2018-09-26 Nr. AB-17702-3-62-3-02442-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1874-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02442-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas), priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam atvykus į Alytaus PN buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kurioje buvo labai mažai vietos, trūkdavo oro, nebuvo vietos atsisėsti, tekdavo visą laiką stovėti. Toje patalpoje laikydavo nuo 10.30 val. iki 16-17 val. Valgyti tekdavo maistą pasidėjus ant žemės, todėl dažnai jis atsisakydavo maisto. Pažymėjo, jog po kiekvieno etapo atvykstant į Alytaus pataisos namus jį uždarydavo į baudos izoliatoriaus kamerą ir turėdavo prabūti nuo 10.30 val. iki 17 val., kol jį komisija paskirs į būrį.

3. Pareiškėjas nurodė, kad galėdavo nusiprausti tik po šaltu vandeniu, pareigūnai kratas atlikdavo antisanitarinėmis sąlygomis. Pareiškėjas yra nerūkantis, tačiau jį patalpindavo į patalpas, kuriose buvo rūkoma, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad nuteistieji gali laikinai (iki 5 valandų) būti sulaikomi laikinojo sulaikymo patalpoje. Alytaus PN kameros atitinka teisės aktuose įtvirtintus ploto reikalavimus ir į jas paskiriama tiek nuteistųjų, kiek patalpoje yra vietų. Uždaroje zonoje yra 45 kameros ir laikinojo sulaikymo patalpa. Jeigu atvykstančių nuteistųjų skaičius didesnis, bet kuri uždaros zonos kamera gali būti panaudojama kaip laikinojo sulaikymo patalpa, kurioje nuteistieji gali būti iki 5 val. Visos uždarosios zonos kameros atitinka įstatymu keliamus reikalavimus dėl higienos normų ir ploto reikalavimų. Visose kamerose yra stalas ir kėdės, kiekvienas nuteistasis turi savo spintelę, kur gali laikyti asmeninius indus ir kitus asmeninius daiktus. Kamerų tipo patalpos Nr. 2 plotas yra 29,51 kv. m., joje yra įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam tenka 3,7 kv. m. Visi nuteistieji maudosi duše nuo 15.30 val. iki 16.30 val.

6. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas nenumato rūkymo ribojimo įkalinimo įstaigose, tačiau šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas reglamentuoja rūkymo draudimą bendrojo naudojimo patalpose, kur nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pataisos įstaigų gyvenamieji kambariai, kamerų tipo patalpos bei kitos bendro naudojimo patalpos priskiriamos prie bendro naudojimo patalų. Nuteistieji tabako gaminius laiko uždarosios zonos koridoriuje esančiose metalinėse dėžutėse ir rūkyti gali tik pasivaikščiojimų kiemeliuose metu. Kamerose rūkyti draudžiama, rastos rūkymo priemonės atimamos ir sunaikinamos.

7. Atsakovas teigė, pareiškėjas savo skunde dėsto abstrakčius teiginius ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

II. 8. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo M. A. teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą, buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2014 m. birželio 3 d. bausmę atlieka Alytaus PN. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2 (b. l. 47), tai patvirtina ir pareiškėjo perkėlimų lapas (b. l. 48-49). Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis ir pareiškėjo argumentus, kad jam 2014 m. birželio 3 d. atvykus iš Marijampolės pataisos namų į Alytaus PN buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kurioje buvo 8 vietos, atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas, įvertinęs bylos duomenis ir atsižvelgęs į Pataisos vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendė, kad Alytaus PN pareigūnai nepagrįstai po kiekvieno etapo pareiškėjo atžvilgiu taikė Taisyklių 65 punktą, t. y. pareiškėją laikė laikinojo sulaikymo kameroje, kol Alytaus PN sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija paskirs į būrį ar lokalinį sektorių, dėl to neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal teisės aktus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė nepatogumus, stresą, yra pagrįsti.

11. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl laikymo laikino sulaikymo patalpoje su rūkančiais asmenimis, kratų atlikimo antisanitarinėmis sąlygomis, galimybės nusiprausti tik po šaltu vandeniu grįžus po etapų, kaip neįrodytus jokiais objektyviais duomenimis.

12. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pripažinta pagrįsta tik viena pareiškėjo pretenzija (t. y. kad Alytaus PN pareigūnai po kiekvieno etapo pareiškėjo atžvilgiu neteisėtai taikė Taisyklių 65 str.), kiti pareiškėjo nurodyti Alytaus PN pažeidimai nebuvo nustatyti. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti pareiškėjo prašoma 20 000 Eur suma.

13. Teismas, įvertinęs Alytaus PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui, todėl pareiškėjo reikalavimą iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmetė.

III. 14. Pareiškėjas M. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, o nusprendus neperduoti bylos – priimti sprendimą priteisiant pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

15. Pareiškėjo nuomone, teismas išnagrinėjo bylą šališkai, padarė daug proceso teisės pažeidimų, nepagrįstai reikalavo būtent pareiškėjui pateikti įrodymus, pagrindžiančius viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo į bylą pateiktais duomenimis.

16. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, nors teismas vertino priešingai. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu vertinimu dėl kamerose vienam asmeniui tenkančio ploto, kamerų skaičiumi.

17. Pareiškėjo teigimu, atsakovas galėjo laikyti pareiškėją laikino sulaikymo kameroje tik iki 2 val. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas pažeidinėjo pareiškėjo teises daugiau nei metus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvykdė pareiškėjo prašymo išreikalauti iš atsakovo duomenis apie tai, kiek ir kokiose kamerose buvo laisvų vietų.

18. Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, kad pareiškėjui tenkantis plotas kamerose nebuvo mažesnis, nei nustatyta teisės aktuose, kad rūkyti galima tik pasivaikščiojimų kiemeliuose, taip pat dėl galimybės naudotis šiltu dušu grįžus po etapų, kratų atlikimo antisanitarinėmis sąlygomis, galimybės atsisėsti ir tinkamai pavalgyti. Pažymi, kad nuteistieji, kurie atvyko etapu, negali būti laikomi su vienoje kameroje su nuteistuoju, kuriam jau yra paskirta bausmė.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo teismo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti.

21. Atsakovo teigimu, visa medžiaga ir duomenys buvo pateikti teismui, kuris tinkamai ir išsamiai įvertino ir išnagrinėjo bylą. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Šiuo atveju nenustatytas ir neįrodytas realios žalos egzistavimo pagrindas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, laikant jį Alytaus pataisos namuose galimai netinkamomis sąlygomis.

23. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo M. A. teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą, buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Teismas konstatavo, kad Alytaus PN pareigūnai nepagrįstai po kiekvieno etapo pareiškėjo atžvilgiu taikė Taisyklių 65 punktą, t. y. pareiškėją laikė laikinojo sulaikymo kameroje, kol Alytaus PN sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija paskirs į būrį ar lokalinį sektorių, dėl to neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal teisės aktus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus pareiškėjo teiginius dėl jo laikymo laikino sulaikymo patalpoje su rūkančiais asmenimis, kratų atlikimo antisanitarinėmis sąlygomis, galimybės nusiprausti tik po šaltu vandeniu grįžus po etapų.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, manydamas, kad teismas atsižvelgė tik į atsakovo pateiktus įrodymus, taip pat įrodinėjimo pareigą perkėlė tik pareiškėjui. Pareiškėjo manymu, jam turi būti priteista neturtinė žala pinigais padarytiems pažeidimams kompensuoti.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir šioje byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas nevisapusiškai ir neteisingai įvertino pateiktus įrodymus ir neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, visų pirma konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

28. Nurodytu aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

Tokia administracinių teismų praktika, be kita ko, grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08)). Šiuo atveju iš skundžiamo sprendimo turinio negalima padaryti išvados, kad įrodinėjimo pareigą bylos nagrinėjimo procese teismas perkėlė tik pareiškėjui, nes, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad iš atsakovo buvo reikalaujama ir jis pateikė su pareiškėjo laikymo Alytaus pataisos namuose sąlygomis susijusią medžiagą – asmens bylą (b. l. 35–84), o iš skundžiamo sprendimo turinio aiškiai matyti, jog teismas vadovavosi tiek surinktų įrodymų visuma, tiek vertino kiekvieną teisiškai reikšmingą įrodymą atskirai, taigi pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisykles taikė tinkamai.

Pažymėtina, kad aplinkybė, jog teismo sprendimas priimtas ne toks, kokio pageidavo pareiškėjas, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad teismas atsižvelgė vien tik į atsakovo pateiktus įrodymus.

29. Pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija minėtu aspektu taip pat pažymi, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog asmens kalinimas pataisos namuose per se (lot. pats savaime) neimplikuoja, kad visais atvejais sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo būdo bus apsiribojama teisės pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-602/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-143/2015 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Alytaus PN pareigūnai nepagrįstai po kiekvieno etapo pareiškėjo atžvilgiu taikė Taisyklių 65 punktą, t. y. pareiškėją laikė laikinojo sulaikymo kameroje, kol Alytaus PN sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija paskirs į būrį ar lokalinį sektorių, dėl to neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal teisės aktus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų jis patyrė nepatogumus, stresą, yra pagrįsti, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismas, atsižvelgdamas, kad nagrinėjamoje byloje pripažinta pagrįsta tik viena pareiškėjo pretenzija (dėl neteisėtai taikyto Taisyklių 65 str.), o kiti pareiškėjo nurodyti Alytaus PN pažeidimai nebuvo nustatyti, sprendė, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į aktualią Lietuvos administracinių teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimu priteisti pinigų sumą kaip neturtinės žalos atlyginimą, nes šiuo atveju vien pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodamas, papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius