2022-01-13 Nr. AB-1199-4-49-3-00222-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1068-629/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00222-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5; 59.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei N. K.,

jos atstovui advokatui D. K.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjaujant A. Z.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei N. K. taikomo sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės N. K. (toliau – ir Užsienietė) sulaikymo pratęsimo.

2. Teikime buvo nurodyta, 2021 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) piliete N. K. K. prisistačiusi užsienietė didelėje asmenų grupėje neteisėtai, ne per valstybės sienos pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos sieną, atvykdama iš (duomenys neskelbtini) pusės. Užsienietė su visa grupe buvo sulaikyta Navikų km. prieigose, Ignalinos r. Su savimi Užsienietė neturėjo tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą, kurį Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) nagrinėjo skubos tvarka. Departamentas 2021 m. birželio 18 d. rašte pažymėjo, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas, ji pasinaudojo nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, ketindama nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur, pasak jos, gyvena jos vyras. Departamento nuomone, Užsienietė piktnaudžiavo migracine sistema, todėl grindė prielaidą, jog vengdama galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos Užsienietė gali pasislėpti ar nelaukdama sprendimo dėl jos teisinės padėties išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje. Užsienietė Departamento sprendimu buvo apgyvendinta Centre. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 30 d. sprendimu sulaikė Užsienietę Centre iki 2021 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Užsienietės sulaikymas buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 13 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo. 2021 m. spalio 7 d. Departamentas išnagrinėjo prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą nesuteikti Užsienietei prieglobsčio ir išsiųsti į kilmės šalį, uždrausti 5 metus atvykti i Lietuvos Respubliką. Užsienietė nesutiko su Departamento sprendimu ir jį apskundė.

3. Centro atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Užsienietė vis dar yra prieglobsčio prašytoja, nes nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Prieglobsčio prašymo motyvai nenustatyti. Užsienietė atitinka ir kitus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus. Pateikė dokumento kopijas, bet jos nepatvirtintos. Užsienietė atvyko didelėje migrantų grupėje, pasirinko neteisėtą atvykimo būdą ir jos tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, tikslas buvo (duomenys neskelbtini). Taikant Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų rizika Užsienietei pabėgti iš Centro. 2021 m. lapkričio 26 d. pasibaigė jos vyro gyventi (duomenys neskelbtini) leidimo terminas.

4. Užsienietė teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų, jog jai būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė ir norėtų gyventi stovykloje. Ji čia jau 6 mėnesius, vienintelis jos noras – teisėtai gyventi su savo vyru (duomenys neskelbtini). Nesutinka grįžti į savo kilmės šalį, nes (duomenys neskelbtini) niekas jos nelaukia, ten žmonės persekiojami, vykdomas genocidas prieš juos, nėra jokių teisių. Nurodė, kad ji niekada nelankė mokyklos.

5. Užsienietės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką po 6 mėnesių sulaikymo, taikoma priemonė keičiama į švelnesnę. Vyro leidimas gyventi (duomenys neskelbtini) pratęstas iki 2022 m. balandžio. Prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę ir leisti Užsienietei gyventi jos pasirinktoje vietoje.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies ir pritaikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. kovo 9 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ir Užsienietė bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietė pateikė tik asmens dokumento nepatvirtintą nustatyta tvarka kopiją, kuri nėra laikoma asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nepriimtas. Užsienietė neturi pakankamai lėšų pragyventi, gyvenamojo ploto, šeimyninių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Departamentas priėmė sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio bei teisinės apsaugos Lietuvos Respublikoje ir ją išsiųsti į kilmės šalį, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes Užsienietė jį apskundė. Užsienietė vis dar laikoma prieglobsčio prašytoja, todėl yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. kovo 9 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ir Užsienietė bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas nusprendė Užsienietei neskirti prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės – leisti Užsienietei gyventi jos pasirinktoje vietoje, kadangi ji į šalį atvyko pasinaudojusi nelegalios migracijos paslaugomis, išlieka tikimybė, kad ji, pasinaudojusi galimybe išvykti iš šalies, neleistinai pasišalins į (duomenys neskelbtini).

III. 9. Užsienietė apeliaciniuose skunduose prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir pritaikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir skirti apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti, kad Užsienietė elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą, leisti Užsienietei gyventi jos pasirinktoje vietoje (duomenys neskelbtini).

10. Užsienietė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdama, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui bei į kitas aplinkybes, gali Užsienietei skirti vieną iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalyje išvardintų alternatyvių sulaikymui priemonių. Apeliantė bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti iš Centro, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, Užsienietei pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas apeliantės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai laisvai judėti.

11. Užsienietė nurodo, kad pareigūnams ji yra pateikusi savo asmens dokumento kopiją, jos pirštų antspaudai buvo paimti ir įtraukti į užsieniečių apskaitą, todėl jos asmenybės patvirtinimas neturėtų kelti abejonių. Su kitais užsieniečiais ji buvo apgyvendinta Centre, kuriame yra tik minimalios išgyvenimui pritaikytos sąlygos. Užsienietė elgiasi pavyzdingai, vidaus tvarkos ar bendrųjų elgesio normų nėra pažeidusi, yra draugiška ir empatiška kitų kartu gyvenančių asmenų atžvilgiu. Apie apeliantės geranoriškumą bei bendradarbiavimą su valstybės institucijomis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir VSAT pareigūnas.

12. Apeliantė nurodo, kad esminiai jos prašymo suteikti prieglobstį motyvai ir argumentai yra atskleisti, o rašytiniai įrodymai pateikti. Toks Užsienietės elgesys yra aktyvus ir geranoriškas bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos pareigūnais. Kadangi Užsienietės atžvilgiu nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl prieglobsčio (ne)suteikimo, o teismas vertino, kad yra pagrindas taikyti vietoje sulaikymo alternatyvias priemones, remiantis Įstatymo 115 straipsniu, teismas gali rinktis tik iš 115 straipsnio 1–3 dalyse numatytų priemonių. Teismo paskirta priemonė šiuo atveju negali būti taikoma, nes įstatymų leidėjas dėl to pasisakė nurodydamas išimtį. Teismo posėdžio metu šis argumentas buvo akcentuotas, tačiau teismo apie tai sprendime nebuvo pasisakyta.

13. Užsienietės nuomone, teismas nepagrįstai pasisakė, jog ji neturi socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl egzistuoja tikimybė, jog ji pasislėps arba pasišalins iš Lietuvos Respublikos iki galutinio teismo sprendimo dėl jos prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo. Toks vertinimas yra asociatyvus, nesusietas su apeliantės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Asmuo, laikomas sulaikymo sąlygomis turi itin ribotas galimybes sukurti socialinius ryšius ir tai tiesiogiai priklauso nuo jo gyvenimo sąlygų, kurios jam yra ribojamos. Net ir tokiomis aplinkybėmis Užsienietė sugebėjo prisitaikyti – užmezgė bičiuliškus santykius su savanoriais. Tiek socialinius, tiek ekonominius apeliantės ryšius Lietuvos Respublikoje valstybės institucijos riboja, tad neturėdama galimybės laisvai judėti, Užsienietė neturi galimybės jų kurti ir puoselėti.

14. Apeliantė nesutinka su klaidinga teismo prielaida, jog ji gali pabėgti ar pasislėpti. Ši prielaida nėra pakankamai individualizuota, pagrįsta, įrodyta. Teismo posėdžio metu Užsienietė patvirtino, jog jai yra žinomos pasitraukimo iš Lietuvos Respublikos, nesulaukus galutinio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo išnagrinėjimo, pasekmės. Užsienietė savo elgesiu nėra sudariusi pagrindo tikėtis, jog ji ketina pažeisti jos atžvilgiu taikytas priemones ar ribojimus. Be to, teismas ignoravo Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies nuostatą, kurioje apibrėžta, kokias atvejais yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Vien aplinkybė, jog Užsienietės šeimos nariai gyvena kitoje valstybėje, nesudaro prielaidos teiginiui, jog ji pabėgs, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę. Užsienietės sutuoktinis (duomenys neskelbtini) gyvena teisėtai, Departamentui ir VSAT buvo pateiktas jo asmens dokumentas su nurodyta gyvenamąja vieta, Užsienietės pirštų antspaudai buvo paimti jai kirtus sieną, taigi ji neturi jokių galimybių dingti iš Lietuvos Respublikos ir teisėtai gyventi kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Todėl teismas neturėjo faktinio pagrindo konstatuoti, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti. Faktinis pagrindas vertinimui, ar užsienietis gali pasislėpti dėl to, jog jis turi giminių užsienyje, įstatyme nėra numatytas. Papildomai teismo posėdžio metu buvo akcentuota, kad Užsienietė nemoka net savo gimtąja kalba nei skaityti nei rašyti, todėl yra priklausoma nuo kitų asmenų ir tikimybė, jog ji pati pabėgs iš Lietuvos Respublikos, yra nereali.

15. Užsienietė nesutinka su teismo teiginiu, jog teisinis reglamentavimas numato, jog kol nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo, užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Tokiu atveju nei vienam iš prieglobsčio prašytojų iki galutinio sprendimo priėmimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (ne)suteikimo negalėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, o tai iškreipia Įstatymo nuostatų esmę. Pats Departamentas, nepriklausomai nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimo, sprendimą keičia tik tuo atveju, jei asmuo savanoriškai išvyksta į kilmės šalį. Visais kitais atvejais valstybės institucija gina savo poziciją teigdama, jog vadovavosi sprendimo priėmimo metu turimais duomenimis, o vėlesnis dokumentų pateikimas yra vertinamas kaip nesąžiningas siekis klaidinti, apgauti. Po priimto sprendimo pateikti duomenys Departamento nėra vertinami. Tuo tarpu teismui pateikti dokumentus Užsienietė turi galimybę tik aktyviai bendradarbiaudama ir dalyvaudama teisminiame procese, o tai neįmanoma būtų atlikti pasislėpus ir keliant nelegalios migracijos grėsmę. Taigi, ir šis teismo argumentas yra formalus bei nesusijęs su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika leidžia pagrįstai teigti, jog Lietuvos Respublika nėra policinė valstybė, kuri pirmiausia naudojasi maksimaliomis prievartos priemonėmis tik teorinėms neigiamoms pasekmėms išvengti. Šiuo atveju Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsienietės teises varžančiomis priemonėmis, o kitų priemonių taikymo galimybės teismas neanalizavo.

16. Apeliaciniame skundė nurodoma, jog, ignoruodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas neskyrė dėmesio faktinių prieglobsčio prašytojos gyvenimo sąlygų vertinimui. Byloje jokių įrodymų apie gyvenimo sąlygas pateikta nebuvo, nors Užsienietė rėmėsi būtent netinkamomis sąlygomis. Tai yra vienas iš esminių Užsienietės motyvų, dėl kurio teismas nepagrįstai savo sprendimo nemotyvavo. Apeliantė nurodė, jog jos gyvenimo sąlygos jau pusmetį yra itin blogos, o Centras nėra geriausia vieta laukti Departamento sprendimo. Dėl nepritaikyto ir netinkamo maisto Užsienietė numetė daug svorio, įsigyti už pinigus reikalingų prekių bei gamintis valgį, ji negali, nes Centre nėra sudarytos galimybės užsieniečiams gauti pinigines perlaidas, o nuo lapkričio mėnesio, įvedus nepaprastąją padėtį, užsieniečių negali aplankyti artimieji ir tokiu būdu atvežti pinigų reikalingoms prekėms įgyti. Pašto ir siuntų korespondencijos užsieniečiams nėra perduodamos ir priimamos, taigi, jie turi tik teorinę galimybę pasižiūrėti, kokių prekių gali būti, bet ne jas įgyti, nes Centre nėra sudarytos realios sąlygos gauti pinigų, už kuriuos galima būtų įsigyti reikalingas prekes. Taigi, Užsienietės apgyvendinimas de facto (pagal faktą, faktiškai) yra sulaikymas, todėl šiam atvejui aktuali yra Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatanti, kad tam, jog sulaikymas nebūtų pripažintas pažeidžiančiu Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą (kai asmuo teisėtai sulaikomas ar kalinamas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti i šalį, arba kai yra pradėtas asmens išsiuntimo ar išdavimo kitai valstybei procesas), jis turi būti taikomas sąžiningai, vadovaujantis valstybės nustatytais pagrindais, sulaikymo vieta bei sąlygos turi būti tinkamos, įvertinant tai, kad tokia priemonė yra taikoma ne nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, o užsieniečiams, kurie pabėgo iš savo šalies dažnai bijodami dėl pavojaus gyvybei. Apgyvendinimas Centre, leidžiant užsieniečiui judėti tik nedidelėje teritorijoje turi būti prilyginamas sulaikymui, nes šiai sąlygai nustatyti reikšminga ne tai, ar asmuo gauna šiltą maistą, gali nusiprausti ir t. t., tačiau, ar apgyvendinimo sąlygos daro įtaką judėjimo laisvės ribojimui.

17. Apeliantė pabrėžia, kad jos judėjimo laisvė formaliai buvo apribota 6 mėnesius. Priėmus skundžiamą sprendimą, jos gyvenimo sąlygos iš esmės nepasikeitė. Į bylą nebuvo pateikta jokių dokumentų ar rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų Užsienietės tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimą, todėl tokiu atveju, remiantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo principais, valstybės institucija nepagrindė ir neįrodė teiginių, jog apeliantės sulaikymo sąlygos yra tinkamos ir atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo taikomus standartus.

18. Teismas, anot Užsienietės, nepasisakė dėl jos argumento, jog Užsienietės išlaikymu rūpinasi šeimos nariai. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Užsienietė neturi lėšų pragyvenimui, nors tai neatitinka tikrovės ir byloje esančių rašytinių įrodymų. Užsienietė yra sulaikyta užtikrinant tik minimalius poreikius, nors ji turi galimybę apsigyventi savo pasirinktoje vietoje, finansiškai neapsunkindama Lietuvos Respublikos valstybės. Nors teismas kritiškai vertino Užsienietės pateiktus duomenis apie galimybę gyventi savo pasirinktoje vietoje, toks vertinimas nėra objektyviai pagrįstas. Sudariusi ilgalaikę nuomos sutartį Užsienietė nepatyrė ženklių finansinių nuostolių. Taigi, teismo teiginys, kad Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, yra formalus.

19. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Užsienietė yra sulaikyta nuo 2021 m. birželio 13 d. iki 2022 m. kovo 9 d. Tai reiškia, kad atvykus į Lietuvos Respubliką jai daugiau nei 9 mėnesius būtų apribota laisvė. Tai yra ilgas laikotarpis prieglobsčio prašytojo atžvilgiu. Įvertinus tai, jog Užsienietė bendradarbiauja su institucijomis, turi finansines galimybes su sutuoktinio pagalba išsilaikyti pati, jokios nusikalstamos veikos nepadarė, jos atžvilgiu pritaikyti ribojimai yra neproporcingi ir neadekvatūs. Sulaikymo sąlygomis gyvenantis asmuo turi pagrįstą lūkestį žinoti, kokiam konkrečiam laikui jo teisės yra apribotos. Tuo tarpu, ar pasibaigus sprendime nurodytam terminui jos laisvė nebus apribota, nėra aišku. Sulaikymo taikymas išsiuntimo tikslu turėtų būti ribojamas ir atitikti proporcingumo principą priemonių, kurių imamasi, ir siekiamų tikslų atžvilgiu. Sulaikymas yra pateisinamas tik tada, kai rengiamasi grąžinimui arba išsiuntimo procesui, ir jei švelnesnių priverstinių priemonių nepakaktų. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų kraštutinės priemonės Užsienietės atžvilgiu taikymą ir objektyviai paneigtų galimybę taikyti švelnesnes priemones. Net už kriminalinius nusikaltimus nuteisti asmenys žino, kiek laiko jie bus priversti praleisti nelaisvėje, tuo tarpu prieglobsčio prašytojai tokia teisė nėra suteikta.

20. Užsienietė pažymi, jog teismas tinkamai neįvertino ir nemotyvavo išvados apie prašomos taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą siekiamiems tikslams, tik formaliai nurodė, jog taikant apeliantės nurodytą priemonę tikslai nebus pasiekti. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl argumento, kodėl taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę šis tikslas gali būti sėkmingai pasiektas. Šiuo metu taikoma priemonė nėra nei adekvati, nei proporcinga. Negali būti toleruojama situacija (net ir kai Lietuvos Respublikoje yra 4000 prieglobsčio prašytojų), kad viena iš pagrindinių žmogaus teisių – teisė į laisvę – būtų taip ilgai ribojama nuo Užsienietės nepriklausančių priežasčių.

21. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pritaikęs Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, teismas atsižvelgė į byloje esančias aplinkybes, t. y., į tai, kad nėra įsiteisėjęs sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo Užsienietei, Užsienietė pirminiuose paaiškinimuose yra nurodžiusi, kad jos vyras gyvena (duomenys neskelbtini) ir ji siekia nuvykti pas jį, yra didelė tikimybė, jog Užsienietė, turėdama galimybę laisvai judėti, gali bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydama priimti galutinį sprendimą dėl teisinio statuso. Alternatyvios sulaikymui priemonės, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti, siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra tikslingas. Taikyti Užsienietei švelniausią poveikio priemonę, t. y. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą priemonę nėra tikslinga, atsižvelgus į tai, kad Užsienietė yra atvykusi į Lietuvos Respubliką neteisėtai bei pasinaudojusi nelegalios migracijos teikiamomis paslaugomis.

