2018-10-24 Nr. AB-19408-3-61-3-00913-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2147-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00913-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 6 330 Eur neturtinės žalos atlyginimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2015 m. spalio 27 d. pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus. Kamerose buvo bloga ventiliacija, netinkama temperatūra, drėgmė, nuo sienų luposi tinkas. Nebuvo galimybės pavalgyti, nes įrengti staliukai labai maži. Kamerose būdavo daug tarakonų ir nuolat tvyrojo blogas kvapas. Čiužiniai prastos kokybės, purvini. Sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, jame nėra įrengta oro šalinimo sistema, neužtikrintas privatumas. Nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pasivaikščioti. Buvo išvedamas pasivaikščioti 3 kartus per savaitę vienai valandai. Pasivaikščiojimo kiemelių stogas iš asbesto, kuris kenkė sveikatai. Dušu buvo galima pasinaudoti kartą per savaitę tik 15 minučių, patalpos netvarkingos, apipelijusios. Nesudarytos sąlygos pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, kirpykloje nesilaikoma higienos reikalavimų. Nėra sąlygų džiovinti drabužių. Taip pat nebuvo užtikrintos sąlygos pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Kai buvo uždaromas į trumpalaikio sulaikymo kameras, trūkdavo oro ir šviesos. Neteisėtas valstybės institucijų veikimas, sudarant nežmoniškas kalinimo sąlygas, diskriminavimas ir kankinimas pakenkė sveikatai, sukėlė ilgalaikį beteisiškumo jausmą, pažeidė konstitucinę asmens teisę į orumą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2015 m. gegužės 28 d., nuo 2015 m. birželio 3 d. iki 2016 m. birželio 11 d., nuo 2015 m. birželio 18 d. iki 2016 m. spalio 4 d., nuo 2015 m. spalio 20 d. iki 2015 m. spalio 26 d. pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje nebuvo mažesnis kaip 3,6 kv. m. Lukiškių TI-K kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Teisinis reglamentavimas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, nenustato reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Kamerų valymui išduodamas reikalingas inventorius bei valymo priemonės. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais pratęsiama.

Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį ir su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka analogiškus darbus. Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K laikomi asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl tenka daryti pakartotinį kamerų remontą. Kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kamerose yra reikalingi baldai, inventorius, kurį pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji palikti ūkio darbams.

Kamerų langų angose yra įstatytos metalinės grotos, langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu, kurį nuteistieji dažnai sugadina. Kamerose yra įrengti pavojaus mygtukai, tačiau nuteistieji dažnai juos sugadina. Pareiškėjas nenurodė, kad dėl neveikiančio signalinio mygtuko jis patyrė neigiamų pasekmių. Be to, esant būtinumui, yra galimybė kreiptis į budintį prižiūrėtoją. Laikino (trumpalaikio) laikymo kamerų valymo darbus atlieka nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus bei paskirti į valytojų pareigas. Duomenų, kad šios patalpos buvo nešvarios ar kitų įstaigoje laikomų asmenų nusiskundimų dėl netvarkingų patalpų gauta nebuvo.

Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos arba sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kamerose laikomi asmenys yra stebimi pareigūnų per kamerose įrengtas stebėjimo akutes. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, dušo patalpose įrengtos pertvaros. Laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Ne rečiau kaip kartą per savaitę leidžiama pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.

Suimtųjų kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščiojimas vyksta dienos metu tam skirtoje teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimo kiemai tvarkingi. Lukiškių TI-K statinių konstrukcijose asbesto nėra. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra padengti šifero lakštais, tačiau toks dengimas nėra draudžiamas. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nekonkretus.

Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. S. skundo dalį ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo bylose, dėl pareiškėjui tenkančio ploto pažymėjo, kad reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte. Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų nustatė, kad nuo 2015 m. kovo 11 d. iki 2015 m. spalio 26 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 230 dienų. Pareiškėjui minimalus plotas nebuvo užtikrintas 12 dienų (kameroje Nr. 186, kurios plotas 7,94 kv. m, kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m, kuriose kartu buvo su dar 2 asmenimis). Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas 218 dienų praleido nepažeidžiant jo teisės į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą. Dėl galimybės valgyti visiems kameroje esantiems asmenims vienu metu teismas pažymėjo, kad visi kameroje esantys asmenys gali valgyti vienu metu pasinaudojant galimybe sėdėti ant gultų.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 21 punktu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktu bei atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra nustatęs pažeidimų dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo gyvenamosios patalpos arba įrengimo, pripažino, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitinka jo įrengimui taikomus reikalavimus. Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros sanitarinio mazgo patalpos įrengti nėra galimybių. Teismas akcentavo, kad pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 230 parų, todėl teismas vertino, kad nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas ir šiuo aspektu jo teisės buvo pažeistos.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, jog kamerose buvo drėgna, šalta, ant sienų buvo pelėsis, veisėsi tarakonai, teismas, vadovaudamasis higienos normos HN 76:2010 24 punktu ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir higienos norma HN 134:2015) 17 punktu, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra eksploatuojamas ir nėra finansinių galimybių atlikti kapitalinį remontą, taigi ir įrengti atskirą vėdinimo sistemą, o natūrali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka nurodytų higienos normų reikalavimus. Tinkamai kameras vėdinant per langus, išvengiama ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio veisimosi. Įvertinęs patikrinimo aktus teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui būnant kameroje Nr. 186 pažeidimų nenustatyta, duomenų apie kitas kameras ir jų būkles teismui nepateikta. Į bylą pateikta sutartis patvirtina, kad UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ nuolat atlieka kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus. Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl čiužinių ir pagalvių būklės, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis (toliau – ir Normos) pažymėjo, kad kalinimo įstaiga privalo aprūpinti apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis, tačiau teisės aktai nenumato, kad turi būti išduodamas naujas čiužinys (arba nauja patalynė). Pagal higienos normos HN 134:2015 42 punktą, draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Įrodymų, kad pareiškėjui buvo išduotas netinkamas naudojimui čiužinys ir pagalvė, byloje nėra. Pareiškėjui dėl šio pažeidimo nesiskundus, atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius, todėl pareiškėjo teiginį dėl aprūpinimo netinkamu čiužiniu ir pagalve teismas vertino kaip neįrodytą.

10. Teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl negalėjimo išsiskalbti drabužių vertino kaip abstrakčius ir nepagrįstus, nurodė, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, t. y. vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti naudojantis ir mokama skalbimo paslauga. Taigi pareiškėjas galėjo vieną kartą per savaitę nemokamai išsiskalbti drabužius, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga, neturint tam lėšų – kreiptis su prašymu dėl nemokamų skalbimo paslaugų suteikimo. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu jokių pareiškėjo teisių nepažeidė.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, kad pareiškėjas neginčija, jog jam buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, todėl pagrindo konstatuoti pažeidimą dėl pasivaikščiojimo trukmės nėra. Be to, įvertinęs atsakovo atsiliepime pateiktą informaciją, teismas priėjo prie išvados, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimų nenustatė.

12. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu dėl asbesto naudojimo pastato konstrukcijose. Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punkte nustatytas draudimas nuo 2001 m. sausio 1 d. naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose) netaikomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo teiginius dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai, teismas vertino kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

13. Dėl naudojimosi dušu teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K duomenimis įstaigoje yra įrengta sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera. Pabrėžė, kad pareiškėjas neneigia, jog jam buvo suteikta teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu, tai reiškia, teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi, todėl valstybei civilinė atsakomybė šiuo aspektu nekyla.

14. Teismas, vadovaudamasis SVĮ 44 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 107 punktu, konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai dėl kirpimo paslaugų teikimo ir higienos reikalavimų nesilaikymo kirpykloje neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingą išvadą, todėl pareiškėjo teiginius laikė neįrodytais, rėmėsi atsiliepime į skundą pateikta informacija.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog būtų patyręs kokių nors konkrečių neigiamų pasekmių dėl galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku nebuvimo, pareiškėjo teiginius dėl nurodytos aplinkybės laikė nepagrįstais.

16. Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, konstatavo ploto, tenkančio vienam asmeniui pažeidimą (12 parų) ir sanitarinio mazgo įrengimui keliamų reikalavimų pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, kad kalinimas truko 230 parų ir įvertinęs Lukiškių TI-K nurodytas aplinkybes, kad esant perpildytoms kameroms stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, teismas darė išvadą, jog įstaigos administracija palaipsniui, atsižvelgdama į finansinių galimybių ribas, siekia įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, nenustatęs, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgęs į EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą bei, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 300 Eur, kurią priteisė iš atsakovo.

17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas yra patenkintas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisė 150 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą byloje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lukiškių TI-K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemą bei į tai, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Atsakovas nurodo, kad teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Akcentuoja, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimų, privatumo, higienos ir sanitarinių normų, atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu 12 dienų neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatyto minimalaus ploto reikalavimo, 230 parų neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, nekonstatavęs kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad pareiškėjui priteistina neturtinė žala pinigais, kurią įvertino 300 Eur ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo.

22. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, tačiau iš esmės nesutinka su teismo pareiškėjui parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir teigia, kad teismas sprendime nemotyvavo, kodėl šiuo atveju pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo.

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

25. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į EŽTT praktiką, pažymi, nors administracinėje byloje ir nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent kalinimas pažeidžiant nustatytas kalinimo sąlygas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidimo tęstinumą, į laikotarpį, kai nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus kameros plotas – 12 dienų ir privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais – 230 parų, konstatuoja, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo, nagrinėjamu atveju, nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje analogiškose bylose priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį.

28. Dėl Lukiškių TI-K prašymo priteisti iš pareiškėjo atsakovo patirtų bylos medžiagos parengimo išlaidų atlyginimą teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas medžiagą, už kurios parengimą prašo priteisti patirtas išlaidas, teismui pateikė vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymą. Minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl nurodyta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pagrįstai pareiškėjo teisei apginti priteisė jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė