6d77048b-e441-4683-a9ad-19ad561b0ee6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8177-811/2016 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02737-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

Pareiškėjas S. J. skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 650 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016-01-26 buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kurios neatitiko minimalaus ploto vienam asmeniui ir higienos normų reikalavimų. Tokį teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad kamerose nuolat su juo kartu būdavo dar 3 kaliniai, sanitarinis mazgas buvo nesutvarkytas, kamerose buvo šalta ir drėgna, nuolat dingdavo apšvietimas.

Dėl tokių nežmoniÅ¡kų ir asmens orumÄ pažeidžiančių laikymo sÄ lygų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, stresu ir kitais nepatogumais. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 4–10).Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo keliami reikalavimai nepagrįsti. Kai kuriais kalinimo laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K pilnai atitiko įstatymo nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus.

Be to pabrėžė, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atkreipė dėmesį, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo.

Sutiko, kad kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normines ribas, tačiau stengiamasi, kad tokiomis sÄ lygomis asmenys bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.Pasak atsakovės, kameros įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų, o už kamerų Å¡varÄ ir tvarkÄ yra atsakingi patys suimtieji / nuteistieji, kuriems Å¡varai kamerose palaikyti iÅ¡duodamas reikalingas inventorius.

Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir turimus materialinius resursus. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.2. p. nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti iÅ¡orinės ir vidinės metalinės durys su stebėjimo akute ar langeliu.

Minėtas teisės aktas nenustato, kad kamerose turi būti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Taip pat teisės aktai nenustato, jog gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turi būti įrengtos durelės. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per vėdinimui pritaikytus langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ , o reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi bÅ«ti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų fakto, todėl nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo.

Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ proceso dalyviams praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriÄ atstovauja LukiÅ¡kių TI-K, 650 Eur neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.IÅ¡ teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad nuo 2016 m. sausio mėn. jis buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (per mažas kameros plotas, netinkamas jos įrengimas, antisanitarinė bÅ«klė ir kt.).Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 str.:

žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iÅ¡ įstatyme numatytų sÄ lygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygos turi bÅ«ti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. A756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010 ir kt.).

Tai pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).Taigi, sprendžiant ginÄÄ , bÅ«tina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo nurodytais atvejais.Vertinant pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo pobÅ«dį pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d.

įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241, 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000-10-26 sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ).Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su patalpų plotu.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo kalinamas kartu su dar 3 asmenimis.

IÅ¡ Å¡io skundo teiginio matyti, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ sieja su per mažu vienam asmeniui tenkančiu LukiÅ¡kių TI-K kamerų plotu. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus      2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo” (toliau – ir Ä®sakymas) 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Pažymėtina, kad iÅ¡ atsakovės atsiliepime pateiktų duomenų (b. l. 4), kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvusių asmenų skaičių, matyti, jog pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-01-26 iki 2016-02-14.

Teismui pateikta informacija patvirtina, kad 2016-01-26, 2016-02-03, 2016-02-10, 2016-02-11 dienomis pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, kai vienam asmeniui tenkantis minimalus patalpų plotas neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p. nurodytos minimalios vertės, t. y. iš viso 8 dienas (b. l. 4).

Taigi byloje esančių duomenų analizė liudija, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016-01-26 iki 2016-02-14 iÅ¡ viso LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 8 dienas kamerose, kuriose jam tenkantis gyvenamasis plotas buvo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus.Pastebėtina, jog EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandić and Jović v. Slovenia (pareiÅ¡kimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl and others v. Slovenia (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir LukiÅ¡kių TI-K atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ kameros plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas nagrinėjamoje skundo dalyje konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas atskirais laikotarpiais buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p. reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, pasireiÅ¡kusių pažeidžiant teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįsti.Dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimuSanitarinio mazgo patalpos įrengimÄ reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 redakcija, galiojusi iki 2015-10-31) 21 p. nustatė, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - ir HN 134:2015) (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01) 12 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Detalesnių reikalavimų sanitarinio mazgo patalpos įrengimui minėta higienos norma nenustato. Taigi, teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi būti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo sistema. Atsakovės atstovas nepagrįstai nurodo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turi būti įrengtos durelės, be to, tokie atsakovės atstovo teiginiai prieštarauja ir teismų praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-07 nutartis adm. b.

Nr. A492-176/2013 ir kt.). EŽTT praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad vertinant kalinimo sÄ lygas Konvencijos 3 str. pažeidimo prasme, atsižvelgtina ir į tai, ar asmeniui sudaryta galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos ir oro, Å¡ilumos pakankamumas bei bendrų sanitarinių reikalavimų atitikimas ir t. t. (2010-04-01 sprendimas Gultyayeva prieÅ¡ RusijÄ , 67413/01 ir kt.). EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ .

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.

Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .Atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ nurodoma, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio pertvara (b. l. 8). Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, t. y. kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, pripažintina, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiko teisės aktuose (Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., HN 76:2010 21 p.) nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, todėl skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, pasireiÅ¡kusių netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, iÅ¡ esmės yra pagrįsti.Dėl kitų pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių PareiÅ¡kėjas teigia, kad kameros nesuremontuotos, jose buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko apÅ¡vietimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d. įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Å ia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 4 d.).

Kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-03-18 nutartis adm. b. Nr. A1-203/2005, 2007-03-15 nutartį adm. b. Nr. A17-301/2007). Teismų praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose taip pat ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atsižvelgus į kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius, susijusius su higienos normos reikalavimų pažeidimais – t. y.

įrodyti, kad kameroje, kurioje buvo kalinamas asmuo, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis adm.b. Nr. A492-176/2013 ir kt.). Pareiškėjas skunde teismui nurodo aplinkybes, kad jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nebuvo užtikrinama teisės aktuose įtvirtintas normas atitinkanti temperatūra ir drėgmė bei apšvietimas.Iš atsakovės atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 105, 108 šilumos, drėgmės bei apšvietimo normos atitiko teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus (b. l. 20, 22). Kitų duomenų apie pareiškėjo buvimo atitinkamose kamerose metu atliktus patikrinimus nėra.

Tačiau pažymėtina, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, ar pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie jo teiktus praÅ¡ymus iÅ¡matuoti kameroje tvyrančiÄ drėgmę, temperatÅ«rÄ bei apÅ¡vietimÄ .

PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose buvo Å¡alta ir drėgna bei kad jos buvo netinkamai apÅ¡viestos, tačiau neapibÅ«dino su Å¡iais veiksniais susijusių aplinkybių, jų nedetalizavo. Vadovaujantis minėta LVAT suformuluota įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisykle bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas pateikė tik savo nuomonę, nenurodydamas jokių papildomų aplinkybių.

Todėl vien pareiÅ¡kėjo nuomone grindžiamas argumentas negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.IÅ¡nagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas 2016-02-02 dienÄ , nuo 2016-02-04 iki 2016-02-07, nuo 2016-02-12 iki 2016-02-14 buvo laikomas LAVL Taisyklių 111.4 p. reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai toje dalyje, kurioje neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų, pasireiÅ¡kusių pažeidžiant teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkančias gyvenamojo ploto normas, iÅ¡ esmės yra pagrįsti.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas 8 dienas buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (kamerose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui nustatytų ploto reikalavimų), sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Ä®vertinęs S. J. patirtų pažeidimų mastÄ bei trukmę, taip pat aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 8 dienas, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 64 Eur (8 Eur x 8 d.).

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ jį pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma priteisti 650 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.Esant Å¡ioms aplinkybėms ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 5 p., 103 str. 2 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo S. J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 64 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis eurus) kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti.LikusiÄ skundo reikalavimo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                     Violeta Petkevičienė                                                                                                         Â