23. Centras nurodo, kad Užsienietė gali siekti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, kadangi teigė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jos vyras, jai nėra suteikta galimybė pasinaudoti šeimos susijungimo procedūra, nes neatitinka procedūros tvarkos. Užsienietė yra pateikusi santuokos liudijimą, kuriame matyti, kad santuoka buvo įregistruota nedalyvaujant vyrui, santuokos registravimo metu dalyvavo tik vienas iš sutuoktinių, todėl tai neatitinka šeimos susijungimo procedūros reikalavimų. Yra pagrįstų abejonių, kad Užsienietė savanoriškai laikysis apgyvendinimo Centre tvarkos sąlygų ir nesieks išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu jai nebus taikomi judėjimo laisvės apribojimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsienietei taikomo sulaikymo terminą Centre iki 2022 m. kovo 9 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, yra rizika, kad ji gali pabėgti į (duomenys neskelbtini), sprendė, kad tinkama taikytina priemonė Užsienietės atžvilgiu yra apgyvendinimas Centre, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. kovo 9 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje ir Užsienietė bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos.

26. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia teiginiais, jog ji bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti iš Centro, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, todėl jai pagrįstai gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, įtvirtinta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 arba 4 punkte.

27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

28. Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

29. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-502/2021 dėl Užsienietei taikyto sulaikymo termino pratęsimo ir šioje nutartyje akcentavęs, kad pateiktoje Užsienietės asmens tapatybės kortelės kopijoje esantys asmens duomenys sutampa su asmens duomenimis, kuriuos Užsienietė nurodė atvykusi į Lietuvos Respubliką (Pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį suteikimo), todėl Užsienietės tapatybė laikoma nustatyta. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, jog Užsienietės tapatybė yra nenustatyta.

31. Dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Centre, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde Užsienietė nedetalizavo, kodėl, jos nuomone, gyvenimo sąlygos Centre nėra tinkamos (išskyrus tai, kad užsieniečiams nėra užtikrinamos pinigų perlaidos, dėl to ji negali nusipirkti maisto), nei kurios gyvenimo sąlygos (ir kaip konkrečiai) turi neigiamos įtakos jos sveikatai. Nėra duomenų, kad Užsienietė kreipėsi į medikus, prašė pagalbos dėl neigiamų veiksnių, darančių įtaką jos sveikatos būklei. Be to, teismo posėdžio metu Užsienietė paneigė apeliacinio skundo argumentus, kad Centre nėra užtikrinamas tinkamas maitinimas. Priešingai, nurodė, kad Centre jai yra sudarytos tinkamos gyvenimui sąlygos.

32. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu Užsienietė nurodė kitokias aplinkybes dėl ilgalaikės nuomos sutarties sudarymo, nei teigiama apeliaciniame skunde. Užsienietė paaiškino, kad nuomos sutarties šiai dienai nebėra sudariusi, nes neįsikėlė gyventi į nuomojamą butą gruodžio mėnesį, nors turėjo tą padaryti.

33. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Užsienietės teiginiu, jog esminiai jos prašymo suteikti prieglobstį motyvai ir argumentai yra atskleisti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad skundas dėl Departamento sprendimo nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje dar nėra išnagrinėtas, todėl laikytina, kad Užsienietė turi prieglobsčio prašytojos statusą, todėl ir prieglobsčio prašymo motyvai nėra galutinai aiškūs.

34. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 20 dalimi, prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

35. Užsienietė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog ji neturi socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl egzistuoja tikimybė, jog ji pasislėps arba pasišalins iš Lietuvos Respublikos iki galutinio sprendimo dėl jos prieglobsčio prašymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Užsienietė ne kartą yra minėjusi, jog nori gyventi su savo sutuoktiniu, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantė yra nurodžiusi, jog jokiu būdu nenori grįžti į kilmės valstybę. Nėra duomenų ir apie tai, kad Užsienietė turi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Todėl yra svarus pagrindas manyti, kad Užsienietė gali siekti pabėgti iš Lietuvos Respublikos arba pasislėpti, nesulaukusi galutinio sprendimo dėl jos teisinės padėties.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad į šalį Užsienietė atvyko pasinaudojusi nelegalios migracijos paslaugomis, jos sutuoktinis gyvena (duomenys neskelbtini), o Užsienietė deklaravo norinti gyventi kartu su sutuoktiniu, daro išvadą, kad išlieka didelė rizika, jog Užsienietė, pasinaudojusi galimybe išvykti iš šalies, neleistinai gali bandyti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti. Todėl Užsienietės prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų arba pranešimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą – neužtikrins galimybės Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms tinkamai priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jos teisinės padėties. Apgyvendinimas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje yra tinkama ir proporcinga Užsienietei taikoma priemonė.

37. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, Užsienietės apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė