiams, per šį laikotarpį įpareigojant jį dirbti ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. K. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti.Priimti ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio ir civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimÄ nutraukti.Nuosprendžiui įsiteisėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus saugomus FNTT prie LR VRM Å iaulių apygardos valdybos patalpose adresu (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                                  Danutė Giačaitė