R-146-5-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Laimė Baltrūnaitė, susipažinusi su pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos skundu dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. Sp-104 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Legislator headnote
AI generatedR-146-5-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.
Full text
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. liepos 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Laimė Baltrūnaitė, susipažinusi su pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos skundu dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. Sp-104 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
2012 m. liepos 23 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2012 m. liepos 19 d. paštu išsiųstas pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos skundas, pasirašytas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos oficialios atstovės prie Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos D. K., kuriuo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. Sp-104; 2) Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kurie yra tankiai apgyvendinti tautinių mažumų gyventojais, sukurti tris savarankiškas rinkimų apygardas – Šalčininkų ir dvi Vilniaus rinkimų apygardas.
Skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 119 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme numatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas susiejo minėto termino pradžią būtent su skundžiamo sprendimo priėmimo momentu, o ne su šio sprendimo paskelbimo momentu arba su ta aplinkybe, kada suinteresuotas asmuo sužinojo apie skundžiamą Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą. Akivaizdu, kad toks teisinis reglamentavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos ir su tuo susijusių teisinių santykių stabilumą, asmenų, kurių atžvilgiu priimti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai, susiformavusius teisėtus lūkesčius, operatyvų rinkimų ginčų išnagrinėjimą ir greitą suinteresuotų asmenų teisių gynybą, todėl yra konstituciškai pateisinamas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Iš paminėtų Administracinių bylų teisenos įstatymo normų analizės darytina išvada, jog, esant praleistam skundo padavimo terminui, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą yra būtina procesinė prielaida sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Priešingu atveju, t. y. pareiškėjui neprašant atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, konstatuojamas absoliutus pagrindas atsisakyti priimti skundą nagrinėjimui teisme.
Pareiškėjas Lietuvos lenkų rinkimų akcija skundžia Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą Nr. Sp-104, kuris buvo priimtas 2012 m. liepos 10 d., todėl Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 dienų terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. liepos 10 d. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 4 dalies nuostatomis, paskutinė minėto sprendimo apskundimo termino diena buvo 2012 m. liepos 16 d. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos skundas buvo gautas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2012 m. liepos 23 d. (išsiųstas paštu 2012 m. liepos 19 d.), tai yra praleidus įstatymo nustatytą terminą tokiam skundui paduoti ir pareiškėjui neprašant šio termino atnaujinti, todėl skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.
Antras skundo reikalavimas – sukurti Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose tris savarankiškas rinkimų apygardas (Šalčininkų ir dvi Vilniaus rinkimų apygardas) – yra išvestinio pobūdžio iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. Sp-104, kuriuo Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, nusprendė sudaryti 71 vienmandatę rinkimų apygardą 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti. Atsižvelgus į tai, nurodytą išvestinį skundo reikalavimą atsisakytina priimti tuo pačiu Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui gali apskųsti partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas. Iš aptariamo skundo turinio matyti, kad į teismą kreipėsi politinė partija – Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Tačiau skundą pasirašė neįgaliotas partijos vardu vesti bylą asmuo, šiuo atveju – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos oficiali atstovė prie Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos D.
K. Kaip minėta, pagal Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atstovas rinkimams gali būti savarankiškas pareiškėjas administracinių bylų teisenos procese, t. y. jis gali paduoti skundą teismui savo, kaip specifinio rinkimų proceso dalyvio, o ne partijos vardu. Nagrinėjamu atveju taip nėra, nes skunde pareiškėju nurodytas ne atstovas rinkimams, o partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra ipso iure įtvirtina atstovo rinkimams procesinė teisė atstovauti partijai, iškėlusiai kandidatą, ar savarankiškai išsikėlusiam kandidatui teisme, inter alia pasirašyti jų vardu skundą teismui.
Seimo rinkimų įstatymo 40 straipsnio, reglamentuojančio atstovo rinkimams statusą, 1 dalyje įtvirtinta tik atstovo rinkimams teisė atstovauti jį įgaliojusiai partijai ar piliečiui, išsikėlusiam ir įregistruotam kandidatu į Seimo narius, Vyriausiojoje ar apygardos rinkimų komisijoje (pažymėtina, jog numatytas ir atstovo rinkimams įgaliojimo bei pažymėjimo galiojimo terminas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismui paduodamą skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.
Vadovaujantis nurodyta įstatymo norma, darytina išvada, jog kartu su aptariamu skundu turėjo būti pateikti dokumentai, patvirtinantys D. K. teisę (įgaliojimus) atstovauti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, t. y. šios partijos vardu pasirašyti skundą teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 3 d., 49 str. 3 d.). Tokie dokumentai nebuvo pateikti, todėl skundą taip pat atsisakytina priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu (skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo).
Pažymėtina, kad netgi tuo atveju, jeigu skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui savo (o ne partijos) vardu paduotų atstovas rinkimams, kaip savarankiškas pareiškėjas administracinių bylų teisenos procese, jis kartu su skundu turėtų pateikti teismui ir Seimo rinkimų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, patvirtinančius jo, kaip atstovo rinkimams, įgaliojimus.
Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuotina, kad skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir pareiškėjui neprašant šio termino atnaujinti, todėl skundą atsisakytina priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų pagrindu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 8 punktu, teisėja
n u t a r i a :
atsisakyti priimti pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. Sp-104 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Laimė Baltrūnaitė