2022-01-05 Nr. AB-276-3-64-3-01687-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-21-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01687-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui V. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ir Šiaulių RATC) padavė prašymą teismui, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. B. 51,84 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurios suskaičiuotos nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pateikė teismui 2021 m. lapkričio 4 d. prašymą nutraukti bylą, kuriame nurodė, kad atsisako skundo, nes prašoma priteisti skola buvo sumokėta, tačiau atsakovas nesumokėjo 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašo priteisti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo prašymą dėl 51,84 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, priteisimo, nutraukė, o prašymą dėl 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas nutraukti administracinę bylą yra priimtinas, nes ginčas tarp šalių išspręstas.

Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nustatė, kad byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėjas sumokėjo advokatui 15,00 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatų profesinė bendrija Gvildys ir partneriai „G2 LAW“, advokatas G. G.

Vertindamas pareiškėjo Šiaulių RATC vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame yra specializuota skolų išieškojimų grupė (duomenys iš Šiaulių RATC interneto svetainės http://www.sratc.lt/rinkliavos-administravimo-ir-paslaugu-kontroles-tarnyba/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362

Teismo tvirtinimu, kadangi nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl, teismo vertinimu, prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitiko būtinumo kriterijaus. Dėl šių priežasčių, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėjas Šiaulių RATC atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti visiškai.

Pareiškėjas nurodo, kad analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos. Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Pasak pareiškėjo, nors, kaip nurodo teismas, teikiamuose prašymuose dėl vietinės rinkliavos priteisimo nėra formuluojama nauja teisinė problema, tačiau, tai nepaneigia Šiaulių RATC teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo, įgyvendinimą, už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą, pasitelkti teisininkus profesionalus, kokių pati įstaiga savo struktūroje neturi ir kurių samdymas, priešingai, būtų neproporcingas bei perteklinis visų rinkliavą mokančių gyventojų lėšų švaistymas, kadangi tokių darbuotojų išlaikymas gultų ant sąžiningai rinkliavą mokančių gyventojų pečių, tačiau šios darbuotojų sąnaudos nebūtų kompensuojamos teisės aktų nesilaikančių asmenų, skolininkų.

Pareiškėjo tvirtinimu, nutartyje minimo pareiškėjo struktūrinio padalinio veikla nėra susijusi su atstovavimu teismuose, siekiant prisiteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą šiame padalinyje dirbantys darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, o tik vykdo skolų administravimo funkcijas, tame tarpe ir informacijos apie įsiskolinimus ir skolininkus rinkimą bei perdavimą procesinius dokumentus ruošiančiai advokatų kontorai. Pareiškėjo struktūroje dirbantys asmenys yra užimti jiems pavestų funkcijų vykdymu, o teisminė veikla nėra jų specializacija, todėl, paneigus pareiškėjo teisę net į minimaliais kaštais užtikrinamą tinkamą ir profesionalų jo, kaip pareiškėjo (kartu ir sąžiningai rinkliavą mokančių mokesčių mokėtojų) interesų atstovavimą, būtų paneigta teisės į teisingą teismą užtikrinimo esmė, kuri būtų prieštaringa iki šiol formuotai praktikai su atliekų rinkliavos įsiskolinimo priteisimu susijusiose bylose. Jis pabrėžia, kad administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta visiškai netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose.

Šiaulių RATC atkreipia dėmesį į tai, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas susijęs su tam tikru kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu, todėl bylinėjimosi išlaidų visiškas nekompensavimas reikštų tik formalų teisingumą, iš esmės nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių ir atsakomybės už pažeidėjo netinkamą ir priešingą visuomenei elgesį.

Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Regionų administracinių teismų praktiką, kurioje atliekų tvarkymo įstaigoms priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už teisminiu keliu išieškomas vietines rinkliavas už komunalines ir atliekų tvarkymo paslaugas. Jis teigia, kad priteisiamų bylinėjimosi išlaidų vidurkis svyruoja 15 Eur dydžio sumoje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio bylose priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis yra dešimtimis kartų mažesnis, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius ir nurodytus kriterijus, todėl, tokių minimalių bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš skolininko, pareiškėjo įsitikinimu atitinka sąžiningumo, teisingumo principus bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, o taip pat nepažeidžia šalių lygiateisiškumo principo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties dalies, kuria teismas netenkino pareiškėjo Šiaulių RATC prašymo iš atsakovo V. B. priteisti 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bendrąjį ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies bei viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021).

Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovo jo naudai priteisti 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjo Šiaulių RATC vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog pas pareiškėją veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame yra specializuota skolų išieškojimo grupė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti suma. Teisėjų kolegijos nuomone, šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus ABTĮ Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, panaudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362, tokiu būdu išvengdamas bylinėjosi išlaidų atsiradimo.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo bylinėjimosi išlaidas priteisinėja, tačiau šį pareiškėjo atskirojo skundo argumentą paneigia aktualiausia ir naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, kuriose bylinėjimosi išlaidos, kaip ir nagrinėjamu atveju, nepriteisinėjamos (žr., pvz., 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-642-415/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021). Todėl, atsižvelgiant į tai, pareiškėjas nepagrįstai atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir šiuo atveju yra perteklinės. Pareiškėjo vidaus struktūra, bylos pobūdis suteikė galimybę jam savarankiškai užtikrinti atstovavimą teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo palikti pakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius