2024-05-22 Nr. AB-10381-3-62-3-00070-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-243-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00070-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti savavališkos statybos statusą ties sklypu (duomenys neskelbtini).

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2024 m. vasario 9 d. (imtinai) pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

Vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalimi ir kitomis šio įstatymo nuostatomis, teismas nurodė, kad: V. J. turi būti nurodytas pareiškėju, atsakovu – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija); pareiškėjas į teismą turi kreiptis su skundu; tiksliai nurodyti skundo reikalavimą, atsižvelgiant į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (skundo dalyką) ir skundo pagrindą – aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), yra konstatuota savavališka statyba, pateikė skundo kopiją (ne originalą,), neišreiškė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo formos. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti – pateikti skundą, atitinkantį ABTĮ 17 straipsnio (bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai), 24 straipsnio (skundo forma ir turinys), 25 straipsnio (skundo priedai) reikalavimus, savo skundo reikalavimą (reikalavimus) suformuluoti aiškiai ir konkrečiai.

Šalindamas nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos 2023 m. rugsėjo 26 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-230926-00113 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) ir 2023 m. rugsėjo 28 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSPž20-230928-00118 (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčija Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumą, išdėstė aplinkybes dėl šių administracinių aktų turinio trūkumų, neaiškių priėmimo motyvų.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo ir grąžino pareiškėjui sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad iš 2023 m. rugsėjo 26 d. Savavališkos statybos akto matyti, jog pareiškėjas dalyvavo apžiūrint žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir pasirašė minėtame akte, nurodė savo kontaktinius duomenis. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos 2023 m. rugsėjo 28 d. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas iki 2024 m. kovo 28 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus Savavališkos statybos akte, t. y. pareiškėjas įpareigotas išardyti savavališkai nutiestą 200 mm diametro ir 30 m ilgio plastikinę (gofruotą) vamzdinę vandens perlaidą tarp sklypo (duomenys neskelbtini) (vakarinės dalies) ir sklypo (duomenys neskelbtini) (rytinės dalies).

Nustatęs, kad pareiškėjas skundu (patikslintu šalinant trūkumus) ginčija Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo teisėtumą, teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas skundu į teismą kreipėsi tik 2024 m. sausio 11 d., todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą dėl minėtų aktų panaikinimo, nenurodė aplinkybių dėl termino praleidimo ir neprašė atnaujinti praleistą terminą. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant teismą nustatyti pareiškėjui terminą pateikti prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis, kreipdamasis į teismą 2024 m. sausio 11 d., akivaizdžiai praleido terminą skundui dėl Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo paduoti, pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, kurioje detaliai nurodė skundo trūkumus. Pareiškėjas iki nustatyto termino pateikė skundą, kuriame pašalino nustatytus trūkumus.

Pareiškėjo vertinimu, 2024 m. sausio 22 d. nutartyje nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas turėtų suformuluoti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi, pareiškėjas negalėjo žinoti, kad ištaisė ne visus trūkumus, kadangi tokie trūkumai nebuvo nurodyti.

Dėl skundžiamos nutarties, kuria teismas atsisakė priimti skundą, pareiškėjas teigia, kad teismo pozicija nenuosekli, teismas užkirto pareiškėjui kelią ginti jo pažeistas teises teisme. Pareiškėjo įsitikinimu, gavęs patikslintą skundą (pateiktą šalinant nustatytus trūkumus), pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjui nustatyti terminą, kad pareiškėjas pateiktų prašymą atnaujinti pralestą terminą skundui paduoti, nurodytų termino praleidimo priežastis ir pateiktų įrodymus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl 2023 m. rugsėjo 26 d. Savavališkos statybos akto ir 2023 m. rugsėjo 28 d. Privalomojo nurodymo panaikinimo į teismą su pradiniu skundu kreipėsi tik 2024 m. sausio 11 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinio akto apskundimo terminą. Pažymėjęs, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino, nenurodė jokių šio termino praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas turėjo pareiškėjui nustatyti terminą pateikti įrodymais pagrįstą ir motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartyje, kuria teismas nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, nebuvo nustatytas trūkumas dėl praleisto termino skundui paduoti.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties (skundžiamų dalių) pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis teisės aktuose įtvirtintų skundo padavimo terminų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jeigu turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pradiniame skunde (pateikė teismui asmeniškai 2024 m. sausio 11 d.) teismo prašė panaikinti savavališkos statybos statusą ties sklypu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šio procesinio dokumento turinio nėra aišku, kokios institucijos veiksmus (neveikimą) siekia apskųsti pareiškėjas, nėra suformuluotas skundo dalykas, atitinkantis administracinių teismų kompetenciją (ABTĮ 17 str.), ir skundo pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė skundo trūkumų šalinimo institutą ir 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą minėtoje nutartyje nustatytiems skundo trūkumams pašalinti.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartyje nenustatė skundo trūkumų dėl galbūt praleisto termino skundui paduoti, nenurodė pareiškėjui teikti prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo pradiniame skunde nebuvo jokios minimalios informacijos apie tai, kokius konkrečius Inspekcijos administracinius aktus (veiksmus ar neveikimą) pareiškėjas siekia apskųsti, jų priėmimo datas ir pan.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šalindamas teismo nustatytus trūkumus, pareiškėjas teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą. Iš kartu su šiuo skundu pridėtų dokumentų kopijų matyti, kad Savavališkos statybos aktas surašytas 2023 m. rugsėjo 26 d., o Privalomasis nurodymas – 2023 m. rugsėjo 28 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada pareiškėjui buvo įteikti ketinami apskųsti administraciniai sprendimai, kada jam tapo žinomi esminiai jų elementai – aktą priėmusi institucija, priėmimo data, administraciniais aktais nustatytos teisės ir pareigos bei privalomi patvarkymai. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas dalyvavo apžiūrint žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ir pasirašė Savavališkos statybos akte, iš dalies neatitinka byloje esančių įrodymų, kadangi, kaip matyti iš pateiktų skundo (pateikto šalinant nustatytus trūkumus) priedų, pareiškėjas pasirašė ne Savavališkos statybos akte, o Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą akte, iš kurio matyti, kad patikrinimas, kuriame pareiškėjas dalyvavo, vyko 2023 m. rugsėjo 5 d.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ABTĮ neįtvirtina ribojimų, kiek kartų teismas kiekvienu konkrečiu atveju gali naudotis diskrecija taikyti skundo trūkumų šalinimo institutą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartį bylos faktinių aplinkybių, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, kontekste, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą akivaizdžiai praleidęs skundo padavimo terminą yra nepagrįsta ir padaryta neišsiaiškinus visų aplinkybių, kurios reikšmingos nustatant aptariamo procesinio termino eigos pradžią ir sprendžiant, ar šis terminas praleistas. Susiklosčius tokiai situacijai, kaip nagrinėjamu atveju (t. y. tik pašalinus esminius pradinio skundo trūkumus paaiškėjo, kokius konkrečius Inspekcijos administracinius aktus pareiškėjas siekia apskųsti), ankstesnėje 2023 m. sausio 22 d. nutartyje pareiškėjui neišaiškinus teisės teikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jeigu šis terminas yra praleistas (ABTĮ 29 str. 1 d. ir 30 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu ir ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, privalėjo imtis procesinių priemonių ir pareiškėjui išaiškinti, kokias įrodymais pagrįstas aplinkybes jis turi pateikti teismui dėl termino skundui paduoti praleidimo (nepraleidimo) konstatavimo bei sudaryti pareiškėjui galimybes pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti procesinį terminą tuo atveju, jeigu jis buvo praleistas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. J. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan