2020-04-15 Nr. AB-7727-3-62-3-00710-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-585-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00710-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. kovo 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo kad ginčo laikotarpiu gyveno ankštoje kameroje Nr. 20 su dar trimis asmenimis, todėl jam teko mažesnis gyvenamasis plotas nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Dalį kameros ploto užėmė baldai (stalas, spintelės) ir sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjui teko apie 2 kv. m. laisvo kameros ploto. Patalpoje buvo šalta, drėgna, trūko apšvietimo ir oro. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreipėsi į pataisos namų prižiūrėtojus, tačiau jam buvo atsakyta, kad pataisos namai perpildyti. Kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, psichologiniu sukrėtimu, fiziniais skausmais, sveikatos pablogėjimu, depresija, miego sutrikimais.

3. Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas pažymėjo, kad dėl gyvenamojo ploto trūkumo kameroje Nr. 20 tarp nuteistųjų kildavo konfliktinės situacijos. Kameroje buvo nešvarios sienos ir nebuvo galimybės jų nuplauti, patalpoje buvo pelėsio, tarakonų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų su skundu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, tačiau patikrinimo metu šie pažeidimai nebuvo nustatyti.

4. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Pažymėjo, kad pareiškėjas kameroje Nr. 20 periodiškai buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. kovo 15 d. Kameros Nr. 20 plotas 15,58 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, dėl ko pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Nurodė, kad Alytaus pataisos namų baudos izoliatoriaus kamerose ir kamerų tipo patalpose 2009–2010 metais buvo atliktas kapitalinis remontas, kurio metu buvo pakeisti baldai, langai, durys, naujai įrengtas tualetas su ištraukiamąja ventiliacija, elektros instaliacija, apšvietimas. Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas jose laikomiems asmenims. Šilumos mazgas pataisos namuose yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą. Pažymėjo, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo A. B. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų kameroje Nr. 20 netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. kovo 16 d.

8. Teismas, vadovaudamasis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktais ir į bylą pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas skunde ginčo laikotarpiu buvo laikomas baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 20, kurios plotas 15,58 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui kameroje teko 3,89 kv. m. (15,58/4) ploto. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklių 111.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Nurodė, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Teismas, konstatavęs, kad minimali gyvenamojo ploto norma kameroje Nr. 20 nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentus dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 20 paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2018 m. sausio 24 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 4.80)PA-100, iš kurio matyti, kad 2018 m. sausio 17 d. šioje kameroje buvo atliktas patikrinimas, kurio metu Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta. Iš šio patikrinimo akto teismas nustatė, kad kameros vidaus apdailai naudojamos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, sienos ir lubos nuvalytos, vizualiai matomų pelėsių nėra. Patalpą valo patys joje laikomi asmenys, tuo tikslu jiems skiriamos valymo priemonės. Kameros langas skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikytas natūraliam vėdinimui, tualeto patalpose veikia mechaninė ventiliacija. Pataisos namai yra sudarę sutartį su įmone turinčia teisę atlikti dezinfekcijos ir deratizacijos darbus. Kamerų tipo patalpose dezinsekcija buvo atlikta 2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. gruodžio 19 d. Patikrinimo metu kameros oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, apšvietimas atitiko nustatytus reikalavimus. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų kameroje Nr. 20 yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetė.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

III. 11. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. kovo 16 d. atliko bausmę baudos izoliatoriuje (kameros tipo patalpoje) Nr. 20, kurioje buvo laikomas su dar trimis asmenimis. Kameroje trūko apšvietimo, oro, buvo šalta ir drėgna, trūko gyvenamojo ploto. Pareiškėjas teigia, kad minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui turi būti 5 kv. m. Nurodo, kad serga (duomenys neskelbtini), dėl sunkių gyvenimo sąlygų sutriko miegas, teko kreiptis pas gydytojus dėl antidepresantų, nes be vaistų nebegali užmigti. Pažymi, kad jam dėl sveikatos reikalingas judėjimas, kameros užimamą plotą dar labiau sumažina kameroje esantys baldai. Dėl per mažo kameros ploto dažnai kildavo konfliktai, tekdavo nuolat sėdėti arba gulėti, naktimis dėl kelio skausmų keldavosi pasivaikščioti. Pareiškėjas teigia, kad dėl blogų sąlygų kreipėsi į pareigūnus, tačiau sulaukdavo atsakymo, kad kamerose nėra vietų. Pareiškėjas taip pat pridėjo A. M. paaiškinimus.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Atsakovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose neužtikrinimu, atlyginimu.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nurodytų CK 6.271 straipsnyje, – patirtos neturtinės žalos ir Alytaus pataisos namų neteisėtos veikos (neveikimo).

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas yra pagrįstas, todėl turėjo būti tenkintas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl gyvenamojo ploto, apšvietimo, patalpų būklės, temperatūros.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Pareiškėjas pateikė į bylą A. M. paiškinimus, tačiau pažymėtina, kad minėti paaiškinimai nebuvo vertinti pirmosios instancijos teismo, o pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kodėl šis dokumentas nebuvo pateiktas anksčiau. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pateiktų paaiškinimų teisėjų kolegija nevertina.

20. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo nurodoma aplinkybe dėl jam tekusio minimalaus ploto, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktais, nurodė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis nei 3,1 kv. m vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv. m plotas asmeniui. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi minimalios ploto normos, pastebėtina, jog, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Alytaus PN pareiškėjui buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė detalius duomenis apie kamerų dydžius, šiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šiuos duomenis ir nustatė, kad minėti Taisyklių reikalavimai nebuvo pažeisti.

22. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) EŽTT pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

23. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo adminsitracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).

24. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde abstrakčiai nurodo, kad trūko apšvietimo, oro, buvo šalta ir drėgna, šių aplinkybių nesusieja su pažeistomis teisėmis į tinkamas kalinimo sąlygas ir jo konkrečiai patirta neturtine žala.

26. Atsižvelgiant į abstrakčius pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad trūko apšvietimo, oro, buvo šalta ir drėgna, pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jam turėjo būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

28. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

29. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo patirtos neturtinės žalos ir nustatė, kad pareiškėjo nurodyti negalavimai, sveikatos sutrikimai nėra susiję su pareiškėjo nurodomomis kalinimo sąlygomis. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė medicinos išrašą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjui plyšo kelio sąnario meniskas (b. l. 60). Teisėjų kolegijos nuomone, šie pareiškėjo sveikatos sutrikimai nėra susiję su pareiškėjo kalinimo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.).

30. Nenustačius Alytaus pataisos namų administracijos / pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

31. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys