6d70ccdb-ec83-4c66-80d5-4fd3ff6b7bf1 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-841-945/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19189-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.7; 3.3.1.15; 3.3.1.18.2 (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Robertai JaneliÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei G. U., jos atstovui advokatui ŽydrÅ«nui Ambrizui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G.

U. ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl susitarimo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos pripažinimo galiojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti mirusiosios O. P. bei ieÅ¡kovės faktinį susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, perduodant ieÅ¡kovei 48,92 m2 butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jos nuosavybėn, galiojančiu. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2004–2005 m.

O. P. ir ieÅ¡kovė susitarė, jog O. P. nusipirks butÄ , į kurį abi persikels gyventi, ieÅ¡kovė padės O. P. pragyventi, jÄ prižiÅ«rės, aprÅ«pins jÄ maisto prekėmis, vaistais, remontuos butÄ iki pat O. P. mirties, o Å¡i už tai perleis ieÅ¡kovei planuojamÄ Ä¯sigyti butÄ . Tokiu bÅ«du O. P. ir ieÅ¡kovė žodžiu susitarė dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sÄ lygų. 2005 m. pradžioje O. P. nusprendė įsigyti butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovė prisidėjo prie buto pirkimo 8 000 Lt suma, kuriÄ 2005 m. kovo 4 d. atnešė į notarų biurÄ .

O. P. įsigijus butÄ , jos abi kartu Å¡iame bute gyveno 14 metų. Per tÄ laikÄ ieÅ¡kovė teikė iÅ¡laikymÄ O. P., ja rÅ«pinosi iki mirties, taip pat rÅ«pinosi ir buto priežiÅ«ra, jo remontu. Susitarimo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos įforminti notarine tvarka ieÅ¡kovė nespėjo dėl O. P. staigios mirties. Jos laidotuvėmis pasirÅ«pino ieÅ¡kovė, kuri ir toliau gyvena ginčo bute, faktiÅ¡kai jį valdo. Pagal ieÅ¡kovės ir mirusiosios faktinį susitarimÄ ieÅ¡kovė įvykdė visas iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sÄ lygas.

Kadangi dėl O. P. mirties Å¡io susitarimo dalyvės nespėjo iÅ¡laikymo iki gyvos galvos faktinio susitarimo, kurį ieÅ¡kovė visiÅ¡kai įvykdė, įforminti notariÅ¡kai, ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti šį susitarimÄ galiojančiu.

2. Atsakovė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydama, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, jog ieÅ¡kovė nesudarė susitarimo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus. IeÅ¡kovės į bylÄ pateikti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina mirusiosios iÅ¡laikymo ir kitų jos poreikių tenkinimo nuo 2005 m. ir vėlesniu laikotarpiu fakto, taip pat aplinkybės, kad ieÅ¡kovė sistemingai mokėjo buto komunalinių paslaugų mokesčius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino mirusiosios O. P. ir ieÅ¡kovės faktinį susitarimÄ dėl O. P. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, kuriuo ieÅ¡kovei nuosavybėn perduotas 48,92 m2 butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu 6,07 m2, pažymėtu R-43, esantis (duomenys neskelbtini), galiojančiu, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 8,94 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ valstybei.

4. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog sutartis dėl O. P. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, kuria ieÅ¡kovės nuosavybėn O. P. perdavė savo butÄ , faktiÅ¡kai buvo sudaryta ir įvykdyta. RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė apmokėdavo komunalines paslaugas už butÄ , priklausantį O. P., tiek Å¡iai esant gyvai, tiek po jos mirties, ieÅ¡kovė turi buto raktus, turi nuosavybės teises į butÄ patvirtinančius dokumentus, turi sutartis su paslaugų Å¡iam butui teikėjais, taip pat palaidojo O.

P. ir apmokėjo visas jos laidojimo iÅ¡laidas. Teisme apklausti liudytojai patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl jos susitarimo su O. P. turinio, ne tik patį iÅ¡laikymo ir kasdieninio rÅ«pinimosi O. P. faktÄ , bet ir tai, kad iÅ¡ pačios O. P. visi liudytojai žino jos valiÄ perleisti butÄ ieÅ¡kovei mainais už rÅ«pinimÄ si ja ir už jos iÅ¡laikymÄ iki gyvos galvos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateiktų jokių ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimams prieÅ¡ingų įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes, o visuma aptartų raÅ¡ytinių įrodymų ir liudytojų parodymų leidžia daryti labiausiai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės įrodinėjama iÅ¡laikymo iki gyvos sutartis buvo sudaryta.

5. Teismas taip pat nurodė, kad nebÅ«tų pagrindo pripažinti galiojančiu ieÅ¡kovės nurodomÄ sandorį, jeigu kita jo Å¡alis nebÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusi valios jį sudaryti ir vykdyti, nebÅ«tų priėmusi ieÅ¡kovės įsipareigojimų įvykdymo pagal tokį sandorį ir net neketintų vykdyti savo įsipareigojimų. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra, o O. P. atlikti veiksmai patvirtina prieÅ¡ingas aplinkybes – ji priėmė ieÅ¡kovės pareigų įvykdymÄ pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ir faktiÅ¡kai Å¡iÄ sutartį buvo sudariusi bei pati vykdė, tik neįformino jos notarine tvarka iki savo mirties.

6. Teismas pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog sandorio nesudarymas notarine forma gali bÅ«ti pripažįstamas vengimu jį sudaryti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.93 straipsnio 4 dalies prasme ir tada, kai sandoris neįformintas tiek dėl nuo Å¡alių nepriklausančių priežasčių (vienos iÅ¡ Å¡alių ligos), tiek dėl kitos Å¡alies ar abiejų Å¡alių neveikimo, o notarinės formos reikalaujantis sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas ir po sandorį notariÅ¡kai sudaryti privalėjusios Å¡alies mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2006). Tai, kad O. P. yra mirusi, nėra kliÅ«tis pripažinti jos sudarytÄ ir Å¡alių įvykdytÄ sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu.

7. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė ir O. P. ne tik sudarė sutartį dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, tačiau ir visiÅ¡kai jį, nes ieÅ¡kovė tenkino kasdieninius O. P. poreikius ir jÄ iÅ¡laikė iki jos mirties bei pasirÅ«pino laidotuvėmis, o O. P. už teikiamÄ iÅ¡laikymÄ perdavė butÄ faktiÅ¡kai valdyti ieÅ¡kovei, kuri butÄ tvarkė, remontavo ir iÅ¡laikė kaip jo savininkė, todėl, sutarčiai esant faktiÅ¡kai sudarytai ir abiejų Å¡alių vykdytai 14 m., atsakovo praÅ¡ymas nepripažinti sutarties galiojančia dėl įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymo yra nepagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, nes ieÅ¡kinyje suformuluoti reikalavimai nėra susiję su atsakovės atliekamomis funkcijomis ar pareigomis, atsakovė negali atsakyti pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, Å¡ioje civilinėje byloje atsakovei nebuvo pareikÅ¡ti jokie materialiniai reikalavimai.

Bylos nagrinėjimo metu teismas visiÅ¡kai nesigilino į tai, ar mirusioji turi įstatyminių įpėdinių, koks turtas sudarė mirusiosios palikimÄ , ar yra galimas jos teisių perėmimas Å¡ioje situacijoje. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų yra akivaizdu, kad mirusiosios palikimo paveldėtojas dar nėra nustatytas, todėl Å¡i byla neturėjo bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Å iuo atveju teismas neatliko visų procesinių veiksmų dėl atsakovo pakeitimo ir neiÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei Å¡alies nepakeitimo procesinių padarinių, dėl ko buvo padarytas esminis teisės normų pažeidimas, kas reiÅ¡kia absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). 1.2.

Ä®statymų reikalaujamos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais ir taip šį faktÄ Ä¯rodinėti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina, kokia apimtimi ir sÄ lygomis mirusioji su ieÅ¡kove ketino sudaryti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ir kad Å¡iÄ sutartį ketino patvirtinti notariÅ¡kai. Teismas šį faktÄ nustatė iÅ¡ esmės remdamasis tik pačios ieÅ¡kovės teiginiais. 1.3.

Teismas be pagrindo vadovavosi CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, nes byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų teigti, kad mirusioji bÅ«tų vengusi sudaryti su ieÅ¡kove sutartį dėl jos iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, jog laikas nuo tada, kai nekilnojamojo turto savininke tapo O. P. (nuo 2005 m.), buvo nepakankamas tokiai sutarčiai sudaryti. 1.4. Vertindamas Å¡alių sudarytos iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymÄ teismas privalėjo pasisakyti dėl kiekvienos rentos mokėtojo pareigos, sudarančios iÅ¡laikymo turinį, vykdymo ir visų reikÅ¡mingų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių tokios pareigos vykdymÄ .

Tai teismas turėjo atlikti analizuodamas sudarytos sutarties sÄ lygas, kurios turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡dėstytos jos tekste. Ginčo situacijoje, nesant konkrečiai raÅ¡tu aptartų iÅ¡laikymo sÄ lygų ir raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad visi mokesčiai, kai ieÅ¡kovė apsigyveno bute, kuris nuosavybės teise priklausė mirusiajai, buvo mokami ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis, jog ieÅ¡kovė galėjo savarankiÅ¡kai disponuoti minėtu turtu kaip savininkė, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė pagal faktinį susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos savo įsipareigojimus mirusiajai įvykdė visa apimtimi.

Pagalba buityje, bendravimas su O. P., nepatvirtina to fakto, kad tokie ieÅ¡kovės veiksmai buvo pagrįsti susiklosčiusiais iÅ¡laikymo iki gyvos galvos teisiniais santykiais. 1.5. NeiÅ¡reikÅ¡ta vidinė valia pati savaime teisinių pasekmių sukelti negali. Be to, valia turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymų nustatyta forma. Dėl to atsakovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad faktas, jog O. P. yra mirusi, nėra kliÅ«tis pripažinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytÄ sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu.

9. IeÅ¡kovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, nurodydama, kad kartu su ieÅ¡kiniu pateikiami raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog mirusiosios turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kuri savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, vykdančias joms priskirtas funkcijas. Tais atvejais, kai valstybė gali paveldėti tik nekilnojamÄ jį turtÄ , paveldėjimo teisiniuose santykiuose valstybę atstovauja tik valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas.

Teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sandorį byloje pripažino galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad notarinės formos nesilaikymas Å¡ioje byloje Å¡alių sandorį padarė negaliojančiu. IeÅ¡kovė savo pareigÄ pateikti raÅ¡ytinius įrodymus apie Å¡alių sudarytÄ sutartį įvykdė, kartu su ieÅ¡kiniu pateikė 27 priedus, kurie patvirtina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Atsakovė šių įrodymų neginčijo, priešingų įrodymų byloje nepateikė. Atsakovė privalėjo paneigti ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes arba pateikti įrodymus, kurie patvirtintų priešingas aplinkybes, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį galiojančiu yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Atsakovės argumentai yra nesuderinami su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 84/2006, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-805-755/2015 formuojama praktika.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas notariškai neįformintos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo galiojančia ir jos patvirtinimo teismo sprendimu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį klausimas.

12. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. P., kuriai nuosavybės teise priklausė 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2005 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

13. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu, remdamasi CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, prašė teismo pripažinti jos ir mirusiosios O. P. žodžiu faktiÅ¡kai sudarytÄ iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovės nuosavybėn buvo perduotas O. P. nuosavybės teise priklausęs butas, galiojančia. Dėl atsakovo tinkamumo 14. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, nes ieÅ¡kinyje suformuluoti reikalavimai nėra susiję su atsakovės atliekamomis funkcijomis ar pareigomis, o mirusiosios palikimo paveldėtojas dar nėra nustatytas, todėl Å¡i byla turėjo bÅ«ti sustabdyta, kol paaiÅ¡kės O. P. teisių ir pareigų perėmėjai. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos atsakovės argumentus.

15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad kita ieškovės nurodomo sandorio, kurį prašoma pripažinti galiojančiu, šalis yra mirusi, tinkamas atsakovas byloje yra nurodomo sandorio šalies, t. y. O. P., paveldėtojas (CK 5.1 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų – Testamentų registro išrašo ir Kauno m. 3-iojo notaro biuro notarės V. V. 2019 m. rugsėjo 26 d. rašte nurodytų duomenų nustatyta, kad O. P. palikimo priėmimo faktų nėra registruota, paveldėjimo byla neužvesta.

16. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus.

Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nurodytas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad palikimo perėjimas pagal įstatymÄ valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

Ä®statymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymÄ galimybę, siekė iÅ¡vengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ tais atvejais, jei mirus palikėjui nebÅ«tų įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iÅ¡ visų įpėdinių bÅ«tų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018).

17. Sprendžiant, ar Å¡iuo atveju O. P. palikimas įstatymo pagrindu perėjo valstybei, pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog mirusioji turėjo Å¡eimÄ ar artimų giminaičių. PrieÅ¡ingai, byloje kaip liudytoja apklausta O. P. kaimynė O.L. P. parodė, kad O. P. yra minėjusi, jog yra visai viena, neturi nei brolių, nei seserų (2020 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 37 min. 26 sek. – 37 min. 40 sek.). Atsižvelgiant į tai, kad mirusioji neturėjo Å¡eimos (sutuoktinio ir vaikų) ir artimų giminaičių (brolių ir seserų), į tai, jog po O.

P. mirties jau yra praėję daugiau nei vieneri metai ir per šį laikotarpį neatsirado jokių įstatyminių paveldėtojų, pretenduojančių į O. P. palikimÄ , darytina iÅ¡vada, kad O. P. palikimas įstatymo pagrindu perėjo valstybei, kuri iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių negali pasitraukti, net jeigu ir neatlieka konkrečių veiksmų (nepradėjo paveldėjimo procedÅ«ros). Todėl atsakovės argumentai, kad mirusiosios palikimo paveldėtojas dar nėra nustatytas, dėl ko civilinės bylos nagrinėjimas privalėjo bÅ«ti sustabdytas iki paaiÅ¡kės jos teisių ir pareigų perėmėjas, atmestini kaip nepagrįsti.

18. Valstybė, paveldėdama pagal įstatymÄ , yra atstovaujama valstybės institucijų, priklausomai nuo to, koks turtas yra paveldimas. Taigi, valstybė savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, kurios vykdo joms priskirtas funkcijas.

19. Valstybės paveldėto turto priėmimo procedÅ«ra ir joje dalyvaujančių subjektų teisės bei pareigos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintose BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse (toliau – Taisyklės). Taisyklių 43 punkte numatyta, kad, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigÅ«nai) privalo informuoti mokesčių inspekcijÄ (pagal turto buvimo vietÄ ) apie numatomÄ palikimo perėjimÄ valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (iÅ¡skyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietÄ ), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems Å¡is sklypas bÅ«tų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojÄ , jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas.

Taisyklių 2 punktas nustato, jog centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – VÄ® Turto bankas (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnis), administruoja nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ statinius ar jų dalis. Jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamÄ turtÄ arba Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamÄ turtÄ , centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas CK nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas (Taisyklių 43 punktas).

20. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , į tai, kad į mirusiosios O. P. palikimo sudėtį įeina butas, t. y. atsakovės administruotinas turtas, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisiniuose santykiuose po O. P. mirties valstybę, kuriai palikimas perėjo įstatymo pagrindu, atstovauja bÅ«tent centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – VÄ® Turto bankas. PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo galiojančia yra susijęs su atsakovės atliekamomis funkcijomis, nes VÄ® Turto bankas Å¡ioje byloje veikia kaip Lietuvos Respublikos valstybės, kuriai O. P. palikimas perėjo įstatymo pagrindu, atstovas (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 51 straipsnio 4 dalis).

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Dėl išlaikymo iki gyvos galvos susitarimo pripažinimo galiojančiu 22. Sutarties elementai, kurių pakanka, kad sutartis galiotų, yra šalių susitarimas, t. y. jų valios suderinimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Išlaikymo iki gyvos sutarčiai, kaip rentos porūšiui, nustatyta privaloma notarinė forma (CK 6.443 straipsnis), o įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

Kitaip tariant, sandoris, sudarytas pažeidžiant imperatyvųjį notarinės formos reikalavimÄ , nesukelia tų teisinių padarinių, kurių siekė jį sudariusios Å¡alys. Å ios taisyklės iÅ¡imtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 4 dalyje, nustatant, kad, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notaro patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.

Å iuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. IÅ¡ CK 1.93 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kad tam, jog teismas galėtų pripažinti sandorį galiojančiu, bÅ«tinos tokios sÄ lygos:

1) sandoris yra dvišalis;

2) viena sandorio Å¡alis visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio Å¡alis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007). Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, pripažindamas sandorį galiojančiu, turi nustatyti sandorio, t. y.

Å¡alių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), kaip tokio, faktÄ . Jeigu Å¡alys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iÅ¡ esmės reikÅ¡tų, kad teismas patvirtina tam tikrÄ sandorį ir sukuria Å¡alių teises ir pareigas, dėl kurių Å¡alys nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010, ir kt.).

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ ir nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog sutartis dėl O. P. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, kuria ieÅ¡kovės nuosavybėn O. P. perdavė savo butÄ , faktiÅ¡kai buvo sudaryta ir įvykdyta. Atsakovė, nesutikdama su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nurodo, kad iÅ¡laikymo iki gyvos galvos susitarimo faktÄ ir jo turinį pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis tik pačios ieÅ¡kovės teiginiais, nes jokių raÅ¡ytinių tai patvirtinančių įrodymų nėra, o įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais ir taip šį faktÄ Ä¯rodinėti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Å¡iais atsakovės argumentais.

24. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė ir O. P. jokio raÅ¡ytinio dokumento, kuriame jos bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kusios suderintÄ valiÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo, aptarusios tarpusavio teises ir pareigas, nesudarė. Taigi tiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nurodomo susitarimo sudarymo faktÄ , nėra. IeÅ¡kovės į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – Kauno miesto savivaldybės iÅ¡duotas leidimas laidoti, laidojimo iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai, 2019 m. rugsėjo 2 d. antstolio suraÅ¡ytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atsiskaitymo knygelės, paslaugų teikėjų sÄ skaitos ir jų apmokėjimo dokumentai – Å¡io fakto taip pat nepatvirtina.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė organizavo O. P. laidotuves ir apmokėjo jų išlaidas. Nors pagal CK 6.461 straipsnio 1 dalį rentos gavėjo laidojimo išlaidų apmokėjimas išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje gali būti numatyta kaip viena iš rentos mokėtojo pareigų, tačiau tik ši nustatyta aplinkybė, įvertinus tai, kad ieškovė ir O. P., nors ir nebuvo giminystės ryšiais susiję asmenys, gyveno kartu ginčo bute net 14 metų (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra), O.

P., bylos duomenims, Å¡eimos ir artimų giminaičių neturėjo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovė O. P. laidotuvėmis pasirÅ«pino vykdydama susitarimo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sÄ lygas, o ne tiesiog iÅ¡ pagarbos mirusiajai, su kuria taip ilgai kartu gyveno. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktame 2019 m. rugsėjo 2 d. antstolio suraÅ¡ytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys, kad ieÅ¡kovė turi ginčo buto raktus, nuosavybės teises į ginčo butÄ patvirtinančius dokumentus, taip pat sutartis su paslaugų Å¡iam butui teikėjais, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, niekaip nepatvirtina susitarimo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sÄ lygų ir jo vykdymo fakto.

Å iuo atveju byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ieÅ¡kovė po O. P. mirties ir toliau gyvena bute, todėl akivaizdu, jog jos dispozicijoje liko ir visi Å¡iame bute buvę O. P. daiktai ir dokumentai, todėl faktinių aplinkybių protokole užfiksuotos aplinkybės iÅ¡ esmės neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės Å¡iame ginče. Ä® bylÄ pateiktos atsiskaitymo knygelės, paslaugų teikėjų sÄ skaitos ir jų apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovė (jos sÅ«nėnas P. S.) jau po O.

P. mirties mokėjo mokesčius už ginčo bute teiktas paslaugas. Iki O. P. mirties visi mokėjimai buvo atliekami grynaisiais pinigais, todėl iÅ¡ mokėjimo dokumentų nustatyti faktinį mokėtojÄ (t. y. kieno lėšomis Å¡ie mokėjimai buvo atlikti) nėra galimybės. Minėti dokumentai, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina, kad komunalines paslaugas už butÄ , priklausantį O. P., Å¡iai esant gyvai, apmokėdavo ieÅ¡kovė. Kita vertus, analizuojant Å¡iuos dokumentus matyti, kad iki O.

P. mirties atsiskaitymo knygelėse ir sÄ skaitose nurodant mokėtojÄ ranka yra įraÅ¡yta O. P. vardas ir pavardė, be to, daugeliu atveju, dokumentuose yra ir pačios O. P. paraÅ¡as. Taigi Å¡ie ieÅ¡kovės pateikti dokumentai ne tik nepatvirtina ieÅ¡kovės įrodinėjamos aplinkybės, kad ji mokėjo mokesčius už ginčo butÄ , bet netgi prieÅ¡tarauja kitai ieÅ¡kovės įrodinėjamai aplinkybei, t. y. kad O. P. susitarimo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos pagrindu perdavė ieÅ¡kovės nuosavybėn butÄ ir ieÅ¡kovė daug metų jį faktiÅ¡kai valdė, nes jie akivaizdžiai parodo, jog O.

P. visÄ Å¡Ä¯ laikÄ save laikė ginčo buto savininke ir valdytoja. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių ieÅ¡kovės ir O. P. sudarytÄ susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos ir jo vykdymo faktÄ .

25. Pripažindamas iÅ¡laikymo iki gyvos galvos susitarimÄ sudarytu ir įvykdytu, pirmosios instancijos rėmėsi ir byloje apklaustų liudytojų A. A., O. L. P., P. S. ir R. B. parodymais. Tačiau, kaip pagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais ir taip šį faktÄ Ä¯rodinėti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Å ios taisyklės iÅ¡imtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kuriÄ Å¡io straipsnio 2 dalies teismas gali netaikyti, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytos sÄ lygos.

Taigi teismui nesuteikta visiÅ¡ka diskrecija kiekvienu atveju savo nuožiÅ«ra spręsti dėl galimybės remtis liudytojų parodymais, tai gali bÅ«ti daroma tik tada, jei byloje nustatoma, kad: yra kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės (2 punktas); atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raÅ¡tu (3 punktas); atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, savo padarytas iÅ¡vadas grįsdamas liudytojų parodymais, nemotyvavo, kodėl netaiko CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinto draudimo Å¡alims remtis liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡io ginčo atveju taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį nebuvo pagrindo. Kaip jau minėta, kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių, iÅ¡laikymo iki gyvos galvos susitarimo įrodymų nėra, tokie dokumentai nebuvo prarasti, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes ir ieÅ¡kovės nurodomÄ jo vykdymo trukmę (net 14 metų), neabejotinai buvo objektyvi galimybė tokį susitarimÄ Ä¯forminti įstatymo reikalaujama forma.

Taip pat įvertinus tai, kad ieÅ¡kovės įrodinėjamas sandoris buvo sudarytas tarp giminystės ar kitokiais artimais ryÅ¡iais nesusijusių asmenų, atsižvelgiant į sandorio prigimtį (pagal ieÅ¡kovės įrodinėjamas susitarimo sÄ lygas, jos nuosavybėn turėjo bÅ«ti perleistas vertingas nekilnojamasis turtas), tai, jog tiek ieÅ¡kovei, tiek O. P., atsižvelgiant į jų gyvenimiÅ¡kÄ patirtį, neabejotinai turėjo bÅ«ti žinomi reikalavimai tokio sandorio formai, nėra pagrindo spręsti, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus nagrinėjamu atveju prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šiame ginče neturėjo teisinio pagrindo remtis liudytojų parodymais.

26. Kita vertus, net ir pripažinus, kad Å¡iuo atveju sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai reikalauja netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų parodymai nepatvirtina, jog ieÅ¡kovė ir O. P. buvo sudariusios susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti ar suprasti tam tikras aplinkybes, jas visas detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant).

Liudytojo parodymams neiÅ¡vengiamai daro įtakÄ laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali bÅ«ti užmirÅ¡tos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiÅ«ris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali bÅ«ti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindÄ sudaro fizinių asmenų paaiÅ¡kinimai (Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.).

Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

28. Analizuojant byloje apklaustų liudytojų parodymus matyti, kad visi liudytojai patvirtino byloje neginčijamas aplinkybes apie ieÅ¡kovės ir O. P. gyvenimÄ kartu, ieÅ¡kovės pagalbÄ O. P. buityje, o liudytojai A. A., P. S. ir R. B. taip pat patvirtino ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad ji savo lėšomis prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo. Tačiau iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų negalima spręsti apie buvusį ieÅ¡kovės ir O. P. susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos ir O. P. valiÄ jai dar esant gyvai perleisti ginčo butÄ ieÅ¡kovės nuosavybėn mainais už ieÅ¡kovės jai teikiamÄ pagalbÄ .

Akcentuotina, kad tiek liudytoja A. A., tiek ir liudytojas P. S. parodė, jog O. P. žadėjo „palikti“ butÄ ieÅ¡kovei, liudytoja O. L. P. nurodė, kad O. P. butÄ Å¾adėjo „užraÅ¡yti“ ieÅ¡kovei, kas leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog O. P. turėjo ketinimų ir žadėjo, kad ginčo butÄ po savo mirties paliks ieÅ¡kovei. Be to, minėtų liudytojų parodymai leidžia spręsti, kad O. P. vieÅ¡ai deklaruotÄ ketinimÄ palikti ginčo butÄ ieÅ¡kovei lėmė O.

P. dėkingumas už jai teikiamÄ pagalbÄ , bet ne jų tarpusavio susitarimai ar įsipareigojimai.

29. Abejones, kad tarp ieÅ¡kovės ir O. P. buvo sudarytas susitarimas, atitinkantis iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties požymius (CK 6.461 straipsnis), pagal kurį, kaip teigiama ieÅ¡kinyje, O. P. perdavė ieÅ¡kovei jai asmeninės nuosavybes teise priklausiusį ginčo butÄ , kelia ir pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, duoti teismui nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka. IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal žodinį susitarimÄ O. P. buvo pažadėjusi „palikti“ ginčo butÄ (2020 m. rugsėjo 9 d. posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 10 min. 58 sek. iki 11 min. 30 sek.).

Ä® teismo klausimÄ , kÄ reiÅ¡kia „palieku butÄ â€œ, ieÅ¡kovė atsakė, kad O. P. nurodė, jog: „sudarysim sutartį iki kol aÅ¡ gyvensiu, o paskui tau liks butas“ (2020 m. rugsėjo 9 d. posėdžio garso įraÅ¡as: nuo 14 min. 11 sek. iki 14 min. 32 sek.). Å ie ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės atitinka ir liudytojų parodymus, kad O. P. buvo sakiusi, jog „paliks“ ieÅ¡kovei ginčo butÄ . Taigi pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai sudaro pagrindÄ manyti, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė turėjo lÅ«kestį, jog O.

P. jai butÄ paliks testamentu (ieÅ¡kovė posėdžio metu pripažino prieÅ¡ O. P. mirtį planavusi vykti į notaro kontorÄ sudaryti sandorį susijusį su teisėmis į butÄ , t. y. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį ar testamentÄ ), tačiau jokio konkretaus ir realaus susitarimo dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, pagal kurį ieÅ¡kovė bÅ«tų prisiėmusi konkrečius įsipareigojimus iÅ¡laikyti O. P. ir jÄ prižiÅ«rėti, o ginčo butas, kaip įrodinėja ieÅ¡kovė, jai buvo faktiÅ¡kai perleistas, nebuvo sudariusi.

Ir tik po O. P. mirties, Å¡iai taip ir nesudarius testamento, siekiant įgyti nuosavybės teisę į O. P. priklausiusį butÄ , atsirado versija apie ieÅ¡kovės ir O. P. sudarytÄ susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sandorio sudarymo.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės ir O. P. faktinis elgesys taip pat nesuponuoja prielaidų manyti, kad tarp jų buvo sudarytas susitarimas dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos. Dviejų panaÅ¡aus amžiaus, Å¡eimos neturinčių, panašų darbÄ toje pačioje įstaigoje dirbusių moterų apsigyvenimas kartu viename bute galėjo bÅ«ti sÄ lygotas įvairių priežasčių (pvz. siekio mažinti bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, turėti draugijÄ ir pan.). VisiÅ¡kai natÅ«ralu ir suprantama yra ir tai, kad jaunesnio amžiaus ieÅ¡kovė daugiau rÅ«pinosi buities reikalais, taip pat galėjo rÅ«pintis ir bÅ«sto, kuriame gyvena, remontu, o O. P. mirus – pasirÅ«pinti jos laidotuvėmis. Tačiau pačios savaime nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovę ir O. P. siejo bÅ«tent iÅ¡laikymo iki gyvos galvos teisiniai santykiai.

31. Be to, įvertinus tai, kad byloje nenustatyta, jog egzistavo kokios nors objektyvios kliÅ«tys iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį sudaryti įstatymo reikalaujama forma, į tai, kad, ieÅ¡kovės teigimu, susitarimas dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos buvo sudarytas dar prieÅ¡ O. P. įsigyjant ginčo butÄ (2005 m.), t. y. jo Å¡alys turėjo net 14 metų tokiam susitarimui tinkamai įforminti, nesant jokių duomenų, jog ieÅ¡kovė per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį bÅ«tų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų tam, kad susitarimas bÅ«tų patvirtintas notariÅ¡kai, o O. P. bÅ«tų to vengusi, nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė įrodė tokio susitarimo sudarymo faktÄ . Kartu tai reiÅ¡kia, kad byloje nėra įrodyta ir viena iÅ¡ sÄ lygų, bÅ«tinų sandorio pripažinimui, t. y. kitos sandorio Å¡alies vengimas įregistruoti Å¡alių sudarytÄ susitarimÄ notarine tvarka.

32. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad vienos įrodinėjamų teisinių santykių Å¡alies nebėra, nesant jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių buvus O. P. valiÄ sudaryti su ieÅ¡kove susitarimÄ dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, Å¡io susitarimo sudarymo fakto nustatymas remiantis vien ieÅ¡kovės, t. y. suinteresuotos Å¡alies, paaiÅ¡kinimais, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

33. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pripažinti įrodytu faktÄ , jog tarp ieÅ¡kovės ir O. P. buvo sudarytas susitarimas dėl O. P. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus.

34. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 177, 185 straipsniai), dėl ko priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad jos lėšomis buvo sumokėta dalis ginčo buto įsigijimo kainos, papildomai pažymi, jog, nors Å¡i aplinkybė pati savaime nepatvirtina nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumo, ieÅ¡kovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimas neužkerta kelio ieÅ¡kovei pasitelkiant kitus civilinių teisų gynimo bÅ«dus reikÅ¡ti turtinius reikalavimus O. P. teisių ir pareigų perėmėjams.

36. Atmetus ieškinį, naikintinos Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

37. Atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), todėl, atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaip bylÄ pralaimėjusios Å¡alies, priteistinas 445 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 ir 7 dalys, 96 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – įpareigojimÄ Kauno m. 3-iojo notarų biuro notarei V. V. neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios O. P. palikimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės G. U. (gim. (duomenys neskelbtini)) valstybei 445 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio (Å¡i suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660).

Sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti Kauno m. 3-iojo notarų biuro notarei V. V.. Å is Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Arvydas Žibas